Arčiausiai Saulės skriejanti planeta. Aplink Saulę skrieja ekscentriška elipsine orbita 47,9 km/s vid. greičiu (lent.). Didžiausio spindesio metu Merkurijaus ryškis lygus −0,2, kampinis skersmuo 7″. Geometrinis albedas 9%. Stebėti iš Žemės Merkurijų sunku, nes jis matomas ne ilgiau kaip 1 h prieš Saulės tekėjimą ar po nusileidimo; geriausiai matomas, kai nutolsta nuo Saulės 25–28° kampu. Paviršius panašus į Mėnulio paviršių, tik jame daugiau kraterių ir mažiau lygumų. Atmosfera labai reta (susideda iš helio, vandenilio, deguonies, neono, argono), slėgis prie paviršiaus ~10⁻⁷ Pa. Saulės apšviesto Merkurijaus t-ra afelyje 560 K, perihelyje 700 K, neapšviestos pusės t-ra 110 K. Manoma, kad Merkurijus turi ~1800 km spindulio geležies ir nikelio branduolį, virš jo – silikatų mantiją, ir granito bei bazaltų plutą. Magn. laukas ~300 kartų silpnesnis negu Žemės. Palydovų Merkurijus neturi. Merkurijus buvo žinomas jau senovėje. 1859 U. Leverjė atrado Merkurijaus perihelio judėjimą (0,43″ per 1 m.). JAV tarpplanetinė stotis „Marineris 10“ 1974 ir 1975 perdavė į Žemę Merkurijaus paviršiaus televizijos panoramą, ištyrė Merkurijaus atmosferą, magn. lauką.