Asmens gebėjimas tvarkyti savo viešąją ir asmeninę veiklą atsižvelgiant į individualius asmenybės veiksnius. Egzistencinė kompetencija yra bendroji asmens ↗kompetencija, apimanti etines ir moralines nuostatas, religinius, ideologinius, filosofinius įsitikinimus, bendravimo motyvaciją, požiūrį (pvz., į naujoves, kitokias vertybių sistemas, konvencijas), ↗kognityvinį stilių, charakterio savybes (pvz., optimizmas / pesimizmas, spontaniškumas / savitvarda, skrupulingumas / atsainumas, savęs pažinimas / nepažinimas, pasitikėjimas / nepasitikėjimas savimi). Egzistencinė kompetencija daro įtaką asmens ↗komunikacinei kompetencijai ir kalbos ↗mokymosi kompetencijai. Egzistencinės kompetencijos ugdymas bendrojo ugdymo programose numatomas kaip svarbus ugdymo tikslas. Lingvodid. svarbu suvokti, kurie asmenybės veiksniai padeda ar trukdo mokytis kalbų, kaip mokiniai gali pasiremti savo charakterio ypatybėmis mokydamiesi kalbų, kaip pritaikyti mokymo programas įvairioms asmenybėms.