Detali paieška
Išorinės paslaugos

Liaudies tikėjimų kartoteka

Gyvatės įkąstą vietą reikia užveržti, o paskui iščiulpti nuodus

Apibrėžtis
Redaguotas tekstas: Gyvatės įkirtimas Reikia tuojau užveržti pakele, skarele arba kvartuku virš įkastos vietos. Paskui, kas turi sveikus dantis, reikia, kad tą vietą iščiulptų.
Originalus tekstas: Gyvatės įkirtimas Reikia tuojau užveržti pakele, skarele arba kvartuku virš įkastos vietos. Paskui, kas turi sveikus dantis, reikia, kad tą vietą iščiulptų.
Pastabos: pakelė - siaura juostelė kam surišti ar apvynioti; kvartukas - prijuostė
Signatūra: LTR 5138(65.1)
Signatūros iliustracija:
Fiksuotojas: E. Rauduvaitė
Vieta: Pervalkai (k.), Pasvalio sen., Pasvalio r. sav., Panevėžio apskr.
Vieta: Pašilė (k.), Pasvalio sen., Pasvalio r. sav., Panevėžio apskr.
Vieta: Mediniai (k.), Pasvalio sen., Pasvalio r. sav., Panevėžio apskr.
Vieta: Šimoniškis (k.), Pasvalio sen., Pasvalio r. sav., Panevėžio apskr.
Vieta: Tetirvinai (k.), Vaškų sen., Pasvalio r. sav., Panevėžio apskr.
Mokslinė klasifikacija: Liaudies Medicina
Mokslinė klasifikacija: Gydymas
Aprašymas
Lietuvių liaudies tikėjimai yra etninės žinijos tekstai: orų spėjimai, liaudiški gydymo būdai, tradicinės elgesio rekomendacijos, etiketo elementai, papročių aiškinimai, etnobotanikos ir etnozoologijos žinios, pranašavimai, burtai, mitinės pasaulėjautos fragmentai ir kt. Jais reglamentuojamas ir motyvuojamas socialinis ir religinis elgesys, aiškinami pasaulio reiškiniai, apibūdinami papročiai. Tai įdomi ir svarbi folklorinė medžiaga, atskleidžianti lietuvių etnines vertybes ir savitą požiūrį į skirtingas socialinio, religinio, ūkinio gyvenimo sritis.
Lietuvių tikėjimai yra labai mažai tyrinėta sritis. Tikėjimais kaip sintetiniu tautosakos ir etnologijos žanru Lietuvoje buvo daugiau domėtasi tik ikisovietiniu laikotarpiu – XX a. 3-4-jame dešimtmetyje, kuomet jų tyrimams nebuvo daroma ideologinių kliūčių. Šiuo laikotarpiu tikėjimai buvo sąmoningai renkami pagal specialias anketas, temiškai klasifikuojami ir skelbiami, o šiuos darbus organizavo folkloristas Jonas Balys. Be šio mokslininko pateiktos teminės tikėjimų klasifikacijos ir publikacijų emigracijoje, Lietuvoje nuo 1940 m. niekas nėra rengęs rimtesnių sisteminių publikacijų, nei tuo labiau pateikęs tikėjimų klasifikacijos. Lokalinėse kraštotyros monografijose tikėjimų publikacijos yra labai mažos apimties o dar dažniau jų visai nėra. Po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo pasirodė vienintelė stambi tikėjimų publikacija – J. Basanavičiaus tautosakos bibliotekos 12-asis tomas Juodoji knyga. Surinko Jonas Basanavičius (Sudarė K. Aleksynas. Parengė K. Aleksynas, L. Sauka. Paaiškinimai L. Saukos. V.: LLTI, 2004).
Didžiausi lietuvių tikėjimų ištekliai yra Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Lietuvių tautosakos rankraštyno rinkiniuose, kur jie buvo sukaupti per daugiau kaip šimtmetį rengiant ekspedicijas, gaunant tikėjimus iš pavienių rinkėjų. Tikėjimų išrašų kartoteka yra saugoma ir Lietuvos istorijos instituto bibliotekoje. Deja, čia sukaupta informacija yra tik dalinė, trūksta medžiagos užrašymo duomenų (personalijų, vietovių ir kt.), nurodomos netikslios archyvinės signatūros, medžiaga nėra sisteminama ir klasifikuojama.
