Detali paieška
Išorinės paslaugos

Enciklopedinis kompiuterijos žodynas

algori̇̀tminė kalbà

Apibrėžtis
Žymenų sistema algoritmams užrašyti.
Kalba, kuria užrašytą algoritmą kompiuteris gali kompiliuoti (žr. kompiliavimas) į kompiuterio kalbą (programą), dažniau vadinama programavimo kalba.
Atitikmuo (-ys)
anglų kalba - algorithmic language
Aprašymas
Enciklopedinis kompiuterijos žodynas (sutrumpintai EKŽ) skiriamas programinės įrangos gamintojams ir lokalizuotojams, verčiantiems programas į lietuvių kalbą ir adaptuojantiems jas lietuviškai kultūrinei terpei – kad jiems būtų lengviau sudaryti ir parinkti komandų, parinkčių, parametrų pavadinimus, versti kompiuterio pranešimus, rengti elektroninius žinynus ir kitus darbui su kompiuteriu reikalingus tekstus. Šis žodynas gali būti naudingas kiekvienam dirbančiam kompiuteriu ir norinčiam geriau suprasti ar pasitikslinti kompiuterio ekrane matomų žodžių ar jų junginių prasmę.
Enciklopediniame kompiuterijos žodyne aprašyti ne tik kompiuterijos, informatikos terminai, bet ir įvairūs kiti žodžiai ar jų junginiai, kurie rodomi kompiuterio ekrane. Tai komandų, mygtukų pavadinimai, užrašai dialogų languose, trumpi programų pranešimai, nurodymai ir pan. Dauguma jų yra bendrinės kalbos žodžiai, išreikšti įvairiomis kalbos dalimis (veiksmažodžiais, būdvardžiais, prieveiksmiais, pvz.: įdėti, tolydus, gerai). Tokių žodžių arba jų junginių šiame žodyne yra gana daug, t. y. į šį žodyną įtraukti kompiuterijai būdingi leksiniai vienetai, ne vien tik terminai, kurie turėtų būti išreikšti daiktavardžiais. Būdvardžiai atlieka pažymimųjų žodžių funkciją rūšiniuose terminuose, jie pateikiami paprasta (neįvardžiuotine) vyriškosios giminės forma, skliaustuose nurodoma moteriškosios giminės galūnė. Daugelis jų (pvz.: globalus, objektinis) kompiuterijoje turi savitą prasmę, todėl jie aprašomi – skaitytojas, žinodamas jų reikšmes, o taip pat žodyne pateiktas gimininių terminų reikšmes, galės suprasti iš jų sudarytus rūšinius terminus, pats juos sudaryti.
Pagrindinės šio žodyno leksinio vieneto straipsnio dalys yra leksinis vienetas, jo aprašas, dažnai pateikiant išsamesnius paaiškinimus, iliustracijas ir vartojimo pavyzdžius, vienas ar keletas atitikmenų anglų kalba. Leksinio vieneto straipsnyje paprastai rodomi jo ryšiai su kitais leksiniais vienetais (nuorodomis). Paaiškinimuose pateikiama patarimų programinės įrangos lokalizuotojams, kaip jie turėtų parinkti tinkamą lietuvišką atitikmenį painesniems, kartais žargoniškai vartojamiems angliškiems žodžiams. Nemažai leksinių vienetų straipsnių turi dalį „Dar vartojama“, kurioje išvardijami žodyne neaprašyti, bet kompiuterių programose arba literatūroje sutinkami sinonimiškai vartojami leksiniai vienetai, kurie nėra neteiktini, bet tikimasi, kad jų vartosena mažės. Paaiškinimų gali ir nebūti, jeigu leksinis vienetas pakankamai aiškus iš apibrėžties. Vartojimo pavyzdžiuose išvardijami iš leksinio vieneto sudaryti rūšiniai vienetai, ypač žodyne aprašytieji. Iš to galima susidaryti vaizdą apie visą gimininio leksinio vieneto lizdą.
Jei leksinis vienetas turi sinonimų, jie pateikiami atskiroje eilutėje po antraštiniu žodžiu.
Į žodyną įtraukta ir neteiktinų leksinių vienetų (dažnesnių vartosenoje). Jie žymimi ntk. ir po lygybės ženklo (=) nurodomas leksinis vienetas, kuris teikiamas atskirame straipsnyje.
Žodyne vartojami sutrumpinimai ir nuorodos:
    plg. – palygink su kitu žodyne aprašytu leksiniu vienetu (yra panašumų arba priešingumų);
    dar žr. – dar žiūrėk susijusį leksinį vienetą, kurio apraše yra informacijos, padedančios geriau suprasti duotą leksinį vienetą;
    žr. – žiūrėk nurodytą geresnį leksinį vienetą;
    ntk. – neteiktinas leksinis vienetas, duodama nuoroda į jį pakeičiantį teiktiną leksinį vienetą.
Rengiant žodyną buvo naudotasi šaltinių sąraše išvardytais žodynais, sulietuvintos programinės įrangos tekstynais. Žodyno rengėjai yra patys sulietuvinę per dešimtį skirtingų valstybių ir bendrovių kompiuterių programų. Visa tai turėjo įtakos vienodinant ir sisteminant lietuviškąją kompiuterijos terminiją, nes angliškoji kol kas sistemingumu nepasižymi – gana dažnai skirtingų valstybių bendrovės arba skirtingų operacinių sistemų autoriai vartoja skirtingus terminus. Šiame žodyne stengiamasi padaryti taip, kad vienodos sąvokos lietuvių kalba būtų vadinamos vienodai, skirtingos – skirtingai.
Enciklopedinis kompiuterijos žodynas buvo pradėtas rengti 2000 metais Matematikos ir informatikos institute ir tais pačiais metais svetainėje „Lietuvių kalba informacinėse technologijose“ (Likit.lt) buvo publikuotas „Aiškinamasis dialogo terminų žodynas“, kuriame buvo aprašyta per 500 leksinių vienetų.
2003 metais Informacinės visuomenės plėtros komitetui (IVPK) inicijuojant ir remiant imtas rengti „Enciklopedinis kompiuterijos žodynas“, susidedantis iš 2000 kompiuterijos leksinių vienetų aprašų – straipsnių, daugelis su iliustracijomis. Elektroninė versija buvo publikuota „Likit.lt“ svetainėje, organizuotas visuomeninis žodyno svarstymas. 2005 metais žodyną aprobavo Valstybinė lietuvių kalbos komisija, jis buvo išspausdintas (V. Dagienė, G. Grigas, T. Jevsikova. Enciklopedinis kompiuterijos žodynas. TEV, Vilnius, 2005, 388 psl.).
2005 metais pradėtas rengti antrasis papildytas Enciklopedinio kompiuterijos žodyno leidimas, toliau finansuojant IVPK. 2008 m. žodynas buvo aprobuotas ir išspausdintas jo antrasis leidimas, turintis 4000 leksinių vienetų aprašų (V. Dagienė, G. Grigas, T. Jevsikova. Enciklopedinis kompiuterijos žodynas, II papildytas leidimas. TEV, Vilnius, 2008, 652 psl.).
2010–2011 m. metais parengtas trečiasis žodyno leidimas. Peržiūrėti aprašai, išbraukta kelios dešimtys pasenusių straipsnių ir maždaug tiek pat įtraukta naujų, pradėta įgarsinti leksinius vienetus. Elektroninė šio leidimo versija paskelbta Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos instituto svetainėje.
2012 metais pradėtas rengti ketvirtasis Enciklopedinio kompiuterijos žodyno leidimas. Žodynas iš esmės peržiūrėtas, pašalinti pasenę straipsniai, patikslinti ir suredaguoti esami aprašai, sukurta naujiems leksiniams vienetams skirti straipsniai.
Ketvirtasis žodyno leidimas parengtas pagal projektą „Visuomenei aktualios programinės įrangos lokalizavimas, programoms reikalingų priemonių sukūrimas“, kuris 2012-04-01–2014-09-30 buvo vykdomas pagal priemonę „Lietuvių kalba informacinėje visuomenėje“ (VP2-3.1-IVPK-12-K). Baigus projektą žodyne pateikta daugiau kaip 4,7 tūkstančio straipsnių.
Autoriai:Valentina Dagienė, Gintautas Grigas, Tatjana Jevsikova.
Pagalbininkai: Viktoras Dagys, Agnė Klimaitienė, Sigita Pedzevičienė, Antanas Smetona, Rimantas Žakauskas.
Kalba

