Detali paieška
Išorinės paslaugos
Raštija.lt
gẽras
1
Reikšmė
Apibrėžtis
taikingas nusistatymas
pìktas
priešiškas nusistatymas
Vokiečių ministeris kalbėjo, kad Europa bus pertvarkyta jei ne su geru, tai su piktu Plšk.
Su geru ir su piktu tėvai ją ragina bile vieną [jaunikį] sau skirtis prš.
Sa (su) geru daugiaus ištaisai nekaip sa piktu B.
Jis pasiuntė ilgą vežimą su keliais vyrais paliepdamas, ar su geru, ar su piktu abudu atgabent prš.
Su geru neduosi – su piktu duosi Skr.
Pamiršk savo rūstybę, atsimink, kad jie yra mano broliai ir kad mes už piktą turim mokėti geru! Balč.
Užtai kaip vargu yra vaikus augint ant gero, kad jie savo kūdikystėje jau yra nuvaryti ant pikto A.
Žmonės yra piktop didžiaus pražvilę, neg gerop Dk.
Buvo taipogi ten vienas medis žinios gero ir pikto Stan.
Liaukiesi pikto ir daryk gera Bret.
Visados už gerą piktu mokas Dauk.
Žiūrėk, vaike, kad gema geras iš pikto Kudir.
Tėvas ne teip, kaip priderėjo, žodžiais tiktai graudeno, o antai reikia kuo kietu tokį lepūną nuog pikto nugrasyt ir ant gero privadžiot Sir.
Galėsugu žinot skyrių terp gero ir pikto? Chil.
Davė augti ir medį pažinties gero ir pikto Bret.
Tuos gabumus galim steigtis vartoti geram, ne piktam Jabl.
Labai greiti daugiaus traukias piktop, negi gerop Mork.
pìktas
priešiškas nusistatymas
Vokiečių ministeris kalbėjo, kad Europa bus pertvarkyta jei ne su geru, tai su piktu Plšk.
Su geru ir su piktu tėvai ją ragina bile vieną [jaunikį] sau skirtis prš.
Sa (su) geru daugiaus ištaisai nekaip sa piktu B.
Jis pasiuntė ilgą vežimą su keliais vyrais paliepdamas, ar su geru, ar su piktu abudu atgabent prš.
Su geru neduosi – su piktu duosi Skr.
Pamiršk savo rūstybę, atsimink, kad jie yra mano broliai ir kad mes už piktą turim mokėti geru! Balč.
Užtai kaip vargu yra vaikus augint ant gero, kad jie savo kūdikystėje jau yra nuvaryti ant pikto A.
Žmonės yra piktop didžiaus pražvilę, neg gerop Dk.
Buvo taipogi ten vienas medis žinios gero ir pikto Stan.
Liaukiesi pikto ir daryk gera Bret.
Visados už gerą piktu mokas Dauk.
Žiūrėk, vaike, kad gema geras iš pikto Kudir.
Tėvas ne teip, kaip priderėjo, žodžiais tiktai graudeno, o antai reikia kuo kietu tokį lepūną nuog pikto nugrasyt ir ant gero privadžiot Sir.
Galėsugu žinot skyrių terp gero ir pikto? Chil.
Davė augti ir medį pažinties gero ir pikto Bret.
Tuos gabumus galim steigtis vartoti geram, ne piktam Jabl.
Labai greiti daugiaus traukias piktop, negi gerop Mork.
Sąryšiai
Antonimas -
pìktas
2
Reikšmė
Apibrėžtis
1
kuris turi teigiamų ypatybių
blõgas
kuris turi neigiamų ypatybių
Daiktai patys savaime nėra nei geri, nei blogi. Viskas priklauso nuo mūsų požiūrio į juos rš.
Sistema gali būti geresnė ar blogesnė, bet ji niekuomet nebus tokia, kad nieko jau nebereikėtų tobulinti ar net keisti Mik.
Už blogą darbą teisybę į akis padroš, o už gerą pagirs Žem.
Negalima iš vieno antro reiškinio daryti apie žmogų sprendimo: geras ar blogas rš.
Išpuikimas susideda iš per daug geros nuomonės apie save ir per daug blogos apie kitus rš.
Geri arkliai brangu, blogieji tik piga Ds.
Iš blogos verpatės gero audeklo nepadirbsi Ds.
Kas maino, prasimano – gauna ne geresnį, o blogesnį Gdr.
Mišru yra žuvies, geros ir blogos J.
Jei katinas sugauna pelę ir ją sudoroja, jis nepasidaro nei geresnis, nei blogesnis, o vien tik sotesnis Mik.
Bloga sėkla ir nesėta auga, o geroji ir pasėjus neauga Rg.
Bloga sėkla deginama išdygsta, geroja laistoma išnyksta Mlt.
Grikiai pjautiniai – geri, blogesnius raute rauna Vlk.
Negal medis geras blogo vaisiaus išduoti I.
Geras medis neneš tau blogo obuolio Pgg.
Geras vaisius žmonių valgomas, blogas ir kiaulių neėdamas KrvP. Mrk.
Arklys kad ir blogu keliu riste bėgdavo, bet i geru iš ristės neišeidavo Brs.
Ar kraštas, kuriame ji gyvena, yra geras ar blogas? ŠR.
Jei sugebi atskirti gerą patarimą nuo blogo, tau patarimo nė nereikia rš.
Jokių stebuklų nėra ir nebūna. Yra geras darbas ir blogas... Gruš.
Pagaliau sugebame atskirti pelus nuo grūdų, gerus ketinimus nuo blogų darbų rš.
Blogas darbas toliau skamba, geras – arčiau Ktk.
Geri darbai toli girdėt, o blogi dar toliaus Plv.
