ei̇̃ti

Raštija.lt

Žodžio formos

1 Reikšmė

Apibrėžtis

vykti iš vietos į vietą pėsčiomis, žingsniu

Iliustracinis (-iai) pavyzdys (-žiai)

E. keliu. Jis ne ė̃jo, o bėgo. Čia kelelis pėsčių ei̇̃namas. Ei̇̃k šalin. Ei̇̃name valgyti, šokti, medžioti. E. pro duris, per lauką, į mokyklą, miškan.

2 Reikšmė

Apibrėžtis

keltis kitur (gyventi)

Iliustracinis (-iai) pavyzdys (-žiai)

E. į miestą gyventi.

3 Reikšmė

Apibrėžtis

smarkiai judėti

Iliustracinis (-iai) pavyzdys (-žiai)

Bangos tik ei̇̃na. Jis kaip ė̃jo nuo stogo (nupuolė)! Penkios kulkos pro šalį ė̃jo. Arklys ei̇̃na keliu.

4 Reikšmė

Apibrėžtis

plaukti, traukti, tekėti

Iliustracinis (-iai) pavyzdys (-žiai)

Ižas jau upe ei̇̃na. Debesys tik ei̇̃na. Upė ei̇̃na. Kraujas iš piršto ei̇̃na.

5 Reikšmė

Apibrėžtis

važiuoti

Iliustracinis (-iai) pavyzdys (-žiai)

Traukinys, autobusas ei̇̃na.

6 Reikšmė

Apibrėžtis

slinkti (apie laiką)

Iliustracinis (-iai) pavyzdys (-žiai)

Dienos, mėnesiai ei̇̃na.

7 Reikšmė

Apibrėžtis

tekėti (už vyro)

Iliustracinis (-iai) pavyzdys (-žiai)

E. už vyro. Kas už jo ei̇̃s? Reikia e. už vedančio, o ne už žadančio.

8 Reikšmė

Apibrėžtis

atlikinėti darbą, pareigas

Iliustracinis (-iai) pavyzdys (-žiai)

E. apie gyvulius. Tarnybą, sargybą e. Laikinai ei̇̃nantis direktoriaus pareigas.

Šis žodis ei̇̃na papildiniu.

9 Reikšmė

Apibrėžtis

mokytis

Iliustracinis (-iai) pavyzdys (-žiai)

Ką ei̇̃nate iš geografijos? Mokslus e. (mokytis kokioje nors mokykloje).

10 Reikšmė

Apibrėžtis

veikti, dirbti

Iliustracinis (-iai) pavyzdys (-žiai)

Malūnas, mašina, laikrodis ei̇̃na.

11 Reikšmė

Apibrėžtis

tęstis, trauktis

Iliustracinis (-iai) pavyzdys (-žiai)

Kelias ei̇̃na pagal upę. Per audeklą balti dryžiai ei̇̃na.

12 Reikšmė

Apibrėžtis

tilpti, išsitekti

Iliustracinis (-iai) pavyzdys (-žiai)

Kiek ei̇̃s javų į tą maišą?

13 Reikšmė

Apibrėžtis

sklisti, plisti

Iliustracinis (-iai) pavyzdys (-žiai)

Per girią toli garsas ei̇̃na. Ė̃jo tokia pasaka.

14 Reikšmė

Apibrėžtis

turėti paklausą

Iliustracinis (-iai) pavyzdys (-žiai)

Šios prekės gerai ei̇̃na.

15 Reikšmė

Apibrėžtis

būti vartojamam, eikvojamam

Iliustracinis (-iai) pavyzdys (-žiai)

Greit ei̇̃na duona. Malkos labai ei̇̃na.

16 Reikšmė

Apibrėžtis

būti siunčiamam, gabenamam

Iliustracinis (-iai) pavyzdys (-žiai)

Ilgai ė̃jo laiškas. Per tą uostą ei̇̃na daug prekių.

