Detali paieška
Išorinės paslaugos

Bendrinės lietuvių kalbos žodynas

bendrakelei̇̃vis, bendrakelei̇̃vė (2)

Apibrėžtis
kartu keliaujantis žmogus; sin. bendrakelionis: Sužvėrė́jusi minià užpúolė ir̃ nužùdė gar̃sųjį tyrinė́toją ir̃ keli̇̀s jõ bendrakeleiviùs. Sùtarėme sù bendrakeleiviù [bendrakeleivè] dár susiti̇̀kti.
Iliustracinis (-iai) pavyzdys (-žiai)
Sužvėrė́jusi minià užpúolė ir̃ nužùdė gar̃sųjį tyrinė́toją ir̃ keli̇̀s jõ bendrakeleiviùs. Sùtarėme sù bendrakeleiviù [bendrakeleivè] dár susiti̇̀kti.
Pastabos
Pažyma: dkt.
Kalba

lietuvių

Publikavimo informacija

Data

2021

Leidėjas

Pavadinimas

Lietuvių kalbos institutas

Atsisiųsti ištekliaus įrašo informaciją
Vertimas pagal vertimas.vu.lt
anglų kalba: co-passenger, co-passenger
prancūzų kalba: coéquipier, coéquipier
vokiečių kalba: Mitbewohner, Mitbewohnerin
rusų kalba: попутчик
lenkų kalba: współpasażer, współpasażer

Komentuoti

Komentuoti gali tik prisijungę nariai.

Komentarai(0)

Komentarų nėra