ãšarų liejìmas verkimas: Kasdie prakeikimas, ašarų liejimas. Klvr. Didis ašarų liejimas mūsų temdina akis. rš.
ãšarų klónis pasaulis: Tavęsp dūsaujame vaitodami ir verkdami šitame ašarų klony. brš.
ãšarų pakálnė
1.raudojimas (ištikus nelaimei): Žiūrėk, kas dedasi po Gintališkės valsčių! Ten tikra ašarų pakalnė, baisus kraujo praliejimas. Žem. Taip Vilniuje paplūdo ašarų pakalnė, kuri tęsiasi per kelias savaites. Žem.
2.pasaulis: Visokios nelaimės aplanko žmogų šioje ašarų pakalnėje. Bil. O, kaip malonu po kelerių metų sunkios monotoniškos tarnybos ir tirštos nesveikos didelio miesto atmosferos laisvai atsidusti čia, šitame palaimintame ašarų pakalnės kampelyje.... Vien. Vark žmogus visą amžių šioje ašarų pakalnėj. Lnkv. Kokia sūri bebūtų ši ašarų pakalnė, o noro meisteriui iš jos į kitą kraustytis nėr. Cvir. Mirusiam jau vis tiek, ar tu čia, toje ašarų pakalnėje, verksi ar dainuosi. Avyž.
ãšarų pakriū́tė raudojimas: Kai reikia skirtis – ašarų pakriūtė. Lel.
ãšaros pavir̃šiuje greitai verkia: Na jau, tik neverk... tau, Elziut, ašaros per daug paviršiuj. Paukš.
ãšarų pralietójas virkdytojas: Tiktai vienas tykiai joja, tavo jaunas linksmintojas, ašarėlių pralietojas. LTR.
ãšarų var̃vinimas verkimas: Sužiuro Lapelis, sustabdęs laikinai graudžių ašarų varvinimą. rš.
karčiomìs ãšaromis apsipìlti graudžiai pravirkti: Kol veselė ūžė, svečiai viešėjo – Marelei nei šio nei to. Bet kai paliko viena... karčiomis ašaromis apsipylė. Žem.
kẽletą ãšarų išvar̃vinti kiek paverkti: Iš gailesio išvarvink bent keletą ašarų. Valanč.
kruvinomìs ãšaromis graudžiai (verkia): Čia ir mano ir kraitis, ir triūsas, ir kiekviena pėda prakaitu aplaistyta ir kruvinom ašarom apverkta!. Vien. Žinoma, nagus grauš, kruvinom ašarom verks, bet bus per vėlu. Skodž. Motina kruvinom ašarom verkė, kad vaikas neitų. Jnš. Kruvinomis ašaromis tave apverksiu, o jau sulaikyt nesulaikysiu. Kudir.
kruvinomìs ãšaromis užsilíeti graudžiai apsiverkti: Užsilieję kruvinom ašarom keiks patys save. rš.
medìnėmis ãšaromis apie nuduodantį verksmą: Verkia medinėm ašarom. Vj.
paskutìnės ãšaros tikra bėda: Paskutinės ašaros šitie pinigai. Dglš.
pìgios ãšaros apie greit verkiantį: Moterų ašaros labai pigios. Kp.
sausomìs ãšaromis apie veidmainingą liūdesį: Rauda sausom ašarom. Ėr. Apsiverkė sausom ašarom kaip marti anytą laidodama. KrvP.
tìkros ãšaros menkas uždarbis: Ėmėsi prakiurusius puodus taisyti – ne uždarbis, o tikros ašaros. Daut.
víenos ãšaros
1.daug vargo: Sako, prakeiktas dvaras, ten vienos ašaros. Šln.
2.apie ką prastą, menką: Rugeliai gerieji – vienos ašarėlės. Kl. Šieno – vienos ašaros. Varn.
ãšaromis apsilíeti apsiverkti: Duktė ašaromis apsiliejo. Stan. Dovydas, išgirdęs karalių mirusį, apsiliejo ašaromis. Stan.
ãšaromis apsipìlti apsiverkti: Ji ašaromis apsipils – kaip mūsų Mykolėlį apleidau?. Dovyd. Tada motina, pamačiusi juos abu, apsipylė ašaromis. Ap.
ãšaromis apsipraũsti graudžiai apsiverkti: Apsiprausia našlaitėlė gailiom ašarėlėm. Vlk.