Yra mano kraiteliai pirtyj, po krosnia: geru keliu, geru keliu – katinui vežimas, o bloguoju, o bloguoju – mužikui nešimas d. Prng. 2 kuris teigiamai vertinamas (ppr. apie žmogų)
blõgas
kuris neigiamai vertinamas (ppr. apie žmogų)
Geram visi geri, blogam visi blogi flk.
Kitas gero pamokina, kitas gi prie blogo pritraukia rš.
Gero ūmo (būdo) žmogus verkia iš kito nelaimės, blogo – džiaugiasi Vlk.
Už gero vyro – pauliot, už blogo – paraudot Kdn.
Dėlto blogiausias vyras geriausią prietelių atstoja Ut.
Jei nori būt geras, tai mirk, jei blogas, tai ženykis LTR. Mrj.
Geras padės ir nekalbėdamas, blogas nieko nepadarys, net ir žadėdamas KrvP. Vlk.
Gaspadorius abejutas (vidutiniškas), t. y. nė dideliai blogas, nė dideliai geras J.
Geri vaikai – tėvams paguoda, blogi – širdį užduoda Jnš.
Geri vaikai motinos širdį nutildo, blogi – plaukus pražildo Gr.
Dievui visokie reikalingi – geri ir blogi Bsg.
Geri vaikai tėvelius pamigdina, blogi – be laiko galvą pražildina KrvP. Skr.
Gera duktė senatvę ramina, bloga – gyvenimą gadina KrvP. Sdb.
Man pasidarė linksma, nors ir nežinojau, kur esu ir koks geras ar blogas velnias mane čia atsekė, bet buvau patenkintas Cinz.
Našlei taip gerumo gyvent su vaiku geriausiu, kaip su vyru blogiausiu Gs.
Blogo žmogaus rauda ar juokas skiriasi nuo gero rš.
Jis tikrai nė per nago juodymą ne geresnis už mus, o gal net blogesnis rš.
Laukdavome pamokų, dirbdavome, kartais būdavome geresni, kartais blogesni, bet visada jautėme, kad mus myli, mumis pasitiki rš.
Niekas taip ryškiai neparodo žmogaus vidaus, jo būdo, visų jo savybių, ir gerųjų, ir blogųjų, kaip šitai padaro kalba Balt. 3 kuris moka savo darbą
blõgas
kuris nemoka savo darbo
Geram artojui ir blogas arklas gerai aria, o blogam ir geras nekaip LTR. Ds.
Blogas išknaiso, o geras sutaiso An.
Gera merga drobes audžia, bloga ir pakulnio suaust nemoka KrvP. Al.
Geras tėvas – su rykštele, blogas – su saldainiu KrvP. Sk.
Gera galva – rankom parama, bloga – kojom vargas KrvP. Mrk.
Gerose rankose – vijurkas, blogose – kelmas KrvP. Nmn.
Blogos rankos ir gerą pagadina Ppr.
Dalgė gera, tik plakėjas blogas Sb.
Blogas padėjimas ir gerą žmogų išveda iš kelio Pbs.
Gyvenimo žaidime ne tiek svarbu turėti gerą ranką, kiek mokėti žaisti su bloga rš. 4 kuris teikia malonumų
blõgas
kuris teikia vargo
Visokių reikia perleisti metų – gerų ir blogų Ėr.
Jei pirmą Kalėdų dieną iš šieno byra grūdai, bus geri metai, jei nebyra – blogi flk.
Jei starkus (gandras) išmeta kiaušinį iš gūžtos – bus geri metai, o jei vaiką – blogi Ds.
Geri laikai baigiasi per greitai, o blogi tęsiasi ištisą amžinybę rš.
Ir geri, ir blogi laikai praūžė kaip vėjas Mrj.
Kvailys genda ir nuo gero, ir nuo blogo gyvenimo rš.
I geras, i blogas gyvenimas užsimiršta per laiką Mžš.
Geras gyvenimas smertį tolina, blogas – greitina Slk.
Dvi dienos blogos, viena tik gera [gyvenant su vyru] Kpr.
Rudenį geroji diena blogosios laukia Ps.
Jeigu skalbiant ar džiovinant mazginį geras oras, tai vaikinai myli, jeigu blogas – nemyli Šl.
Kad gera klumpė koją graužia, tai kęsk, jei bloga, tai trenk LTR. Pnd.
Geras sapnas – rankon, blogas – širdin KrvP. Jz.
Geros naujienos pėsčios kulniuoja, blogos – aitvaru joja KrvP. Mrk. 5 kuris duoda didelį derlių
blõgas
kuris duoda menką derlių
Jei daug išbyra – gera pakulė, jei maža – bloga pakulė Pg.
Ankstybi javai kartais geresni, kartais blogesni J. 6 kuris stiprios sveikatos
blõgas
kuris menkos sveikatos
Ligonis kaitiniuoja, t. y. vieną dieną geresnis, antrą dieną blogesnis J.
Krikštatėvis tavo toks pat vienodas: nė geresnis, nė blogesnis Mžš.
Nei blogesnis, nei geresnis [ligonis] – vietoj stovi Skdt.
blõgas
kuris turi neigiamų ypatybių
Daiktai patys savaime nėra nei geri, nei blogi. Viskas priklauso nuo mūsų požiūrio į juos rš.
Sistema gali būti geresnė ar blogesnė, bet ji niekuomet nebus tokia, kad nieko jau nebereikėtų tobulinti ar net keisti Mik.
Už blogą darbą teisybę į akis padroš, o už gerą pagirs Žem.
Negalima iš vieno antro reiškinio daryti apie žmogų sprendimo: geras ar blogas rš.
Išpuikimas susideda iš per daug geros nuomonės apie save ir per daug blogos apie kitus rš.
