Saulės vainikas
Išorinis labai karštas (1–2 mln. K) ir retas (~109 dalelių/cm3) Saulės atmosferos sluoksnis. 1–2 mln. km nuotolyje nuo Saulės paviršiaus pereina į Saulės vėją. Gerai matomas visiško Saulės užtemimo metu arba nufotografuotas koronografu. Vainikas taip pat gerai matomas rentgeno nuotraukose. Spektre matomos daug kartų jonizuotų Fe, Ni, Ca, Ar ir kitų elementų linijos, kurių dauguma telkiasi ultravioletiniame ir rentgeno spindulių ruožuose. Dalis geležies atomų yra netekę net 16 elektronų. Vainiką kaitina magnetinio lauko ir elektringųjų dalelių sąveika. Didžiausio Saulės aktyvumo metu yra beveik sferinės formos, mažiausio aktyvumo metu – netaisyklingos (su kyšuliais) formos. Didžiausi vainiko kyšuliai susidaro vadinamose vainiko skylėse, kuriose yra retesnė plazma, žemesnė temperatūra ir silpnesnis magnetinis laukas. Iš vainiko sklinda Saulės vėjas, radijo bangos, rentgeno spinduliai.
Kalba
Autoriai
Publikavimo informacija
Data
Vieta
Leidėjas
Pavadinimas
Atsisiųsti ištekliaus įrašo informaciją
Atsisiųsti žodžio informaciją:
RDF formatu LMF formatu TEI formatu TBX formatu SOAP formatu JSON formatu XLSX formatu DOCX formatu PDF formatuKomentuoti
Komentuoti gali tik prisijungę nariai.
Komentarų nėra
Komentarai(0)