Skaitmeninės Tikėjimų kartotekos masyvą sudaro XIX a. pabaigos–XX a. vidurio rankraštinių šaltinių tekstai. Tikėjimų tekstai atrinkti iš Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Lietuvių tautosakos rankraštyno bylų. Kadangi tikėjimų masyvas yra didelis ir įvairialypis, čia derinti skirtingi atrankos kriterijai: kultūrinės ir lingvistinės vertės, istoriškumo, geografinio paplitimo, skaitlingumo, tipologinio vieningumo.
Skaitmeninė Tikėjimų kartoteka apima virš 8000 vnt. visateksčių duomenų, informacinėje sistemoje susietų su Lietuvių tautosakos rankraštyno archyvinėmis bylomis (skenuotais vaizdais ir garso įrašais). Kuriant skaitmeninę Tikėjimų kartoteką atlikta tekstų tekstologinė, lingvistinė, etnologinė, folkloristinė analizė, tekstai aprašyti atsižvelgiant į semantinius kriterijus, įrašus papildant duomenimis apie užrašytojus, pateikėjus, vietoves ir kt.
Paminėti verta kelis tautosakos rinkinius, besisiejančius su garsiomis pavardėmis. Skaitytojų dėmesiui pateikiami pedagogo, aktyvaus tautosakos rinkėjo, Lietuvių mokslo draugijos darbuotojo, dr. Jono Basanavičiaus sekretoriaus Alfonso Bielinio (LMD I 474), etnografų Igno Končiaus (LTR 1480) bei Angelės Vyšniauskaitės (LTR 2771),  kraštotyrininko Jurgio Elisono (LTR 1834), žymios folkloro pateikėjos Rožės Sabaliauskienės (LTR 725), folkloro rinkėjos Martos Juškaitės (LTR 4868) rinkiniai, kuriuose užfiksuoti orų spėjimai, gamtos stebėjimai, papročiai, liaudies medicina ir kt.
Tiek pažintiniu, tiek moksliniu požiūriu vertingos yra teminės tikėjimų kolekcijos. Antai vien liaudies medicinai skirti gydytojos Aleksandros Liubauskaitės (LTR 2702), Gervėčių krašte vykusios ekspedicijos medžiagos (LTR 4111), folkloro rinkėjos E. Rauduvaitės (LTR 5138) rinkiniai.
Suskaitmenintas stambus folkloro rinkėjo Pranciškaus Šileikio tikėjimų (LTR 1483) rinkinys žvilgsnį patraukia tematine tikėjimų įvairove. Tikėjimai čia suskirstyti į grupes: Dangaus skliautai, Negyvoji gamta, Augalai, Gyvuliai, Žmogaus kūnas, Maitinimarai, Drabužiai, Darbai, Žmonių santykiai, Žemdirbystė, Gyvulininkystė, Liaudies medicina, Tikėjimas, Įvairios negamtiškos būtybės, Nuo lopšio iki grabo, Bendruomeniški papročiai, Kalendoriniai papročiai, Prietarai, Burtai. Akivaizdu, kad ši kolekcija sudaryta remiantis specialiai parengta rinkimo anketa.
Senieji tikėjimai užrašyti laikantis to meto rašybos taisyklių; dalis rankraščių yra sunkiai įskaitomi, kai kurie tekstai užrašyti mažai raštingų žmonių ir nepaisant rašybos bei skyrybos taisyklių, todėl tokie tikėjimų tekstai duomenų bazėje pateikiami dviem formomis: 1) nuorašas originalia rašyba, 2) redaguotas tekstas.
Skaiteninę tikėjimų kartoteką kūrė dr. Jūratė Šlekonytė (skaitmeninės tikėjimų kartotekos koncepcijos kūrimas, veiklų koordinavimas, duomenų tikrinimas), Asta Skujytė-Razmienė, Irena Žilienė, Martynas Vingrys, Virginija Pupeikytė-Dzhumerova (duomenų pildymas), dr. Jurgita Macijauskaitė-Bonda, dr. Dovilė Kulakauskienė, dr. Dalia Zaikauskienė, dr. Radvilė Racėnaitė (duomenų tikrinimas ir tvirtinimas), dr. Asta Balčiūnienė, Akvilė Markauskaitė (duomenų redagavimas).
Platesnės informacijos apie Liaudies tikėjimų kartoteką prieiga per internetą: <http://lkiis.lki.lt/liaudies-tikejimu-kartoteka-apie>.
Kalba

