žydas

Apibrėžtis

žỹdo ãmatas prekyba: Aš jau užaugau, geriau už jus išmanau kaip elgtis, neįbruksite man žydo amato: aš neapsiviežiu pirkliauti. Žem.
žỹdo arklỹs An., Ut. laumžirgis:
dėl žỹdo barzdõs dėl niekų: Ginčijasi dėl žydo barzdos. Krkl.
žỹdo dūšià peteliškė: Žydo dūšios laksto, bus lytaus. Užv.
ne į žỹdų kapùs nùvežė sakoma apie ilgai miegantį: Musėt ne žydų kapuosan nuvežė, kad taip ilgai miegi. Grv.
žỹdo kárvė Kt. blogo elgesio mergina:
žỹdo ką́snis didelis snaigių kuokštas: Patinka, kai sninga žydo kąsniais. End.
rytõj po žỹdo kùgelio jokiu būdu: Kai valgyt, tai einu, o kai lieptų pjaut, tai sakyčiau: ryt po žydo kugeliui. Gs.
žỹdo paũkštis nieko: Ką nešėt dovanų? – Žydo paukštį. End.
žỹdo põteriai
1.iš karklo žievės nupintas žaislas: Nupink man žydo poterius. Rtn.
2.užuolaidos: Per vestuves kabindavo ant virtuvės rukšlėtus spalvotus popierius, vadindavo žydo poteriais. Krtn.
žỹdų poternýčia toks iš karklo žievelių nupintas žaislas: Piemenys dirba žydų poternyčias iš karklo žievelių. Lk.
žỹdo pùpose niekur, niekada (nesusitiks): O kame besusitiksiava? – Musėt žydo pupose. End.
ikì žỹdo pùsryčių apie nesugyvenamą moterį: Su ja iki žydo pusryčių. Šk.
žỹdo séilė meduolis: Graužk, ko čia, nėr ką laikyt žydų seilės; nepriėdus menka iš to nauda, ot, širdies parodymas. LzP.
žỹdo tur̃gus didelis triukšmas: Žydo turgus – visi šaukia. Trg.
žỹdo utėlė̃ lakišius: Išsitraukiok žydo utėles iš šlebės. Pgr.
žỹdų utìs triskiautis lakišius: Žydų utų arbata gydo dedervinę. Vkš. Žydo utis darže patvoriuos auga. Yl.
per žỹdo ùtį visai mažai, trupučiuką: Dar sukelkim rąstą per žydo utį. Šts. Pamažink per žydo utį. Ggr.
kíek žỹdo vaikùs skaitýti visai nerūpi: Bet pensionininkams tiek terūpėjo kits kito metai sekti, kiek žydo vaikai skaityti. Vaižg.
pusañtro žỹdo
1.girtas: Parėjo jau pusantro žydo. Lp.
2.labai aukštas: Ot aukštis žmogaus – pusantro žydo!. Pv.
tìkras žỹdas apie įkyrų žmogų: Tas mažusis tai tikras žydas. Žg.
nórs žỹdas dègtų pélkėje būtinai: Nors žydas pelkėj degtų, turi vienu laiku karvę milžti. Dr.
žỹdą įléisti į kišẽnę nusigyventi: Koks ūkininkas nusigyvens ir įleis žydą į kišenę. Sg.
žỹdą kárti sviesti akmenuką vandens paviršiumi, kad jis keliskart atšoktų: Vaikai, einam žydą karti, tik gerų akmeniukų ieškokit. Krš.
žỹdas leñda
1.ima miegas: Ė jau į mane žydas lenda. Rš.
2.apie snargliuojančią nosį: Žydai lenda, apšluostyk vaikelį. Grv.
žỹdas leñda į akìs norisi miego: Žydas lenda akysna. Dglš.
žỹdą pakárti sviesti akmenuką vandens paviršiumi, kad jis keliskart atšoktų: Kiek žydų pakorei? – Aš pakoriau šešis žydus. Vkš.
žỹdai pavažiúodo ima snaudulys: Par tave jau žydai pavažiuodo. Grv.
žỹdas tą̃so už nósies snaudžia: Va jau tave žydas tąso už nosies. Grv.
žydùs vežióti snausti: Jau anas žydus vežioja. Pls.
ar su žydù gulė́jai End. sakoma apsivilkusiam išvirkščią drabužį:
kaĩp žỹdo bezmė̃nas apie neteisingą: Teisingas kaip žydo bezmėnas. Skr.
kaĩp žỹdo bìtės apie išsiblaškiusius, išlaksčiusius: Vieną džiova numarino, kitą nedorėliai nukankino, kitas savo noru į Rusiją išsikraustė, dar kitas – čia pat savo makšną kemša, – nė vieno nebeliko, išnyko visi kaip žydo bitės!. Žem. Išsiskirstė kaip žydo bitės. Šk.
kaĩp žỹdas Kalvarìjoje apie labai lakstantį: Dienomis lakstau kaip žydas Kalvarijoj: pusdienį parodoje, paskui pietai už viorsto, vakare vėl reikia parodoje. Žem.
kaĩp žỹdas krỹžiaus sakoma apie bijantį ar vengiantį ko: Bijo kaip žydas kryžiaus. Trgn.
kaĩp ant žỹdo liežùvio sakoma apie gerą kelią: Dabar kelias kaip ant žydo liežuvio. Gs.
kaĩp žỹdo rãtai apie ką girgždantį: Girgžda kaip žydo ratai. Kt.
kaĩp žỹdai ratùs apie lėtai slenkantį laiką: Senieji kenčia, tęsia metus kaip žydai ratus. Žem. Kaip gyvuojat? – Stumiam metus kaip žydai ratus. Upn.
kaĩp ámžinas žỹdas apie nuolat judantį, nepastovų: Taip ir keliauk pabučiais kaip amžinas žydas. Simon. Jei perdien eini eini kaip amžinas žydas, tai tiek nusilapatuoji, kad sėstis tik noris. Lkm. Eina ir eina per žmones kaip amžinas žydas. Jnš.
kaĩp žỹdas į liẽpsną smarkiai (pulti): Dėlto gi ir puolė kaip žydas liepsnon pamatęs [gražią merginą]. Ob.
kaĩp žỹdas į ver̃šį sakoma labai kuo tikint: Taip ji į jį įtikėjo kaip žydas į veršį. Gs.
galvą sopa žydams žr galva
turgus bus dėl vieno žydo žr turgus
Aprašymas
Frazeologijos žodynas. Rengė: Irena Ermanytė, Ona Kažukauskaitė, Gertrūda Naktinienė, Jonas Paulauskas (redaktorius), Zita Šimėnaitė, Angelė Vilutytė. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2001, XVIII, 886 p. ISBN`9986-668-29-8.
 
