šónas šónu labai, visur ir visaip (puošti): Gražina kambarį šonas šonu. Ms.
kitù šónu apver̃sti pakeisti priešingai: Norėjom dideles iškilmes padaryt, Dievas kitu šonu apvertė. Žž.
víenas šónas tóks, kìtas kitóks sakoma apie veidmainį: Ji labai velnių priėdus buvo: vienas šonas toks, kitas kitoks. Sk.
visaĩs šónais vartýtis prisitaikyti gyvenant: Mažas turi visais šonais vartyties. Krš.
šónus apdáilinti prilupti, apmušti: Apdailink anam gerai šonus!. Krp.
šónus apkapóti apmušti: Atvažiuodo namon senis, šatra šonus apkapoja. Grv.
šónus apsìmušant su apetitu, godžiai: Nusipirkau pyrago, ėsiu šonus apsimušdamas. Krš. Valgau sau bulves šonus apsimušdama. Ldv.
šónus apskal̃bti apmušti, aplupti: Paėmęs lazdą, gerai jis tau šonus apskalbs. Jnšk.
šónus apvanóti apmušti: Aš tau, išdykėli, apvanosiu šonus!. Rmš.
šónus atė́sti prilupti: Būt mama šonus atėdus kada. Šlvn.
šónus atitašýti primušti: Vagiui šonus atitašė. Ds.
šónus atkim̃šti atsivalgyti: Šiemet agurkų atkimšau šonus. Lzd.
šónus atkùlti atsivalgyti: Mes jau nūnai atkūlėm šonus obuoliais. Knv.
šónus atšùtinti prilupti: Atšutinsiu lazda šonus. Rod.
šónus atšveĩsti primušti: Gerai atšveičiau jam šonus, kad net pargriuvo. Žž.
šónus atvanóti primušti, prilupti: Jau motulė sužinojo, lazda šonus atvanojo. Drsk. Tol Kaulakys ponavojo, kolei šonus atvanojo. Strazd.
šónus atvañtakoti prilupti: Aš už lazdos, atvantakojau šonus, atvantakojau ir išgujau [katę]. Smn.
šónai brãška labai spaudžia (prie darbo): Tik jau spaudžia prie darbo visus, net šonai braška – nepasidžiaugsi ten pakliuvęs!. Balt.
šónus įdúoti būti sumuštam: Vaikai, liaukitės, įduosiat šonus!. KlvrŽ.
šónus išskaláuti primušti, prilupti: Palauk, išskalausiu aš tau šonus!. Krkn.
šónus išskal̃bti primušti, prilupti: Šonus išskalbti tokiam velniui per mažai!. Šv.
šónus iššùtinti prilupti: Iššutins tau mama šonus. Vkš.
šónus išvanóti primušti, prilupti: Tik ateik – aš tau šonus išvanosiu. Všv. Kai paėmęs kas pagalį šonus išvanos, – tai žinosit landžiot. Paį.
šónus láužyti grūstis (miniai): O žmonių žmonių – šonus laužo!. Rmš.
šónais léisti labai juoktis: Nors tu imk ir šonais leisk iš jo šnekos. Alv.
šónus lýginti mušti: Lygino man šonus šermukšnine lazdele, genėjo blauzdas vis gero norėdamas. rš.
šónais mùšti smarkiai, pailsus kvėpuoti: Kumelė pervyta – šonais tik muša. Alk.
ikì šónai neprakiū̃ra ilgai (miegoti): Jis didelis migšas – miega, iki šonai neprakiūra. Kltn.
võs šónai nesprógsta sakoma apie smarkų juoką: Vakar grėbdamas šieną kai ėmė apie grėblį dainuoti, tai visų mūsų šonai vos nesprogo iš juoko. Krėv.
šónais nueĩti užsimiršti: Jau daug metų man, dėl to ir nueina viskas šonais. Užp.
šónus nuléisti primušti, prilupti: Tylėk, ba kai nuleisiu šonus, tai nė neprisiglausi!. Ds.
šónus nuskal̃bti prilupti: Kad aš tau nuskalbsiu šonus su vytine, tai žinosi!. Sb.
šónus nuvanóti primušti: Tėvas jam nedovanojo, diržu šonus nuvanojo. LTR.
šónus pačiupinė́ti apmušti, prilupti: Pačiupinės tau vaikiai šonus!. Krš.
šónais plàkti sunkiai, daug vaikščioti: Va, trečia diena plaku šonais po visokias įstaigas, paskolą noriu paimti. Vencl.
šónus skal̃bti Vlkv. mušti: Enskys, iš papykio beržinį pagriebęs, Slunkiaus irgi Pelėdos šonus skalbti pradėjo. Donel.
šónus skam̃binti mušti: Jis nuolat skambina pačiai šonus. Ėr.
šónais váikščioti draugauti: Abu su teisėju šonais vaikščioja, o dar nori, kad ką jam teistų. Kp.
šónus vanóti mušti, lupti: Tada medžioklis pačiupo žmogelį už kupros ir ėmė vanoti šonus. Balč.
šónus vañtakoti mušti: Iš tavęs toks ir bernas, kad motka šluota vantakoja šonus. Mrc.
šónus volióti mušti: Žmonom [vyrai] šonų nevoliojo ir neskriaudė. Grnk.
ant šóno
1.visiškai tuščias, išvalgytas: Varinis ant šono. Lkv. Aš barščių dubenį ant šono – ir sotus. rš.