Geri arkliai brangu, blogieji tik piga Ds.
Iš blogos verpatės gero audeklo nepadirbsi Ds.
Kas maino, prasimano – gauna ne geresnį, o blogesnį Gdr.
Mišru yra žuvies, geros ir blogos J.
Jei katinas sugauna pelę ir ją sudoroja, jis nepasidaro nei geresnis, nei blogesnis, o vien tik sotesnis Mik.
Bloga sėkla ir nesėta auga, o geroji ir pasėjus neauga Rg.
Bloga sėkla deginama išdygsta, geroja laistoma išnyksta Mlt.
Grikiai pjautiniai – geri, blogesnius raute rauna Vlk.
Negal medis geras blogo vaisiaus išduoti I.
Geras medis neneš tau blogo obuolio Pgg.
Geras vaisius žmonių valgomas, blogas ir kiaulių neėdamas KrvP. Mrk.
Arklys kad ir blogu keliu riste bėgdavo, bet i geru iš ristės neišeidavo Brs.
Ar kraštas, kuriame ji gyvena, yra geras ar blogas? ŠR.
Jei sugebi atskirti gerą patarimą nuo blogo, tau patarimo nė nereikia rš.
Jokių stebuklų nėra ir nebūna. Yra geras darbas ir blogas... Gruš.
Pagaliau sugebame atskirti pelus nuo grūdų, gerus ketinimus nuo blogų darbų rš.
Blogas darbas toliau skamba, geras – arčiau Ktk.
Geri darbai toli girdėt, o blogi dar toliaus Plv.
Yra mano kraiteliai pirtyj, po krosnia: geru keliu, geru keliu – katinui vežimas, o bloguoju, o bloguoju – mužikui nešimas d. Prng. 2 kuris teigiamai vertinamas (ppr. apie žmogų)
blõgas
kuris neigiamai vertinamas (ppr. apie žmogų)
Geram visi geri, blogam visi blogi flk.
Kitas gero pamokina, kitas gi prie blogo pritraukia rš.
Gero ūmo (būdo) žmogus verkia iš kito nelaimės, blogo – džiaugiasi Vlk.
Už gero vyro – pauliot, už blogo – paraudot Kdn.
Dėlto blogiausias vyras geriausią prietelių atstoja Ut.
Jei nori būt geras, tai mirk, jei blogas, tai ženykis LTR. Mrj.
Geras padės ir nekalbėdamas, blogas nieko nepadarys, net ir žadėdamas KrvP. Vlk.
Gaspadorius abejutas (vidutiniškas), t. y. nė dideliai blogas, nė dideliai geras J.
Geri vaikai – tėvams paguoda, blogi – širdį užduoda Jnš.
Geri vaikai motinos širdį nutildo, blogi – plaukus pražildo Gr.
Dievui visokie reikalingi – geri ir blogi Bsg.
Geri vaikai tėvelius pamigdina, blogi – be laiko galvą pražildina KrvP. Skr.
Gera duktė senatvę ramina, bloga – gyvenimą gadina KrvP. Sdb.
Man pasidarė linksma, nors ir nežinojau, kur esu ir koks geras ar blogas velnias mane čia atsekė, bet buvau patenkintas Cinz.
Našlei taip gerumo gyvent su vaiku geriausiu, kaip su vyru blogiausiu Gs.
Blogo žmogaus rauda ar juokas skiriasi nuo gero rš.
Jis tikrai nė per nago juodymą ne geresnis už mus, o gal net blogesnis rš.
Laukdavome pamokų, dirbdavome, kartais būdavome geresni, kartais blogesni, bet visada jautėme, kad mus myli, mumis pasitiki rš.
Niekas taip ryškiai neparodo žmogaus vidaus, jo būdo, visų jo savybių, ir gerųjų, ir blogųjų, kaip šitai padaro kalba Balt. 3 kuris moka savo darbą
blõgas
kuris nemoka savo darbo
Geram artojui ir blogas arklas gerai aria, o blogam ir geras nekaip LTR. Ds.
Blogas išknaiso, o geras sutaiso An.
Gera merga drobes audžia, bloga ir pakulnio suaust nemoka KrvP. Al.
Geras tėvas – su rykštele, blogas – su saldainiu KrvP. Sk.
Gera galva – rankom parama, bloga – kojom vargas KrvP. Mrk.
Gerose rankose – vijurkas, blogose – kelmas KrvP. Nmn.
Blogos rankos ir gerą pagadina Ppr.
Dalgė gera, tik plakėjas blogas Sb.
Blogas padėjimas ir gerą žmogų išveda iš kelio Pbs.
Gyvenimo žaidime ne tiek svarbu turėti gerą ranką, kiek mokėti žaisti su bloga rš. 4 kuris teikia malonumų
blõgas
kuris teikia vargo
Visokių reikia perleisti metų – gerų ir blogų Ėr.
Jei pirmą Kalėdų dieną iš šieno byra grūdai, bus geri metai, jei nebyra – blogi flk.
Jei starkus (gandras) išmeta kiaušinį iš gūžtos – bus geri metai, o jei vaiką – blogi Ds.
Geri laikai baigiasi per greitai, o blogi tęsiasi ištisą amžinybę rš.
Ir geri, ir blogi laikai praūžė kaip vėjas Mrj.
Kvailys genda ir nuo gero, ir nuo blogo gyvenimo rš.
I geras, i blogas gyvenimas užsimiršta per laiką Mžš.
Geras gyvenimas smertį tolina, blogas – greitina Slk.
Dvi dienos blogos, viena tik gera [gyvenant su vyru] Kpr.
Rudenį geroji diena blogosios laukia Ps.
Jeigu skalbiant ar džiovinant mazginį geras oras, tai vaikinai myli, jeigu blogas – nemyli Šl.
