Raudoną buroką vartojo, kai dingdavo menstruacijos

Apibrėžtis
Redaguotas tekstas: Seno buroko - žieduolio (valgomasis runkelis - Beta vulgaris var. rubra Moq.) supjaustyti (būtinai raudono), sudžiovinti ir 2-4 raciukus, ir gerti 2-3 škliankas, kai prapuola savkvaraba, savliga (menstruacijos), galima gerti visą mėnesį ir daugiau. Jei neatsiras - bus džiova.
Originalus tekstas: Senas buroko - žieduolio (Valgomasis runkelis - Beta vulgaris var. rubra Moq.) supiaustyti (būtinai raudono), sudžiovinti ir 2-3-4 raciukus ir gerti 2-3 škliankas, kai prapuola savkvaraba, savliga (menstruacijos), galima gerti visą mėnesį ir daugiau. Jei neatsiras - bus džiova.
Pastabos: šklianka - stiklinė
Užrašymo laikas: 1970
Signatūra: LTR 4111 (90)
Signatūros iliustracija:
Pateikėjas: Paulina Mockienė
Fiksuotojas: Albina Meškėnaitė
Vieta: Galčiūnai (k.), Gervėčių apyl., Astravo r., Gardino sr.
Mokslinė klasifikacija: Liaudies Medicina
Mokslinė klasifikacija: Menstruacijos
Mokslinė klasifikacija: Negalavimai, Sutrikimai Bei Ligos
Mokslinė klasifikacija: Gydymas
Mokslinė klasifikacija: Augalų Paskirtis
Mokslinė klasifikacija: Ligų Pavadinimai
Aprašymas
Lietuvių liaudies tikėjimai yra etninės žinijos tekstai: orų spėjimai, liaudiški gydymo būdai, tradicinės elgesio rekomendacijos, etiketo elementai, papročių aiškinimai, etnobotanikos ir etnozoologijos žinios, pranašavimai, burtai, mitinės pasaulėjautos fragmentai ir kt. Jais reglamentuojamas ir motyvuojamas socialinis ir religinis elgesys, aiškinami pasaulio reiškiniai, apibūdinami papročiai. Tai įdomi ir svarbi folklorinė medžiaga, atskleidžianti lietuvių etnines vertybes ir savitą požiūrį į skirtingas socialinio, religinio, ūkinio gyvenimo sritis.
Lietuvių tikėjimai yra labai mažai tyrinėta sritis. Tikėjimais kaip sintetiniu tautosakos ir etnologijos žanru Lietuvoje buvo daugiau domėtasi tik ikisovietiniu laikotarpiu – XX a. 3-4-jame dešimtmetyje, kuomet jų tyrimams nebuvo daroma ideologinių kliūčių. Šiuo laikotarpiu tikėjimai buvo sąmoningai renkami pagal specialias anketas, temiškai klasifikuojami ir skelbiami, o šiuos darbus organizavo folkloristas Jonas Balys. Be šio mokslininko pateiktos teminės tikėjimų klasifikacijos ir publikacijų emigracijoje, Lietuvoje nuo 1940 m. niekas nėra rengęs rimtesnių sisteminių publikacijų, nei tuo labiau pateikęs tikėjimų klasifikacijos. Lokalinėse kraštotyros monografijose tikėjimų publikacijos yra labai mažos apimties o dar dažniau jų visai nėra. Po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo pasirodė vienintelė stambi tikėjimų publikacija – J. Basanavičiaus tautosakos bibliotekos 12-asis tomas Juodoji knyga. Surinko Jonas Basanavičius (Sudarė K. Aleksynas. Parengė K. Aleksynas, L. Sauka. Paaiškinimai L. Saukos. V.: LLTI, 2004).
Didžiausi lietuvių tikėjimų ištekliai yra Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Lietuvių tautosakos rankraštyno rinkiniuose, kur jie buvo sukaupti per daugiau kaip šimtmetį rengiant ekspedicijas, gaunant tikėjimus iš pavienių rinkėjų. Tikėjimų išrašų kartoteka yra saugoma ir Lietuvos istorijos instituto bibliotekoje. Deja, čia sukaupta informacija yra tik dalinė, trūksta medžiagos užrašymo duomenų (personalijų, vietovių ir kt.), nurodomos netikslios archyvinės signatūros, medžiaga nėra sisteminama ir klasifikuojama.
Skaitmeninės Tikėjimų kartotekos masyvą sudaro XIX a. pabaigos–XX a. vidurio rankraštinių šaltinių tekstai. Tikėjimų tekstai atrinkti iš Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Lietuvių tautosakos rankraštyno bylų. Kadangi tikėjimų masyvas yra didelis ir įvairialypis, čia derinti skirtingi atrankos kriterijai: kultūrinės ir lingvistinės vertės, istoriškumo, geografinio paplitimo, skaitlingumo, tipologinio vieningumo.
Skaitmeninė Tikėjimų kartoteka apima virš 8000 vnt. visateksčių duomenų, informacinėje sistemoje susietų su Lietuvių tautosakos rankraštyno archyvinėmis bylomis (skenuotais vaizdais ir garso įrašais). Kuriant skaitmeninę Tikėjimų kartoteką atlikta tekstų tekstologinė, lingvistinė, etnologinė, folkloristinė analizė, tekstai aprašyti atsižvelgiant į semantinius kriterijus, įrašus papildant duomenimis apie užrašytojus, pateikėjus, vietoves ir kt.
Paminėti verta kelis tautosakos rinkinius, besisiejančius su garsiomis pavardėmis. Skaitytojų dėmesiui pateikiami pedagogo, aktyvaus tautosakos rinkėjo, Lietuvių mokslo draugijos darbuotojo, dr. Jono Basanavičiaus sekretoriaus Alfonso Bielinio (LMD I 474), etnografų Igno Končiaus (LTR 1480) bei Angelės Vyšniauskaitės (LTR 2771),  kraštotyrininko Jurgio Elisono (LTR 1834), žymios folkloro pateikėjos Rožės Sabaliauskienės (LTR 725), folkloro rinkėjos Martos Juškaitės (LTR 4868) rinkiniai, kuriuose užfiksuoti orų spėjimai, gamtos stebėjimai, papročiai, liaudies medicina ir kt.
Tiek pažintiniu, tiek moksliniu požiūriu vertingos yra teminės tikėjimų kolekcijos. Antai vien liaudies medicinai skirti gydytojos Aleksandros Liubauskaitės (LTR 2702), Gervėčių krašte vykusios ekspedicijos medžiagos (LTR 4111), folkloro rinkėjos E. Rauduvaitės (LTR 5138) rinkiniai.
Suskaitmenintas stambus folkloro rinkėjo Pranciškaus Šileikio tikėjimų (LTR 1483) rinkinys žvilgsnį patraukia tematine tikėjimų įvairove. Tikėjimai čia suskirstyti į grupes: Dangaus skliautai, Negyvoji gamta, Augalai, Gyvuliai, Žmogaus kūnas, Maitinimarai, Drabužiai, Darbai, Žmonių santykiai, Žemdirbystė, Gyvulininkystė, Liaudies medicina, Tikėjimas, Įvairios negamtiškos būtybės, Nuo lopšio iki grabo, Bendruomeniški papročiai, Kalendoriniai papročiai, Prietarai, Burtai. Akivaizdu, kad ši kolekcija sudaryta remiantis specialiai parengta rinkimo anketa.
Senieji tikėjimai užrašyti laikantis to meto rašybos taisyklių; dalis rankraščių yra sunkiai įskaitomi, kai kurie tekstai užrašyti mažai raštingų žmonių ir nepaisant rašybos bei skyrybos taisyklių, todėl tokie tikėjimų tekstai duomenų bazėje pateikiami dviem formomis: 1) nuorašas originalia rašyba, 2) redaguotas tekstas.
Skaiteninę tikėjimų kartoteką kūrė dr. Jūratė Šlekonytė (skaitmeninės tikėjimų kartotekos koncepcijos kūrimas, veiklų koordinavimas, duomenų tikrinimas), Asta Skujytė-Razmienė, Irena Žilienė, Martynas Vingrys, Virginija Pupeikytė-Dzhumerova (duomenų pildymas), dr. Jurgita Macijauskaitė-Bonda, dr. Dovilė Kulakauskienė, dr. Dalia Zaikauskienė, dr. Radvilė Racėnaitė (duomenų tikrinimas ir tvirtinimas), dr. Asta Balčiūnienė, Akvilė Markauskaitė (duomenų redagavimas).
Platesnės informacijos apie Liaudies tikėjimų kartoteką prieiga per internetą: <http://lkiis.lki.lt/liaudies-tikejimu-kartoteka-apie>.
Kalba

