žmonių̃ akysè viešai: Visas mano gyvenimas praėjo žmonių akyse. Tilv. Žmonių akyse apsijuokė. Varn.
dėl žmonių̃ akių̃ nuduodant, kad rimtai atlieka: Jis dirba tik dėl žmonių akių. Mrj. Nueik dėl žmonių akių. Cvir.
ant žmonių̃ liežùvių statýti padaryti apkalbų objektu: Marijonėle, daugiau aš tavęs neblankysiu – ant žmonių liežuvių nebstatysiu. Čiurl.
júodas žmogùs juodadarbis: Kad nebūtų juodo žmogaus, mokytam [būtų] blogai. Krš. Tas juodasis žmogus tų mokytų yr didliai nuskriaustas. Sn.
kìtas žmogùs teig. smarkiai pasitaisęs, sužvalėjęs: Na, numigęs kitas žmogus – daug žvalesnis. Pg.
bū́k žmogùs sakoma labai prašant: Gaspadoriau, būk žmogus, pakinkyk arklį!. Balt. Būk žmogus, paskolink dviratį. Jnš. Būk žmogus, Prancišk, ateik pažiūrėti mergaitės – serga. Mišk. Sugalvok ką nors labai labai gudraus, būk žmogus!. Žil.
žmogaũs nėrà apie negerą, neištikimą: Iš jo nėr žmogaus. Ds.
nėrà kaĩp žmõgui apsakýti Rm. labai blogai:
nėrà kaĩp žmõgui sakýti apie padėtį, kurią nepatogu nusakyti: Ir pamačiau. Nėra kaip žmogui sakyti: prie geležinio pečiaus šonu prisišliejusi... Vadinasi, mirė vargšė košytę bevirdama. Dovyd.
negalì žmõgui apsakýti sakoma stebintis kuo blogu: Kiek man reikia panešt kantrybės, tai negali ir žmogui apsakyt. Gs. Jau toks kungis (tinginys), negali žmogui apsakyt. Rs.
žmogaũs nemãto apie įsivaizdinantį, nevaišinantį: O šykštumas! Žmogaus niekuomet nemato... niekam kąsnio, niekam stiklelio nė apsirikęs. Žem.
žmogumì padarýti išmokyti: Sunku padaryt žmonėmis – ne arbatą nuryt. Šln. Bet ar galima su mūsų turtais padaryti jį žmogumi. Lauc. Tėvas jį žmogumi padarė. Ėr.
nėrà kõ žmonė́ms paródyti apie prastą daiktą: Šitiek pinigo supleškinau, ir nėr ko žmonėms parodyti. Mrc.
nėrà kaĩp žmõgui pasakýti sakoma stebintis kuo blogu: Toji tavo mergiotė tokia pakartuvė, kad nėr kaip žmogui pasakyt. Rgv. Ir melavimas jo, nebėr kaip žmogui pasakyt. Srv.
nė̃ kaĩp žmõgui pasakýti sakoma stebintis kuo blogu: O vargšas ponas kiek nuo jos prisikenčia?! Nė kaip žmogui pasakyti!... Pt. Gaspadinė išgrobstė. Taip išgrobstė, apnuogino, kad nė kaip žmogui pasakyti. Paukš.
negalì žmõgui pasakýti sakoma stebintis kuo blogu: Sužuvęs vaikas su dviračiu, žmogui negali pasakyti. Krš.
nėrà kaĩp žmõgui sãko sakoma stebintis kuo blogu: Numurgdė tave, kad nebėr kaip žmogui sako. Ds.
į žmónes išeĩti
1.pradėti savarankiškai gyventi: Nusibodo pas tėvus gyvent ir išėjo į žmones. Jnš. Ji darė viską, kad tik aš išeičiau į žmones. Mart.
2.prasigyventi: Ar tai vienas dvare prasimušė ir į žmones išėjo?. Myk-Put. Du sūnūs, išėję į žmones, išstatė šitas grožybes ant kalnelio. Andr. Mano gudrūs draugai greit į žmones išėjo. Mair.
į žmónes išléisti ištekinti: Išleidom dukterį žmonėsna ir jau išdavėm pasogą. Vrn. Jisai mūsų mieliausias seseris išleis į žmones. Tat.
į žmónes išsičir̃pinti su vargu prasigyventi: Tėvas girtuoklis, bet vaikai patys šiaip taip išsičirpino į žmones ir gražiai gyvena. Pn.
į žmónes išsimùšti prasigyventi: Vykė prisitaisė pas notarą atostogų metu, perrašinėja dokumentus, protestuoja vekselius, baigęs gimnaziją rengias studijuoti teisę, išsimuš į žmones. Andr.
į žmónes išvèsti padėti įsikurti: Išvesčiau aš tave į žmones, bet, matyt, nelemta. rš.
į žmónes léisti tekinti: Kurią duosi man skrynelę į žmones leisdama?. Vlkv.
į žmónes prasimùšti prasigyventi: Jeigu nori būti geru biznierium, Pranai, prasimušti į žmones, – reikia būti žiauriam. Cvir.
į žmónes prastùmti padėti įsikurti: Būtų gerai pamokius rašto, į žmones prastūmus, gal net daktaru kurį padarius, bent felčeriu.... Balt.
kaĩp žmõgų tinkamai: Kaip buvo, taip buvo, bent palaidok kaip žmogų. Trk.
Dievo ir žmonių užmirštas žr Dievas
nei Dievui nei žmogui žr Dievas