Kad gera klumpė koją graužia, tai kęsk, jei bloga, tai trenk LTR. Pnd.
Geras sapnas – rankon, blogas – širdin KrvP. Jz.
Geros naujienos pėsčios kulniuoja, blogos – aitvaru joja KrvP. Mrk. 5 kuris duoda didelį derlių
blõgas
kuris duoda menką derlių
Jei daug išbyra – gera pakulė, jei maža – bloga pakulė Pg.
Ankstybi javai kartais geresni, kartais blogesni J. 6 kuris stiprios sveikatos
blõgas
kuris menkos sveikatos
Ligonis kaitiniuoja, t. y. vieną dieną geresnis, antrą dieną blogesnis J.
Krikštatėvis tavo toks pat vienodas: nė geresnis, nė blogesnis Mžš.
Nei blogesnis, nei geresnis [ligonis] – vietoj stovi Skdt.
Sąryšiai
Antonimas -
blõgas
3
Reikšmė
Apibrėžtis
kuris yra viršutinėje pusėje
ìšvirkščias
kuris yra vidinėje pusėje
Megzti pradedama dažniausiai gerųjų ir išvirkščiųjų akių stulpeliais, kurie mezginį prilaiko rš.
ìšvirkščias
kuris yra vidinėje pusėje
Megzti pradedama dažniausiai gerųjų ir išvirkščiųjų akių stulpeliais, kurie mezginį prilaiko rš.
Sąryšiai
Antonimas -
ìšvirkščias
4
Reikšmė
Apibrėžtis
1
kuris teigiamai vertinamas
meñkas, netìkęs
kuris neigiamai vertinamas
Kitam ir menkas niekas geru daiktu stova Vvr.
Geras klausimas yra geresnis už menką apsakymą (papasakojimą) Baran.
Teneparenka nei gero, nei menko, tenepakeičia jo kitu ŠR.
Ieškok geresnio – menkesnis gal pats susiras KrvP.
Nėra gero medžio, kuris megztų blogus vaisius, nei vėl – netikusio, kuris megztų gerus vaisius NT. 2 kuris teikia malonumų
meñkas, netìkęs
kuris teikia vargo
Šventas Jonas – menkas ponas, šventa Ona – gera žmona: davė duonos ir smetono End. 3 kuris vertingas
meñkas, netìkęs
kuris mažos vertės
Menka čia mano apiera (auka), bet kad geresnės duot neišgaliu Nmn.
Geras drabužis blogo nepataisys, menkas gero nepabaidys VP. 4 kuris išmano savo darbą
meñkas, netìkęs
kuris neišmano savo darbo
Prie geros gaspadinės namai kelias, o prie menkos nuslysta Ds.
Kad žemės daug turi, tai bernas, nors menkas, ima gerą mergą Rod. 5 kuris stiprus, gerai laiko
meñkas, netìkęs
kuris silpnas, nepatvarus
Stogas menkas, reikia stogas geras kur dastot (gauti) Lt.
meñkas, netìkęs
kuris neigiamai vertinamas
Kitam ir menkas niekas geru daiktu stova Vvr.
Geras klausimas yra geresnis už menką apsakymą (papasakojimą) Baran.
Teneparenka nei gero, nei menko, tenepakeičia jo kitu ŠR.
Ieškok geresnio – menkesnis gal pats susiras KrvP.
Nėra gero medžio, kuris megztų blogus vaisius, nei vėl – netikusio, kuris megztų gerus vaisius NT. 2 kuris teikia malonumų
meñkas, netìkęs
kuris teikia vargo
Šventas Jonas – menkas ponas, šventa Ona – gera žmona: davė duonos ir smetono End. 3 kuris vertingas
meñkas, netìkęs
kuris mažos vertės
Menka čia mano apiera (auka), bet kad geresnės duot neišgaliu Nmn.
Geras drabužis blogo nepataisys, menkas gero nepabaidys VP. 4 kuris išmano savo darbą
meñkas, netìkęs
kuris neišmano savo darbo
Prie geros gaspadinės namai kelias, o prie menkos nuslysta Ds.
Kad žemės daug turi, tai bernas, nors menkas, ima gerą mergą Rod. 5 kuris stiprus, gerai laiko
meñkas, netìkęs
kuris silpnas, nepatvarus
Stogas menkas, reikia stogas geras kur dastot (gauti) Lt.
5
Reikšmė
Apibrėžtis
1
kuris teigiamo charakterio
negẽras, nelãbas
kuris neigiamo charakterio
Vienam geras, tai kitam negeras Ds.
Ir galvosūkis dabar, ar čia ana gera, ar negera Slnt.
Ne puodas yra – nepaskambinsi žmogų, ar jis geras yra, ar negeras Skdv.
Kap geras kunigas, tai – geras, o kap negeras, tai pavaro Sn.
Arklys geras, ale važiuotojas negeras LTR. Ds.
Bet kiti – teipgi nuo žilos senovės – tiki vėles mirusių gerų žmonių tiesiog paskirton joms vieton – rojun, o nelabųjų – pragaran einą Bs. 2 kuris teikia malonumų
negẽras, nelãbas
kuris teikia nemalonumų, vargo
Nėra gerų ir negerų darbų Marcin.
Ka gera valanda, sėju, ka negera, nesėju Tv.
negẽras, nelãbas
kuris neigiamo charakterio
Vienam geras, tai kitam negeras Ds.
Ir galvosūkis dabar, ar čia ana gera, ar negera Slnt.
Ne puodas yra – nepaskambinsi žmogų, ar jis geras yra, ar negeras Skdv.
Kap geras kunigas, tai – geras, o kap negeras, tai pavaro Sn.
Arklys geras, ale važiuotojas negeras LTR. Ds.
