Detali paieška
Išorinės paslaugos
Raštija.lt
Rasti išteklių įrašai (8)
nerimastingai
Kraunama...
1
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Anglų kalba - apprehensively
2
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Anglų kalba - edgily
3
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Daugiau informacijos
Anglų kalba - fussily
Lietuvių–anglų kalbų žodynas
saknosīties
Kraunama...
Latvių–lietuvių žodynas
apprehensively
Kraunama...
Anglų–lietuvių kalbų žodynas
edgily
Kraunama...
1
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - nerimastingai
2
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Daugiau informacijos
Lietuvių kalba - irzliai; nervingai
Anglų–lietuvių kalbų žodynas
ἀπεκδέχομαι
Kraunama...
1
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - nerimastingai laukti, tikėtis
2
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - nesuvokti, klaidingai suprasti
3
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Daugiau informacijos
Lietuvių kalba - suprasti iš konteksto
Senosios graikų–lietuvių kalbų žodynas
fussily
Kraunama...
1
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - nerimastingai
2
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - nervingai
3
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Daugiau informacijos
Lietuvių kalba - kaprizingai; išrankiai
Anglų–lietuvių kalbų žodynas
atšvi̇̀lpauti
Kraunama...
Apibrėžtis
Kraunama...
švi̇̀lpauti, -auja (-auna Švnč, Užv), -avo K.Būg(Kv), I, Š, Rtr, DŽ, FrnW; SD120, N, [K] L, LL243, E, Šlk
1. intr., tr. SD359, NdŽ, KŽ, Dkš, LTR(Lp), Rš, Klt, Krs, Rm su pertrūkiais (paprastai atliekant kokią melodiją) švilpti: Ans švi̇̀lpauna su švilpyne J. Su burna švi̇̀lpauji Plšk. Nešvi̇̀lpauk, ne girio[je] esi Erž. Mes liuobam švi̇̀lpauti tą dainę Gršl. Jis nieko nedirba, tik vaikšto rankas ant kešenes susikišęs ir švi̇̀lpauja Skrb. Arkie laukelius švilpaudamas (d.) Graž. Negirdėsi, seserėle, tu brolelių švi̇̀lpaujant DrskD112. Jeigu višta tupi ant kiaušinių, niekuomet nešvilpauk – visi gaidukai bus LTR(Vs). Jau švi̇̀lpaut namuos – baisus darbas, tai namai sudegs (priet.) Aps. Švilpaujančiam nenorintis, kad švilpautų, sako: „Pašvilpk katei po uodega“ LTR(Šil). Ko švilpauji kaip po girią, ar velnius šauki? Sln. Katras pragėrė bėrą žirgelį, parėjo švi̇̀lpaudamas JD954. Kai pradėjo švilpauti, tai švilpauja ir švilpauja SI342.
^ Brigadoj nei žmogaus, nei traktoriaus – tuščia, nors švilpauk J.Paukš. Švilpaudamas rublio neprišauksi P.Cvir. Brido švilpaudamas, o kai paslydo, kėlėsi ašarodamas KrvP(Rd). Kol vilkas tebėr, miške nešvilpauk LTR(Vdk).
ǁ Žl švilpiamu balsu kalbėti, šnibždėti: Tik viena bedantė boba ražančių švi̇̀lpauna, ė visi buvo iš pirkios išvaikščioję Prng. Žaltys Ievosp priejo ir medėj josp švilpavo SGI64.
ǁ intr. švepluoti: Ėmiau švi̇̀lpaut, švi̇̀lpaunu – dantų neturiu Žln.
ǁ intr. NdŽ, KŽ prk. nerūpestingai leisti laiką, lengvabūdiškai gyventi: An dirvos tai da kėravok [arklius], o čia pastatė – ir švi̇̀lpauk Slm. Gyveno sau švilpaudamas: mažai tedirbo, nieko nebijojo Žem. Buvau įpratęs viską laimėti švilpaudamas rš.
^ Ką tėvai sudėjo dūsaudami, tai vaikai išmėto švilpaudami LTR(Kp). Tėvas turtą krovė stenėdamas, o sūnus jį išpustačino švilpaudamas Lš.
