šalimìs dalimìs apie išsisklaidymą: Tai jau mano visi vaikai, anūkai išvažinėjo šalims dalims. Vdk.
sàvo šalìs mėnesinės: Ana jauna ištekėjo, da savo šalies neturėjo. Rš. Kai turi in savo šalies – jau merga. Klt.
šalimìs eĩti nerūpestingai gyventi: Anie visi eina šalimis. KlvrŽ. Pati vien šalimis [eina], kad sveika, o aš vis namie. Šts.
į šãlį
1.apie atmestiną, nereikalingą daiktą, darbą ir pan.: Kai sergi, tai darbas į šalį. Mrj. By tik sniegą nuleidė – klumbes į šalį. Bsg. Nebjuokuosva, nabagale, vedums juokai į šalį. Dauk.
2.neteisėtai (duoti, paimti ir pan.): Ar neduodate iš namų be žinios tėvų arba gaspadorių ing šalį paslapčiomis?. brš. Vis nenuleisk akių, jie (darbininkai) taip ir laukia, kad kur ką nugriebt į šalį. Andr.
3.pradėti svetimauti: Tei[p] tai būtų jiedu gražiai gyvenę, ale kad ji vis į šalį ir į šalį. Slv. Užspaudė vyraitį – į šalį nė žingsnio. Krš.
į šalìs perniek, veltui: Į šalis piningai išlakstė lakstyte. Krš. Aneido gaspadorius, apžiūri kluoną, kad lig Kalėdų ažtekt[ų], kad į šalis neišsimėtytų [šienas]. Grv.
į šãlį eĩk sakoma apie ką daug prastesnį, menkesnį: Kai geresnių turiu, tai šita jau eik į šalį. Smln.
į šãlį eĩti tekėti ar vesti gaunant kraitį ar dalį: Aš išėjau į šalį, kai sesuo ištekėjo. Gž. Mes buvom trylika, tai tėtė mokėjo vaikam, katras ėjo į šalį. Plv. Mergužėle mano, tu ketinai šalin eitie, vai ar moki austie?. d.
į šãlį išléisti ištekinti ar apvesdinti duodant kraitį ar dalį: Seserį išleis į šalį, o tau namai. Alk. Auginai dukreles mus tris kai vieną, išleidei į šalį tik mane vieną. Grl.
į šalìs išvarýti neteisėtai parduoti, išeikvoti: Užtektų to pašaro, kad ponai, ta diduomenė pati į šalis neišvarytų. Plt.
į šãlį léisti tekinti ar vesdinti duodant kraitį ar dalį: Jau antrą dukterį į šalį leidžiam. Als. Pas matušę augau, matušė nemylėjo, kai jau reikėjo šalelėn leisti, matušė pasgailėjo. LTR. Kurį sūnų taikintum į šalį leisti?. Piet.
į šãlį mèsk apie ką prastą, neprilygstantį kam: Oho, tas vaikas kai dirba, tai ir didelį berną mesk į šalį. Srv. Prieš šitą arklį mesk kitus į šalį. Ėr. Kaip skaniai išvirei, tai mėsą mesk į šalį. Ar. Tokią pamatęs, savo Oną mesk į šalį. Šd.
į šãlį mèsti atsisakyti, nustoti ką darius: Grabą įžvilgėk, žmogau, svieto niekus mesk į šalį. prš.
į šãlį padė́k apie ką prastą, neprilygstantį: Prieš naminį [alų] visus padėk į šalį. Alk.
į šãlį pamèsti atsisakyti, nustoti ką darius, dirbus: Pamečiau į šalį ir nebkūrinau. Sd.
į šãlį paspjáuti pranokti, pralenkti grožiu: Aleksą ans paspjauna į šalį. End.
iš šaliẽs
1.pašaliniam būnant, svetimam (stebėti, žiūrėti, klausyti ir pan.): Iš šalies kaip žiūri, iš zūbų tai Šeinauskų familija. Slm. Iš šalies žiūrint net juokai ima. Rod. Pašnekėti iš šalies, rodos, prie žaizdos dėtini žmonys. Žem. Jų darbų ir jų būties prisižiūriu iš šalies. Sruog.
2.papildomai: Iš šalies parduoti nė kokių tų gyvolių dabar nėra. Trk. Iš šalies pasišienauji, kad nori išlaikyt karvutę. Jsv. Vyras daug iš šalies uždirbo. Žr. Aš pati sergu, o da vis iš šalies prisideda didelių sunkumų. Stak. Valgių – to nebūdavo, kad iš šalies kas atneš [į vestuves]. Rsn. Iš šalies neturi padėjimo. Rod.
nuo šaliẽs būnant pašaliniam, svetimam: Visi mato nuo šalies, kad prasti mūsų pavažiavimai (ratai). Jnšk. Nuo šalies girdėjau apie dvasišką akademiją Petropilėje tokią žinią. A.
nuo šaliẽs neĩk teig. sakoma neatsigėrint: Neseniai čia prie mūsų užėjo toks vyras, kad neik nuo šalies – tikrai, ir stiprus, ir gražus. Všv. Apskuto, pašvietė (išpuošė) – neik nuo šalies vyras!. Akm. Švariausia, gražiausia [mergaitė], nuo šalies neik. Krš. Baisiai gražias išaudė, su rožėms, jau nė nu šalies neik jau. Kv. Vežimėlis – nors nė nuo šalies neik: naujas, lengvutėlis, spindi – nors lėles vežiok. Žem. Menkė piene virta skani, nuo šalies neik. Šts.
per šãlį
1.būnant pašaliniam, svetimam (klausyti, žiūrėti, stebėti ir pan.): Man ir per šalį sarmata tokių šnekų klausyt. Mžš. Mes per šalį pasižiūrėsim, kaip čia rodys (vaidins). Jnš. Kai žiūri per šalį, pirminykas – žmogus (geras). Rm.