17 Reikšmė

Apibrėžtis

būti pelnomam, gaunamam

Iliustracinis (-iai) pavyzdys (-žiai)

Didelės pajamos ė̃jo iš sodo. Jam ei̇̃na pensija.

18 Reikšmė

Apibrėžtis

augti, nokti

Iliustracinis (-iai) pavyzdys (-žiai)

Bulvės jau į lapus ei̇̃na. Šiemet vasarojus greit ei̇̃na.

19 Reikšmė

Apibrėžtis

tapti, virsti

Iliustracinis (-iai) pavyzdys (-žiai)

Rugiai ei̇̃na į dirses. Košė gumulais ei̇̃na. Dienos ei̇̃na ilgyn.

20 Reikšmė

Apibrėžtis

remti, palaikyti

Iliustracinis (-iai) pavyzdys (-žiai)

Jis už mane ei̇̃na (mano pusę palaiko).

21 Reikšmė

Apibrėžtis

sektis, klotis

Iliustracinis (-iai) pavyzdys (-žiai)

Jam ei̇̃na mokslas. Darbai ė̃jo puikiai.

Nekaip ei̇̃nas. Nesiei̇̃na (nei̇̃nasi) gyventi.

22 Reikšmė

Apibrėžtis

žaisti

Iliustracinis (-iai) pavyzdys (-žiai)

Ratelio (ratelį) ei̇̃na. Ei̇̃name slėpynių, imtynių.

23 Reikšmė

Apibrėžtis

būti rodomam

Iliustracinis (-iai) pavyzdys (-žiai)

Šiandien teatre ei̇̃na „Skirgaila“. Geras filmas ė̃jo.

Dabartinės lietuvių kalbos žodynas

Aprašymas

Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. Vyriausiasis redaktorius Stasys Keinys. 7-as pataisytas ir papildytas leidimas. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2012, XXVI, 969 p. ISBN 978-609-411-079-5

Išleista Švietimo ir mokslo ministerijos lėšomis.

PRATARMĖ

„Dabartinės lietuvių kalbos žodynas“ (DŽ) daugiau kaip pusę amžiaus yra svarbiausias mūsų kalbos žodžių norminamasis ir teikiamasis leidinys. Nuo pat pradžios tai yra bendrasis visiems bendrinės kalbos vartotojams, taip pat tiems, kurie jos dar tik mokosi ar kitus moko, skirtas žodynas. Jame aprėpiamos visos tautos, apskritai Lietuvos žmonių ir valstybės gyvenimo sritys, stengtasi iš šimtų tūkstančių kalbos žodžių atrinkti daugeliui reikalingą ir plačiau vartojamą žodyno klodą. Tas klodas, kurį šiame leidime sudaro per 75 tūkstančius žodžių, bent kelis kartus viršija kiekvieno atskiro kalbos vartotojo žodyną, nes tautos žodyną sudaro visų kalbos vartotojų žodynai, visų – nuo pačių mažųjų iki brandžiausių senelių, nuo nemokytų iki mokyčiausių rašto žmonių, nuo elgetų iki pačių didžiųjų turtuolių, tiek gyvenančių Tėvynėje, tiek kituose kraštuose. Žodynas rengtas kaip kalbos patarėjas visiems pasaulio lietuviams ir tiems kitataučiams, kurie lietuviškai yra išmokę ar dar tik mokosi.

DŽ yra universalus, nes, pirma, jame atspindimos visos bendrinės kalbos vartojimo sritys, visos vartojamosios jos atmainos, antra, jame pateikiama vartotojams būtina informacija apie teikiamų, norminių žodžių rašybą, kirčiavimą, kaitymą, paaiškintos būdingos žodžių reikšmės, vartosenos pavyzdžiais parodytas žodžių junglumas, įdėtas nemažas pluoštas vaizdingų pasakymų, frazeologizmų, taip pat sudėtinių įvairių sričių terminų.

