Rasti išteklių įrašai (43)
Kai blogos akys pakenkia
Liaudies tikėjimų kartoteka
abstineñcijos sindròmas
Bendrinės lietuvių kalbos žodynas
tabalãvimas (1)
Bendrinės lietuvių kalbos žodynas
vigilia
Lotynų–lietuvių kalbų žodynas
anhedònija
Depresija yra liūdesio ar dirglios nuotaikos periodas, kuomet sutrinka miegas ir pasikeičia apetitas, ryškėja anhedonija (nebesidomima reguliaria ir malonia veikla), sulėtėja ar pagreitėja psichomotorika, sunku susitelkti, jaučiamas nuovargis, beviltiškumas ir bejėgiškumas, kyla mintis nusižudyti, sutrinka įvairios funkcijos.
Pasak Oksfordo specialistų, mažyčiais elektros impulsais stimuliuojant atitinkamą smegenų dalį būtų galima padėti nuo anhedonijos (negalėjimo mėgautis, pajusti malonumą) kenčiantiems asmenims, rašo dailymail.co.uk.
Kad būtų galima diagnozuoti depresiją (ne tik pogimdyvinę), žmogus turi išgyventi liūdesio jausmus ar anhedoniją (nemokėjimą patirti malonumo) bei nuo dviejų iki penkių iš šių simptomų: didelis svorio sumažėjimas arba augimas, nemiga arba perdėtas mieguistumas, menkavertiškumo jausmas, sunkumas susikoncentruoti, suicidinės mintys.
Režisieriaus Woody Alleno (78 m.) baimės rūšis – angedonija – abejingumas gyvenimo džiaugsmui ir nesugebėjimas apskritai iš bet ko jausti malonumą.
Nesileidžiant į tolimesnius samprotavimus, depresijos klinikai būdinga simptomų triada: prislėgta - liūdna nuotaika, tam tikras tiek fizinio, tiek ir psichinio aktyvumo sumažėjimas (sunkiau tampa mąstyti, kalbėti, veikti, viskam lyg nuolat trūksta energijos) bei sutrikęs pasitenkinimo atliekama veikla išgyvenimas (anhedonija).
Tačiau yra žmonių, kurie nesugeba džiaugtis, nes jiems tiesiog trūksta endorfinų. Jiems fiziologine prasme nėra kuo džiaugtis. Ši liga vadinasi anhedonija. Laimė, endorfinų sistemą galima ištreniruoti. Kaip turėdami valią, protą ir laiko galime užsiauginti raumenis, taip kiekvienas iš mūsų galime priversti savo kūną išskirti daugiau endorfinų. [...]
Norėdami atsikratyti anhedonijos, džiaukitės smulkmenomis: dovanokite aplinkiniams mažų dovanėlių, eikite pasivaikščioti į parką, lankykitės ten, kur užaugote. Jeigu tokios galimybės neturite, tiesiog prisiminkite džiaugsmingas valandėles.
Lietuvių kalbos naujažodžių duomenynas
bùlingas
Dar viena mobingo atmaina – bulingas. Skirtingai nei mobingo atveju, kai keli susivienija prieš vieną, čia viskas vyksta vienas prieš vieną. [...]
Ajovos universiteto profesorė Noa Davenport teigia, kad mobingo ir bulingo pasekmės rimtos – nes jos turi įtakos psichinei ir fizinei sveikatai: pradedant nemiga ir nervingumu, baigiant depresija, panikos priepuoliais ir net infarktu.
Vakarų psichologai jau seniai garsiai įvardijo patyčių problemą, kuri paplitusi ne tik mokyklose, bet ir suaugusiųjų darbo kolektyvuose. Šiam emociniam terorizmui apibūdinti vartojami terminai „mobingas“, „bulingas“ ir kt.
Deja, kol kas Lietuvoje nėra tokio įstatymo, kuris draustų ar kitaip reglamentuotų mobingą ar bulingą. ES jau cirkuliuoja darbdavių ir darbuotojų atstovų (ETUC) organizacijų susitarimas dėl streso darbe. Bet tai ne visai tas pat kaip smurtas ir persekiojimas darbe.
Bulingas - tai mobingo (emocinės prievartos) rūšis, pasireiškianti patyčiomis. Pavyzdžiui, kai direktorius tyčiojasi iš sekretorės ar vienas bendradarbis nuolat tyčiojasi iš kito, rangu jam lygaus.
