Detali paieška
Išorinės paslaugos

Frazeologijos žodynas

šarka

Apibrėžtis

į šárkų bažnýčią dabóti būti silpnos sveikatos: Jau ana daboja šarkų bažnyčion. Švnč.
į šárkų bažnýčią eĩti mirti: Eis jau šarkų bažnyčion. Ut.
į šárkos bažnýčią išvèžti palaidoti: Ryt rytą iš Jokūbo kiemo išvežė į šarkos bažnyčią Juozuką. LzP.
į šárkų bažnýčią nueĩti
1.pastipti: Jau šitas žąsiukas, man regis, nueis šarkų bažnyčion. Trgn.
2.persileisti: Į šarkų bažnyčią nuėjo, t. y. persileido ana. J.
į šárkų bažnýčią važiúoti mirti: Ans gal važiuoti į šarkų bažnyčią, t. y. mirti. J. Tai jau važiuos žmogelis į šarkų bažnyčią – toks silpnas. Srv. Reikės ir mum šarkų bažnyčion važiuot. Sld. Tas jau važiuos į šarkų bažnyčią. Vvr.
į šárkų bažnýčią vèžti užkasti nudvėsusį: Toks iš jo buvo gaspadorius – kas pavasaris vežė karvę į šarkų bažnyčią. Sml.
į šárkų bažnýčią žiūrė́ti rengtis mirti: Kokia čia mano sveikata, kad jau į šarkų bažnyčią žiūrau. Žž.
į šárkų koplỹčią nuvažiúoti mirti: Susirgo uždegimu ir nuvažiavo į šarkų koplyčią. Krž.
į šárkų var̃pinę nuvèžti palaidoti: Šiandien padarysite grabą, rytoj į šarkų varpinę nuvešite. LzP.
šárkas káustyti niekais virsti: Geras buvo žmogus, o dabar išėjo miškan šarkų kaustyt. An.
šárkoms kliū́ti dvėsti: Tas (gyvulys) klius šarkoms. Grg.
šárka neatnèš káulų apie labai toli esantį: Nėr už mane galingesnio ir drūtesnio, tik tas vaizbūno sūnus ant manęs turi valią, ale jo čion nė šarka kaulų neatneš. Brt.
šárka nenunèš šū́do vlg. labai toli: Tę šarka šūdo nenuneš, kur aš buvau duonos ieškodama. Dglš.
šarkẽlę nèšti žaisti tokį žaidimą: Nešu nešu šarkelę, kad nebūtų varnelė. Brs.
šárka nunèš apie ilgai labai besipuošiantį: Nesiprausk teip ilgai – gali šarka nunešt. Pg. Nesprausk baltai, šarka nuneš. Ds. Paregėsi, tave knapt ir nuneš šarka. Grv.
šárka nunèš ant uodegõs apie labai išsipuošusį: Šiandie tave šarka ant uodegos nuneš. Kp. Tai baltumai! šarka ant uodegos nuneštų. Jabl.
šárka pagaũs apie ilgai besiprausiantį: Nesprausk taip baltai – šarka dar tave pagaus. Pls.
šárkoms važiúoti Ggr. mirti:
kaĩp šárka apie liesą, mažą, smulkų: Sudžiūvusi, išpendėjusi kaip šarka. Krš. Senam blogai: jėgos sylos nebeturi, išdžiūvęs kai šarka. Jd. Nekenčiu [baltųjų vištų]: kaip šarkelės – teip mažutės!. Mžš. Ta mokytoja kaip šarkelytė. Klov.
Aprašymas
Frazeologijos žodynas. Rengė: Irena Ermanytė, Ona Kažukauskaitė, Gertrūda Naktinienė, Jonas Paulauskas (redaktorius), Zita Šimėnaitė, Angelė Vilutytė. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2001, XVIII, 886 p. ISBN`9986-668-29-8.
 
Rengimą ir leidybą rėmė Valstybinė lietuvių kalbos komisija prie Lietuvos Respublikos Seimo pagal Valstybinės kalbos vartojimo ir ugdymo 1996–2005 metų programą.

PRATARMĖ

Kai buvo pradėtas rengti Lietuvių kalbos žodynas (LKŽ), frazeologinių junginių kategorija visai nebuvo minima. Iliustraciniuose sakiniuose pavartotas frazeologizmas paprastai buvo papildomai aiškinamas, pvz.: Jis šiandien gerai davė į akį (miegojo) Pn (LKŽ I 54); Gal viršūne dantų (nelabai) prašei, kad neatėjo Mlt (LKŽ II 180).

Tik LKŽ III tome atsirado frazeologizmo sąvoka. Bet, kaip rašoma to tomo pratarmėje, „griežtesnės frazeologinių junginių diferenciacijos žodyne dar nėra pavykę pasiekti“ (V p.) Todėl ir šiame, ir vėlesniuose tomuose frazeologizmai dažnai yra atsidūrę paprastų atskiro žodžio vartojimo iliustracijų vietoje. Tomas iš tomo frazeologizmai vis tiksliau atskiriami nuo žodžių. Bet tik nuo XI tomo jie visi nukeliami į žodžio lizdo galą už rombo, ten jie ir aiškinami, ir iliustruojami. Bet frazeologizmų sudėliojimo tvarka iki pat LKŽ rengimo pabaigos (XX t.) nebuvo tiksliai nustatyta ir vis bent kiek įvairavo.