lietuvių

Redaktoriai

A. Markauskaitė

Publikavimo informacija

Data

2015

Leidėjas

Pavadinimas

Lietuvių kalbos institutas

Atsisiųsti ištekliaus įrašo informaciją
Vertimas pagal vertimas.vu.lt
anglų kalba: The snake-caked place needs to be invaded and then the poison must be sucked out
prancūzų kalba: Le site d’icasta des serpents doit être étouffé puis aspergé de poison.
vokiečių kalba: Die Schlangen sollten geschlachtet und anschließend das Gift entsorgt werden.
rusų kalba: Змей икаста надо сварщить, а потом иссосать яд
lenkų kalba: Zakleszczenie węży, a potem wypieranie trucizny.
Ekalba.lt prasmių tinklo paslaugos rezultatas ieškant žodio Gyvatės įkąstą vietą reikia užveržti, o paskui iščiulpti nuodus
akikraštis, akiratis, vieta
veiklos sritis.
aplama, aplamas, daiktas, tarpeklis, tarpekšlis, tarpinė, terpas, terpė, terpeklis, terpis, vieta
daiktus skirianti erdvė.
dinstas, slūga, slūgas, vieta
tarnyba.
ištrauka, vieta
pasakojimo, teksto, kūrinio dalis.
išvalos, pladė, vaikavietė, vaikvietė, vieta
placenta, nuovalos.
padėtis, vieta
buvimo erdvėje situacija.
perejys, vieta
kelio atstumas.
punktas, skirsnis, vieta
atskira ko nors dalis.
vieta
kam nors tinkama, derama, įprasta padėtis erdvėje.
vieta
neapibrėžta teritorija, kurioje gyvenama, gyvenvietė.
vieta
tinkama, įprastinė būklė.
vieta
užimamoji padėtis.
vieta
vientiso fizinio objekto dalis, tam tikras plotas.
paskiau, pasku, paskui, paskuitės, paskuities, paskum, paskumčiais, paskumi, paskun, paskuo
vėliau negu kiti.
paskiau, pasku, paskui, paskuitės, paskum, paskumčiais, paskun, paskuo, paskuon
tada, kai ankstesnis veiksmas atliktas.
paskui
po to, vėliau (laikui žymėti).
pask, paskai, paskiau, paskiautės, pasku, paskui, paskuitės, paskum, paskumčiais, paskun, paskuo, puskui, ten linkon, ten linkui
po kiek laiko.
akis išsprogenęs, ant amžinųjų, ant juodos žemės susikrintant, ant visų šonų, be dvasios, burbulai verčiasi, didžiuoju lašu, durimis nešinas, dvasios pasiklausant, galvą pasidėjęs, geriau nereikia, gerklę paleidęs, iki dantų, iki kulnų, iš dumblų, iš kojų apačių, iš papėdžių, iš pašaknių, iš pat panagueių, iš visos kakarinės, iš visos sveikatos, iš visų jėgų, į juodus purvus, į kojos autą, į paskutines dienas, į saują susiėmęs, į šunies autą, į šuns karną, kad baisiausia, kad bambos rukšlojasi, kailis raitosi, kaip ant stainios, kaip arklys, kaip be galvos, kaip dantį geliamas, kaip galva leidžia, kaip grybai po lietaus, kaip iš botago, kaip iš dūdų, kaip iš karties, kaip iš kibiro, kaip iš maišo, kaip iš mintuvų, kaip iš rankovės, kaip iš velnio, kaip iš velnio rago, kaip iš versmės, kaip iš viedro, kaip į balną, kaip į galvą muštas, kaip kartimi, kaip per kiaurą maišą, kaip reikia, kaip semtuvu, kaip su semtuvu, kaip su tvora verčia, kaip šunį, kaip šunys, kaip velnio apsėstas, kaip virvutėmis, kaip žydas į liepsną, kertę apkabinus, kiek gerklė išneša, kiek gerklė neša, kiek nereikia, kiek pareina, kiek telpa, kiek tik telpa, kiek žabtai leido, klastę atmetęs, koją parietus, koją primynus, kulnai mušasi į užpakalį, kulnai siekia subinę, kulnai siekia šikną, kulnai siekia užpakalį, kulnis mušant į subinę, kulnys mušasi į subinę, kulnis pasispjaudžius, kulnus atraitojant, nuo kojų apačių, padai siekia šikinę, per akis, per visą pilvą, pilna burna, pilnu lašu, pilvu plyštant, skersai išilgai, su migla, su pamušais, ugnį skelia, vienas per kitą, visa burna, visą norą, viskas rūksta, viso noro, žemės negriebti kojomis, žemės neliesti kojomis
smarkiai (pulti).

Komentuoti

Komentuoti gali tik prisijungę nariai.

Komentarai(0)

Komentarų nėra