ãšaromis apsirýti patirti skriaudą: Kalba – kaip lakštingala gieda, o valią tokiam paduok – ašarom apsirysi. Balt.
ãšaras barstýti verkti: Gromatėlę rašysiu, ašarėles barstysiu. d.
ãšaros bė́ga ima verksmas, liūdesys: Juk kasdien matai, koks tas jų laukelis atrodo. Ašaros bėga pasižiūrėjus. Simon. Ašaros bėga matant, kaip anie vargsta. Varn.
ãšaras braukýti verkti: Tėvų neklausysi, ašaras braukysi. Erž.
ãšaras braũkti verkti: Nesugrįši, sesutėle, į jaunas dieneles, per visą savo amželį brauksi ašarėles. Gr. Pulkelis žuvelių Nemunėliu plaukė, o tavo mergelė ašarėles braukė. d. Mergiokaitė ašarėles braukia. Grv.
ãšarą gáudyti apsiverkti: Maniškė, apsidairiusi, kad nematyčiau, žiūrėk, jau ir gaudo ašarą. Dovyd.
ãšaras gérti nuolat barti: Jis mano ašaras geria. Skr.
ãšaros gùrina péntis apie graudų verkimą: Našlelė taip gailiai verkia, net ašaros pentis gurina. Rod.
ãšarų išlíeti
1.prisiverkti: Daug daug kaimo moterėlės, palydėdamos į karą savo maitintojus, ašarų išliejo. Vien.
2.privirkdyti: Kiek tu savo motinai ašarų išliejai. Balč.
ãšarose išsiplaukýti graudžiai apsiverkti: Motina dėl jo ašarose savo išsiplaukytų. Žem.
ãšarą išspáusti
1.pravirkdyti: O ašarėlę sidabrinę ant veido meilė teišspaus. Mair. Ne vieną tau ašarą vargas išspaus, kaip liksi be motkos. Arm.
2.pravirkti sunkiai: Ašarą išspaudžiau ir gavau piningų. Vn.
ãšaras išspáusti pravirkdyti: Pasakodamas savo vargus, ne vienam klausytojui ir ašaras išspaudė. Žem. Taip graudu buvo žiūrėt, kad man net ašaras išspaudė. Skrb.
ãšaras išspáusti iš akių̃ pravirkdyti: Šio pasaulio ižgaišinimas miesto Hieruzalem ižspaudė ašaras ižg akių viešpati mūsų. Dk.
ãšarą išsuñkti bent kiek paverkti: Kad bent vieną ašarėlę būtų per močios pakasynas išsunkus!. Ds.
ãšaras ištráukti privirkdyti: Ir ana mažutėlė kiek man ašarų ištraukė. Ob.
ãšaras láistyti verkti: Nusprendusi buvo ašarų nelaistyti. Cvir.
ãšaromis láistyti apverkti: Motina laistė ašaromis ne ką kitą, o savo praeitį, tos praeities pragiedrulius. rš.
ãšaras líeti verkti: Be reikalo lieji ašaras – nebeprikelsi iš numirusių. Ds. Rūteles ravėjau, ašarėles lėjau. Grv. Reikėjo verkti per nakteles, ašarėles lieti, kol vaikelius užauginau. Lnkv. Pradėjo abudu iš džiaugsmo ašaras lieti. Stan. Neliek be reikalo ašarų: akis pagadinsi. Švaist.
ãšaromis líetis graudintis: Eini žmogus ir liejies ašaromis nuog tokio gyvenimo. Arm.
ãšarose máudytis Mrc. ištisai verkti:
ãšarose mirkýti labai virkdyti: Ašarose mirkė savo pačią. Krš.
ãšarose mir̃kti sunkiai gyventi: Ta Kastelė ašarose mirksta, i[r] gana. End.
ãšaras nubraũkti paguosti: Blizgučiams, papuošalams nesigaili pinigų, o mamaitės ašaroms nubraukti – nėra. Žem.
ãšarą nurýti susitramdyti: Tėvas sakydavo: „Lengviau molį sausą nuryti nei ašarą". Ir vis pridurdavo: „Ašarą nuryk...". Dovyd.
ãšarą nurìtinti privargti, prisikentėti: Ne vieną ašarėlę nuritinsi, kaip liksi sirata. Arm.
