Pasirinkimo situacijoje vykstantis valingas nuoseklių veiksmų formavimas, pagrįstas turimos informacijos pertvarkymu ir kreipiantis į tikslą. Visuose informacijos pertvarkymo lygmenyse sprendimo priėmimo procesas yra svarbiausias. Jį sudaro informacinis sprendimo parengimas (informacijos analizė ir vaizdų kūrimas) ir pati sprendimo priėmimo procedūra (etaloninių ir susikurtų vaizdų lyginimas, koregavimas, etaloninės hipotezės arba veiksmų programos pasirinkimas arba kūrimas). Sprendimo priėmimą sudaro tikslas, rezultatas, jo siekimo būdai, vertinimo kriterijai ir pasirinkimo taisyklės. Sprendimo priėmimo struktūra ir mechanizmai visuose psichinio atspindėjimo lygmenyse yra skirtingi. Pereinant nuo percepcinio pažintinio lygmens į kalbos ir mąstymo lygmenį, vietoj hipotezių peržiūrėjimo ir rinkimosi mechanizmo įsigali konceptualių modelių kūrimo mechanizmas. Sprendimo priėmimo ir mąstymo ryšys yra daugiareikšmis. Sprendžiant tiesiogiai su praktika (gamybos ir žmonių valdymu, sistema žmogus-mašina) susijusius uždavinius, sprendimo priėmimas reiškiasi kaip tam tikra mąstymo forma. Sprendimo priėmimas yra mąstymo veiklos momentas, baigiamoji įvairių uždavinių (tarp jų pažintinių ir kūrybinių) atlikimo stadija. Be bendrosios psichologijos, sprendimo priėmimo sąvoką vartoja valdymo psichologija (valdymo sprendimų priėmimas), socialinė psichologija (grupinis sprendimo priėmimas), psichofiziologija (procesas, paverčiantis aferentinę sintezę veiksmų programa), be to, kai kurie kiti su psichologija nesusiję mokslai. Inžinerinėje psichologijoje sprendimo priėmimas yra svarbiausias operacinės veiklos procesas, o sprendimo priėmimo optimizacija pagal tam tikrus kriterijus - svarbiausias operacinės veiklos uždavinys.