šiaudas

Apibrėžtis

šiáudo gãlo nepakélti nieko nedaryti, nedirbti: Vaikai perdien nė šiaudo galo nepakelia. Ds.
(kieno) šiaudų̃ galvà prasta atmintis: Mano šiaudų galva – užmiršau paršelius pašerti. Šts.
šiaudų̃ kùmelį paperė́ti būti bergždžiai: Mūsų bėroji paperės šiaudų kumelį. Skd.
šiaudų̃ tvorà apsitvérti imtis bet kokių priemonių: Kad žmogus žinotum, kad mirsi, šiaudų tvora apsitvertum. Prn.
šiaudų̃ výras vaiduoklis: Dabar suprato Dreižys, kas jį lydi. Bet jis Dievo bijąs žmogus – ką gali jam tas šiaudų vyras daryti!. Simon.
iškùltus šiáudus kùlti be reikalo, tuščiai kalbėti, rašyti: Iškultų šiaudų nebekulk. Valanč.
nukùltas šiáudas praėjęs, nebeaktualus dalykas: Labai paprastas klausimas, kuris šiandien seniai jau nukultas šiaudas, bet tąsyk buvo sunki problema. Simon.
piktì šiaudùkai pérdegė praėjo pyktis: Pikti šiaudukai jau perdegė, jau kalba. Drsk.
tuščiùs šiáudus kùlti be reikalo, tuščiai kalbėti: Nėra ko kult tuščių šiaudų. Nm. Ne, ji nebenori kulti tuščių šiaudų, o nauju kuo atremti ji nežino. Simon.
šiáudus atskìrti nuo grūdų̃ suvokti, kas vertinga: Matai, aš atskyriau šiaudus nuo grūdų. Jnš.
šiáudo nekélti nieko nedirbti, nedaryti: Nieko nedarbuja, nei šiaudo nekelia. Lp. Valig tokių metų mano mama nei šiaudo nekeldavo. Kvr. Nėjo darban, nieko, nei šiaudo nekėlė. Lp.
šiáudo nepakélti nieko nedirbti, nedaryti: Ot tinginys – šiaudo nepakėlė per visus metus. Pv. Dabar šiaudo niekas nepakelia, visur mokėt reikia. Ssk.
šiáudo nepakélti nuo žẽmės nieko nedirbti, nedaryti: Šiaudo nuo žemės nepakėlė be mano žinios, o dabar jis tokias bjaurybes prasimanys. Paukš.
šiáudas nepérdegė labai greit (supyko): Šiaudas neperdegė – ir supyko. Sml. Šiaudas neperdegė – jau pyksta. Gs.
nė̃ šiáudo pakrapštýti dañčiui visai nieko: Viskas supleškėjo – nė šiaudo dančiui pakrapštyt neliko. Ut. Nei šiaudo dančiui pakrapštyt negausi. Lš.
nė̃ šiáudui pérdegant nei truputėlio, visiškai (nėra laiko): Per darbymetį nė šiaudui perdegant nebus laiko. Ll. Neturiu laiko nė šiaudui perdegant. Lkv.
šiáudo stvértis apie patekusį į beviltišką padėtį: Žmogus skęsdamas ir šiaudo stverias. Švnč.
ant rugiẽnių šiaudų̃ lìkti neištekėti: Ar daug šiemet jūsų mergaičių ant rugienių šiaudų liko?. Grž. Jau ana liko ant rugienių šiaudų. Ds.
ant rugìnių šiaudų̃ palìkti neištekėti: Jau ta paliko ant ruginių šiaudų. LTR.
ant rugìnių šiaudų̃ sėdė́ti būti netekėjusiai: Padėkok jam, kad iki šiol tebesėdi ant ruginių šiaudų. Balt. Šit ir sėdi merga ant ruginių šiaudų ir veria metelius. Balt.
ant šiáudo suklùpti būti bejėgiam: Kitas stiprus, o kitas ant šiaudo suklumpa. Mrj.
ikì paskutìnio šiáudo labai kruopščiai (išieškoti, iškratyti): Brazo trobą taip pat iškratė iki paskutinio šiaudo. Žem.
iš šitų̃ šiaudų̃ nebùs grūdų̃ iš to, kas numatoma, ketinama, nieko neišeis: Kažin iš šitų šiaudų ar bus grūdų?. Švnč. Iš šitų šiaudų nebus grūdų. Mano sūnus bekraitės kampininko dukters neves. Krėv.
per šiáudą nepérlipti nieko nepajėgti dirbti: Kai būsiu penkiasdešimt, per šiaudą neperlipsiu. Snt. Tai būta vyro, – per šiaudą neperlipa. Mrj.
per šiáudą nepéržengti nieko nepajėgti dirbti: Ant senatvės per šiaudą neperžengsi. Kt.
už šiáudo griẽbtis apie patekusį į beviltišką padėtį: Skęstantis ir už šiaudo griebiasi. Vien.
kaĩp per šiáudus lį̃sti sunkiai gyventi: Šįmet kaip per šiaudus lendam, nieko nebtaisom [iškeliami į kitą gyvenvietę]. Pgr.
viena koja prašo šieno kita šiaudų žr koja
smilgos šiaudelis neperdegė žr smilga
nuo šieno prisiversti ant šiaudų žr šienas
Aprašymas
Frazeologijos žodynas. Rengė: Irena Ermanytė, Ona Kažukauskaitė, Gertrūda Naktinienė, Jonas Paulauskas (redaktorius), Zita Šimėnaitė, Angelė Vilutytė. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2001, XVIII, 886 p. ISBN`9986-668-29-8.
 