Dabar sėkmingas anglų verslininkas, praeityje – samdomas vadybininkas Timas Fildas devyniasdešimtųjų pradžioje savo kailiu patyrė visus mobingo „malonumus“ (Britanijoje šis reiškinys gavo šiek tiek kitokį pavadinimą – bulingas).
Mobingas (mobbing – angl.) kildinamas iš lotynų kalbos – „purvinos gaujos puolimas“. Anglų kalboje reiškia minią, puolimą. Dar kartais galima sutikti bulingo pavadinimą. Kartais ir mokslininkai painioja tuos terminus, bet bulingu labiau linkstama vadinti nesistemingą puldinėjimą. Jis gali trukti metų metus, tačiau nėra toks intensyvus kaip mobingas.
Lietuvių kalbos naujažodžių duomenynas
pavargi̇̀mas
1. N, K, NdŽ → vargti 1.
2. NdŽ → vargti 6: Kariški vargi̇̀mai KI715. Reikėjo ankstie kelti, vėlai gulti, o teip tatai toks vargi̇̀mas ir buvo Sd. Sukrauna po tris keturius kupsčius, nemoka nukrauti [vežimo] – mokyta, nebūs galo tam vargi̇̀muo Krš. Darmas jų vargi̇̀mas Žb. Tai vargelis vargimė̃lis, kurio bijos jaunimėlis, ne tik vienas jaunimėlis, bet visas svietelis (d.) Nč.
^ Ne tiek to vargi̇̀mo, kiek to kliurkimo Krš.
įvargi̇̀mas sm. (2) NdŽ, KŽ, DŽ1 → įvargti 1: Net diktantai yra vartojami mokinių įvargimui matuoti rš.
| Proto įvargimas rš.
išvargi̇̀mas sm. (2) KŽ, DŽ1
1. NdŽ → išvargti 1: Gal iš to didelio išvargi̇̀mo i dančiai, i visi kraštai [sopa] Ps.
| refl.: Iš išsivargi̇̀mo mačiau baisyklę Pj.
2. NdŽ → išvargti 3.
nuvargi̇̀mas sm. (2) KI715, Rtr, Š, DŽ, KŽ; Sut, S.Dauk, M, P, LC1883,3, TS1899,3 → nuvargti 1: Kad jau i būsi nuvargęs, pasakys, ka būs patalkis – nė kokio nuvargi̇̀mo nebliko Skd. Jis jokio nuvargi̇̀mo nejaučia NdŽ. Jau gerokai aušo, kada nuvargimas nugalėjo svajones LzP.
| prk.: Natūraliose bendrijose beveik nepastebimas dirvos nuvargimas rš.
| refl.: Atsigulęs par rūpestį ilgai negalėjau užmigt po dideliam nusivargimui par nesuskaitytas mislias rš.
pavargi̇̀mas sm. (2) KII286, Rtr, KŽ, DŽ1
1. NdŽ, Žr, Krž, Pln → pavargti 1: Pavargimas yra psichinis reiškinys, savo prigimtimi artimas skausmo, alkio, troškulio jutimui rš. Toks pavargi̇̀mas, toks pavargi̇̀mas – rankų kojų nepajudinu Krš. Jaunas išsimiegti po darbi, pavargi̇̀mo kap nebuvę Drsk. Led parejėv vakarą iš to pavargi̇̀mo KlvrŽ. Iš pavargi̇̀mo tokios ligos senam Rdn. Taip gulėdamas ir iki pavargimo žiūrėdamas į dangų, jis ne sykį juto baisų atsiskyrimą nuo visko J.Ap. Rodos, pavargusios [kumelės], o ant pasiutimo pavargi̇̀mo nėr Erž.
| prk.: Mes nei pažįstame, nei jaučiame didžio savos dūšios pavargimo ir reikalo DP114.
2. SD1115, Q41, H170, R, MŽ, Sut, N, D.Pošk, KII286, NdŽ vargas, nuskurdimas, skurdas: Siratą jis (Kristus) teipajag linksmina, idant ana savo pavargimo dėlei nenusimintų BPII395–396. Veizdėkig, koksai buvo pavargimas tos pavargėlės motinos DP335.
pérvargimas sm. (1) NdŽ, DŽ1 → pervargti 1: Baisiausias pérvargimas mane apėmė Dkš. Pérvargimas jį ir pribaigė Dbk. Toks pervargimas gali privesti prie Dievas žino ko S.Čiurl.
| prk.: Pirmas nervų pervargimo požymis yra nemiga V.Laš.
privargi̇̀mas sm. (2) Rtr, NdŽ, DŽ1 → privargti 1.
suvargi̇̀mas sm. (2) KŽ, DŽ1; Ser
1. → suvargti 1: Kas par suvargi̇̀mas sužuvimas buvo – nusišliaužusios bobos be vieno galo Krš. Po tokio suvargi̇̀mo sunku atsigaut Rmš. Visa tat ne tiek iš senatvės, kiek iš suvargimo ir nesveikatos Vaižg.
