špygà dantysè sakoma nieko negavus, nepešus: Ale tai dabar špyga dantyse. Bsg.
špỹgomis apsibadýti išsityčioti: Apsibadė bobos špygom. Grv.
špỹgomis árti nesutarti, bartis: Apsiženys, tai špygom ir ars. Lkm.
špỹgomis badýti pajuokti, tyčiotis: Anys lietuvius špygom badė, visaipo pajuokė. Rod. Mane skolinykai špygom bado – baisi sarmata. Gs.
špygà badýti pajuokti, tyčiotis: Dievą myli – mylėk, ale ir velnio špyga nebadyk. Slm.
špỹgomis badýtis vienam iš kito tyčiotis: Anie kožną dieną špygoms bados. Vkš. Moka anie špygom badytis. Kl.
špỹgomis išbadýti išsityčioti: Vaitą špygom išbadė. Kzt.
špỹgomis iškáišioti išsityčioti: Išlojojo, špygom iškaišiojo. Ėr.
špỹgomis iškaišýti išsityčioti: Ana visus špygom iškaišė – ir ką tu jai!. Ds.
špỹgomis išsibadýti iš vienas kito išsityčioti: Išsibarė, špygomis išsibadė, ko tik ligi peštynių nepriėjo. Žem.
špỹgomis išvarpýti išsityčioti: Špygomis išvarpiau, viena ranka, kita ranka. Plt.
špygà kaišýti pajuokti: Tai jau minkštaliežuvė: akyse ir apmes ir ataus, o už nugaros vis špyga kaišys. Švnč.
špygàs kaišýti tyčiotis: Ji juos įsileido kai gerą naudą, o jie dabar jai špygas kaišo. Jrb.
špỹgomis kaišýti tyčiotis: Dievą mylėk, bet ir velnio špygom nekaišyk. An.
špỹgomis kam̃šomas apie prastą, apgriuvusį pastatą: Grytelytė buvo špygom kamšoma. Jnšk.
špỹgą laikýti kišẽnėje slapta turėti blogų ketinimų: Nors labai abejoju, ar įmanoma vyro ir moters meilė, kai vienas iš jų laiko špygą kišenėje. Avyž.
špygùs nusvìlti apsigauti: Nusvilsi špygus, kauksi penkias dienas. End.
špỹgą pamáuti pasityčioti: Ot, ir bus skola užmokėta, ir pamaus Gedulienė špygą!. Žem.
špỹgą paródyti
1.pasijuokti iš kieno lūkesčių, apgauti: Parodė špygą marčiai, nieko negovė. Drsk. Aš aną visą mėnesį šėriau, nakvinau, aplinkui tupinėjau, o ans man špygą parodė. Vkš. Gaspadorius pasiėmė [išsaugotas] karves, o jai špygą parodė. Žl. Ką gi jos gaus? Savi sugrįš, ir visi tokie kavalieriai tokioms mergoms špygą parodys. Pt.
2.prieštarauti, nesutikti: Kad man lieptų vidurnaktį eiti į kapus, tokiam liepėjui aš špygą parodyčiau. Slnt. Mes su jąja (žmona) gražiai sugyvenom, špygą neparodėm kitas kitam. Btg.
špỹgą pasė́dęs po ùžpakaliu be nieko, be jokių dovanų (atvažiavo): Špygą po užpakaliu pasėdę atvažiavo. Plv.
špỹgomis pasibadýti iš vienas kito išsityčioti: Gana buvo su kaimynais pasibučiuoti ar špygomis pasibadyti. Vaižg.
špỹgą pasùkti po nósimi neklausyti: Špygą po nosia pasuks jis tau!. Pls.
špỹgą paúostyti
1.nieko negauti, nelaimėti: Pauostysi špygą i sugrįši. Varn. Kiek mergos kabinėjasi prie vaikių... ir visuomet špygą pauosto. Žem.
2.sakoma pykstančiam:
špỹgą ródyti juoktis iš kieno lūkesčių: O paskui ans šoka šen, šoka ten, tas anam špygą rodo. Kl.
špỹgą ródyti pro kišẽnių slapta turėti blogų minčių: Čia su tavim šneka meiliausiai, o pro kišenių špygą rodo. Ds.
špỹgą úostyk sakoma pykstančiam: Jeigu pyktis ima – uostyk špygą. Ub.
špỹgomis užbadýti išjuokti: Jei vienas pradės sekmadienį dirbti, kiti špygoms užbadys. Trk. Juos gi špygom užbadys. Kt.
špỹgomis varpýtis vienam kitą koneveikti: Kaip tik susipyks, pasius špygoms varpyties. Brs.
ant špỹgų nueĩti tapti patyčių objektu: Ant špygų bernas nuėjo. Ds.
ant špỹgų šokìnti lepinti: Tą vaiką ant špygų šokina. Kt.
tè špỹgą po nósimi sakoma, kai neatsilyginama, tyčiojamasi iš kieno lūkesčių: Užaugino, išpopino [vaiką], tai te špygą po nosia – atsilygino!. Bgt.
su špỹgomis nuvarpýti išsityčioti: Reik bijoti kokį žodį pasakyti – tuojau su špygomis nuvarpo. Šts.
su špỹgomis prisipenė́ti prisityčioti: Ir su špygom prisipenėjo. Lkm.
kaĩp špygà liesas, menkas: Dabar tos karvutės kaip špygos. Btg. Kaip špygelės buvo burokai. Ėr. Vienas kupečiukas [šieno] kaip špyga, kitas didesnis. Aln.