Bet kiti – teipgi nuo žilos senovės – tiki vėles mirusių gerų žmonių tiesiog paskirton joms vieton – rojun, o nelabųjų – pragaran einą Bs. 2 kuris teikia malonumų
negẽras, nelãbas
kuris teikia nemalonumų, vargo
Nėra gerų ir negerų darbų Marcin.
Ka gera valanda, sėju, ka negera, nesėju Tv.
6
Reikšmė
Apibrėžtis
1
kuris pasižymi teigiamomis ypatybėmis
pìktas
kuris pasižymi neigiamomis ypatybėmis
Pasaulis iš esmės yra ne geras ir skaistus lyg Dievo širdis, bet tamsus ir kenčiantis, piktas ir niūrus rš.
Ausis mūsų erškėčiais užtverkime, nesa pikti kalbesiai gadina gerus būdus Dk.
Vyresnieji bažnyčios kaip geruosius mylėti teip, vėl ižg antros šalies piktuosius draust ir bart tur Dk.
Gerieji turės kūnus padeivintus, šviesius kaip saulė, o piktieji vėl turės kūnus tamsius, bjaurius ir dargius kaip ir pati giltinė, arba mirtis Dk.
Geri darbai reikia surasti, o pikti patys pasisako KrvP. Btg.
Geri darbai miškuose slepiasi, pikti – keliais vaikščioja flk.
Gera kalba tyliai kužda, pikta kalba varpan muša KrvP. Dt.
Iš žemės Viešpats Dievas išaugino įvairių medžių su gyvybės medžiu sodo viduryje ir gero bei pikto pažinimo medžiu ŠR.
Geroji žmogaus valia nuolat grumiasi su piktąja, vienur viena, kitur antra laimi Sm.
Atsidarys jums akys, it dievai būsite, žinantys gerą ir piktą Valanč.
Gero ir su šakaliu nesurasi, o piktas ir pats pasišaus KrvP. Mrk.
Gero laukė, pikto susilaukė KrvP. Slv. 2 kuris malonaus charakterio, elgesio
pìktas
kuris nemalonaus, nesugyvenamo charakterio, elgesio
Geras žmogus – retas, piktas – ant kiekvieno žingsnio KrvP. Mrc.
Geras žmogus gabena gerus daiktus iš gero skarbo (turto) širdies, o piktas žmogus gabena piktus daiktus, iš pikto skarbo Chil.
Jis yra piktiemus baisingas, o geriemus mielingas Mork.
Kuris didę minią pasotino pats, be paliaubos mitino taip piktus, kaip ir gerus Dk.
Gera motė (moteriškė) vyrui kelį daro, pikta motė vyrui kelį užkerta Dauk.
Kad užstovas (skerdžius) geras – piemenim gerai, kad piktas – oi, negera Mžš.
Geras kaimynas nepavydės, o piktas neparegės KrvP. Lp.
Pikti ir geri – visi [žmonės] jai buvo suprantami, visi įdomūs, visi verti meilės, pasigailėjimo, kartais juoko rš.
Geri žmonės protą gerbia, pikti – pinigus Vl.
Skruzdėlyno niekas nepaliečia – nei geras žmogus, nei piktas, nors skruzdėlynų daugiausia pakelėje Krv.
Rubinas gerą žmogų daro dar geresnį, o piktą paverčia tikru piktadariu rš.
Geriausiąjį savo bičiulį žmonės išranda pikčiausiu priešu Jabl.
Mes, būrai, nebuvom geresni arba piktesni už kitus žmones, ypač už mūsų kaimynus prš.
Greičiaus piktas tris geruosius pagadina, o neg trys gerieji vieną piktą pataiso Dk.
Plebonas (klebonas) tur nulemti aną gerą arba piktą santį Bret.
Geras pasaugo, o piktas dar duobėn pastumia KrvP. Al.
Dievas perleidžia saulei savo užtekėt ir žibėt ir geriemus, ir piktiemus vienokiai Sir.
Nuėję tarnai ant kelių surinko, kurius tiektai rado – piktus ir gerus Vln.
Iš piktų išėjęs, o gerų nepavijęs B.
Geras pamokys, piktas pajuoks KrvP. Mrk.
Piktas ir gerą supūstija (sugadina) Sg.
Geras eina gelbėti, kvailas – pasijuokti, piktas – pasinaudoti KrvP. Vlkv.
Geras perspėjo, piktas įkalbėjo KrvP. Psn.
Geras sulaiko nuo klaidos, o piktas ieško iš jos sau naudos KrvP. Klov.
Geras patars, o piktas tik suklaidins KrvP. Rdd.
Geras – kol žadėjo, piktas – kai pažadų netesėjo KrvP. Mrc.
Lyg koks šuo pasalinis: akyse geras, o už akių piktas ir bjaurus prš.
Gero su replėmis nepritrauksi, o piktas ir pats ateis VP.
Geras ir žodžio klauso, pikto lazda neatitaiso Jabl.
Kai geras, tai iš gerų geriausis; kai piktas, tai iš piktų pikčiausis Pg. 3 kuris gailestingas, paslaugus
pìktas
kuris negailestingas, žiaurus
Stropus ir lankus yra ant piktų, o sunkus ant gerų darbų Sir.
Geras žodis pikto ausin nepataiko KrvP. Srj.
Našlaitėlė gero būdo, o jos pamotė pikta Nėr.
Pikčiausias žmogus, dovenas gavęs, geresniu randas VP. 4 kuris vertingas
pìktas
kuris menkos vertės
Linai tikrai geri nėr, o iš piktų išbėgę, vidutiniai B.
Dirvonų šienas geriausis, upėsnų – pikčiausis ž.
Gera drapana pikto nepataisys, menka – gero nepagadins Pnd.
