Afektyvusis kalbos mokymo metodas (S. D. Krashen, T. D. Terrell, 1983), siekiantis kuo labiau priartinti svetimosios kalbos išmokimą prie natūralaus, savaiminio gimtosios kalbos išmokimo. Pagrindiniai natūraliosios mokymo krypties bruožai: natūrali komunikacija, o ne gramatinių taisyklių mokymasis, mokinių daromų klaidų toleravimas, neformalus gramatinių kalbos taisyklių ↗įsisavinimas. Natūraliosios mokymo krypties mokymo principai remiasi penkiomis S. D. Krasheno hipotezėmis: (1) kalbos ↗įsisavinimo hipoteze: svetimosios kalbos ↗išmokimas turi eiti ↗įsisavinimo link, t. y. ↗svetimoji kalba turi tapti natūralia mokinio savastimi; (2) ↗natūraliosios sekos hipoteze: mokiniai kalbos dalykus suvokia pagal jiems būdingą natūralią tvarką (kaip ir vaikai), nepriklausomai nuo mokymo sekos, todėl jų daromos klaidos tam tikrame mokymosi etape yra natūralios ir neišvengiamos; (3) ↗monitoriaus hipoteze: ↗išmokimas veikia tik kaip monitorius, t. y. kontrolės mechanizmas, o kalbos produkavimas yra susijęs su kalbos ↗įsisavinimu; (4) ↗afektyviojo filtro hipoteze: kad mokydamasis mokinys pajėgtų gerai įsisavinti ↗mokomąją medžiagą, jo afektyvusis filtras turi būti pralaidus; (5) suprantamos ↗įvesties hipoteze: kad mokinys darytų pažangą mokydamasis, jis turi gauti naujos suprantamos mokomosios medžiagos tinkamą – ne per didelį – kiekį, kurį galėtų sieti su jau turimomis žiniomis.