Individo potencialus pajėgumas tam tikrą laiką pakankamai našiai dirbti. Priklauso nuo veiklos aplinkybių ir psichofiziologinių individo galimybių. Pagal tai, kaip žmogus atlieka užduotį, darbingumas gali būti maksimalus, optimalus ir nedidelis. Veiklos procese darbingumo lygis kinta; kitimą rodo darbingumo kreivė, iš kurios matyti, kaip veiklos efektyvumas priklauso nuo jos atlikimo laiko. Ilgai trunkanti veikla turi šias darbingumo fazes: įsitraukimo į darbą, optimalaus darbingumo, nekompensuojamo ir kompensuojamo ↑ nuovargio, baigiamųjų pastangų. Šios fazės skiriamos daugiausia pagal veiklos rezultatus. Tiriant veiklą lemiančių sistemų funkcionavimą, nustatyta ir detalesnė fazių kaita: mobilizacija, pirminė reakcija, hiperkompensacija, kompensacija, subkompensacija, dekompensacija, palūžimas. Stadijų trukmė, kaita ir ryškumai gali įvairuoti dėl darbo rūšies, žmogaus individualių ypatybių, sveikatos būklės, profesinio pasirengimo; kai kurių stadijų gali visai nebūti. Įvairių darbingumo stadijų trukmės santykis - vienas iš rodiklių, pagal kurį galima spręsti, ar veikla yra optimaliai suorganizuota.