Išvilkę [tinklą] ir pas kraštą sėdėdami, išrinko gerąsias [žuvis] ing rykus savus, o piktąsias oran išmetė Dk.
Kožnas teipag geras medis atneša gerus vaisius, o piktas medis atneša piktus vaisius Chil.
Piktas medis negali gerų vaisių išdavinėti Dk.
Geras medis negal pikto vaisiaus atnešti Sch. 5 kuris malonus
pìktas
kuris nemalonus
Mes visi veik gerą, veik piktą orą turim K.
Prie mūsų vis geras oras su piktu kaitos K.
Geras sapnas neįvyksta, bet piktas įvyksta prš.
pìktas
kuris pasižymi neigiamomis ypatybėmis
Pasaulis iš esmės yra ne geras ir skaistus lyg Dievo širdis, bet tamsus ir kenčiantis, piktas ir niūrus rš.
Ausis mūsų erškėčiais užtverkime, nesa pikti kalbesiai gadina gerus būdus Dk.
Vyresnieji bažnyčios kaip geruosius mylėti teip, vėl ižg antros šalies piktuosius draust ir bart tur Dk.
Gerieji turės kūnus padeivintus, šviesius kaip saulė, o piktieji vėl turės kūnus tamsius, bjaurius ir dargius kaip ir pati giltinė, arba mirtis Dk.
Geri darbai reikia surasti, o pikti patys pasisako KrvP. Btg.
Geri darbai miškuose slepiasi, pikti – keliais vaikščioja flk.
Gera kalba tyliai kužda, pikta kalba varpan muša KrvP. Dt.
Iš žemės Viešpats Dievas išaugino įvairių medžių su gyvybės medžiu sodo viduryje ir gero bei pikto pažinimo medžiu ŠR.
Geroji žmogaus valia nuolat grumiasi su piktąja, vienur viena, kitur antra laimi Sm.
Atsidarys jums akys, it dievai būsite, žinantys gerą ir piktą Valanč.
Gero ir su šakaliu nesurasi, o piktas ir pats pasišaus KrvP. Mrk.
Gero laukė, pikto susilaukė KrvP. Slv. 2 kuris malonaus charakterio, elgesio
pìktas
kuris nemalonaus, nesugyvenamo charakterio, elgesio
Geras žmogus – retas, piktas – ant kiekvieno žingsnio KrvP. Mrc.
Geras žmogus gabena gerus daiktus iš gero skarbo (turto) širdies, o piktas žmogus gabena piktus daiktus, iš pikto skarbo Chil.
Jis yra piktiemus baisingas, o geriemus mielingas Mork.
Kuris didę minią pasotino pats, be paliaubos mitino taip piktus, kaip ir gerus Dk.
Gera motė (moteriškė) vyrui kelį daro, pikta motė vyrui kelį užkerta Dauk.
Kad užstovas (skerdžius) geras – piemenim gerai, kad piktas – oi, negera Mžš.
Geras kaimynas nepavydės, o piktas neparegės KrvP. Lp.
Pikti ir geri – visi [žmonės] jai buvo suprantami, visi įdomūs, visi verti meilės, pasigailėjimo, kartais juoko rš.
Geri žmonės protą gerbia, pikti – pinigus Vl.
Skruzdėlyno niekas nepaliečia – nei geras žmogus, nei piktas, nors skruzdėlynų daugiausia pakelėje Krv.
Rubinas gerą žmogų daro dar geresnį, o piktą paverčia tikru piktadariu rš.
Geriausiąjį savo bičiulį žmonės išranda pikčiausiu priešu Jabl.
Mes, būrai, nebuvom geresni arba piktesni už kitus žmones, ypač už mūsų kaimynus prš.
Greičiaus piktas tris geruosius pagadina, o neg trys gerieji vieną piktą pataiso Dk.
Plebonas (klebonas) tur nulemti aną gerą arba piktą santį Bret.
Geras pasaugo, o piktas dar duobėn pastumia KrvP. Al.
Dievas perleidžia saulei savo užtekėt ir žibėt ir geriemus, ir piktiemus vienokiai Sir.
Nuėję tarnai ant kelių surinko, kurius tiektai rado – piktus ir gerus Vln.
Iš piktų išėjęs, o gerų nepavijęs B.
Geras pamokys, piktas pajuoks KrvP. Mrk.
Piktas ir gerą supūstija (sugadina) Sg.
Geras eina gelbėti, kvailas – pasijuokti, piktas – pasinaudoti KrvP. Vlkv.
Geras perspėjo, piktas įkalbėjo KrvP. Psn.
Geras sulaiko nuo klaidos, o piktas ieško iš jos sau naudos KrvP. Klov.
Geras patars, o piktas tik suklaidins KrvP. Rdd.
Geras – kol žadėjo, piktas – kai pažadų netesėjo KrvP. Mrc.
Lyg koks šuo pasalinis: akyse geras, o už akių piktas ir bjaurus prš.
Gero su replėmis nepritrauksi, o piktas ir pats ateis VP.
Geras ir žodžio klauso, pikto lazda neatitaiso Jabl.
Kai geras, tai iš gerų geriausis; kai piktas, tai iš piktų pikčiausis Pg. 3 kuris gailestingas, paslaugus
pìktas
kuris negailestingas, žiaurus
Stropus ir lankus yra ant piktų, o sunkus ant gerų darbų Sir.
Geras žodis pikto ausin nepataiko KrvP. Srj.
Našlaitėlė gero būdo, o jos pamotė pikta Nėr.
Pikčiausias žmogus, dovenas gavęs, geresniu randas VP. 4 kuris vertingas
pìktas
kuris menkos vertės
Linai tikrai geri nėr, o iš piktų išbėgę, vidutiniai B.