2. intr. NdŽ pratisai, su pertrūkiais čiulbėti (apie kai kuriuos paukščius): Ka volungė ne švilpaute švilpau[ja], bet kvėkštinai kvėkšta, ta (tai) būs lytaus Plt. Švilpavo varnėnai, čirškėjo žvirbliai LzP. Žalvarniams nerimastingai švilpaudamos pritarė gelsvanugarės musinukės sp.
| Stepėje liūdnai švilpavo starai rš.
3. intr. KŽ su švilpesiu protarpiais pūsti (apie vėją): Ore vėjas švilpauja J.Jabl(Skp). Vėjas švi̇̀lpauna až langų Ktk. Vėl jis ją veja, net švilpauja vėjas A1885,103. Vėjas švilpavo kamine rš. Išdaužiau langą – vėjas švi̇̀lpauna Ktk. Pas mus taip vėjas švilpauna pro kampus, kad kartais net širdį maudžia V.Myk-Put. Namelio vidų [voverė] samanėlėm, šiltais pūkais perkloja, kad žiemos vėjai nešvilpautų sp.
| Ausys[e] švi̇̀lpauna, abi kiauros (juok.) Mlt.
4. intr. juok. šlapintis: Anie švi̇̀lpau[ja], i tiek, ant tų jupikių Žr.
◊ vė́jas (vė́jai DŽ, Rm) švi̇̀lpauja tuščia: Jo galvoj vė́jas švi̇̀lpauna (neprotingas) Dglš. Po kišenes vė́jas švi̇̀lpauna (nėra pinigų) Ktk. Žinau jau – vaikams duonos neužteko, o kišeniuje vėjai švilpauja V.Krėv. Stogai kiauri, sandėliuose vėjas švilpauja rš.
apšvi̇̀lpauti tr. apmušti: Ją jau apšvi̇̀lpaut ruošės Klt.
atšvi̇̀lpauti intr.
1. Š, NdŽ, KŽ, Mrj švilpaujant ateiti: Veiziu į pakalnę – beatšvilpaująs vaikinas Žem.
| refl. KŽ.
2. refl. Š pakankamai švilpti.
3. su švilpesiu priartėti: Bus visokių dienų, kai atšvilpaus tamsūs vėjai rš.
įšvi̇̀lpauti intr.
1. Š, Rtr, KŽ švilpaujant įeiti.
2. refl. Rtr, Š, KŽ įsileisti švilpauti, ilgai švilpauti.
iššvi̇̀lpauti NdŽ, KŽ; N
1. intr. Š, Rtr, KŽ švilpaujant išeiti.
2. tr. SD413, Sut švilpavimu išjuokti, išreikšti nepritarimą, nepasitenkinimą.
3. tr. KŽ švilpaujant atlikti (kokią melodiją): Jis išgrajys, iššvi̇̀lpaus visokius tancius Erž.
4. intr. Š, Ser kurį laiką švilpauti.
5. tr. ištuštinti (kas užgyventa): Trobose švilpaut nemožna: anas (tėvas) kalbėdavo, kad namus iššvi̇̀lpausi Aps.
nušvi̇̀lpauti
1. intr. Š, KŽ švilpaujant nueiti: Jis nušvi̇̀lpavo į krūmus NdŽ.
2. tr. švilpaujant nuvaryti: Pusberniai nušvi̇̀lpavo arklius į ganyklą NdŽ.
pašvi̇̀lpauti intr. Ut
1. Ser, NdŽ, Nj kiek švilpauti: Daug dirbo, maža valgė, tačiau mėgdavo pašvilpauti, padainuoti ir su vaikais pasišnekėti rš.
| refl. VšR: Sėsk, sakau tau, ir sėdėk pasišvilpaudamas J.Balt.
2. pratisai, su pertrūkiais pačiulbėti: Bet pašvilpavę varnėnas ir žvirbliai pasikėlė nuo liepos ir prapuolė ore J.Bil. Prieina ant avilėlį (inkilą), pašvi̇̀lpauna, bet da giesminykas menkas Ob.
paršvi̇̀lpauti intr.; Ser švilpaujant pareiti: Girdėt jau paršvi̇̀lpau[ja] mūsų vyrai Jrb. Jos jauni broleliai paršvi̇̀lpauna Vrn.
péršvilpauti tr. švilpaujant peršaukti (į kitą pusę): Tave perirsim, žirgus plukdysim, kurtelius peršvilpausim per gilų Dunojėlį LTR(Mrc).
prašvi̇̀lpauti NdŽ
1. tr. veltui išleisti, išeikvoti:
^ Švilpa kalnus prašvi̇̀lpauna Švnč.
