Receptoriaus sugebėjimas reaguoti į ↑ dirgiklį, ↑ pojūčio atsiradimo pagrindas. Susiklosto filogenezėje, kai gyvi organizmai ima reaguoti į aplinkos veiksnius, turinčius tiesioginę biologinę reikšmę. Diferencinės psichologijos ir charakterologijos požiūriu jautrumas - didesnis pasirengimas afektinėms reakcijoms, psichofizikos požiūriu jautrumas - dydis, atvirkščiai proporcingas ↑ pojūčio slenksčiui. Skiriama absoliutinis ir diferencinis jautrumas. Jautrumas klasifikuojamas į panašias rūšis kaip ir pojūčiai. Pvz., yra jautrumo rūšys, kurios viena nuo kitos skiriasi sensorinės analizės detalumo laipsniu. Pagal dirgiklio pobūdį galima skirti jautrumą mechaninių, optinių, cheminių, temperatūros dirgiklių poveikiui. Jautrumas gali būti vertinamas ne tik pagal pojūčius, bet ir pagal įvairių psichofiziologinių procesų pokyčius, todėl jautrumo rodikliai šiek tiek skiriasi. Pvz., regos jautrumas nustatomas pagal smegenų integralinių ritmų pakitimo reakciją, yra didesnis už regos jautrumas, nustatomą pagal tiriamųjų žodinę ataskaitą. Pastaruoju metu psichofizikai, remdamiesi naujomis teorijomis (pvz., signalo atradimo teorija), pateikė naujų jautrumo apibrėžimų (be pojūčio slenksčio sąvokos).