Dirvonų šienas geriausis, upėsnų – pikčiausis ž.
Gera drapana pikto nepataisys, menka – gero nepagadins Pnd.
Išvilkę [tinklą] ir pas kraštą sėdėdami, išrinko gerąsias [žuvis] ing rykus savus, o piktąsias oran išmetė Dk.
Kožnas teipag geras medis atneša gerus vaisius, o piktas medis atneša piktus vaisius Chil.
Piktas medis negali gerų vaisių išdavinėti Dk.
Geras medis negal pikto vaisiaus atnešti Sch. 5 kuris malonus
pìktas
kuris nemalonus
Mes visi veik gerą, veik piktą orą turim K.
Prie mūsų vis geras oras su piktu kaitos K.
Geras sapnas neįvyksta, bet piktas įvyksta prš.
Sąryšiai
Antonimas -
pìktas
7
Reikšmė
Apibrėžtis
1
kuris turi teigiamų ypatybių
prãstas
kuris turi neigiamų ypatybių
Lapuotasis šienas geras, o trikantis šienas, pelkių – prastas Šts.
Laukas jojo šmotuotas, t. y. yra gero ir prasto, ir rėžiais išeina J.
Vienas atsisėdęs an geresnės žemės prasčiau gyveno už tą, katras išėjo an prastesnės Gž.
Pas mus daiktais žemės geros, daiktais prastesnės Šn.
Geron žemėn būna stora derna (velėna), o praston žemėn – tik dernukė Lš.
Te slėnys, prastesnė žemė, čia – gera Kvr.
Mūs turėjom du taisius (paskirtus taisyti kelio ruožus): vienas prastesnio kelio, o kitas biskį geresnio Slv.
Žirnikuota pieva yr pati geroji, dagiuota – pati prastoji Ggr.
Avys pirma nušapsena gerąją žolę, o karvėm lieka prastoja PnmR.
Gerų ilginių stogas riečias ir trupa žemėn, o prastų – susiblakina, suklenka ir stova ilgiau Šts.
Tas jau viską sušlavė – ir gerąją meisą (mėsą), ir prasčiąją Trk.
Išskirliojo gerąsias bulves, mun prastąsias paliko Užv.
Aš tau duosiu šešis papužus (pluoštus) prastesnio tabako, o tu man keturis geresnio Vl.
Avimėšliai sausi – prastas mėšlas, avimėšliai šlapi – geriausias mėšlas Grg.
Prie gero bėgsi, nei prasto neteksi LTR. Grk.
Tegul prastas pilvas sprogs, negu geras valgis vėjais nueis Plv.
Ir iš to, kaip ji ateidavo, kaip sutuskendavo kumščiu į duris, mes jau žinojome, gerų ji atnešė ar prastų [naujienų] Balt.
Rėža su nagais – dže dže dže – būs žąsinas geras veislei, o jei tūpčioja – prastas Ggr. 2 kuris malonus, doras
prãstas
kuris nemalonus, nedoras
Prasti žmonys išjuokia gerūsius Pln.
Šuo loja ant gerų ir ant prastų žmonių VP.
Ką prastas įduos, geras nebišims Šts.
Ka žmogus geras retai y[ra]: vienam esi geras, kitam esi prastas Yl.
Pažiūrėti ji prasta, bet gero būdo rš.
Geriausia vidutiniam būt, ne prasčiausiam, alʼ ir ne geriausiam Mžš. 3 kuris pasižymi išmanymu, gabumu
prãstas
kuris nepasižymi išmanymu
Gera gaspadinė namus taiso, o prasta ardo Rud.
Gero meistro galvelė (smuiko dalis) vis gražesnė už prasto skripkadarbio darytą Ds.
Gera galva, tik ant prastų pečių uždėta Pn.
Prastu nebuvęs, geru netapsi Dauk. 4 kuris tinkamai atliktas
prãstas
kuris netikęs, blogai atliktas
Kartais nebeskiriame gero darbo nuo prasto, tikrųjų vertybių nuo iškamšų rš.
Kur kalba prasta, ten negali būti turinys geras Balč.
Viena gera laida atstoja dešimtį prastų rš.
Tačiau per medžioklę senieji medžiotojai užėmė gerąsias vietas, jauniesiems paliko prastesnes rš.
Svarstyklėse sveramas dalgis geresnis knabs, prastesnis kils į viršų Ggr.
Smulkio akuoto (ašmenų aštrumos) dalgis geras, o stambio – prastas Šts.
Medžiaga gera, bet pasiuvimas prastas Dbk.
Išleistos knygos visada gali būti viena geresnė, kita prastesnė Brad.
Prastesnė drapana prie geresnės bus prienešis Kp. 5 kuris duoda didelį derlių
prãstas
kuris duoda mažą derlių
Linų sluogsna gera, sluogsna prasta J.
Per kalniuką geri rugiai, bet slėniau prasti Lnkv.
Vietom geresni dobilai, vietom prastesni – visokių yra Nj.
Seniau miežiai būdavo geresni, dabar miežiai prastesni Grz. 6 kuris malonus
prãstas
kuris nemalonus
Prasta naujyna zuikiu lekia, o gera – vėžiu slenka LTR. Vdk.
Gyvenime priseita (tenka) ir prastų, ir gerų dienelių praleisti Vvr. 7 kuris turi sveikatos
prãstas
kuris neturi sveikatos
Strėkiais (tarpais) geresnis, strėkiais prastesnis ligonas Šts.
prãstas
kuris turi neigiamų ypatybių
Lapuotasis šienas geras, o trikantis šienas, pelkių – prastas Šts.
Laukas jojo šmotuotas, t. y. yra gero ir prasto, ir rėžiais išeina J.
Vienas atsisėdęs an geresnės žemės prasčiau gyveno už tą, katras išėjo an prastesnės Gž.