ãšarą nuspáusti bent kiek apsiverkti: Kazimieras ir net Juoziokas taip pat nuspaudė ašarą. Balt.
ãšaras nušlúostyti paguosti: Daina ir našlaitei ašaras nušluosto. Pš. Kenčiau tyliai, net be ašarų. Žinojau: ašarų man niekada niekas nenušluostė, kas bešluostys dabar, kai jau paaugau. Simon. Ašaras nušluostė vėl linksma žinia. Andr.
ãšaromis paplùkti apsiverkti: O jei ir grįšiu savo šalelėn, ašarėlėms papluksiu. Baran.
ãšaromis paplū́sti graudžiai pravirkti: Ė ir sugrįžęs savon šalelėn ašarėlėms paplūsiu. Baran.
ãšarose paplū́sti sunkiai gyventi: Ana ašarose paplūdo. Kv.
ãšarose paplū́ti graudžiai pravirkti: Dabar ana ašarosa papluvus. Grv.
ãšaras paródyti apsiverkti: Prie tam darbui ir aš ašaras parodžiau. Adm.
ãšarose paskę̃sti daug verkti: Grėtė paskęsta ašarose. Simon. Tai mano moma būdavo ašarose ir ašarose paskendus. Vdš.
(kieno) ãšaromis paspriñgti gauti atpildą (padariusiam ką bloga): Nė viena skriauda žemėje nelieka neatlyginta. Ateis laikas, paspringsite mūsų ašaromis. Avyž. Kad tu paspringtum mūsų ašarom!. Varn.
ãšaromis pérmirkti labai verkti: Atbėgo Gervydienė, permirkusi visa ašaromis, pradėjo tave keikti ir skųstis, kad tu jos brangiausią dukrelę iš kelio išvedei. Šein.
ãšaras plaũkdinti virkdyti: Kam mane vargini, gailias ašaras kasdien plaukdini?. Pš.
ãšarose pláukioti gailiai verkti: Kasdien plaukioja ašarose. Arm.
ãšarose plaukýti gailiai verkti: Kas adyna, kas minutė ašarose plaukysi, savo mielai motinėlei nepasisakysi. Šmn.
ãšaromis plaũkti labai verkti: Koks dabar tos pačios gyvenimas, lyg nematome: ašaromis plaukia nabagė. Žem.
ãšarose plaũkti graudžiai verkti: Ašarose plaukdama pareisi iš karčemos vyru vedina. J. Aš kas valanda ašarose plaukiu. Žem.
ãšarose plūdúoti labai verkti: Kaip nendrelė viduj marių nuo vėjo svyruoja, taip aš biedna siratėlė ašarose plūduoju. Ktk.
ãšaras plukdìnti virkdyti: Jeigu neaprinkai, kam mane vargini, gailias ašarėles kasdieną plukdini?. Kb.
ãšaromis plùkti labai verkti: Aš ašaromis plukau, o jis ūžė, gėrė su šiaučiais. Piet.
ãšarose plùkti labai verkti: Iš tikro neįtikėtinas tai daiktas, kad visus linksminąs Bubokas taip ašarose pluktų!. LzP.
ãšaromis plū́sti labai verkti: Plūdo ašaromis kitos moteriškės. Valanč. Ten broliai kainais pavirto, kraujo upės teka, žmonės ašaromis plūsta. Vien. Ji ašaromis plūsta. K. Glosto iš po nusmukusios skarelės išdrikusius plaukus. Abi plūsta ašaromis. Zur.
ãšarose plū́sti labai verkti: Žinok, miela motinėle, kad taip nebebūsiu, kas dienelė valandėlė ašarėlėse plūsiu. Kp.
ãšaras pralíeti
1.apsiverkti: Apsižvalgė po savo trobą ir ašaras praliejo. LzP. Kai man atnešė, tai aš džiaugiaus, labai džiaugiaus ir ašaras jau praliejau iš džiaugsmo. Pgg.
2.daug verkti: Aš daug ašarų praliejau. B. Aš tiek ir tiek ašarų praliejau ir dar turiu lieti. Krš.
ãšaras prarýti sutramdyti verksmą: Mergaitės mėlynose akelėse pasirodė ašaros, nors ir labai stengėsi jas praryti, kad tėvas nepamatytų. Mš.
ãšarų prarýti daug verkti: Kiek aš ašarų prarijau!. Prk.
