Detali paieška
Išorinės paslaugos

Enciklopedinis kompiuterijos žodynas

spalvà

Apibrėžtis
Žmogaus suvokiamas į akis patenkančios šviesos komponentas, apibūdinamas bangos ilgiu.
Programinė įranga operuoja su spalvų kodais, vaizdo adapteris kodus paverčia elektriniais signalais, iš kurių aparatinė įranga (monitoriaus ekranas, spausdintuvas) atkuria spalvas tokias, kokias matome.
Naudojami įvairūs spalvų modeliai. Labiausiai paplitęs RŽM modelis.
Spalvų lentelėje pateikti dažniausiai naudojamų spalvų kodai ir pavyzdžiai. Spalvų pavyzdžius reikia vertinti taip: juose spalvos matomos tokios, kokias gali rodyti kompiuteris, su kuriuo žiūrimas šis žodynas.
R – raudona, Ž – žalia, M – mėlyna

Spalvos pavadinimas

Spalva

Šešioliktainis spalvos kodas

Dešimtainis spalvos kodas

R

Ž

M

Auksinė

 

FFCC00

255

204

0

Balta

 

FFFFFF

255

255

255

Citrininė

 

99CC00

153

204

0

Dramblio kaulo

 

FFFFCC

255

255

204

Geltona

 

FFFF00

255

255

0

Šviesiai geltona

 

FFFF99

255

255

153

Tamsiai geltona

 

808000

128

128

0

Juoda

 

000000

0

0

0

Kaštoninė

 

800000

128

0

0

Koralų

 

FF8080

255

128

128

Melsva ledo

 

CCCCFF

204

204

255

Mėlyna

 

0000FF

0

0

255

Mėlyna dangaus

 

00CCFF

0

204

255

Mėlyna indigo

 

333399

51

51

153

Mėlyna vandenyno

 

0066CC

0

102

204

Blyškiai mėlyna

 

99CCFF

153

204

255

Šviesiai mėlyna

 

3366FF

51

102

255

Tamsiai mėlyna

 

000080

0

0

128

Oranžinė

 

FF6600

255

102

0

Šviesiai oranžinė

 

FF9900

255

153

0

Pilka

 

999999

153

153

153

Mėlynai pilka

 

666699

102

102

153

Purpurinė

 

FF00FF

255

0

255

Tamsiai purpurinė

 

660066

102

0

102

Raudona

 

FF0000

255

0

0

Tamsiai raudona

 

800000

128

0

0

Rožinė

 

FF99CC

255

153

204

Ruda

 

993300

153

51

0

Geltonai rusva

 

FFCC99

255

204

153

Sidabrinė

 

C0C0C0

192

192

192

Violetinė

 

800080

128

0

128

Violetinė levandų

 

CC99FF

204

153

255

Rudai violetinė

 

993366

153

51

102

Žalia

 

00FF00

0

255

0

Žalia alyvuogių

 

333300

51

51

0

Žalia jūros

 

339966

51

153

102

Šviesiai žalia

 

CCFFCC

204

255

204

Tamsiai žalia

 

003300

0

51

0

Žiemės

 

9999FF

153

153

255

Žydra

 

00FFFF

0

255

255

Blyškiai žydra

 

CCFFFF

204

255

255

Tamsva mėlynai žydra

 

003366

0

51

102

Tamsvai žydra

 

008080

0

128

128

Žydra vandens

 