2.girtas: Pagalum jau ant šono. Krš.
ant kìto šóno ver̃stis persigalvoti, kitaip daryti, elgtis: Apsisvarstė, vertės ant kito šono, išvažiavo į miestą. Rdn.
ant víeno šóno visai (nusigyventi): Buvom nusivarę ant vieno šono. Grg.
ant víeno šóno nueĩti pasileisti: Neženytau [dukters], ale bijaus, kad nenueit an vieno šono. Drsk.
ant visų̃ šónų
1.smarkiai (išbarė, išdirbo): Iškoneveikė an visų šonų ir paleido. Sn.
2.visiškai, labai (kvailas): Jau ka durna buvau tai ant visų šonų. Vlk.
ant visų̃ šónų išnešióti labai išbarti: Kai parvažiavo namo piktas, tai išnešiojo anas mane an visų šonų. Rod.
ant šóno nueĩti užsimiršti: Nuėjo ant šono mįslė, užmiršau. Upt.
ant šóno vir̃sti mirti: Katras stipras – gyvena, nestipras – mirk, ant šono virsk. Sur.
į šóną
1.nerūpi: Kai yra blynų, tai mėsa į šoną. Mrj.
2.nevertas: Man visi į šoną prieš jį. Mrj.
į šóną eĩti būti eikvojamam: Tas viskas man ėjo į šoną. Smln. Visur eina šonan – visur vagystės. Vvs.
į šóną nueĩti užsimiršti: Jau tiek metų – nueina visa šonan. Užp.
į šóną paléisti slapta, neteisėtai parduoti: Šonan paleisdavo žuvį. Lb.
į šóną varýti svaiginti: Išgėriau stiklelį, o jau varo mane šonan. Lzd.
iš šóno
1.kaip pašalinis, iš pašalės: Kai žiūri iš šono, tai atrodo labai gera gyvent. Dgl. Sargybą nepastatysi prie mergos, o iš šono nematai. Vlkv. Taip išlojojo, kad ir iš šono klausyt negražu. Trgn. Lyg ir ne šeimininkė čionai būtų, tik iš šono pritapusi, samdinė kaip ir buvusi. Balt.
2.papildomai (gauti, uždirbti): Gerai, kai ir iš šono pinigo gauni. Mrj. Uždirba iš šono. Ds. Kam ir iš šono pasiūdavau. Lb. O rublis koks iš šono prieina, – gerai. Dkk.
iš šónų iš pašalės: Neklausyk, ką kas iš šonų sako. Prn.
iš po šóno slaptai (ką daryti): Anys iš po šono tą krūminę padaro. Lb.
per šóną
1.papildomai (uždirbti, gauti): Per šoną dar gauna į kišenę. Jz.
2.nelegaliai, per pažintį: Pažįsti [pardavėją] ir per šoną [deficito] gali gaut. Drsk.
per šónais atvanóti primušti: Ėjo ubagas per ūlyčią, nešė duonos ir bulbyčių, kad gaspadorius atsižinotų, tai jam per šonais atvanotų. Aps.
per šónais barstýti Grv. mėtyti (pinigus), eikvoti:
per šóną dúoti visą išvalgyti: Kad davė barščiam per šoną. Vkš.
per šónus eĩti ne pagal paskirtį, nelegaliai, neteisėtai eikvoti: Eina valdžios pinigai per šonus. Dbk.
per šónus išeĩti neduoti naudos: Tau per šonus išeis svetimas geras. Mrj.
per šóną nueĩti nepavykti (padaryti): Kai skubiai dirbi, vis per šoną nueina, niekur gerai neatbūsi [skubėdamas]. Sur.
per šóną šlúoti vogti: Visiems pavalgyti užtektų, bet yra, kas šluoja per šoną. Sur.
per šónus tráukti turėti gerą apetitą: Gal tau per šonus traukia tą kisielių?. Mrk.
po šónu netoli, šalia: Jie gyvena visai po šonu. Alk. Po šonu mišką pardavinėjo. Srv. Čia ežerą turim po šonu, tai ten (į Vištytį) nuvažiuojam. Plv.
po šónais netoli, šalia: Čia vanduo po šonais, malkos po šonais – čia labai smagi vieta. Skr.
prie šóno arti, greta: Ir miškas prie šono: grybų, uogų nors maišais nešk. rš. Jau dabar nėra danguj Dievo – mama viena prie šono. Bsg.
pro šóną iš šalies, papildomai (uždirbti, gauti): Kur užsiduodu pro šoną, ten mano. Žl.
pro šóną eĩti neteisėtai eikvotis: Daug [miltų] eina pro šoną. Jnš.
pro šónus išlį̃sti suteikti rūpesčio, nemalonumų: Artistės vardas man vėl išlindo pro šonus. Trein.
pro šónus lį̃sti
1.įkyrėti: Tos ašaros pro šonus man jau lenda. Sruog.
2.daug turėti ko: Kiti sako, kad jai pro šonus imą pinigai lįsti. rš.
pro šóną praléisti išlaidauti: Nepraleiskit pro šoną, spauskit kaip bitės kokios, bo litas yra brangus. Sur.
pro šóną pramùšti pragerti, pasinaudoti: Kad pramuši pro šoną, tai turi. Krkn.
dieglys šone žr dieglys
dieglį išsistumti iš šono žr dieglys
liežuvį pasukti į šoną žr liežuvis
marškinius išversti ant kito šono žr marškiniai
meškos šonai žr meška
uodegą sukti į šoną žr uodega