Rašytinio teksto žanras, kuriamas ↗rašymo gebėjimų ugdymo tikslais; rašymo užduotis; ↗produkavimo raštu veiklos rezultatas. Rašiniu ugdomi ar tikrinami šie gebėjimai: raštu reikšti mintis, nuomonę, nuostatą, analizuoti, vertinti, aiškinti, argumentuoti ir pan.; kurti rišlų tekstą vartojant tinkamas teksto siejimo priemones, tinkamai komponuoti tekstą; tikslingai ir tinkamai vartoti ↗kalbos priemones, būdingas rašytinei kalbai. Rašinio žanrui būdinga struktūra: įžanga, dėstymas, abibendrinimas. Mokant elementaraus rašinio struktūros laikomasi penkių ↗pastraipų rašinio formulės „1+3+1“ (įžanga, trys dėstymo pastraipos, apibendrinimas). Esama įvairių tipų rašinių: pagal komunikacinį tikslą – rašinys, kuriuo reiškiama nuomonė apie turimą informaciją, komentuojama, pasakojamas įvykis, apibūdinamas asmuo ar vieta, įvertinama, įtikinama, įrodoma ir pan.; pagal dominuojantį ↗teksto tipą – aiškinamasis, argumentuojamasis ir pan.; pagal taikomą ↗teksto struktūros modelį – rašinys, kuriame dominuoja lyginimas, proceso aprašymas ir pan. Mokyklinis rašinys gali padėti integruotai ugdyti gebėjimus, pvz., rašymo ir teksto analizės (žr. ↗teksto interpretacija), istorijos įvykių vertinimo, gamtinių procesų aprašymo, socialinių reiškinių priežasčių aiškinimo ir pan.