33CCCC

51

204

204
Atitikmuo (-ys)
anglų kalba - colour; color
Aprašymas
Enciklopedinis kompiuterijos žodynas (sutrumpintai EKŽ) skiriamas programinės įrangos gamintojams ir lokalizuotojams, verčiantiems programas į lietuvių kalbą ir adaptuojantiems jas lietuviškai kultūrinei terpei – kad jiems būtų lengviau sudaryti ir parinkti komandų, parinkčių, parametrų pavadinimus, versti kompiuterio pranešimus, rengti elektroninius žinynus ir kitus darbui su kompiuteriu reikalingus tekstus. Šis žodynas gali būti naudingas kiekvienam dirbančiam kompiuteriu ir norinčiam geriau suprasti ar pasitikslinti kompiuterio ekrane matomų žodžių ar jų junginių prasmę.
Enciklopediniame kompiuterijos žodyne aprašyti ne tik kompiuterijos, informatikos terminai, bet ir įvairūs kiti žodžiai ar jų junginiai, kurie rodomi kompiuterio ekrane. Tai komandų, mygtukų pavadinimai, užrašai dialogų languose, trumpi programų pranešimai, nurodymai ir pan. Dauguma jų yra bendrinės kalbos žodžiai, išreikšti įvairiomis kalbos dalimis (veiksmažodžiais, būdvardžiais, prieveiksmiais, pvz.: įdėti, tolydus, gerai). Tokių žodžių arba jų junginių šiame žodyne yra gana daug, t. y. į šį žodyną įtraukti kompiuterijai būdingi leksiniai vienetai, ne vien tik terminai, kurie turėtų būti išreikšti daiktavardžiais. Būdvardžiai atlieka pažymimųjų žodžių funkciją rūšiniuose terminuose, jie pateikiami paprasta (neįvardžiuotine) vyriškosios giminės forma, skliaustuose nurodoma moteriškosios giminės galūnė. Daugelis jų (pvz.: globalus, objektinis) kompiuterijoje turi savitą prasmę, todėl jie aprašomi – skaitytojas, žinodamas jų reikšmes, o taip pat žodyne pateiktas gimininių terminų reikšmes, galės suprasti iš jų sudarytus rūšinius terminus, pats juos sudaryti.
Pagrindinės šio žodyno leksinio vieneto straipsnio dalys yra leksinis vienetas, jo aprašas, dažnai pateikiant išsamesnius paaiškinimus, iliustracijas ir vartojimo pavyzdžius, vienas ar keletas atitikmenų anglų kalba. Leksinio vieneto straipsnyje paprastai rodomi jo ryšiai su kitais leksiniais vienetais (nuorodomis). Paaiškinimuose pateikiama patarimų programinės įrangos lokalizuotojams, kaip jie turėtų parinkti tinkamą lietuvišką atitikmenį painesniems, kartais žargoniškai vartojamiems angliškiems žodžiams. Nemažai leksinių vienetų straipsnių turi dalį „Dar vartojama“, kurioje išvardijami žodyne neaprašyti, bet kompiuterių programose arba literatūroje sutinkami sinonimiškai vartojami leksiniai vienetai, kurie nėra neteiktini, bet tikimasi, kad jų vartosena mažės. Paaiškinimų gali ir nebūti, jeigu leksinis vienetas pakankamai aiškus iš apibrėžties. Vartojimo pavyzdžiuose išvardijami iš leksinio vieneto sudaryti rūšiniai vienetai, ypač žodyne aprašytieji. Iš to galima susidaryti vaizdą apie visą gimininio leksinio vieneto lizdą.
Jei leksinis vienetas turi sinonimų, jie pateikiami atskiroje eilutėje po antraštiniu žodžiu.
Į žodyną įtraukta ir neteiktinų leksinių vienetų (dažnesnių vartosenoje). Jie žymimi ntk. ir po lygybės ženklo (=) nurodomas leksinis vienetas, kuris teikiamas atskirame straipsnyje.
Žodyne vartojami sutrumpinimai ir nuorodos:
    plg. – palygink su kitu žodyne aprašytu leksiniu vienetu (yra panašumų arba priešingumų);
    dar žr. – dar žiūrėk susijusį leksinį vienetą, kurio apraše yra informacijos, padedančios geriau suprasti duotą leksinį vienetą;
    žr. – žiūrėk nurodytą geresnį leksinį vienetą;
    ntk. – neteiktinas leksinis vienetas, duodama nuoroda į jį pakeičiantį teiktiną leksinį vienetą.