Pas mus daiktais žemės geros, daiktais prastesnės Šn.
Geron žemėn būna stora derna (velėna), o praston žemėn – tik dernukė Lš.
Te slėnys, prastesnė žemė, čia – gera Kvr.
Mūs turėjom du taisius (paskirtus taisyti kelio ruožus): vienas prastesnio kelio, o kitas biskį geresnio Slv.
Žirnikuota pieva yr pati geroji, dagiuota – pati prastoji Ggr.
Avys pirma nušapsena gerąją žolę, o karvėm lieka prastoja PnmR.
Gerų ilginių stogas riečias ir trupa žemėn, o prastų – susiblakina, suklenka ir stova ilgiau Šts.
Tas jau viską sušlavė – ir gerąją meisą (mėsą), ir prasčiąją Trk.
Išskirliojo gerąsias bulves, mun prastąsias paliko Užv.
Aš tau duosiu šešis papužus (pluoštus) prastesnio tabako, o tu man keturis geresnio Vl.
Avimėšliai sausi – prastas mėšlas, avimėšliai šlapi – geriausias mėšlas Grg.
Prie gero bėgsi, nei prasto neteksi LTR. Grk.
Tegul prastas pilvas sprogs, negu geras valgis vėjais nueis Plv.
Ir iš to, kaip ji ateidavo, kaip sutuskendavo kumščiu į duris, mes jau žinojome, gerų ji atnešė ar prastų [naujienų] Balt.
Rėža su nagais – dže dže dže – būs žąsinas geras veislei, o jei tūpčioja – prastas Ggr. 2 kuris malonus, doras
prãstas
kuris nemalonus, nedoras
Prasti žmonys išjuokia gerūsius Pln.
Šuo loja ant gerų ir ant prastų žmonių VP.
Ką prastas įduos, geras nebišims Šts.
Ka žmogus geras retai y[ra]: vienam esi geras, kitam esi prastas Yl.
Pažiūrėti ji prasta, bet gero būdo rš.
Geriausia vidutiniam būt, ne prasčiausiam, alʼ ir ne geriausiam Mžš. 3 kuris pasižymi išmanymu, gabumu
prãstas
kuris nepasižymi išmanymu
Gera gaspadinė namus taiso, o prasta ardo Rud.
Gero meistro galvelė (smuiko dalis) vis gražesnė už prasto skripkadarbio darytą Ds.
Gera galva, tik ant prastų pečių uždėta Pn.
Prastu nebuvęs, geru netapsi Dauk. 4 kuris tinkamai atliktas
prãstas
kuris netikęs, blogai atliktas
Kartais nebeskiriame gero darbo nuo prasto, tikrųjų vertybių nuo iškamšų rš.
Kur kalba prasta, ten negali būti turinys geras Balč.
Viena gera laida atstoja dešimtį prastų rš.
Tačiau per medžioklę senieji medžiotojai užėmė gerąsias vietas, jauniesiems paliko prastesnes rš.
Svarstyklėse sveramas dalgis geresnis knabs, prastesnis kils į viršų Ggr.
Smulkio akuoto (ašmenų aštrumos) dalgis geras, o stambio – prastas Šts.
Medžiaga gera, bet pasiuvimas prastas Dbk.
Išleistos knygos visada gali būti viena geresnė, kita prastesnė Brad.
Prastesnė drapana prie geresnės bus prienešis Kp. 5 kuris duoda didelį derlių
prãstas
kuris duoda mažą derlių
Linų sluogsna gera, sluogsna prasta J.
Per kalniuką geri rugiai, bet slėniau prasti Lnkv.
Vietom geresni dobilai, vietom prastesni – visokių yra Nj.
Seniau miežiai būdavo geresni, dabar miežiai prastesni Grz. 6 kuris malonus
prãstas
kuris nemalonus
Prasta naujyna zuikiu lekia, o gera – vėžiu slenka LTR. Vdk.
Gyvenime priseita (tenka) ir prastų, ir gerų dienelių praleisti Vvr. 7 kuris turi sveikatos
prãstas
kuris neturi sveikatos
Strėkiais (tarpais) geresnis, strėkiais prastesnis ligonas Šts.
Sąryšiai
Antonimas -
prãstas
8
Reikšmė
Apibrėžtis
kuris tinkamas, naudingas
žalìngas
kuris gali pakenkti
[Etika] gali būti žmogui ir visuomenei gera arba ir vienam, ir antram žalinga rš.
žalìngas
kuris gali pakenkti
[Etika] gali būti žmogui ir visuomenei gera arba ir vienam, ir antram žalinga rš.
Sąryšiai
Antonimas -
žalìngas
Antonimų žodynas
Aprašymas
Kalba
Autoriai
Publikavimo informacija
Data
Leidėjas
Pavadinimas
Informacija iš kitų sistemų paslaugų
Atsisiųsti ištekliaus įrašo informaciją
Atsisiųsti žodžio informaciją:
RDF formatu LMF formatu TEI formatu TBX formatu SOAP formatu JSON formatu XLSX formatu DOCX formatu PDF formatu
Vertimas pagal vertimas.vu.lt
anglų kalba: good
prancūzų kalba: bon
vokiečių kalba: gut
rusų kalba: хороший
lenkų kalba: dobry
Ekalba.lt prasmių tinklo paslaugos rezultatas ieškant žodio gẽras
geras, labas
turtas, išteklius, labas.
deramas, geras, pakankamas, tinkamas
atitinkantis reikalavimus.
geras, labas
turintis teigiamų bruožų.
geras, tvirtas, žalus
stiprus, sveikas.
Komentuoti
Komentuoti gali tik prisijungę nariai.
Komentarų nėra
Komentarai(0)