Būsena, kurią sukelia nuolatinis nuovargis ir nepakankamas poilsis, ypač tarp darbo etapų. Rusų psichologas K. Platonovas skiria 4 pervargimo laipsnius. I laipsnio, arba prasidedančiam, pervargimui būdinga nedidelis darbo efektyvumo sumažėjimas; žmogų nuvargina didesnis negu įprasta darbo krūvis, tačiau darbingumas kompensuojamas be valios pastangų; kartais sumažėja domėjimasis darbu, darosi sunkiau užmigti ir nubusti. Protinis darbingumas nesumažėja. I laipsnio pervargimas šalinamas racionaliu darbo režimu, fiziniais pratimais, kultūrine veikla. II laipsnio, arba lengvas, pervargimas: sumažėja darbo efektyvumas, nuovargį sukelia įprastas darbo krūvis, darbingumas atgaunamas valios pastangomis, nuotaikos darosi nepastovios, sunkiau užmigti, nubusti, sutelkti dėmesį. Jį galima pašalinti ilgesniu poilsiu, atostogomis. III laipsnio, arba ryškus, pervargimas: labai sumažėja darbo efektyvumas, pavargstama net ir nuo mažesnio, negu įprasta, darbo krūvio, darbingumas valios pastangomis atgaunamas tik iš dalies, žmogus darosi irzlus, mieguistas, užmaršus. Šį pervargimą galima pašalinti organizuotu poilsiu. IV laipsnio, arba sunkus, pervargimas: labai sumažėja darbo našumas, pavargstama net ir be jokio darbo, darbingumas valios pastangomis beveik neatgaunamas, būdinga prislėgta nuotaika, didelis irzlumas, labai susilpnėjęs dėmesys ir atmintis. Sunkus pervargimas turi būti gydomas.