Rengimą ir leidybą rėmė Valstybinė lietuvių kalbos komisija prie Lietuvos Respublikos Seimo pagal Valstybinės kalbos vartojimo ir ugdymo 1996–2005 metų programą.

PRATARMĖ

Kai buvo pradėtas rengti Lietuvių kalbos žodynas (LKŽ), frazeologinių junginių kategorija visai nebuvo minima. Iliustraciniuose sakiniuose pavartotas frazeologizmas paprastai buvo papildomai aiškinamas, pvz.: Jis šiandien gerai davė į akį (miegojo) Pn (LKŽ I 54); Gal viršūne dantų (nelabai) prašei, kad neatėjo Mlt (LKŽ II 180).

Tik LKŽ III tome atsirado frazeologizmo sąvoka. Bet, kaip rašoma to tomo pratarmėje, „griežtesnės frazeologinių junginių diferenciacijos žodyne dar nėra pavykę pasiekti“ (V p.) Todėl ir šiame, ir vėlesniuose tomuose frazeologizmai dažnai yra atsidūrę paprastų atskiro žodžio vartojimo iliustracijų vietoje. Tomas iš tomo frazeologizmai vis tiksliau atskiriami nuo žodžių. Bet tik nuo XI tomo jie visi nukeliami į žodžio lizdo galą už rombo, ten jie ir aiškinami, ir iliustruojami. Bet frazeologizmų sudėliojimo tvarka iki pat LKŽ rengimo pabaigos (XX t.) nebuvo tiksliai nustatyta ir vis bent kiek įvairavo.

LKŽ skaitytojams ir frazeologijos tyrėjams sunku naudotis jo frazeologine medžiaga. Todėl reikėjo ją visą sutelkti specialiame Frazeologijos žodyne (FŽ) grindžiant vienodais principais.

Į kiekvieną naują LKŽ tomą frazeologijos patenka vis daugiau, nes žodžių rinkėjai buvo orientuojami kaupti vaizdingąją leksiką, ir jos vis daugiau buvo surenkama iš gyvosios liaudies kalbos. Bet kartu vis gausesnė surinkta frazeologija negalėjo būti panaudota išleistuose tomuose, tad ji buvo kaupiama papildymų kartotekoje. Toji medžiaga šiame žodyne papildė LKŽ panaudotąją.