LKŽ skaitytojams ir frazeologijos tyrėjams sunku naudotis jo frazeologine medžiaga. Todėl reikėjo ją visą sutelkti specialiame Frazeologijos žodyne (FŽ) grindžiant vienodais principais.

Į kiekvieną naują LKŽ tomą frazeologijos patenka vis daugiau, nes žodžių rinkėjai buvo orientuojami kaupti vaizdingąją leksiką, ir jos vis daugiau buvo surenkama iš gyvosios liaudies kalbos. Bet kartu vis gausesnė surinkta frazeologija negalėjo būti panaudota išleistuose tomuose, tad ji buvo kaupiama papildymų kartotekoje. Toji medžiaga šiame žodyne papildė LKŽ panaudotąją.

Frazeologija buvo renkama iš daugelio Lietuvos ir už jos ribų esančių lietuvių gyvenamų vietovių. Bet pririnkta jos labai nevienodai. Štai iš Armoniškių (Baltarusija), Druskininkų, Dusetų, Endriejavo, Geistarų, Joniškio, Kuršėnų, Luokės, Miežiškių, Salamiesčio, Sintantų, Skirsnemunės, Šačių, Varnių turime frazeologizmų daug daugiau negu iš kur kitur. Bet tai nereiškia, kad kitose vietovėse žmonės mažiau jų vartoja. Viskas priklauso nuo rinkėjų sugebėjimo išklausti pateikėjų ir užrašyti. Todėl galima sakyti, kad dar yra ir neužrašytų frazeologizmų, gyvuojančių tarmėse. Ypač tai matyti iš frazeologijos sinonimijos: greta į saują paimti ir į saują suimti, reiškiančių „priversti paklusti, prigriebti“, visiškai įmanomas frazeologizmas į saują imti, kuris kol kas neužfiksuotas; greta prie sienos prispausti, prie sienos pririesti galėtų būti prie sienos spausti, prie sienos riesti, kaip yra prie sienos spirti ir prie sienos prispirti. Taigi frazeologijos kaupimas turėtų būti tęsiamas.

Iš grožinės literatūros kūrinių frazeologizmus teko rinkti papildomai patiems FŽ rengėjams, nes žodžių iš knygų rinkėjai, specialiai nesidomėdami fraziologija, kai ko tiesiog nepastebėjo. Frazeologizmų pavartojimo gausa rašytojų kūryboje labai įvairi. Iš visų labiausiai išsiskiria Žemaitė, kurios raštuose užfiksuota per 1700 frazeologizmų. Ievos Simonaitytės kūryboje jų rasta beveik 700. Daugelis šių frazeologizmų būdingi tik Klaipėdos krašto lietuvininkams, kitų rašytojų raštuose jų nepasitaiko. Antano Vienuolio ir Gabrielės Petkevičaitės-Bitės raštuose frazeologizmų rasta maždaug po 500. Juozo Apučio, Juozo Baltušio, Petro Cvirkos, Liudo Dovydėno grožinėje kūryboje jų surasta beveik po 400; Augustino Griciaus, Lazdynų Pelėdos raštuose fraziologizmų yra daugiau kaip po 300; Vytauto Montvilos ir Balio Sruogos raštuose – daugiau kaip po 250; per 200 frazeologizmų išrinkta iš Vinco Mykolaičio-Putino, Jono Marcinkevičiaus, Juozo Paukštelio raštų. Kiti rašytojai vartojo frazeologizmus dar rečiau. Rašytojai savo kūryboje kartais vykusiai pakeičia kokio nors frazeologizmo vieną dėmenį, taip sukurdami naują frazeologizmo sinonimą. Tokie sinonimai FŽ irgi pateikiami.

Frazeologizmų esama ir senuosiuose lietuvių raštijos paminkluose bei dvikalbiuose žodynuose. Ypač daug jų yra Jokūbo Brodovskio rankraštiniame Vokiečių-lietuvių kalbų žodyne, rašytame XVIII a. pradžioje.

FŽ – tai didelis frazeologijos rinkinys, naudingas jų tyrinėtojams ir aiškintojams, puikiai pagelbėsiantis rašytojams ir žurnalistams, oratoriams, ieškantiems tikslios ir vaizdžios išraiškos. Tai įdomi pasiskaitymų knyga tiems, kas sugeba grožėtis ir stebėtis stebuklingiausia žmonijos bendravimo priemone – kalba.
 
Platesnės informacijos apie Frazeologijos žodyną prieiga per internetą: <http://lkiis.lki.lt/fraziologijos-zodyno-pratarme>.
Kalba

lietuvių

Autoriai

I. Ermanytė,

O. Kažukauskaitė,

G. Naktinienė,

Z. Šimėnaitė,

A. Vilutytė

Redaktoriai

J. Paulauskas

Publikavimo informacija

Data

2001

Leidėjas

Pavadinimas

Lietuvių kalbos institutas

Atsisiųsti ištekliaus įrašo informaciją
Vertimas pagal vertimas.vu.lt
anglų kalba: Sharka
prancūzų kalba: sharka
vokiečių kalba: Scharkasse
rusų kalba: сорока
lenkų kalba: pancerz

Komentuoti

Komentuoti gali tik prisijungę nariai.

Komentarai(0)

Komentarų nėra