DŽ teikiniai daug metų yra bendrinės kalbos pavyzdys – jų mokoma mokyklose, jais remiamasi kituose žodynuose, knygų ir kitų spausdinamų dalykų leidyboje, bažnyčiose, visame viešajame tautos ir valstybės gyvenime. Svarbu, kad bendroji kalbos teikybos kryptis – saugoti kalbos savitumą, gyvumą, teikinių pastovumą – išlieka ir liktų nepakitusi. Tai būtina tam, kad bendrinė kalba galėtų sėkmingai atlikti visų lietuvių ir Lietuvos gyventojų vienijamąjį vaidmenį bei valstybinės kalbos pareigas.

DŽ yra trijų kalbininkų kartų kūrinys. Jo kūrimo, rašymo, redagavimo, taisymo ir plėtojimo darbus atsidėję dirbo žymiausi XX amžiaus Lietuvos žodynininkai, tiesiogiai ir netiesiogiai jiems talkino nemažas būrys kitų sričių specialistų, taip pat kitais darbais užsiimančių kalbininkų.

1954 m. išėjo pirmas DŽ leidimas, į kurį buvo sudėta apie 45 tūkstančius žodžių. Žodyno redaktorių kolegiją sudarė J. Balčikonis, J. Kabelka, K. Korsakas, J. Kruopas (atsak. redaktorius), B. Larinas, A. Lyberis ir K. Ulvydas.

1972 m. buvo išleistas antras papildytas (apimantis apie 60 tūkstančių žodžių) DŽ leidimas, kurį redagavo J. Kruopas (atsak. redaktorius), A. Lyberis, D. Lukšys, J. Paulauskas, J. Senkus ir K. Ulvydas.

Trečiame pataisytame ir papildytame leidime, išleistame 1993 m., yra sudėta apie 75 tūkstančius žodžių. Jo redaktorių kolegiją sudarė St. Keinys (vyriausiasis redaktorius), J. Klimavičius, J. Paulauskas, J. Pikčilingis, N. Sližienė, K. Ulvydas ir V. Vitkauskas.

2000 m. išėjo ketvirtas DŽ leidimas. Iš esmės tai pakartotas trečias žodyno leidimas, tik pataisytos pastebėtos korektūros klaidos. Tad ir redaktorių kolegija įrašyta ta pati. 2002 m. buvo išleista šio leidimo kompaktinė plokštelė. 2003 m. elektroninis žodyno variantas, papildytas aiškinamąja svarbiausių Lietuvos ir pasaulio vietovardžių dalimi, kurią sudarė vietovardžių tyrinėtojas L. Bilkis, buvo įdėtas į internetą.

2003 m. gale buvo išleistas penktas iš naujo redaguotas, pataisytas ir papildytas vien elektroninis (kompaktinės plokštelės pavidalu su knygelėje išspausdintu įvadu, metodiniais patarimais bei darbo su kompiuterių programa aprašymu) DŽ leidimas, kuriame pateikta apie 80 tūkstančių žodžių (kartu su atskira maždaug 3000 Lietuvos ir pasaulio vietovardžių dalimi). Jį redagavo ir rengė St. Keinys (vyriausiasis redaktorius), L. Bilkis, J. Paulauskas ir V. Vitkauskas. Šis Švietimo ir mokslo ministerijos remtas leidimas buvo skirtas šalies mokykloms. 2004 m. Infobalto parodoje jis buvo pripažintas geriausiu metų elektroniniu leksikografijos leidiniu.

Po ketverių metų (įrašyti 2006 m.) vartotojus pasiekė Tautinių mažumų ir išeivijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės remtas šiek tiek pataisytas šeštas (trečias elektroninis) DŽ leidimas. Jo redaktorių kolegija ta pati, t. y. St. Keinys (vyriausiasis redaktorius), L. Bilkis, J. Paulauskas ir V. Vitkauskas. Nuo 2011 m. šis žodyno leidimas Lietuvių kalbos instituto pateikiamas internete.

