Detali paieška
Išorinės paslaugos

Bendrinės lietuvių kalbos žodynas

rubui̇̃lis, rubui̇̃lė (2)

Apibrėžtis
riebus, nutukęs žmogus ar gyvulys; sin. dručkis, riebulis: Tóks rubui̇̃lis par̃šas, kàd yrà į̇̃ ką̃ pažiūrė́ti. Senóvinis pavéikslas vaizdúoja ángelus – rubuiliùs (kūdikius), plasnójančius pérmatomais sparnẽliais. Séilė var̃va į̇̃ tàs rubuilès (silkes) bežiū̃rint. Kóks rubui̇̃lis tàvo sūnẽlis!
Iliustracinis (-iai) pavyzdys (-žiai)
plasnójančius pérmatomais sparnẽliais. Séilė var̃va į̇̃ tàs rubuilès
bežiū̃rint. Kóks rubui̇̃lis tàvo sūnẽlis!
Tóks rubui̇̃lis par̃šas, kàd yrà į̇̃ ką̃ pažiūrė́ti. Senóvinis pavéikslas vaizdúoja ángelus – rubuiliùs
Pastabos
Pažyma: dkt.
Kalba

lietuvių

Publikavimo informacija

Data

2021

Leidėjas

Pavadinimas

Lietuvių kalbos institutas

Atsisiųsti ištekliaus įrašo informaciją
Vertimas pagal vertimas.vu.lt
anglų kalba: ruberous, rubula!
prancūzų kalba: rousseau, rousseau
vokiečių kalba: Rubuil, Rubuille
rusų kalba: буйвол
lenkų kalba: rubuil, rubuile

Komentuoti

Komentuoti gali tik prisijungę nariai.

Komentarai(0)

Komentarų nėra