Tyčinis savo gyvybės nutraukimas. Dažniausi būdai - pasikorimas, nusinuodijimas (vaistais, dujomis), retesni - nusišovimas, pasiskandinimas, iššokimas iš aukštų pastatų ir kt. Dažniausiai žudosi žmonės, kurių psichika yra sutrikusi, ypač sergantys endogenine depresija, alkoholizmu, narkomanija. Gali nusižudyti ir psichiškai sveiki žmonės, apimti nevilties dėl sunkios gyvenimo situacijos, dėl nepagydomos somatinės ligos. Demonstratyvios savižudybės būdingos isteriškiems asmenims, vaikams ir jaunuoliams. Šios savižudybės parengiamos taip, kad savižudį galima būtų išgelbėti. Dažniausiai tai pagalbos šauksmas, kreipimasis į aplinką, mėginimas atkreipti į save didesnį dėmesį. Kita demonstratyvios savižudybės rūšis - politinį protestą reiškianti savižudybė. Būna grupinių savižudybių, įtraukiami keli ar daugiau asmenų.Retai nusižudoma netikėtai. Dažniausiai žmonės vienaip ar kitaip įspėja aplinkinius dėl ketinimo žudytis. Svarbu neignoruoti šių prisipažinimų, neleisti žmogui pasijusti visiškai vienišam. Daug gali padėti nuoširdus kontaktas su kitais žmonėmis. Austrų suicidologas E. Ringelis aprašė priešsuicidinį sindromą (būseną prieš savižudybę) - žmogus psichologiškai užsisklendžia nuo pasaulio, padidėja jo agresyvumas sau, daugėja minčių apie savižudybę. Visuomenė turi rūpintis vadinamąja rizikos grupe, t. y. žmonėmis, kurie yra linkę į savižudybę - senais, vienišais, persekiojamais, sunkiai susirgusiais, paaugliais. Labai svarbu vaistais ir psichoterapija laiku pradėti gydyti sutrikusios psichikos žmones.