2. → suvargti 4: O suvargimas žmonių čion neišpasakytas; ateina pas ūkininkus ir siūlosi dirbti, kad tik duotum pavalgyti rš.
Lietuvių kalbos žodynas
tãpingas
Rytų medicinos ir vakarų psichologijos junginys. Taip apibūdinama gana neįprasta emocijų laisvės technika (ELT), netaisyklinga lietuvių kalba populiariai vadinama tiesiog tapingu. [...]
Tapingas yra vienas iš būdų pasirūpinti minčių švara. Tai – meditacijos alternatyva, susidedanti iš akupunktūros, kineziologijos, neurolingvistinio programavimo ir kognityvinio elgesio. Visa tai praktikuojant struktūrizuojamas mąstymas.
Tapingas, arba emocijų higienos technika, šiuo metu pasaulyje darosi vis populiaresnis. Jis sujungia Rytų medicinos išmintį ir modernią vakarietišką psichologiją. Kartais tai dar vadinama akupunktūra be adatėlių. Tai lengvai išmokstama technika, kuri yra labai paprasta, o kartu ir nepaprastai galinga, be to, padeda susitvarkyti su savo jausmais, emocijomis, nemaloniais pojūčiais. Jei kalbėtume apie tarpusavio santykius, tapingą galima taikyti kartu su partneriu, norint pabrėžti jo teigiamas savybes.
Tapingas: kasdienė emocijų akupunktūra be adatų [antraštė]
Tapingo procedūra yra akupunktūrinių taškų ant veido ir kūno stuksenimas pirštais, tuo metu koncentruojantis į sprendžiamą problemą. Taškus įsidėmėti labai paprasta, nes jų tėra 9. Stuksenant šiuos neurologiškai aktyvius taškus, smegenų dalis, kurioje kyla negatyvi emocija, gauna raminančius signalus ir jau kitą kartą tas pats dirgiklis bus priimtas ramiai ir neutraliai.
Pirštais stimuliuojant tam tikrus taškus, tuo pat metu tariami žodžiai ir koncentruojamasi į sprendžiamą problemą. Paprastai stuksenama smiliumi ir didžiuoju pirštu. Ir tai daroma pakankamai tvirtai. Šis metodas vadinamas tapingu (angl. „tapping“ – „stuksenti“), arba tapšnojamuoju masažu. Jį praktikuoja apie 10 mln. pasaulio gyventojų. Tapingas apima tradicinę Rytų išmintį ir modernią Vakarų psichologiją.
Tapingas: suvaldyti emocijas stuksenant pirštais [antraštė]
Ieškodama būdų, kaip galėtų suvaldyti ir suprasti savo jausmus, ji išgirdo apie pasaulyje vis labiau populiarėjantį tapingą – terapijos rūšį, sujungiančią Rytų medicinos išmintį ir modernią Vakarų psichologiją. Išvertus iš anglų kalbos „tapping“ reiškia stuksenimą, baksnojimą, barbenimą, tapšnojimą. [...]
Jos teigimu, geriausiai šio metodo esmę atskleidžia terminas „emocijų higiena“, mat tapingas pirmiausia padeda suprasti save ir iš savo vidaus išstumti emocinį krūvį.
Kaip ir praeitais metais, taip ir šiemet, festivalyje vyksta įvairūs jogos užsiėmimai, reiki, belojaro, rebefingo pamokos, čia galima gauti žinių apie vedinę astrologiją, fraktalus, meditacinį bėgimą, tapingą ir apie kitas įvairias dvasines technikas, o norintiems – ir asmenines konsultacijas.
TAPINGAS yra emocijų higienos įrankis. Tai paprasta, lengvai išmokstama, saugi ir galinga technika, padedanti susitvarkyti su savimi - su savo jausmais, emocijomis, reakcijomis, net su nemaloniais fiziniais pojūčiais (pvz. skausmu). [...]