Rengimą ir leidybą rėmė Valstybinė lietuvių kalbos komisija prie Lietuvos Respublikos Seimo pagal Valstybinės kalbos vartojimo ir ugdymo 1996–2005 metų programą.

PRATARMĖ

Kai buvo pradėtas rengti Lietuvių kalbos žodynas (LKŽ), frazeologinių junginių kategorija visai nebuvo minima. Iliustraciniuose sakiniuose pavartotas frazeologizmas paprastai buvo papildomai aiškinamas, pvz.: Jis šiandien gerai davė į akį (miegojo) Pn (LKŽ I 54); Gal viršūne dantų (nelabai) prašei, kad neatėjo Mlt (LKŽ II 180).

Tik LKŽ III tome atsirado frazeologizmo sąvoka. Bet, kaip rašoma to tomo pratarmėje, „griežtesnės frazeologinių junginių diferenciacijos žodyne dar nėra pavykę pasiekti“ (V p.) Todėl ir šiame, ir vėlesniuose tomuose frazeologizmai dažnai yra atsidūrę paprastų atskiro žodžio vartojimo iliustracijų vietoje. Tomas iš tomo frazeologizmai vis tiksliau atskiriami nuo žodžių. Bet tik nuo XI tomo jie visi nukeliami į žodžio lizdo galą už rombo, ten jie ir aiškinami, ir iliustruojami. Bet frazeologizmų sudėliojimo tvarka iki pat LKŽ rengimo pabaigos (XX t.) nebuvo tiksliai nustatyta ir vis bent kiek įvairavo.

LKŽ skaitytojams ir frazeologijos tyrėjams sunku naudotis jo frazeologine medžiaga. Todėl reikėjo ją visą sutelkti specialiame Frazeologijos žodyne (FŽ) grindžiant vienodais principais.

Į kiekvieną naują LKŽ tomą frazeologijos patenka vis daugiau, nes žodžių rinkėjai buvo orientuojami kaupti vaizdingąją leksiką, ir jos vis daugiau buvo surenkama iš gyvosios liaudies kalbos. Bet kartu vis gausesnė surinkta frazeologija negalėjo būti panaudota išleistuose tomuose, tad ji buvo kaupiama papildymų kartotekoje. Toji medžiaga šiame žodyne papildė LKŽ panaudotąją.

