Senovinė Kinijos filosofija ir religija. Susiklostė VI a. prieš mūsų erą. Svarbiausios idėjos išdėstytos Lao Dzė veikale "Dao de dzing". Daosizmas nėra psichologijos teorija, tačiau yra pateikęs praktinių rekomendacijų, kaip išlaikyti sveikatą, valdyti savo organizmo energiją, siekti psichologinės brandos. Daosizmas remiasi dao (kelio) koncepcija, kuri teigia, kad egzistuoja amžinas ir visuotinis visatos spontaniško atsiradimo, raidos ir išnykimo dėsnis. Šia koncepcija grindžiami žmogaus gyvenimo principai: reikia laikytis dao, elgtis taip, kad nepažeistum žmogaus dao (mikrokosmose) ir visatos dao (makrokosmose). Daosizmas propaguoja neveiklumą, nes bet koks veiksmas, prieštaraujantis dao, tik trukdo pasiekti laimę ir sėkmę. Kad žmogus ir visata galėtų klestėti, reikia leisti jiems laisvai plėtotis. Dao samprata skatina viską jungti į visumą: išminčius (t. y. žmogus, paklusęs dao principui) vienodai vertina turtuolį ir vargšą, susilieja su amžinybe ir visata, nesisieloja nei dėl gyvenimo, nei dėl mirties, supranta, kad ji natūrali ir neišvengiama. Gyvenimo aiškumą ir atvirumą žmogus pasiekia tada, kai pajunta, kad visos priešybės, kurias protas nepagrįstai supriešino, iš tikrųjų sudaro vienovę.