Bene 10 milijonų žmonių pasaulyje naudoja TAPINGĄ ir ne vienas greitai ir efektyviai išsprendė tokias sudėtingas problemas, kaip depresija, nemiga, nerimas, PTSS (potrauminio streso sindromas), įvairios priklausomybės, net skausmas ir ligos.
Lietuvių kalbos naujažodžių duomenynas
pérvarginti
1. DŽ caus. vargti 1: Sunkybė darbo vargino mus, karštis saulės degino aba kaitino, o tečiau darbo nepametėm SPI329. Galvos darbas labai vargina žmogų; rankų darbas tiek neįvargina J.Jabl. Kelionė bus trumpa, nevarginanti ir linksma P.Cvir. Dabar žmonys suponėję – kojų nebevárgys: sėda i važiuoja šimtą metrų už penkias kapeikas Mžš. Sėsk, kam čia kojas várgini KzR. Valgyt deduos, nebelakstau namo, nebevárginu kojų Krs. Kam jūs tas rankas varginat?! Bsg. I taip nematai – i dar akeles várgini Krš. Nes gundžiamas puolasi maldump, pasnykump, vargina kūną, nusižemina SPII12. Pasnykais, ašutine, botagų plakimu, kietu gulėjimu tevárgin ir temarin kūną savą DP575.
| impers.: An zlosano kočiodavom, ant stalo labai vargi̇̀na, sunku Kp.
^ Kvaila galva ir kojas, ir rankeles várgina Prl.
2. caus. vargti 4: Nubostu kam, varginu SD42. Kam tu várgini aną, t. y. vargiai laikai J. Vargi̇̀nam ir juos, ir vargstam patys DrskŽ. Ir aš prašau Dievą, ka tik ilgai nesirgčia: nei pati vargčia, nei kito vargi̇̀nčia, jau gana, jau atgyventa Plvn. Kitas ant patalo metų metais – pats vargsti i kitą várgini Mžš. Ligoninėsa žmogų tik vargi̇̀na: kad ima badyt, [vaistus] leist Rtn. Nebevarkit ir nebevárginkit kitų Krs. Nenoru tamstų várginti Krž. Ką tas mačija várginti žmogų?! End. Jis nevargi̇̀na žmonių [parduotuvėje], jis visa greita padavinėja Drsk. Tų daiktų nesutektė labai žmones vargina SPI106. Rytą nesikėliau, karštinėlė vargino Vaižg. Jis buvęs iš jaunų dienų ligų várginamas, nebylys Smln. Mañ jau ne viena liga várgina Skp. Trichinelioze sergančius ligonius vargina galvos skausmai, nemiga rš. Kad vargina kosulys, duodame keptą svogūną saldžiame piene rš. Kožnas žino, kaip mus vasaroj musės nemenkai vargina Kel1856,108. Nepaprastai vargino uodai, nuo jų sukandžiojimų ištino veidai ir rankos T.Ivan. Arklys minko ir minko vietoj, čerto várginamas LzŽ. Po varginančių vasaros karščių prasidėjo ankstyvos rudens liūtys P.Cvir. Aš tamstą várginu, – serganti esi daba Trk. Keista, netikėta ir varginanti tyla rš. Kad nes atejom ir Makedonijon, kūnas mūsų neturėjo atilsies, bet buvome visame varginti: iš viršaus buvo kovė, apačioj baimė Ch12PvK7,5. O, kaip mane vargina nekantrybė, kaip sunku laukti J.Balč. Daryk, ką nori: aš neturiu tau pinigų atiduoti! Ir tai mane visų labiausiai vargina Vaižg. Kunigumpi vedė, visą naktį vargino, pešė, mušė, draskė PK160. Katras ilgai gyvena, tai vargsta, žmones várgina PnmR. Daugis žmonių, nors būtumi ir nekaltas, o kad silpnas, tą ir vargina S.Dauk. Viešpatie, sūnau Dovydo, susimilki ant manęs, duktė mano sunkiai nuog velno esti varginama MP112–113. Mes esame spaudžiami ir varginami išgąsčių ir smūtko BBRd3,47. Jei tu anus (paraštėje juos) varginsi, tada anys manęsp šauksis BB2Moz22,23. Mes tave pikčiaus vargysim nei anus BB1Moz19,9. Vos yra vienas ižg šimto, kurio šatonas nekankintų ir nevárgintų DP114. Vargintas esmi nuogi neapkenčiančiųjų mane Mž521. I várgina, krokina, būna – kokie netikę žmonys! Žeml. Išvežti žmonės, tai várginti PnmR. Ilgai nepaleidė [iš kalėjimo], várgino jį, par tą karinyką išreikalavom, ka jį paleistų Šd. Per šlapumą bei badą jau dabar tenai piktos ligos pradėjusios žmones varginti ir žavinti Kel1854,150. Tu vis muni várgini i várgini Rsn. Kiti žmonys leisdavo pasilsėt šeimynai, ale būdavai tokių, kur baisiai várgydavo Mšk. Ragana kap tik galėdama vargino našlaites ir savo vyrą inkalbėjo nelaimingas nudėt LTR(Vs). Aplink mano dvaružėlį medžiais apsodyta, nebijok, mergužėle, nebūsi vargýta DrskD237. Vargi̇̀no [neįstojusius į kolūkį] su mokestimi Drsk. Ji (giminė) bus priverčiama ant slūžbos ir mūčyta (varginta) keturis šimtus metų BB1Moz15,13. Viešpatie, kaip daug yra varginančių mane Mž507. Sunkiais darbais anus vargino S.Stan.