ãšarose praũstis sunkiai gyventi: Visą gyvenimą tik ašarose ana prausias. Grv.
ãšarų prisigérti rš. prisikamuoti:
ãšara rìta ãšarą labai verkia: Ašara ašarą rita – kad rauda, kad rauda. Gs.
ãšaras rýti tramdyti verksmą: O aš, prisiglaudusi prie aukštos namų sienos, tyliai rijau ašaras, niekieno nematomas, karčias, ilgėjimosi ir nusiminimo ašaras. Pt. Sūnus neatsiliepė – sėdėjo susikūprinęs ir rijo patylomis ašaras, stengdamasis, kad tėvas nepastebėtų. Krėv. O aš, nors neverkiu, bet ašaras tik ryju ryju. Vien.
ãšaras ródyti verkti: Nerodė ašarų viena Gražutė, nes nenorėjo didinti tėvui skausmo. Balč.
ãšarose skéndėti labai verkti: Sesele, ištekėsi, ašarose skendėsi. Vlk.
ãšarose skę̃sti Baran. labai verkti:
ãšaras spáudžia darosi graudu: Ašaras spaudžia į ją žiūrint. O buvo mergina – kraujas ir pienas. rš.
ãšarą spáusti graudintis: Ji, tolumoj išgirdusi klarnetą, pastatydavo kieme kibirą ir klausydavosi, žiūrėdama į tolį ir jau spausdama ašarą. Ap.
ãšaras spáusti virkdyti: Tos trumpos akimirkos spausdavo jai ašaras. Ap.
ãšaras spáusti iš akių̃ virkdyti: Ir Elzė nė nejuto, kaip toji jos dabar gyvenamoji valanda jai ašaras iš akių spaudė. Pt. Jo žodžiai žmonai spaudė iš akių ašaras. Mont.
ãšaromis spriñgti tramdyti verksmą: Nuleidęs nuo suolo žemėn kojas, pats springsta ašaromis. Vien. Aš pabučiavau šaltą, sustingusią tėvo ranką ir, springdamas ašaromis, vėl įlindau į savo rūsį. Lank. Aš pašokau iš lovos ir springdamas ašaromis sušukau. Ap.
(kieno) ãšaromis spriñgti nesisekti gyventi (padarius kam bloga): Springsta ir anas mano ašaromis. Ds.
ãšaros sùkasi akysè ima graudulys, darosi graudu: Ašaros sukasi jam akyse, sakyt ką norėtų. Kudir. Norėjo vaikus paglostyti, ėmė ašaros akyse suktis. Žem. Skaudu darosi, ašaros sukasi man akyse. Pt.
ãšaras suñkti virkdyti: Dvaro skriaudos ašaras sunkia. rš.
ãšaras šluostinė́ti nuolat guosti: Ne aš tave, o tu mane išvarai iš darbo, dar nori, kad ašaras tau šluostinėčiau?. Balt.
ãšaras šlúostyti guosti: Yra kuo pavargėliams ašaras šluostyti. Pt. Nesirūpink, neverksiu, o jei tektų verkti, tu man ašarų nešluostysi. Krėv. Kas gi bešluostys man gailias ašarėles?. Šmn.
ãšaras tráukti virkdyti, graudinti: Net ašaras traukia, klausant tų žodžių. Lp. Kasdien tu mano ašaras trauki. Užp. Bumba-Bumbelevičius, žmogus, kuris įvairių draugijų susirinkimuose, konferencijose ašaras traukdavo, kerėdavo savo kalbomis, po šio trumpo Piščiko klausimo nutilo ir susimąstė. Tilv. Net ašaras miestelėnams traukia, kai saulės zuikučiai ten ima žaisti. Trein. Širdį gel tai skaudžiai, kad ašaras traukia. Vnž.
ãšaras tráukti iš akių̃ norėti verkti: Niekaip negalėjo nusiraminti – ašaras iš akių traukė. Paukš.
ãšaromis užsilíeti graudžiai apsiverkti: Užsiliejusi ašaromis, visiems girdint išpažįsta kaltybę savo. Valanč.
ãšara vãro ãšarą vos neverkia: Ašara varo ašarą į tą darbą paisant. Arm.
ãšaros var̃va gaila, skaudu: Ašaros varva į agurklus veizant. Krš.
