Socialinės sąveikos rūšis - keitimasis reikšmėmis, t. y. reikšmių pranešimų perdavimas ir priėmimas. Kadangi žmogus bet kurį individualų veiksmą atlieka tiesiogiai ar netiesiogiai sąveikaudamas su kitais žmonėmis, veiksmas greta fizinio turi ir komunikacinį aspektą. Reikšminiai veiksmai, sąmoningai adresuoti kitiems žmonėms, kartais yra vadinami komunikaciniais. Skiriama komunikacijos procesas ir jį sudarantys veiksmai. Komunikacijos procesas padeda sukurti socialinę bendriją ir kartu išsaugoti kiekvieno jos nario individualumą. Komunikacijos veiksmai atlieka valdymo, informacinę, emocinę ir fatinę (susijusią su kontaktų užmezgimu) funkcijas; valdymo funkcija genetiškai ir struktūriškai yra pradinė. Pagal tai, kuri šių funkcijų vyrauja, pranešimai yra skirstomi į skatinamuosius (įtikinėjimas, įtaiga, įsakymas, prašymas), informacinius (realių ar išgalvotų žinių perdavimas), ekspresyvinius (emocinio išgyvenimo sužadinimas) ir fatinius (kontakto užmezgimas ir palaikymas). Komunikacijos procesus ir veiksmus galima klasifikuoti ir kitu požiūriu. Pvz., pagal sąveikos dalyvių santykių tipą skiriama tarpasmeninė komunikacija, viešoji komunikacija ir ↑ masinė komunikacija, pagal komunikacijos priemones - kalbinė (rašytinė arba sakytinė), paralingvistinė (gestas, mimika, melodija) ir daiktinė, arba ženklų (gamybos produktai, vaizduojamojo meno kūriniai ir kt.). Komunikacijos tyrimai nustatė, kad yra komunikacinių barjerų - psichologinių kliūčių, trukdančių skleisti ir priimti informaciją, tas kliūtis sukelia įvairios priežastys (žmonių prietaringumas, jų socialiniai, doroviniai ir kitokie skirtumai, be to, skirtumai tarp informacijos šaltinio ir jos adresato).