Astrofizikos šaka, tirianti kosm. kūnų infraraudonąjį spinduliavimą (elektromagn. bangų spektro sritį 800 nm – 100 μm). Daugiausia nagrinėja tuos kosm. kūnus, kurių t-ra palyginti žema, pvz., planetas, kometas, vėlyvųjų spektr. klasių žvaigždes, prožvaigždes, tarpžvaigždinius ūkus, arba kurie pasižymi dideliu tarpžvaigždiniu paraudimu, arba kurių didelis raudonasis poslinkis (pvz., tolimas galaktikas, kvazarus). Tarpžvaigždinės dulkės beveik nesugeria infraraudonųjų spindulių, dėl to infraraudonoji astronomija gali tirti tarpžvaigždinių dulkių gaubiamas naujai susidarančias žvaigždes, Galaktikos centrą. Žemės atmosfera praleidžia tik kai kurių bangos ilgių infraraudonuosius spindulius (↗atmosferos langai), dėl to infraraudonosios astronomijos tyrimai daromi iš balionų, lėktuvų, raketų, orbitinių astr. observatorijų.