Biologinių reiškinių ir jų intensyvumo ritmiška kaita, svyravimai gyvuose organizmuose. Bioritmai skirstomi į funkcinius ir ekologinius. Funkciniai bioritmai (širdies ritmas, kvėpavimas, žarnyno judesiai, smegenų elektrinis aktyvumas) yra susiję daugiausia su organizmo gyvybės palaikymu. Jų ciklas matuojamas sekundėmis, rečiau minutėmis ir valandomis. Ekologinių bioritmų ciklas sutampa su atitinkamais geofiziniais ritmais: tų ritmų pagrindu bioritmai skirstomi į paros (cirkadinius), potvynio ar atoslūgio, mėnulio paros, mėnulio mėnesio, sezoninius ir daugiamečius. Svarbiausias ekologinis bioritmas yra paros ritmas. Daugiau kaip 50 žmogaus organizmo fiziologinių procesų vyksta cikliškai. Norint nustatyti bioritmų kilmę, tyrimus reikia atlikti pastovioje aplinkoje; jei bioritmas išnyksta, jis yra egzogeninis (sukeltas aplinkos veiksnių), jei neišnyksta, tik truputį pakinta jo ciklas, - endogeninis (t. y. įgimtas, paveldėtas). Dėl aplinkos poveikio endogeniniai bioritmai susiderina su geofiziniais ritmais.