Žmogaus jautrumas ↑ įtaigai, jo nuostata būti veikiamam, pasiduoti įtaigai. Įtaiglumas - individo savybė, kuri priklauso nuo situacijos ir asmenybės savybių. Įtaiglumą skatina šios asmenybės savybės: nepasitikėjimas savimi, menkas savęs vertinimas, nuolankumas, baikštumas, drovumas, patiklumas, nerimastingumas, ekstravertiškumas, padidėjęs emocionalumas, jautrumas, loginio mąstymo silpnumas, psichinės veiklos lėtumas. Įtaiglumą didina šie situaciniai veiksniai: tam tikra psichofizinė žmogaus būsena (įtaiglumas padidėja ramybės, relaksacijos būsenoje, kita vertus - stipraus susijaudinimo, nuovargio, streso būsenoje, didžiausias įtaiglumas būna hipnozės būsenoje), tam tikros situacijos (kai žmogus yra menkai informuotas, nekompetentingas svarstomu klausimu arba atliekamoje veikloje, kai mažai susidomėjęs tuo klausimu ar veikla, kai maža laiko sprendimui priimti). Šių laikų psichologija įtaiglumą laiko nevienalyčiu reiškiniu, kuris priklauso nuo asmenybės sferos, veiklos turinio ir tipo. Kiekvienas žmogus tam tikrose situacijose gali pasiduoti įtaigai. Skiriami du įtaiglumo tipai - pirminis ir antrinis. Pirminis įtaiglumas - imlumo savitaigai, hipnozei pagrindas. Antrinis įtaiglumas yra susijęs su pavaldumo santykiais, jų motyvacija ir tuo, kad žmogus nepakankamai save vertina. Įtaiglumas - normali žmogaus psichikos savybė, tačiau pernelyg didelis įtaiglumas gali sutrikdyti elgesį, todėl tampa neigiama savybe. Įtaiglumo priešybė - kritiškumas.