Iš anksto numatytas kalbos mokymo veiklos rezultatas – kalbinė veikla, kurią mokinys gali atlikti natūralioje situacijoje po tam tikro kalbos mokymosi etapo. Kalbos mokymo tikslas yra numatomas mokytojo. Pagal komunikacinius kalbos mokymo ir mokymosi principus pagrindinis kalbos mokymo tikslas – įgyti ↗komunikacinę kompetenciją, pvz., tinkamai prisistatyti, paprašyti, suprasti raštu ar žodžiu pateikiamą informaciją, pasižymėti pagrindines paskaitos mintis. Kalbos sistemos (leksikos, sintaksės, morfologijos, ortografijos ir t. t.) išmanymas nėra pagrindinis, o tik dalinis kalbos mokymo tikslas. Svetimosios kalbos mokymo tikslais kartais dar laikomi ↗sociokultūros žinių suteikimas ir teigiamų nuostatų kitos kultūros atžvilgiu formavimas. Kalbos mokymo tikslo – pagrindinis ↗mokymo programų komponentas, kalbos mokymo tikslas lemia ↗metodo pasirinkimą, ↗mokomųjų priemonių, ↗kalbos mokymo turinio atranką. Rengdamas svetimosios kalbos kursą, mokytojas atsižvelgia į mokinių pageidaujamą ↗kalbos mokymosi tikslą. Numatant tikslus, svarbų vaidmenį atlieka ↗poreikių analizė: išsiaiškinama, kuriose situacijose mokinys vartos svetimąją kalbą, pvz., kaip turistas, dirbdamas ar studijuodamas užsienyje, savo šalyje vartodamas svetimąją kalbą. Pirmiausia nustatomos situacijos, parenkamos ↗komunikacinės intencijos ir jų raiška, tekstų ↗žanrai, ↗kalbinės veiklos rūšys ir t. t. Tarkim, jei mokinio kalbos mokymosi tikslas – skaityti dalykinę literatūrą, tai jis bus mokomas ↗skaitymo rūšių, kad gebėtų skaityti, pvz., mokslinius straipsnius, įstatymus, enciklopedijas. Kalbos mokymo tikslai numatomi visam kursui, kurso etapui, pamokai. Taigi kalbos mokymo tikslas sudaro hierarchinę tvarką, pvz., jeigu viso svetimosios kalbos mokymosi kurso tikslas – išmokti skaityti dalykinę literatūrą, vieno kurso etapo tikslas – mokytis skaityti taikant ↗atrankinį skaitymą, o pamokos tikslas – taikyti tam tikras ↗skaitymo strategijas, susipažinti su abstrakčiųjų daiktavardžių daryba su priesaga -imas.