Frazeologija buvo renkama iš daugelio Lietuvos ir už jos ribų esančių lietuvių gyvenamų vietovių. Bet pririnkta jos labai nevienodai. Štai iš Armoniškių (Baltarusija), Druskininkų, Dusetų, Endriejavo, Geistarų, Joniškio, Kuršėnų, Luokės, Miežiškių, Salamiesčio, Sintantų, Skirsnemunės, Šačių, Varnių turime frazeologizmų daug daugiau negu iš kur kitur. Bet tai nereiškia, kad kitose vietovėse žmonės mažiau jų vartoja. Viskas priklauso nuo rinkėjų sugebėjimo išklausti pateikėjų ir užrašyti. Todėl galima sakyti, kad dar yra ir neužrašytų frazeologizmų, gyvuojančių tarmėse. Ypač tai matyti iš frazeologijos sinonimijos: greta į saują paimti ir į saują suimti, reiškiančių „priversti paklusti, prigriebti“, visiškai įmanomas frazeologizmas į saują imti, kuris kol kas neužfiksuotas; greta prie sienos prispausti, prie sienos pririesti galėtų būti prie sienos spausti, prie sienos riesti, kaip yra prie sienos spirti ir prie sienos prispirti. Taigi frazeologijos kaupimas turėtų būti tęsiamas.

Iš grožinės literatūros kūrinių frazeologizmus teko rinkti papildomai patiems FŽ rengėjams, nes žodžių iš knygų rinkėjai, specialiai nesidomėdami fraziologija, kai ko tiesiog nepastebėjo. Frazeologizmų pavartojimo gausa rašytojų kūryboje labai įvairi. Iš visų labiausiai išsiskiria Žemaitė, kurios raštuose užfiksuota per 1700 frazeologizmų. Ievos Simonaitytės kūryboje jų rasta beveik 700. Daugelis šių frazeologizmų būdingi tik Klaipėdos krašto lietuvininkams, kitų rašytojų raštuose jų nepasitaiko. Antano Vienuolio ir Gabrielės Petkevičaitės-Bitės raštuose frazeologizmų rasta maždaug po 500. Juozo Apučio, Juozo Baltušio, Petro Cvirkos, Liudo Dovydėno grožinėje kūryboje jų surasta beveik po 400; Augustino Griciaus, Lazdynų Pelėdos raštuose fraziologizmų yra daugiau kaip po 300; Vytauto Montvilos ir Balio Sruogos raštuose – daugiau kaip po 250; per 200 frazeologizmų išrinkta iš Vinco Mykolaičio-Putino, Jono Marcinkevičiaus, Juozo Paukštelio raštų. Kiti rašytojai vartojo frazeologizmus dar rečiau. Rašytojai savo kūryboje kartais vykusiai pakeičia kokio nors frazeologizmo vieną dėmenį, taip sukurdami naują frazeologizmo sinonimą. Tokie sinonimai FŽ irgi pateikiami.

Frazeologizmų esama ir senuosiuose lietuvių raštijos paminkluose bei dvikalbiuose žodynuose. Ypač daug jų yra Jokūbo Brodovskio rankraštiniame Vokiečių-lietuvių kalbų žodyne, rašytame XVIII a. pradžioje.

FŽ – tai didelis frazeologijos rinkinys, naudingas jų tyrinėtojams ir aiškintojams, puikiai pagelbėsiantis rašytojams ir žurnalistams, oratoriams, ieškantiems tikslios ir vaizdžios išraiškos. Tai įdomi pasiskaitymų knyga tiems, kas sugeba grožėtis ir stebėtis stebuklingiausia žmonijos bendravimo priemone – kalba.
 
Platesnės informacijos apie Frazeologijos žodyną prieiga per internetą: <http://lkiis.lki.lt/fraziologijos-zodyno-pratarme>.
Kalba

lietuvių

Autoriai

I. Ermanytė,

O. Kažukauskaitė,

G. Naktinienė,

Z. Šimėnaitė,

A. Vilutytė

Redaktoriai

J. Paulauskas

Publikavimo informacija

Data

2001

Leidėjas

Pavadinimas

Lietuvių kalbos institutas

Atsisiųsti ištekliaus įrašo informaciją
Vertimas pagal vertimas.vu.lt
anglų kalba: horror
prancūzų kalba: horreur
vokiečių kalba: Schauer
rusų kalba: буйство
lenkų kalba: smalt

Komentuoti

Komentuoti gali tik prisijungę nariai.

Komentarai(0)

Komentarų nėra