lietuvių

Redaktoriai

A. Markauskaitė

Publikavimo informacija

Data

2015

Leidėjas

Pavadinimas

Lietuvių kalbos institutas

Atsisiųsti ištekliaus įrašo informaciją
Vertimas pagal vertimas.vu.lt
anglų kalba: Red beetroot used when menstruation disappeared
prancūzų kalba: Le buroka rouge a été utilisé lors de la disparition des menstruations
vokiečių kalba: Roter Buroca konsumierte, als die Menstruation verschwand
rusų kalba: Красная буррока употребляла, когда исчезали менструации
lenkų kalba: Czerwony burak brzmiał, kiedy znikały miesiączki.
Ekalba.lt prasmių tinklo paslaugos rezultatas ieškant žodio Raudoną buroką vartojo, kai dingdavo menstruacijos
barokas, brokas, buroka
tokia daržovė; tos daržovės šakniagumbis; runkelis.
abu, judu, kai katras, katras, katris, niekatras, tu
kuris iš dviejų (kartais – iš daugelio).
jei, jeigu, kad, kadangi, kai, kaip, kaip kad
vartojamas priežasties šalutiniams sakiniams prijungti.

Komentuoti

Komentuoti gali tik prisijungę nariai.

Komentarai(0)

Komentarų nėra