ǁ prk. veltui praleisti; niekais paversti, pagadinti, pražudyti: Daug dienų prašvilpauta rš. Jis tavąją jaunystę prašvilpavo sp.
2. intr. niekais, vėjais nueiti: Senis numirs, motynos šimtai prašvilpaus Žem.
prišvi̇̀lpauti NdŽ
1. intr. pakankamai švilpauti.
2. tr. švilpaujant prišaukti, prikviesti.
sušvi̇̀lpauti
1. tr. NdŽ švilpaujant sušaukti.
2. refl. NdŽ švilpaujant susižinoti: Išsiskirstę jauni kurtinukai susišvilpauja rš.
užšvi̇̀lpauti intr.
1. pradėti švilpauti: Užšvilpavo kazokėlis ant didžio dvarelio LTR(Al).
2. prakalbėti švepluojant: Kad užšvi̇̀lpausiu, visi iž manę juoksies Žln.
1. intr., tr. SD359, NdŽ, KŽ, Dkš, LTR(Lp), Rš, Klt, Krs, Rm su pertrūkiais (paprastai atliekant kokią melodiją) švilpti: Ans švi̇̀lpauna su švilpyne J. Su burna švi̇̀lpauji Plšk. Nešvi̇̀lpauk, ne girio[je] esi Erž. Mes liuobam švi̇̀lpauti tą dainę Gršl. Jis nieko nedirba, tik vaikšto rankas ant kešenes susikišęs ir švi̇̀lpauja Skrb. Arkie laukelius švilpaudamas (d.) Graž. Negirdėsi, seserėle, tu brolelių švi̇̀lpaujant DrskD112. Jeigu višta tupi ant kiaušinių, niekuomet nešvilpauk – visi gaidukai bus LTR(Vs). Jau švi̇̀lpaut namuos – baisus darbas, tai namai sudegs (priet.) Aps. Švilpaujančiam nenorintis, kad švilpautų, sako: „Pašvilpk katei po uodega“ LTR(Šil). Ko švilpauji kaip po girią, ar velnius šauki? Sln. Katras pragėrė bėrą žirgelį, parėjo švi̇̀lpaudamas JD954. Kai pradėjo švilpauti, tai švilpauja ir švilpauja SI342.
^ Brigadoj nei žmogaus, nei traktoriaus – tuščia, nors švilpauk J.Paukš. Švilpaudamas rublio neprišauksi P.Cvir. Brido švilpaudamas, o kai paslydo, kėlėsi ašarodamas KrvP(Rd). Kol vilkas tebėr, miške nešvilpauk LTR(Vdk).
ǁ Žl švilpiamu balsu kalbėti, šnibždėti: Tik viena bedantė boba ražančių švi̇̀lpauna, ė visi buvo iš pirkios išvaikščioję Prng. Žaltys Ievosp priejo ir medėj josp švilpavo SGI64.
ǁ intr. švepluoti: Ėmiau švi̇̀lpaut, švi̇̀lpaunu – dantų neturiu Žln.
ǁ intr. NdŽ, KŽ prk. nerūpestingai leisti laiką, lengvabūdiškai gyventi: An dirvos tai da kėravok [arklius], o čia pastatė – ir švi̇̀lpauk Slm. Gyveno sau švilpaudamas: mažai tedirbo, nieko nebijojo Žem. Buvau įpratęs viską laimėti švilpaudamas rš.
^ Ką tėvai sudėjo dūsaudami, tai vaikai išmėto švilpaudami LTR(Kp). Tėvas turtą krovė stenėdamas, o sūnus jį išpustačino švilpaudamas Lš.
2. intr. NdŽ pratisai, su pertrūkiais čiulbėti (apie kai kuriuos paukščius): Ka volungė ne švilpaute švilpau[ja], bet kvėkštinai kvėkšta, ta (tai) būs lytaus Plt. Švilpavo varnėnai, čirškėjo žvirbliai LzP. Žalvarniams nerimastingai švilpaudamos pritarė gelsvanugarės musinukės sp.
| Stepėje liūdnai švilpavo starai rš.
