Veiklos forma - veikimas sąmoningai susikurtose situacijose, pasirinktuose vaidmenyse dažnai pagal kokį nors sugalvotą scenarijų. Žaidimu atkuriama tam tikra tikrovės ir žmonių veiklos sritis, perimamas patyrimas, geriau pažįstama gamtos ir socialinė tikrovė. Žaidimas ugdo žmogaus intelektą, emocijas, dorovę.Žaidimas yra vyraujantis ikimokyklinio amžiaus vaikų veiklos tipas. Žaidimu vadinamos ir tam tikros gyvūnų gyvybinės veiklos formos. Žaidimus tiria psichologija, etnografija, kultūros istorija, valdymo teorija, pedagogika ir kiti mokslai. XIX a. pabaigoje vokiečių mokslininkas K. Grosas pirmasis pradėjo nuosekliai tirti žaidimus, jis teigė, kad žaidžiant instinktai iš anksto pratinami prie būsimos kovos dėl būvio (išankstinių pratybų teorija). Vokiečių psichologas K. Biūleris juos laikė veikla, kuria siekiama patirti funkcinį malonumą. Psichoanalitikai traktavo žaidimą kaip instinktų ir potraukių išraišką. Tarybų Sąjungos psichologai pabrėžė socialinę žaidimo prigimtį. D. Elkoninas žaidimą laikė orientacine veikla ir aiškino, kad žaidžiant susidaro ir tobulėja elgesio valdymas. Žaidžiant atliekami veiksmai su kokiu nors objektu, tas objektas patenka vis į naujas, greitai kintančias situacijas ir prie šių situacijų reikia greitai priderinti veiksmus. Vaikų žaidimo sandarą sudaro: žaidėjų pasirinkti vaidmenys; žaidimo veiksmai, kuriais tie vaidmenys realizuojami, žaidybinis daiktų vartojimas (realių daiktų pavertimas žaislais, t. y. sutartiniais daiktais), realūs žaidėjų tarpusavio santykiai. Svarbiausias žaidimo elementas, jungiantis visus jo aspektus, yra vaidmuo. Žaidimo siužetas - žaidimu atkuriama tikrovės sritis; žaidimo turinys - tai, ką vaikai atkuria kaip svarbiausią suaugusiųjų veiklos ir jų tarpusavio santykių momentą. Žaidimuose formuojasi valingas vaiko elgesys, žaidimas paspartina vaiko ↑ socializaciją. Svarbi žaidimo ypatybė - dvilypumas, kuris būdingas ir teatro menui, šio meno elementų turi kiekvienas kolektyvinis žaidimas. Žaidėjo veikla visai reali, nes jam reikia spręsti konkrečius, dažnai nestandartinius uždavinius, antra vertus, daugelis šios veiklos momentų yra sąlygiški, todėl žaidėjas gali atitrūkti nuo realios situacijos, kuriai būdinga atsakingumas ir daugybė šalutinių aplinkybių. Dvilypumas lemia lavinamąjį žaidimų pobūdį.