Detali paieška
Išorinės paslaugos

Psichologijos terminų žodynas

mikčiójimas

Apibrėžtis
Kalbėjimo ritmingumo ir sklandumo sutrikimas - užsikirtimai, pauzės, atskirų garsų, skiemenų ar žodžių kartojimas, viena ↑ logopatijų. Skiriamos dvi mikčiojimo formos: kloninė (vieno, dažniausiai pirmojo, skiemens kartojimas) ir toninė (ilgai trunkantis užsikirtimas pradedant tarti žodį). Pagal atsiradimo pobūdį skiriama pirminis, arba evoliucinis, ir antrinis, arba simptominis, mikčiojimas. Evoliucinis mikčiojimas atsiranda formuojantis kalbai, 2-5 gyvenimo metais. Simptominis mikčiojimas atsiranda susirgus kai kuriomis ligomis (epilepsija, encefalitu, isterija), po galvos smegenų traumų. Mikčiojimas labai priklauso nuo psichinių veiksnių, jis sustiprėja dėl psichinio streso, susijaudinimo. Dažnai mikčiojimą sukelia neuroziniai asmenybės konfliktai ir sutrikę santykiai su aplinkos žmonėmis; tais atvejais mikčiojimas gydomas psichoterapijos metodais. Mikčiojimą tiria ir gydo ↑ logopedija.
Atitikmuo (-ys)
rusų kalba - заикание
Atitikmuo (-ys)
anglų kalba - stuttering
Kalba

lietuvių

Autoriai

R. Augis,

R. Kočiūnas,

B. Abraitienė

Publikavimo informacija

Data

1993

Vieta

Vilnius

Leidėjas

Pavadinimas

Mokslo ir enciklopedijų leidykla

Atsisiųsti ištekliaus įrašo informaciją
Vertimas pagal vertimas.vu.lt
anglų kalba: stuttering
prancūzų kalba: agitation
vokiečių kalba: Vermixung
rusų kalba: микция
lenkų kalba: mikrorozmawianie

Komentuoti

Komentuoti gali tik prisijungę nariai.

Komentarai(0)

Komentarų nėra