2.papildomai: Mažai gauni, musėtais per šalį uždirbi?. Rdn. Per šalį kad kiek pasigriebi, tai ir gyveni dar – ką čia iš tos žemės. Srv. Dėl skatiko jis miršta – per šalį iš jo nieko negausi. Jnšk. Ir namõ yra, ir per šalį (ir sau, ir parduoti). Rud. Leido sau per šalį pasiglemžti tokią traškią moteriukę, našlelę. Katil.
3.pasitraukimui žymėti: Jis ūkį atidavė sūnui, pats pasitraukė per šalį. Lnkv. Kaip lietus perstodinėja, tai išlekiam ir rėkiam: – Lietuti, per šalį, per šalį, nunešk gudo paršelį!. Pv.
4.iš kelio, nepakeliui: Labai per šalį!. Lp. prk Man juokai per šalį. Pš.
per šalìs iš kitų (išgirsti, sužinoti): Girdėjau per šalis, kad vienas gyveni. Ds.
per šãlį eĩti be naudos dingti, žūti: Pati tingėjo, jis gėrė, viskas ėjo per šalį. Grd. Su jais (baudžiauninkais), žinoma, ir lenkiškoji kalba ėjo per šalį (buvo nereikalinga). Žem.
per šãlį išléisti neteisėtai pasisavinti, parduoti ir pan.: Meistrai daug plytų ir cemento išleido per šalį. Mrj.
per šalìs léisti apkalbinėti: Ana akys[e] nesako, tik per šalis leidžia. Sv.
per šãlį nuléisti nekreipti dėmesio, nepaisyti: Jei jam kas ir piktai pasako, anas per šalį nuleidžia. Tvr.
per šãlį vadìnti pravardžiuoti: Nugi kožną kaip nebūt per šalį vadindavo. Tj.
per šãlį veizė́ti nerūpestingai elgtis: Per šalį veizėdamas valdė, apleido ūkę. Krš.
pro šãlį
1.praėjo, išnyko, pasibaigė ir pan.: Kas yra pro šalį, tas nebgrįš an to pasaulio. Rsn. Jau daug metų pro šalį. Pgg. Po Jono saulė grįžta atgal, i visa vasara yr pro šalį. Nd. Tas yr seniai viskas pro šalį. Rg. Jau diena pro šalį. N. Jau pro šalį tie laikai. Simon.
2.veltui, perniek, niekais: Mirštant viskas paliks pro šalį. Šts. Niekur neišleido piningų pro šalį. Krtn. Nebus pro šalį, jei duosi. Jrb. Ans buvo taupus žmogus, neleido nieko pro šalį. End.
3.papildomai: Pro šalį per mėnesį antrą algą sukrapšto. Krš.
pro šãlį neléisti neatsisakyti (ppr. svaigalų): Jo labai nereikia prašyti, jis neleidžia pro šalį. Jnš.
pro sàvo šãlį praléisti nekreipti dėmesio, nepaisyti: Ne teip apaštalai šventi nepiktinas ižg žodžio Viešpaties neišmanyto, nei jį (žodį) pro savo šalį praleidžia. Dk.
pro šãlį praeĩti be naudos pradingti, pražūti: Man rublis nepraeina pro šalį. Rdn. Jei kas bus žadėta, nepraeis pro šalį. Ms.
pro šãlį praléisti
1.nekreipti dėmesio, nepaisyti: Jis tuos žodžius pro šalį praleido. Btg.
2.neteisėtai pasisavinti: Praleidžia durpių pro šalį. Krš.
pro šãlį prapìlti girtaujant praleisti, išeikvoti: Neprapyliau pro šalį, i vaikas dar galės gyventi valandą (kurį laiką). Vn.
pro šãlį prašáuti suklysti, apsirikti: Vieną sykį ir ans prašovė pro šalį. Dov. Prašaudavome pro šalį ir mes, nėra ko slėpti. Balt.
pro šãlį praveizė́ti abejingam būti: Aš pro šalį praveizu, nieko nesakau [už vaikų kvailiojimą]. DūnŽ.
pro šãlį švil̃pti (kam) eiti negirdomis: Mano aiškinimas, mačiau, švilpė dešimtininkui pro šalį. Pt.
ne pro šãlį naudinga, patogu, reikalinga: Kad palytų, būt ne pro šalį. Ktk. Ne pro šalį ir man toks paltas būtų. Lnkv. Būtų labai ne pro šalį geras patarimas, kaip toliau man verstis. Balč. Žmona tau būtų ne pro šalį. Saj. Maniau būsiant ne pro šalį ir pavaišint svečią. Andr. Pasisaugoti visuomet ne pro šalį. Katil.
kaĩp pagal̃ šãlį dẽda sakoma, kai maistas neina į kūną: Valgyti valgau, ale kaip pagal šalį dėčiau. Tt.
akis sukti į šalį žr akis
klastą atmetęs ant šalies žr klasta
nosį sukti į šalį žr nosis