lietuvių

Autoriai

V. Dagienė,

T. Jevsikova,

G. Grigas

Publikavimo informacija

Data

2000

Vieta

Vilnius

Leidėjas

Pavadinimas

Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos institutas

Atsisiųsti ištekliaus įrašo informaciją
Ekalba.lt prasmių tinklo paslaugos rezultatas ieškant žodio algori̇̀tminė kalbà
kalba
minčių reiškimo būdas, stilius.
kalba
ženklų (garsų, signalų ir pan.) sistema, vartojama susižinoti bei fiksuoti, perduoti informaciją.
kalba, kalbėjimas, žodis
šneka, kalba, kalbėjimas.
kalba, kalbelė
tokia sistema, vartojama tam tikros tautos ar grupės žmonių.
kalba, kalbelė
viešas kalbėjimas klausytojams.
kalba, kalbesys
pasakyta mintis.
kalba, kalbesis, kalbesys, prakalbėjimas, priekalbesis
prakalba.
kalba, kalbestis, pasakymas
sakomoji ar pasakytoji mintis, sakomosios ar pasakytosios mintys.
kalba, šneka, šnekė, šnekta
minčių reiškimo žodžiais sistema.

Komentuoti

Komentuoti gali tik prisijungę nariai.

Komentarai(0)

Komentarų nėra