Rengiant žodyną buvo naudotasi šaltinių sąraše išvardytais žodynais, sulietuvintos programinės įrangos tekstynais. Žodyno rengėjai yra patys sulietuvinę per dešimtį skirtingų valstybių ir bendrovių kompiuterių programų. Visa tai turėjo įtakos vienodinant ir sisteminant lietuviškąją kompiuterijos terminiją, nes angliškoji kol kas sistemingumu nepasižymi – gana dažnai skirtingų valstybių bendrovės arba skirtingų operacinių sistemų autoriai vartoja skirtingus terminus. Šiame žodyne stengiamasi padaryti taip, kad vienodos sąvokos lietuvių kalba būtų vadinamos vienodai, skirtingos – skirtingai.
Enciklopedinis kompiuterijos žodynas buvo pradėtas rengti 2000 metais Matematikos ir informatikos institute ir tais pačiais metais svetainėje „Lietuvių kalba informacinėse technologijose“ (Likit.lt) buvo publikuotas „Aiškinamasis dialogo terminų žodynas“, kuriame buvo aprašyta per 500 leksinių vienetų.
2003 metais Informacinės visuomenės plėtros komitetui (IVPK) inicijuojant ir remiant imtas rengti „Enciklopedinis kompiuterijos žodynas“, susidedantis iš 2000 kompiuterijos leksinių vienetų aprašų – straipsnių, daugelis su iliustracijomis. Elektroninė versija buvo publikuota „Likit.lt“ svetainėje, organizuotas visuomeninis žodyno svarstymas. 2005 metais žodyną aprobavo Valstybinė lietuvių kalbos komisija, jis buvo išspausdintas (V. Dagienė, G. Grigas, T. Jevsikova. Enciklopedinis kompiuterijos žodynas. TEV, Vilnius, 2005, 388 psl.).
2005 metais pradėtas rengti antrasis papildytas Enciklopedinio kompiuterijos žodyno leidimas, toliau finansuojant IVPK. 2008 m. žodynas buvo aprobuotas ir išspausdintas jo antrasis leidimas, turintis 4000 leksinių vienetų aprašų (V. Dagienė, G. Grigas, T. Jevsikova. Enciklopedinis kompiuterijos žodynas, II papildytas leidimas. TEV, Vilnius, 2008, 652 psl.).
2010–2011 m. metais parengtas trečiasis žodyno leidimas. Peržiūrėti aprašai, išbraukta kelios dešimtys pasenusių straipsnių ir maždaug tiek pat įtraukta naujų, pradėta įgarsinti leksinius vienetus. Elektroninė šio leidimo versija paskelbta Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos instituto svetainėje.
2012 metais pradėtas rengti ketvirtasis Enciklopedinio kompiuterijos žodyno leidimas. Žodynas iš esmės peržiūrėtas, pašalinti pasenę straipsniai, patikslinti ir suredaguoti esami aprašai, sukurta naujiems leksiniams vienetams skirti straipsniai.
Ketvirtasis žodyno leidimas parengtas pagal projektą „Visuomenei aktualios programinės įrangos lokalizavimas, programoms reikalingų priemonių sukūrimas“, kuris 2012-04-01–2014-09-30 buvo vykdomas pagal priemonę „Lietuvių kalba informacinėje visuomenėje“ (VP2-3.1-IVPK-12-K). Baigus projektą žodyne pateikta daugiau kaip 4,7 tūkstančio straipsnių.
Autoriai:Valentina Dagienė, Gintautas Grigas, Tatjana Jevsikova.
Pagalbininkai: Viktoras Dagys, Agnė Klimaitienė, Sigita Pedzevičienė, Antanas Smetona, Rimantas Žakauskas.
Kalba

lietuvių

Autoriai

V. Dagienė,

T. Jevsikova,

G. Grigas

Publikavimo informacija

Data

2000

Vieta

Vilnius

Leidėjas

Pavadinimas

Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos institutas

Atsisiųsti ištekliaus įrašo informaciją
Vertimas pagal vertimas.vu.lt
anglų kalba: colour
prancūzų kalba: couleur
vokiečių kalba: Farbe
rusų kalba: цвет
lenkų kalba: kolor
Ekalba.lt prasmių tinklo paslaugos rezultatas ieškant žodio spalvà
spalva
išraiškos priemonė.

Komentuoti

Komentuoti gali tik prisijungę nariai.

Komentarai(0)

Komentarų nėra