3. intr. KŽ su švilpesiu protarpiais pūsti (apie vėją): Ore vėjas švilpauja J.Jabl(Skp). Vėjas švi̇̀lpauna až langų Ktk. Vėl jis ją veja, net švilpauja vėjas A1885,103. Vėjas švilpavo kamine rš. Išdaužiau langą – vėjas švi̇̀lpauna Ktk. Pas mus taip vėjas švilpauna pro kampus, kad kartais net širdį maudžia V.Myk-Put. Namelio vidų [voverė] samanėlėm, šiltais pūkais perkloja, kad žiemos vėjai nešvilpautų sp.
| Ausys[e] švi̇̀lpauna, abi kiauros (juok.) Mlt.
4. intr. juok. šlapintis: Anie švi̇̀lpau[ja], i tiek, ant tų jupikių Žr.
◊ vė́jas (vė́jai DŽ, Rm) švi̇̀lpauja tuščia: Jo galvoj vė́jas švi̇̀lpauna (neprotingas) Dglš. Po kišenes vė́jas švi̇̀lpauna (nėra pinigų) Ktk. Žinau jau – vaikams duonos neužteko, o kišeniuje vėjai švilpauja V.Krėv. Stogai kiauri, sandėliuose vėjas švilpauja rš.
apšvi̇̀lpauti tr. apmušti: Ją jau apšvi̇̀lpaut ruošės Klt.
atšvi̇̀lpauti intr.
1. Š, NdŽ, KŽ, Mrj švilpaujant ateiti: Veiziu į pakalnę – beatšvilpaująs vaikinas Žem.
| refl. KŽ.
2. refl. Š pakankamai švilpti.
3. su švilpesiu priartėti: Bus visokių dienų, kai atšvilpaus tamsūs vėjai rš.
įšvi̇̀lpauti intr.
1. Š, Rtr, KŽ švilpaujant įeiti.
2. refl. Rtr, Š, KŽ įsileisti švilpauti, ilgai švilpauti.
iššvi̇̀lpauti NdŽ, KŽ; N
1. intr. Š, Rtr, KŽ švilpaujant išeiti.
2. tr. SD413, Sut švilpavimu išjuokti, išreikšti nepritarimą, nepasitenkinimą.
3. tr. KŽ švilpaujant atlikti (kokią melodiją): Jis išgrajys, iššvi̇̀lpaus visokius tancius Erž.
4. intr. Š, Ser kurį laiką švilpauti.
5. tr. ištuštinti (kas užgyventa): Trobose švilpaut nemožna: anas (tėvas) kalbėdavo, kad namus iššvi̇̀lpausi Aps.
nušvi̇̀lpauti
1. intr. Š, KŽ švilpaujant nueiti: Jis nušvi̇̀lpavo į krūmus NdŽ.
2. tr. švilpaujant nuvaryti: Pusberniai nušvi̇̀lpavo arklius į ganyklą NdŽ.
pašvi̇̀lpauti intr. Ut
1. Ser, NdŽ, Nj kiek švilpauti: Daug dirbo, maža valgė, tačiau mėgdavo pašvilpauti, padainuoti ir su vaikais pasišnekėti rš.
| refl. VšR: Sėsk, sakau tau, ir sėdėk pasišvilpaudamas J.Balt.
2. pratisai, su pertrūkiais pačiulbėti: Bet pašvilpavę varnėnas ir žvirbliai pasikėlė nuo liepos ir prapuolė ore J.Bil. Prieina ant avilėlį (inkilą), pašvi̇̀lpauna, bet da giesminykas menkas Ob.
paršvi̇̀lpauti intr.; Ser švilpaujant pareiti: Girdėt jau paršvi̇̀lpau[ja] mūsų vyrai Jrb. Jos jauni broleliai paršvi̇̀lpauna Vrn.
péršvilpauti tr. švilpaujant peršaukti (į kitą pusę): Tave perirsim, žirgus plukdysim, kurtelius peršvilpausim per gilų Dunojėlį LTR(Mrc).
prašvi̇̀lpauti NdŽ
1. tr. veltui išleisti, išeikvoti:
^ Švilpa kalnus prašvi̇̀lpauna Švnč.
ǁ prk. veltui praleisti; niekais paversti, pagadinti, pražudyti: Daug dienų prašvilpauta rš. Jis tavąją jaunystę prašvilpavo sp.
2. intr. niekais, vėjais nueiti: Senis numirs, motynos šimtai prašvilpaus Žem.
prišvi̇̀lpauti NdŽ
1. intr. pakankamai švilpauti.
