Psichinis procesas - daikto, situacijos ar įvykio visumos atspindėjimas sąmonėje dėl fizinių dirgiklių tiesioginio dirginimo. Dirgikliai dirgina jutimo organų receptorius, ir tuo būdu žmogus suvokia aplinką, gali joje orientuotis. Suvokimo rezultatas - suvokimo vaizdas. Suvokimas yra esminė pažinimo proceso dalis, susijusi su mąstymu, atmintimi, dėmesiu, be to, suvokimą veikia pažinimo motyvai, emocijos. Realybei adekvatų suvokimą reikia skirti nuo ↑ iliuzijų. Suvokimo vaizdas (suvokinys) tikrinamas ir koreguojamas praktinėje veikloje, bendraujant. Pirmąsias hipotezes apie suvokimo prigimtį iškėlė antikos mąstytojai. Mokslinę suvokimo sampratą plėtojo filosofai, fizikai, fiziologai. XIX a. antrojoje pusėje suvokimo samprata tapo viena svarbiausių psichologijos problemų. Ankstyvosios suvokimo teorijos buvo pagrįstos asociacionizmo teiginiais. Asociacionistinę suvokimo sampratą paneigė geštaltinė psichologija, atskleidusi, kaip svarbiausios suvokimo ypatybės (pvz., ↑ suvokimo konstantiškumas) yra susijusios su pastoviais suvokinio komponentų santykiais. Refleksinės suvokimo sandaros tyrimais buvo sukurta teorinių suvokimo modelių, kuriuose pabrėžiami eferentiniai (įcentriniai; tarp kitų ir judėjimo) procesai (A. Zaporožecas, A. Leontjevas). Tokie procesai yra čiuopiančios rankos judesiai, daikto kontūrą apžiūrinčių akių judesiai, gerklų raumenų įsitempimas tam, kad būtų atgamintas girdėtas garsas. Suvokimui turi įtakos suvokėjo tikslai. Suvokimo procesai yra intencionalus, kryptingi, jais išskiriamas informacinis situacijos turinys, pagal jį subjektas gali palyginti suvokiamus objektus su jo atmintyje laikomais ankstesniais tų objektų vaizdais bei aprašais ir juos atpažinti, t. y. priskirti vienai ar kitai semantinei klasei (kategorijai). Atpažinimo eigą nusako suvokimo dėsnis (nustatė N. Langė): iš pradžių susidaro tik bendras, difuziškas objekto vaizdas, kurį paskui pakeičia tikslesnis ir detalesnis vaizdas. Kai atpažinimas grindžiamas apibendrintu visuomenės patirties užfiksuotų požymių išskyrimu, jis užtrunka daug trumpiau (sekundės dalis), negu pirminis suvokimas. Atpažinimo procese vykstanti daiktų, įvykių ir situacijų kategorizacija (kuri yra panaši į sąvokų kategorizaciją) yra pagrįsta suvokimo ir atminties sąveika. Suvokimas panašus į mąstymo procesus tuo, kad gali transformuoti vaizdą ir padaryti jį tinkamą sprendimui priimti. Tokie perkūrimai, dažnai nesąmoningi, gali padėti subjektui išspręsti iškilusius uždavinius. Taigi suvokimas - ne pasyvus trumpalaikio poveikio kopijavimas, o aktyvus, kūrybiškas pažinimo procesas. Suvokimą tiria psichologai, fiziologai, kibernetikai ir kitų mokslo šakų mokslininkai. Tyrimuose naudojamasi stebėjimu ir eksperimentu, derinami empirinės analizės ir modeliavimo metodai. Duomenys apie suvokimo funkcijas, raidą ir struktūrą padeda kurti informacijos pateikimo vaizdais sistemas, jais naudojamasi techninėje estetikoje ir meniniame konstravime, pedagogikoje, sporte ir pan.