| impers.: Mane labai várgina, kap debesiai eina Pv.
| prk.: Ai meistruži, kam vėją tokiems niekams varginti! P.Cvir.
^ Várgina kai žydas gyvatę Gr.
várgintinai adv.: Dėl pataikūnų vargdienis vergas varguose suvargintas, vargintinai vargstant verkė, o vargšas ir varlę vargiai pavargusią vargu vargina D.Pošk.
| refl. BtMt8,6, N, D.Pošk, LL8, Rtr, Š, NdŽ: Varginuosi, ilstu, tąsausi SD155. Várginties, žudyties I. I pati várginys, i muni vargini End. Nesvargýk, po valiai kitądien užbeigsi Drsk. Nesivárgyk del manę – nereikia citrinų Stak. Juliuką tokį turėjo senvaikį nusisamdęs i várginos teip End. Neklausai – žinokis, kam man vargýtis su juoj DrskŽ. Neapsimoka kiaulės ūgyt ir vargýties Drsk. Jis daugiau nieko neprisimins, nieko nebegalvos ir daug nebesivargins J.Mik. Žmogus … ilgai várgintis turėjo, neg numirė DP176. Jėzus geidė, kad liktųse motina nei vargintųse SGI74. Viešpatie, nesivargink, nes neesmi vertas, idant ineitumbei po stogu mano BtLuk7,6. Motynėle mano, baltuolyte mano, nesisielok, nesivárgink, neliek ašarėlių BM450.
| Vytautas ištikėtinai varginos pakelti savo brolėną per lenkų karalių M.Jan.
3. caus. vargti 10: Pryš mynimą linus várgina Ll. Kai su mašina mina, mažiau tereik várgyti [linus] Trg.
| Vienus metus paimi, suskaldai i var̃gini medį Btg.
4. tr. tam tikru būdu tikrinti (siūlų ar audinių) patvarumą, stiprumą: Gnybtuose su skridinėliais visos varginamo siūlo atkarpos yra vienodai įtemptos rš.
apvárginti Rtr, KŽ; D.Pošk žr. nuvarginti 1: Prie ponų baisiai apvárginti žmonės buvo NdŽ.
| refl. prk.: Paliko žemę ant locnasties (nuosavybės) apturėtą, bet užtatai dvasiškai apsivargino rš.
įvárginti J.Jabl, Rtr, Š, NdŽ, DŽ1, KŽ, Pln; M, Ser
1. caus. įvargti 1: Tu įvárginai vaikus J. Merginos kaip nebūtų buvusios sustyrusios darbe ir įvargintos, ūmai lyg visai nauja srovė kraujo pūkštelėdavo į širdį Vaižg. Invargi̇̀s visus susirgęs tokis senis Drsk. Strėnas tei[p] įvárginau, rukštėlė! Erž. Akis įvárginsi beskaitydama Dt. Tolima kelionė gerokai įvargino kojas S.Zob.
| refl. Rtr, Š, NdŽ.