2. tr. švilpaujant prišaukti, prikviesti.
sušvi̇̀lpauti
1. tr. NdŽ švilpaujant sušaukti.
2. refl. NdŽ švilpaujant susižinoti: Išsiskirstę jauni kurtinukai susišvilpauja rš.
užšvi̇̀lpauti intr.
1. pradėti švilpauti: Užšvilpavo kazokėlis ant didžio dvarelio LTR(Al).
2. prakalbėti švepluojant: Kad užšvi̇̀lpausiu, visi iž manę juoksies Žln.
Lietuvių kalbos žodynas
paršvi̇̀lpauti
Kraunama...
Apibrėžtis
Kraunama...
švi̇̀lpauti, -auja (-auna Švnč, Užv), -avo K.Būg(Kv), I, Š, Rtr, DŽ, FrnW; SD120, N, [K] L, LL243, E, Šlk
1. intr., tr. SD359, NdŽ, KŽ, Dkš, LTR(Lp), Rš, Klt, Krs, Rm su pertrūkiais (paprastai atliekant kokią melodiją) švilpti: Ans švi̇̀lpauna su švilpyne J. Su burna švi̇̀lpauji Plšk. Nešvi̇̀lpauk, ne girio[je] esi Erž. Mes liuobam švi̇̀lpauti tą dainę Gršl. Jis nieko nedirba, tik vaikšto rankas ant kešenes susikišęs ir švi̇̀lpauja Skrb. Arkie laukelius švilpaudamas (d.) Graž. Negirdėsi, seserėle, tu brolelių švi̇̀lpaujant DrskD112. Jeigu višta tupi ant kiaušinių, niekuomet nešvilpauk – visi gaidukai bus LTR(Vs). Jau švi̇̀lpaut namuos – baisus darbas, tai namai sudegs (priet.) Aps. Švilpaujančiam nenorintis, kad švilpautų, sako: „Pašvilpk katei po uodega“ LTR(Šil). Ko švilpauji kaip po girią, ar velnius šauki? Sln. Katras pragėrė bėrą žirgelį, parėjo švi̇̀lpaudamas JD954. Kai pradėjo švilpauti, tai švilpauja ir švilpauja SI342.
^ Brigadoj nei žmogaus, nei traktoriaus – tuščia, nors švilpauk J.Paukš. Švilpaudamas rublio neprišauksi P.Cvir. Brido švilpaudamas, o kai paslydo, kėlėsi ašarodamas KrvP(Rd). Kol vilkas tebėr, miške nešvilpauk LTR(Vdk).
ǁ Žl švilpiamu balsu kalbėti, šnibždėti: Tik viena bedantė boba ražančių švi̇̀lpauna, ė visi buvo iš pirkios išvaikščioję Prng. Žaltys Ievosp priejo ir medėj josp švilpavo SGI64.
ǁ intr. švepluoti: Ėmiau švi̇̀lpaut, švi̇̀lpaunu – dantų neturiu Žln.
ǁ intr. NdŽ, KŽ prk. nerūpestingai leisti laiką, lengvabūdiškai gyventi: An dirvos tai da kėravok [arklius], o čia pastatė – ir švi̇̀lpauk Slm. Gyveno sau švilpaudamas: mažai tedirbo, nieko nebijojo Žem. Buvau įpratęs viską laimėti švilpaudamas rš.
^ Ką tėvai sudėjo dūsaudami, tai vaikai išmėto švilpaudami LTR(Kp). Tėvas turtą krovė stenėdamas, o sūnus jį išpustačino švilpaudamas Lš.
2. intr. NdŽ pratisai, su pertrūkiais čiulbėti (apie kai kuriuos paukščius): Ka volungė ne švilpaute švilpau[ja], bet kvėkštinai kvėkšta, ta (tai) būs lytaus Plt. Švilpavo varnėnai, čirškėjo žvirbliai LzP. Žalvarniams nerimastingai švilpaudamos pritarė gelsvanugarės musinukės sp.
| Stepėje liūdnai švilpavo starai rš.