Be to, reikia paminėti, kad su uždengtomis tarybinės ideologijos vietomis pirmas leidimas (pačiame žodyne parašyta, kad tai – antra laida) 1962 m. buvo išleistas Amerikos lietuvių Čikagoje. Pridėjus, kad nuo ketvirto leidimo skyrėsi (turi vietovardžių dalį) pirma internete rodyta žodyno atmaina, galima teigti, kad iki šiol buvo paskelbti aštuoni žodyno variantai.

Dabartinis, jau septintas (penktas knygos pavidalo), DŽ leidimas yra rengtas iš šešto leidimo plokštelės, tačiau nuo jos gerokai skiriasi. Didžiausi naujos redakcijos skirtumai yra šie:

1) kaip ir ankstesniuose knyginiuose žodyno leidimuose būdingi dariausių darybos tipų išvestiniai žodžiai įprasta tvarka dedami į vieną straipsnį su pamatiniu žodžiu (žr. įvado „Žodyno sandaros“ skyrių);

2) išmesti pavyzdinei bendrinei kalbai neteikiami (dėti su pažyma ntk. =) žodžiai;

3) atsisakyta dalies pasenusių ir retesnių regioninių (su psn. ir tarmių pažymomis) žodžių bei variantų (beveik 2000);

4) nedėta elektroniniuose DŽ leidimuose buvusi svarbiausių Lietuvos, su ja susijusių kraštų ir pasaulio vietovardžių dalis (apie 3000 straipsnių);

5) pagal Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimus tvarkytas į žodyną sudėtų žodžių kirčiavimas;

6) įdėtas kitaip parengtas nedidelis (beveik pustrečio šimto) DŽ nesamų žodžių priedas iš rengiamo „Bendrinės lietuvių kalbos žodyno“.

Be to, suderinti su dabartine (2012 m. vidurio) padėtimi ir patikslinti kai kurių žodžių reikšmės aiškinimai, pataisytos pastebėtos korektūros klaidos.

Visą šio DŽ leidimo tekstą pagal D. Liutkevičienės ir Z. Šimėnaitės parengtas nuostatas tvarkė Lietuvių kalbos instituto Leksikografijos centre sudaryta grupė – Z. Šimėnaitė (ji ir darbų vadovė), A. Gaidienė, A. Gritėnienė, R. Mikelionytė, R. Statkevičiūtė ir J. Urbanavičienė. Kirčiavimo teikinius prie Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimų derino V. Kavaliauskas. Žodyno naujų žodžių priedą sudarė D. Liutkevičienė, peržiūrėjo R. Miliūnaitė.

Šis po dvylikos metų knygos pavidalu leidžiamas DŽ leidimas Švietimo ir mokslo ministerijos rūpesčiu yra skiriamas Lietuvos ir kitų šalių, kuriose mokomasi lietuviškai ar lietuvių kalbos, mokykloms. Be abejo, juo naudosis lietuvių kalbos mokytojai ir dėstytojai, tiek norėdami pasitikslinti rūpimus teikinius, tiek numatydami ir sudarydami mokomąsias užduotis, daug dalykų, naudingų kalbai pažinti, savo pačių kalbai ugdyti ir plėtoti, taip pat įvairioms kalbos užduotims atlikti ras mokiniai ir studentai. Žodyne nemažai yra visų mokomųjų ir dėstomųjų dalykų žodžių, terminų, taisyklingų pasakymų, tad juo vaisingai gali būti remiamasi bet kuriam dalykui mokyti, mokytis bei dėstyti, t. y. žodynas pagelbės norintiems taisyklingai kalbėti per visų dalykų pamokas, paskaitas ar pratybas. Be to, šis leidimas, kaip ir ankstesnieji, turėtų būti naudingas visiems Lietuvoje ir kituose kraštuose gyvenantiems bendrinės lietuvių kalbos vartotojams ir jos besimokantiems. Jis ir toliau bus nuolatinis ir patikimas viešosios informacijos priemonių, vaikų ir jaunimo įstaigų, meno, kultūros, sveikatos apsaugos darbuotojų, vertėjų, redaktorių, dvasininkų, mokslininkų, verslininkų, ūkininkų, politikų, tarnautojų ir kitų visuomenės sluoksnių pagalbininkas ir kalbos patarėjas. Aiškus daiktas, specialesnių kalbos rūpesčių turintys žmonės, be DŽ, naudosis taip pat kitais kalbos teikybos darbais, specialiaisiais žodynais, enciklopedijomis ir kitais žinijos šaltiniais.