2. tr. nukamuoti: Įveikti, įvárginti I. Ans (velnias) nubėgo iš tos baimės i į ežerą įsilindo i veiząs, ar neatsigena ta boba – taip aną įvárgino dideliai Žr. Brudas graužia ir labai labai įvargina Tat. Mus tai jau labai šaltis įvárgino Kt. Treti pasaulinio karo metai gerai įvargino visą žmoniją rš.
| impers.: Neduok Dieve, kaip įvárgina, kad yr sumišimai Als.
išvárginti Rtr, Š, DŽ1, KŽ; Q58, N
1. J caus. išvargti 1: Ižvargi̇̀na tos eilės – visur stovėk stovėk DrskŽ. Kelionė visus išvargino. Kaip tyčia, atsimainė ir oras rš. Visą amžių besigrumdamas su priešais ir draugais, pats pavargau ir kitus išvarginau V.Krėv. Aušra tik aušta, o aš jau sušalęs, išvargintas ant kojų vos laikaus A.Mišk. Keleivis išvárgintas jūrių ligos NdŽ. Nuskendus motinai, našlaičiai atsiduria pas negailestingą kaimynę ir išvarginti žūva LKVI126. Išvárginau kojas, paki atejau šitokį kelią Klt.
| refl. Rtr, NdŽ: Išsivargi̇̀nę žmones su darbais, pikti DrskŽ. Seniau išsivárgini, išsidirbi moteris nėščia iki paskutinių Kz.
2. žr. išvargti 9: Led išvárginau duoną, t. y. išminkiau J.
nuvárginti I, K, Rtr, Š, DŽ1, KŽ; MP148, Q5, SD188,172,188, SD354, Sut, N, L
1. S.Dauk, LL324, ŠT3,14 caus. nuvargti 1: Nuvarginu, pasilpninu SD231. Nuvargintas R260, MŽ347. Jis nuvárgino darbininkus, norėdamas pabaigti darbus J. Pats per naktį nuvargintas atsigulė pasilsėti J.Jabl. Ana (žmona) par jį nenuvárginta (nepersidirba) Klt. Žmogus darbais nuvargintas atilsį sau daro SPI283. Tie jauniejai tokie nuvárginti, tokie nusidirbę par dieną! Skd. Radęs ūkininko sodybą, karalius užėjo pailsėti, saulės kaitros nuvargintas L.Dovyd. Žodžiu sakant, buvo nuvargintas ir apleistas vaikas M.Valanč. Žmonės čia buvo baudžiava nuvarginti TS1900,12. Penkias kiaulytes turiu – nuvargi̇̀no Drsk. Ilga kelionė jį labai nuvárgino NdŽ. Buvo teip nuvargintas, kad eit negalėjo PK161. Nei aš pats josiu, nei pulkelio leisiu: mano pulkelis labai nuvargintas (d.) Str. Saugokis kojas nuvargýt Kb. Kojas nuvarginaũ, kolei radau DrskŽ. Sodrios spalvos yra labai ryškios ir greičiau nuvargina akis rš. Nuvargintos bus rankelės nuo sunkių darbelių LTR(Pg). Kūnas jo šventas teip labai išronytas o teip labai nuvargintas kėlės vėl kūnu gražum MP155.
| prk.: Sodai išniro žiedais, skystai baltavo obelys praėjusiais metais našaus derliaus nuvargintos L.Dovyd. Nuvárginta siela NdŽ. Nuovarginta esti manėje dvasia mano Mž478.
^ Geras artojas arklio nenuvargina KrvP(Ss).
| refl. SD1172, S.Dauk, K, LL324, Š, ŠT4,5: Po savaitę [vestuvės] visumet, eik eik – nusivárginsi Skd.
2. caus. nuvargti 3: Nuvargi̇̀no mus, nieko [už darbadienius] negovėm Drsk.
| prk.: Tik nuvarginsit tėviškėlę, tik nuvergsit sa[vo] jaunas sesules V.Krėv.
| refl.: Kas buvo nusivárginęs ūky, tai ir maitinosi prasčiau Plv.
3. tr. numarinti, nukankinti: Vaikas mirė, o jos nenuvárgino Erž.
| refl. tr.: Patys save nusižudo, nusivargina ir daug turto pakleidžia TS1897,5.
pavárginti KI629, NdŽ, DŽ1, KŽ; D.Pošk, N
1. Btrm caus. pavargti 1: Pavárgink ašvienį, tai nespardys, numalšyk J. Akėjau, variau, tai kaip jau pavargi̇̀nom [kumelę], nu tai vienų putų jau stoja Kp. Nepavárgino [vaikų] – in patalo nepagulė tėvas Dglš. Mūsų slūgelės labai pavargi̇̀nti, mūsų žirgeliai labai pailsinti (d.) Švnč.