3. intr. KŽ su švilpesiu protarpiais pūsti (apie vėją): Ore vėjas švilpauja J.Jabl(Skp). Vėjas švi̇̀lpauna až langų Ktk. Vėl jis ją veja, net švilpauja vėjas A1885,103. Vėjas švilpavo kamine rš. Išdaužiau langą – vėjas švi̇̀lpauna Ktk. Pas mus taip vėjas švilpauna pro kampus, kad kartais net širdį maudžia V.Myk-Put. Namelio vidų [voverė] samanėlėm, šiltais pūkais perkloja, kad žiemos vėjai nešvilpautų sp.
| Ausys[e] švi̇̀lpauna, abi kiauros (juok.) Mlt.
4. intr. juok. šlapintis: Anie švi̇̀lpau[ja], i tiek, ant tų jupikių Žr.
◊ vė́jas (vė́jai DŽ, Rm) švi̇̀lpauja tuščia: Jo galvoj vė́jas švi̇̀lpauna (neprotingas) Dglš. Po kišenes vė́jas švi̇̀lpauna (nėra pinigų) Ktk. Žinau jau – vaikams duonos neužteko, o kišeniuje vėjai švilpauja V.Krėv. Stogai kiauri, sandėliuose vėjas švilpauja rš.
apšvi̇̀lpauti tr. apmušti: Ją jau apšvi̇̀lpaut ruošės Klt.
atšvi̇̀lpauti intr.
1. Š, NdŽ, KŽ, Mrj švilpaujant ateiti: Veiziu į pakalnę – beatšvilpaująs vaikinas Žem.
| refl. KŽ.
2. refl. Š pakankamai švilpti.
3. su švilpesiu priartėti: Bus visokių dienų, kai atšvilpaus tamsūs vėjai rš.
įšvi̇̀lpauti intr.
1. Š, Rtr, KŽ švilpaujant įeiti.
2. refl. Rtr, Š, KŽ įsileisti švilpauti, ilgai švilpauti.
iššvi̇̀lpauti NdŽ, KŽ; N
1. intr. Š, Rtr, KŽ švilpaujant išeiti.
2. tr. SD413, Sut švilpavimu išjuokti, išreikšti nepritarimą, nepasitenkinimą.
3. tr. KŽ švilpaujant atlikti (kokią melodiją): Jis išgrajys, iššvi̇̀lpaus visokius tancius Erž.
4. intr. Š, Ser kurį laiką švilpauti.
5. tr. ištuštinti (kas užgyventa): Trobose švilpaut nemožna: anas (tėvas) kalbėdavo, kad namus iššvi̇̀lpausi Aps.
nušvi̇̀lpauti
1. intr. Š, KŽ švilpaujant nueiti: Jis nušvi̇̀lpavo į krūmus NdŽ.
2. tr. švilpaujant nuvaryti: Pusberniai nušvi̇̀lpavo arklius į ganyklą NdŽ.
pašvi̇̀lpauti intr. Ut
1. Ser, NdŽ, Nj kiek švilpauti: Daug dirbo, maža valgė, tačiau mėgdavo pašvilpauti, padainuoti ir su vaikais pasišnekėti rš.
| refl. VšR: Sėsk, sakau tau, ir sėdėk pasišvilpaudamas J.Balt.
2. pratisai, su pertrūkiais pačiulbėti: Bet pašvilpavę varnėnas ir žvirbliai pasikėlė nuo liepos ir prapuolė ore J.Bil. Prieina ant avilėlį (inkilą), pašvi̇̀lpauna, bet da giesminykas menkas Ob.
paršvi̇̀lpauti intr.; Ser švilpaujant pareiti: Girdėt jau paršvi̇̀lpau[ja] mūsų vyrai Jrb. Jos jauni broleliai paršvi̇̀lpauna Vrn.
péršvilpauti tr. švilpaujant peršaukti (į kitą pusę): Tave perirsim, žirgus plukdysim, kurtelius peršvilpausim per gilų Dunojėlį LTR(Mrc).
prašvi̇̀lpauti NdŽ
1. tr. veltui išleisti, išeikvoti:
^ Švilpa kalnus prašvi̇̀lpauna Švnč.
ǁ prk. veltui praleisti; niekais paversti, pagadinti, pražudyti: Daug dienų prašvilpauta rš. Jis tavąją jaunystę prašvilpavo sp.
2. intr. niekais, vėjais nueiti: Senis numirs, motynos šimtai prašvilpaus Žem.
prišvi̇̀lpauti NdŽ
1. intr. pakankamai švilpauti.
2. tr. švilpaujant prišaukti, prikviesti.
sušvi̇̀lpauti
1. tr. NdŽ švilpaujant sušaukti.
