Gebėjimas kurti ir suprasti sakytinius ir rašytinius tekstus realioje komunikacijoje realizuojant tam tikras ↗kalbos funkcijas arba ↗komunikacines intencijas. Funkcinė kompetencija apima žinojimą, kuriomis kalbinės raiškos priemonėmis realizuojamos tam tikros komunikacinės intencijos, ir gebėjimą tas priemones tiksliai vartoti produkuojant pasakymą ar tekstą. Pvz., norint lietuviškai išreikšti pritarimą, sakoma: pritariu, sutinku, ir aš taip manau ir pan., norint angliškai pasveikinti ką nors su gimtadieniu, sakoma Happy birthday! Ugdantis užsienio kalbos funkcinės kompetencijos, pirmaisiais mokymosi etapais kalbos vartotojui pakanka minimalaus kalbos formų rinkinio, dažnai užtenka mokėti tik vieną formą kuriai nors intencijai reikšti, pvz., pradedančiajam anglų kalbos vartotojui pakanka mokėti neutralaus ↗registro žodį ačiū padėkai reikšti. Vėlesniais etapais kalbos vartotojo disponuojamų formų ištekliai gausėja, padėkai reikšti jis gali rinktis vieną frazę iš keleto: labai ačiū, dėkui, labai dėkui, nuoširdžiausiai dėkoju, be galo dėkingas ar kt., atsižvelgdamas į sociolingvistinę situaciją. Funkcinės kompetencijos kokybę galima sąlygiškai vertinti pagal tai, kiek laisvai ir tiksliai kalbos vartotojas geba reikšti intencijas, pradėti ir palaikyti ↗sąveiką, ir pagal tai, ar kalbos vartotojas tiksliai formuluoja mintis ir ar jo pasakymų prasmė yra aiški.