2. caus. pavargti 3: Brangvynas pavargina daug žmonių, ak iš jo randas daug vargų Kel1856,168. [Žydų karalystė] jau nuog pagonų buvo paveldėta bei nuodėm pavarginta, kada žydai pagonų turėjo bijotisi BPI7.
| prk.: Išklausei mane, mane, ubagą, apgynei …, palaikei, jeib nebūčio pavargintas nuog žmogaus rankos piktos Mž402.
3. tr. pakamuoti, pakankinti: Galva ir kojos mane labai pavargina Vrn. Tik taũ pavárgino vis ligos Krs.
| refl.: Pasivarginęs dvejus metus [džiova] mirė rš.
4. End caus. pavargti 5: Bet vis delto pavarginom tave gerai V.Krėv. Aš noriu tamstą ryt prie kviečių pavarginti LzP. Paskuo išvarė parkriauti snariadų, pavárgino, paskuo sukišo į vagonus ir išvežė Žd. Jei žuvis stambi, ji truputį pavarginama ir tik paskui traukiama prie eketės rš.
| refl.: Reikia biskį pasivárgint – miegas ims Mrj.
parvárginti tr. NdŽ vargiai, sunkiai pargabenti.
pérvarginti tr.; LL94
1. Vlk caus. pervargti 1: Pérvarginsi arklį taip varydamas DŽ1. Nepárvargink akių – tokio[je] tamsybė[je] rašai rašai! Krš. Mokytiejai akeles párvargina, kaip jei daugumas akinius užsikabinę Krš. Tik širdį pervarginsi – tuojau tau kriukis sp.
2. caus. pervargti 5: Par apsileidimą párvarginai linus Ll.
pravárginti caus. pravargti 1: Vargino Telšių kalinyje ištisus metus, antrus pravargino Peterburge TS1899,1.
| refl.: Prasivarginusi keletą dienų Raušiuose, sužinojau, kad nebeturiu pinigų I.Simon.
privárginti J, Rtr, Š, NdŽ, DŽ1, KŽ, Plt; D.Pošk, S.Dauk, LL94, ŠT57 caus. privargti 1: Jejem, kaip aš jum privarginaũ! Skp. Šiemet šienapjūtė neprivárgino tiek kaip perniai Krs. Arklys [ūkininką] privargi̇̀no, paralyžius griebė – i mirė Tj. Ž[iūr]ėk, jis (vaikas) merkiasi – privargi̇̀no jį žmones Drsk. Maniau, ilga kelionė jus privargino – reikėjo jums juk atsilsėti V.Krėv. Seniau ant lentos užsigulus dzūru dzūru – ot privárgindavo skalbimas! Mžš. Jokūbas vėl važinėjo į žmones siūti, o trobelėj pasilikdavo gyvenimo privarginta jo sena pati LzP. Tiek šitą bernioką merga prikamavo, tiek privargino, kad led tik ką gyvas būdamas klėtin inropojo BsPII231. Pry smerčio gal pryvárginti Jdr. Numušė su visa blizge [lydeka], nuejo – i buvo privárginęs, jau čiut gyva bebuvo Štk. Keliai užpustyti – išvažinėji, iššąli, arklius privárgini [malkas veždamas] Sk. Kiškį tą kai privárgina, ir sugauna Sb. Bet ir sparvos daug privargina Blv. Buvo tokia žvyrynė, akmenai – i privárgino kelį [ravint] Šd.
| refl. D.Pošk, S.Dauk, Š, DŽ1, Kl: Prisivarginaũ, kad nieko nenoriu DrskŽ. Kad i prisivárgysi gerokai par visą savaitę nemiegojęs End. Labai prisivárginam su tais darbais Krs.
suvárginti K, Rtr, Š, NdŽ, KŽ; D.Pošk, L
1. caus. suvargti 1: Ponai suvárgino žmones J. Tie tyrimai to[je] ligoninė[je] ją labai suvárgino Stak. Dar liekti viena moteriškė: juodai apsitaisius, sena, suvarginta Ašb. Arklį suvárgino prie darbo DŽ. Suvárgytas labai arklys nusidaužo kojas, susiduoda per kulkšnį Brb.
| refl. NdŽ.
2. tr. iškankinti: Dievas sugrąžino sveikatą žmonėms, sunkiausiomis ligomis suvargintiems Tat. Suvarginau žilą galvą rūpesčiais Ašb.