Vaisingo darbo su „Dabartinės lietuvių kalbos žodynu“!

Platesnės informacijos apie Dabartinės lietuvių kalbos žodyną prieiga per internetą: <http://lkiis.lki.lt/lkz-pratarme>.

Kalba

lietuvių

Redaktoriai

S. Keinys

Publikavimo informacija

Data

2012

Vieta

Vilnius

Leidėjas

Pavadinimas

Lietuvių kalbos institutas

Informacija iš kitų sistemų paslaugų

Atsisiųsti ištekliaus įrašo informaciją

Atsisiųsti žodžio informaciją:

RDF formatu LMF formatu TEI formatu TBX formatu SOAP formatu JSON formatu XLSX formatu DOCX formatu PDF formatu

Vertimas pagal vertimas.vu.lt

anglų kalba: go

prancūzų kalba: marcher

vokiečių kalba: gehen

rusų kalba: идти

lenkų kalba: idź

Ekalba.lt prasmių tinklo paslaugos rezultatas ieškant žodio ei̇̃ti

češkėti, eininėti, eiti, ėjinėti

augti, želti.

čiūpėti, eininėti, eiti, ėjinėti, kirsdinėti, lįsti

imti.

derėti, eininėti, eiti, ėjinėti, pareiti

tikti, pritikti.

eininėti, eiti, ėjinėti

būti laikomam.

eininėti, eiti, ėjinėti

daryti ėjimą (žaidžiant, lošiant).

eininėti, eiti, ėjinėti

kilti rastis.

eininėti, eiti, ėjinėti

praversti, reikėti.

eininėti, eiti, ėjinėti

priklausyti (pagal eilę).

eininėti, eiti, ėjinėti

turėti vietą (eilėje).

eininėti, eiti, ėjinėti

vartotis, eikvotis.

eininėti, eiti, ėjinėti, išeiti, siekdinėti, siekinėti, siekti, tiestis, tįsti

tęstis, trauktis.

eininėti, eiti, ėjinėti, ištarpuoti, lįsti

išsitekti, tilpti.

eininėti, eiti, ėjinėti, matyti, nustoti, nutokti, palaidoti, šamyti

netekti.

eininėti, eiti, ėjinėti, pavelyti, sekdinti, sekti, valnėti

būti galima.

eininėti, eiti, ėjinėti, plaukinėti, skibti, spinduliuoti, splęsti

sklisti, plisti.

eininėti, eiti, ėjinėti, strigdyti, strigti

lįsti, smigti.

eininėti, eiti, ėjinėti, žygiuoti

gyventi, varyti amžių.

eiti, ėjinėti, vaikščiodinėti, vaikščioti, vakščioti

būti vartojamam.

eiti, šerti, šokenti, šokinėti, šokinti, šokti

smarkiai lėkti.

eiti, tapti, virsti

darytis, tapti, virsti.

Komentuoti

Komentuoti gali tik prisijungę nariai.

Komentarai(0)

Komentarų nėra

Turi reikšmę

Turi apibrėžtį

Turi atitikmenį

Turi ryšį

Turi statusą

Turi pagrindinę žodžio formą

Turi žodžio formą

Turi apibrėžtį

ei̇̃ti

Aprašymas

Kalba

Redaktoriai

Publikavimo informacija

Data

Vieta

Leidėjas

Pavadinimas

Atsisiųsti ištekliaus įrašo informaciją

Atsisiųsti žodžio informaciją:

Komentuoti

Komentarai(0)