2. refl. NdŽ švilpaujant susižinoti: Išsiskirstę jauni kurtinukai susišvilpauja rš.
užšvi̇̀lpauti intr.
1. pradėti švilpauti: Užšvilpavo kazokėlis ant didžio dvarelio LTR(Al).
2. prakalbėti švepluojant: Kad užšvi̇̀lpausiu, visi iž manę juoksies Žln.
1. intr., tr. SD359, NdŽ, KŽ, Dkš, LTR(Lp), Rš, Klt, Krs, Rm su pertrūkiais (paprastai atliekant kokią melodiją) švilpti: Ans švi̇̀lpauna su švilpyne J. Su burna švi̇̀lpauji Plšk. Nešvi̇̀lpauk, ne girio[je] esi Erž. Mes liuobam švi̇̀lpauti tą dainę Gršl. Jis nieko nedirba, tik vaikšto rankas ant kešenes susikišęs ir švi̇̀lpauja Skrb. Arkie laukelius švilpaudamas (d.) Graž. Negirdėsi, seserėle, tu brolelių švi̇̀lpaujant DrskD112. Jeigu višta tupi ant kiaušinių, niekuomet nešvilpauk – visi gaidukai bus LTR(Vs). Jau švi̇̀lpaut namuos – baisus darbas, tai namai sudegs (priet.) Aps. Švilpaujančiam nenorintis, kad švilpautų, sako: „Pašvilpk katei po uodega“ LTR(Šil). Ko švilpauji kaip po girią, ar velnius šauki? Sln. Katras pragėrė bėrą žirgelį, parėjo švi̇̀lpaudamas JD954. Kai pradėjo švilpauti, tai švilpauja ir švilpauja SI342.
^ Brigadoj nei žmogaus, nei traktoriaus – tuščia, nors švilpauk J.Paukš. Švilpaudamas rublio neprišauksi P.Cvir. Brido švilpaudamas, o kai paslydo, kėlėsi ašarodamas KrvP(Rd). Kol vilkas tebėr, miške nešvilpauk LTR(Vdk).
ǁ Žl švilpiamu balsu kalbėti, šnibždėti: Tik viena bedantė boba ražančių švi̇̀lpauna, ė visi buvo iš pirkios išvaikščioję Prng. Žaltys Ievosp priejo ir medėj josp švilpavo SGI64.
ǁ intr. švepluoti: Ėmiau švi̇̀lpaut, švi̇̀lpaunu – dantų neturiu Žln.
ǁ intr. NdŽ, KŽ prk. nerūpestingai leisti laiką, lengvabūdiškai gyventi: An dirvos tai da kėravok [arklius], o čia pastatė – ir švi̇̀lpauk Slm. Gyveno sau švilpaudamas: mažai tedirbo, nieko nebijojo Žem. Buvau įpratęs viską laimėti švilpaudamas rš.
^ Ką tėvai sudėjo dūsaudami, tai vaikai išmėto švilpaudami LTR(Kp). Tėvas turtą krovė stenėdamas, o sūnus jį išpustačino švilpaudamas Lš.
2. intr. NdŽ pratisai, su pertrūkiais čiulbėti (apie kai kuriuos paukščius): Ka volungė ne švilpaute švilpau[ja], bet kvėkštinai kvėkšta, ta (tai) būs lytaus Plt. Švilpavo varnėnai, čirškėjo žvirbliai LzP. Žalvarniams nerimastingai švilpaudamos pritarė gelsvanugarės musinukės sp.
| Stepėje liūdnai švilpavo starai rš.
3. intr. KŽ su švilpesiu protarpiais pūsti (apie vėją): Ore vėjas švilpauja J.Jabl(Skp). Vėjas švi̇̀lpauna až langų Ktk. Vėl jis ją veja, net švilpauja vėjas A1885,103. Vėjas švilpavo kamine rš. Išdaužiau langą – vėjas švi̇̀lpauna Ktk. Pas mus taip vėjas švilpauna pro kampus, kad kartais net širdį maudžia V.Myk-Put. Namelio vidų [voverė] samanėlėm, šiltais pūkais perkloja, kad žiemos vėjai nešvilpautų sp.
| Ausys[e] švi̇̀lpauna, abi kiauros (juok.) Mlt.
4. intr. juok. šlapintis: Anie švi̇̀lpau[ja], i tiek, ant tų jupikių Žr.
