Neptūnas
Saulės sistemos planeta milžinė, aštunta pagal nuotolį nuo Saulės. Plika akimi nematomas, nes ir opozicijoje jo spindesys yra tik 7.8 ryškio. Per teleskopus melsvos spalvos Neptūno skritulys matomas tik 2.2–2.4″ kampu. Atmosfera susideda iš mol. vandenilio (80% tūrio), helio (19%), metano, etano. Paviršių pastoviai dengia debesys, sudaryti iš amoniako, vandens, amonio hidrosulfido ir metano kristalėlių. Atmosferos geometrinis albedas 41%. Neptūno efektinė temperatūra 47 K. Neptūno teoriniai modeliai numato, kad jo paviršių dengia amoniako ir metano vandenynas. Po juo yra vandens, amoniako ir metano ledų sluoksnis, o centre – tų pat ledų ir silikatų branduolys. Neptūno magnetinis laukas 3 kartus silpnesnis negu Žemės, magnetosferos ašis nukrypusi nuo sukimosi ašies 46.9° kampu. Turi 11 žinomų gamtinių palydovų. Neptūną 1846 m. atrado J. Galė (Vokietija) ~1° nuotoliu nuo tos vietos kurią iš Urano judėjimo trikdymų apskaičiavo U. Leverjė ir Dž. Adamsas. 1989 m. pro Neptūną praskriejo tarppl. erdvėlaivis "Voyager 2". Planeta pavadinta senovės graikų jūrų dievo vardu.
Kalba
Autoriai
Publikavimo informacija
Data
Vieta
Leidėjas
Pavadinimas
Atsisiųsti ištekliaus įrašo informaciją
Atsisiųsti žodžio informaciją:
RDF formatu LMF formatu TEI formatu TBX formatu SOAP formatu JSON formatu XLSX formatu DOCX formatu PDF formatuKomentuoti
Komentuoti gali tik prisijungę nariai.
Komentarų nėra
Komentarai(0)