Frazeologija buvo renkama iš daugelio Lietuvos ir už jos ribų esančių lietuvių gyvenamų vietovių. Bet pririnkta jos labai nevienodai. Štai iš Armoniškių (Baltarusija), Druskininkų, Dusetų, Endriejavo, Geistarų, Joniškio, Kuršėnų, Luokės, Miežiškių, Salamiesčio, Sintantų, Skirsnemunės, Šačių, Varnių turime frazeologizmų daug daugiau negu iš kur kitur. Bet tai nereiškia, kad kitose vietovėse žmonės mažiau jų vartoja. Viskas priklauso nuo rinkėjų sugebėjimo išklausti pateikėjų ir užrašyti. Todėl galima sakyti, kad dar yra ir neužrašytų frazeologizmų, gyvuojančių tarmėse. Ypač tai matyti iš frazeologijos sinonimijos: greta į saują paimti ir į saują suimti, reiškiančių „priversti paklusti, prigriebti“, visiškai įmanomas frazeologizmas į saują imti, kuris kol kas neužfiksuotas; greta prie sienos prispausti, prie sienos pririesti galėtų būti prie sienos spausti, prie sienos riesti, kaip yra prie sienos spirti ir prie sienos prispirti. Taigi frazeologijos kaupimas turėtų būti tęsiamas.

Iš grožinės literatūros kūrinių frazeologizmus teko rinkti papildomai patiems FŽ rengėjams, nes žodžių iš knygų rinkėjai, specialiai nesidomėdami fraziologija, kai ko tiesiog nepastebėjo. Frazeologizmų pavartojimo gausa rašytojų kūryboje labai įvairi. Iš visų labiausiai išsiskiria Žemaitė, kurios raštuose užfiksuota per 1700 frazeologizmų. Ievos Simonaitytės kūryboje jų rasta beveik 700. Daugelis šių frazeologizmų būdingi tik Klaipėdos krašto lietuvininkams, kitų rašytojų raštuose jų nepasitaiko. Antano Vienuolio ir Gabrielės Petkevičaitės-Bitės raštuose frazeologizmų rasta maždaug po 500. Juozo Apučio, Juozo Baltušio, Petro Cvirkos, Liudo Dovydėno grožinėje kūryboje jų surasta beveik po 400; Augustino Griciaus, Lazdynų Pelėdos raštuose fraziologizmų yra daugiau kaip po 300; Vytauto Montvilos ir Balio Sruogos raštuose – daugiau kaip po 250; per 200 frazeologizmų išrinkta iš Vinco Mykolaičio-Putino, Jono Marcinkevičiaus, Juozo Paukštelio raštų. Kiti rašytojai vartojo frazeologizmus dar rečiau. Rašytojai savo kūryboje kartais vykusiai pakeičia kokio nors frazeologizmo vieną dėmenį, taip sukurdami naują frazeologizmo sinonimą. Tokie sinonimai FŽ irgi pateikiami.

Frazeologizmų esama ir senuosiuose lietuvių raštijos paminkluose bei dvikalbiuose žodynuose. Ypač daug jų yra Jokūbo Brodovskio rankraštiniame Vokiečių-lietuvių kalbų žodyne, rašytame XVIII a. pradžioje.

FŽ – tai didelis frazeologijos rinkinys, naudingas jų tyrinėtojams ir aiškintojams, puikiai pagelbėsiantis rašytojams ir žurnalistams, oratoriams, ieškantiems tikslios ir vaizdžios išraiškos. Tai įdomi pasiskaitymų knyga tiems, kas sugeba grožėtis ir stebėtis stebuklingiausia žmonijos bendravimo priemone – kalba.
 
Platesnės informacijos apie Frazeologijos žodyną prieiga per internetą: <http://lkiis.lki.lt/fraziologijos-zodyno-pratarme>.
Kalba

lietuvių

Autoriai

I. Ermanytė,

O. Kažukauskaitė,

G. Naktinienė,

Z. Šimėnaitė,

A. Vilutytė

Redaktoriai

J. Paulauskas

Publikavimo informacija

Data

2001

Leidėjas

Pavadinimas

Lietuvių kalbos institutas

Atsisiųsti ištekliaus įrašo informaciją
Vertimas pagal vertimas.vu.lt
anglų kalba: Zyd
prancūzų kalba: zyde
vokiečių kalba: Zyd
rusų kalba: зуд
lenkų kalba: zyd

Komentuoti

Komentuoti gali tik prisijungę nariai.

Komentarai(0)

Komentarų nėra