◊ vė́jas (vė́jai DŽ, Rm) švi̇̀lpauja tuščia: Jo galvoj vė́jas švi̇̀lpauna (neprotingas) Dglš. Po kišenes vė́jas švi̇̀lpauna (nėra pinigų) Ktk. Žinau jau – vaikams duonos neužteko, o kišeniuje vėjai švilpauja V.Krėv. Stogai kiauri, sandėliuose vėjas švilpauja rš.
apšvi̇̀lpauti tr. apmušti: Ją jau apšvi̇̀lpaut ruošės Klt.
atšvi̇̀lpauti intr.
1. Š, NdŽ, KŽ, Mrj švilpaujant ateiti: Veiziu į pakalnę – beatšvilpaująs vaikinas Žem.
| refl. KŽ.
2. refl. Š pakankamai švilpti.
3. su švilpesiu priartėti: Bus visokių dienų, kai atšvilpaus tamsūs vėjai rš.
įšvi̇̀lpauti intr.
1. Š, Rtr, KŽ švilpaujant įeiti.
2. refl. Rtr, Š, KŽ įsileisti švilpauti, ilgai švilpauti.
iššvi̇̀lpauti NdŽ, KŽ; N
1. intr. Š, Rtr, KŽ švilpaujant išeiti.
2. tr. SD413, Sut švilpavimu išjuokti, išreikšti nepritarimą, nepasitenkinimą.
3. tr. KŽ švilpaujant atlikti (kokią melodiją): Jis išgrajys, iššvi̇̀lpaus visokius tancius Erž.
4. intr. Š, Ser kurį laiką švilpauti.
5. tr. ištuštinti (kas užgyventa): Trobose švilpaut nemožna: anas (tėvas) kalbėdavo, kad namus iššvi̇̀lpausi Aps.
nušvi̇̀lpauti
1. intr. Š, KŽ švilpaujant nueiti: Jis nušvi̇̀lpavo į krūmus NdŽ.
2. tr. švilpaujant nuvaryti: Pusberniai nušvi̇̀lpavo arklius į ganyklą NdŽ.
pašvi̇̀lpauti intr. Ut
1. Ser, NdŽ, Nj kiek švilpauti: Daug dirbo, maža valgė, tačiau mėgdavo pašvilpauti, padainuoti ir su vaikais pasišnekėti rš.
| refl. VšR: Sėsk, sakau tau, ir sėdėk pasišvilpaudamas J.Balt.
2. pratisai, su pertrūkiais pačiulbėti: Bet pašvilpavę varnėnas ir žvirbliai pasikėlė nuo liepos ir prapuolė ore J.Bil. Prieina ant avilėlį (inkilą), pašvi̇̀lpauna, bet da giesminykas menkas Ob.
paršvi̇̀lpauti intr.; Ser švilpaujant pareiti: Girdėt jau paršvi̇̀lpau[ja] mūsų vyrai Jrb. Jos jauni broleliai paršvi̇̀lpauna Vrn.
péršvilpauti tr. švilpaujant peršaukti (į kitą pusę): Tave perirsim, žirgus plukdysim, kurtelius peršvilpausim per gilų Dunojėlį LTR(Mrc).
prašvi̇̀lpauti NdŽ
1. tr. veltui išleisti, išeikvoti:
^ Švilpa kalnus prašvi̇̀lpauna Švnč.
ǁ prk. veltui praleisti; niekais paversti, pagadinti, pražudyti: Daug dienų prašvilpauta rš. Jis tavąją jaunystę prašvilpavo sp.
2. intr. niekais, vėjais nueiti: Senis numirs, motynos šimtai prašvilpaus Žem.
prišvi̇̀lpauti NdŽ
1. intr. pakankamai švilpauti.
2. tr. švilpaujant prišaukti, prikviesti.
sušvi̇̀lpauti
1. tr. NdŽ švilpaujant sušaukti.
2. refl. NdŽ švilpaujant susižinoti: Išsiskirstę jauni kurtinukai susišvilpauja rš.
užšvi̇̀lpauti intr.
1. pradėti švilpauti: Užšvilpavo kazokėlis ant didžio dvarelio LTR(Al).
2. prakalbėti švepluojant: Kad užšvi̇̀lpausiu, visi iž manę juoksies Žln.
Lietuvių kalbos žodynas