ãšaras var̃vinti
1.verkti: Iš rankiniuko ištraukė, palikau tuščia, varvink nevarvinęs ašaras. Krš. Martynienė ašaras kaip pupas varvina. Žem. Ar varvini ašaras už nedorybes tavo?. Valanč.
2.skųstis, dejuoti: Ai, niekas dar badu nedvesia, tik ašaras varvina. Krš.
artì ãšarų vos neverkia: Stepunia arti ašarų, ojojoi, sako, kas bus?. Slm.
į ãšaras imti verkti: Valiusė, tokį pamačiusi, vėl į ašaras. Balt. Nykštukai ėmė raminti ją. O Raselė – dar labiau į ašaras. Saj. Miškinis ir dabar, kai išgeria, tuoj į ašaras. Ap.
į gailiàs ãšaras įplaũkti imti liūdėti, verkti: Pasakyk, broliukai, kad jūsų dukrelė didelian vargelin įeina ir gailiõs[na] ašarė̃lės[na] įplaukia. Kp.
į ãšaras léistis pravirkti: Toks mažvaikis – maža kas, ir jau į ašaras leidžias. Slnt.
į ãšaras pùlti pravirkti: Pasakiau, tai mergaitė į ašaras puolė. Prn. Neskubėk pulti į ašaras. Pasikalbėkim geriau. rš.
ikì ãšarų labai: Besiklausydama Aušra vis labiau raudo. Jai buvo gėda ir pikta iki ašarų. Mik. Mes visi kvatojom iki ašarų. rš.
per ãšaras verksmu: Tik per ašaras išprašė palikti karvę. Jnš.
po ãšaras pasiplaukýti graudžiai prisiverkti: Po ašaras pasiplaukysi ir motinėlei nepasakysi. Ds.
po ãšaras plaũkti graudžiai verkti: Aš siratėlė kas miela dienelė po ašarėles plaukiu. JD.
prie ãšarų vos neverkia: Kam verži nuo vaiko lėlę, ar nematai, kad jau prie ašarų. Vkš. Prie ašarų eit vaikai. Jdr.
ãšara prie var̃tų norisi verkti: Ašara man jau prie pat vartų, kaip sakydavo mama. Dovyd.
pro ãšaras verkdamas: Jonai, tai juk tu pats sakei, kad be pinigų neplauksi, – pro ašaras ištaria Petrutė. Ap.
su pusantrõs ãšaros proverksmiais: Atėjo mergaitė su pusantros ašaros. Krs.
su ãšaromis atsipraũsti labai verkti: Įlenda kur į svirną atsiprausti su ašaromis. Žlb.
ãšaros už pirmų̃ vartẽlių apie greit pravirkstantį: Nekirkyk jos – jai jau ašaros už pirmų vartelių. Brt.
artì ãšaros greit verkia: Didelis ir arti ašaros. Arm.
burną prausti ašaromis žr burna
butelio ašaros žr butelis
gaidžio ašara žr gaidys
gaidžio ašaros žr gaidys
kaip gaidžio ašara žr gaidys
kaip gaidžio ašaros žr gaidys
gegutės ašarėlės žr gegutė
karvės ašara žr karvė
katino ašara žr katinas
katino ašaros žr katinas
katinų ašaros žr katinas
kiek katinas ašarų žr katinas
kaip katino ašarą žr katinas
kelio nematyti ašaromis (per ašaras) žr kelias
kregždžių ašarėlė žr kregždė
krokodilo ašaros žr krokodilas
krokodilo ašaras lieti žr krokodilas
krokodilo ašaromis verkti žr krokodilas
kukūžės ašaros žr kukūžė
kulnus daužyti ašaromis žr kulnas
marčios ašaros žr marti
ožkos ašarų reikia žr ožka
kaip ožkos ašaros žr ožka
raganų ašaros žr ragana
rugių ašaros žr rugys
rupkės ašaros žr rupkė
saulės ašara žr saulė
saulės ašarėlės žr saulė
saulės neregėjo nuo ašarų žr saulė
skruostus laistyti ašaromis žr skruostas
smurgai do ašaros žr smurgas
smurgliai ir ašaros žr smurglys
starko ašarėlės žr starkas
tako nematyti ašaromis (per ašaras) žr takas
velnio ašarėlės žr velnias
zuikio ašaros žr zuikis