3. DŽ1 caus. suvargti 3: Reikėjo prievolės duot, pabaudos mokėt, – labai suvárgino žmones Pin. Sūdaujai, tiek nelaimomis suvarginti, troško dar jei ne gyventi, ben mirti S.Dauk. Dabar žmonės visi suvárginti Trgn.
| Suvárgins [Lietuvos] valdžią, kol visi [valdininkai] kišenes prisikraus Krš. Mūsų žemės ūkis per okupaciją nustojo daugelio gyvulių, radosi labai suvargintas rš.
4. caus. suvargti 5: Tas žvėriūkštis jau tiek suvárgino (išlaužė) tą tują PnmŽ. Suvargęs krūmukas, suvárgytas toks PnmŽ. Radikaliomis priemonėmis piktžoles galima tiek suvarginti, kad jos kultūriniams augalams pasidaro nepavojingos rš.
užvárginti NdŽ
1. Ser, DŽ1 caus. užvargti 1: Jos (mergaitės) neužvargýtos pas mane Lp. Užvarginot darbais. Mergiotė žodžio pratart nebegali A.Rūt. Aš buvau ažvárginta iš mažų dienų Vdš. Jy (kumelaitė) buvo labai užvargýta Lp.
| refl. NdŽ: Kai pieną veža, tai veršiukai labiau užsivárgina Gs.
2. tr. nuskurdinti: Tu tik svietą ažvárginai ir valdžią gadini Ml.
3. caus. užvargti 3: Pamotė kvėžina (užvargina) posūnius J.
4. refl. užsitarnauti, gauti: Girnius 2 metų cuktūzės dar užsivarginęs TP1881,50.
Lietuvių kalbos žodynas
suvárginti
1. DŽ caus. vargti 1: Sunkybė darbo vargino mus, karštis saulės degino aba kaitino, o tečiau darbo nepametėm SPI329. Galvos darbas labai vargina žmogų; rankų darbas tiek neįvargina J.Jabl. Kelionė bus trumpa, nevarginanti ir linksma P.Cvir. Dabar žmonys suponėję – kojų nebevárgys: sėda i važiuoja šimtą metrų už penkias kapeikas Mžš. Sėsk, kam čia kojas várgini KzR. Valgyt deduos, nebelakstau namo, nebevárginu kojų Krs. Kam jūs tas rankas varginat?! Bsg. I taip nematai – i dar akeles várgini Krš. Nes gundžiamas puolasi maldump, pasnykump, vargina kūną, nusižemina SPII12. Pasnykais, ašutine, botagų plakimu, kietu gulėjimu tevárgin ir temarin kūną savą DP575.
| impers.: An zlosano kočiodavom, ant stalo labai vargi̇̀na, sunku Kp.
^ Kvaila galva ir kojas, ir rankeles várgina Prl.
2. caus. vargti 4: Nubostu kam, varginu SD42. Kam tu várgini aną, t. y. vargiai laikai J. Vargi̇̀nam ir juos, ir vargstam patys DrskŽ. Ir aš prašau Dievą, ka tik ilgai nesirgčia: nei pati vargčia, nei kito vargi̇̀nčia, jau gana, jau atgyventa Plvn. Kitas ant patalo metų metais – pats vargsti i kitą várgini Mžš. Ligoninėsa žmogų tik vargi̇̀na: kad ima badyt, [vaistus] leist Rtn. Nebevarkit ir nebevárginkit kitų Krs. Nenoru tamstų várginti Krž. Ką tas mačija várginti žmogų?! End. Jis nevargi̇̀na žmonių [parduotuvėje], jis visa greita padavinėja Drsk. Tų daiktų nesutektė labai žmones vargina SPI106. Rytą nesikėliau, karštinėlė vargino Vaižg. Jis buvęs iš jaunų dienų ligų várginamas, nebylys Smln. Mañ jau ne viena liga várgina Skp. Trichinelioze sergančius ligonius vargina galvos skausmai, nemiga rš. Kad vargina kosulys, duodame keptą svogūną saldžiame piene rš. Kožnas žino, kaip mus vasaroj musės nemenkai vargina Kel1856,108. Nepaprastai vargino uodai, nuo jų sukandžiojimų ištino veidai ir rankos T.Ivan. Arklys minko ir minko vietoj, čerto várginamas LzŽ. Po varginančių vasaros karščių prasidėjo ankstyvos rudens liūtys P.Cvir. Aš tamstą várginu, – serganti esi daba Trk. Keista, netikėta ir varginanti tyla rš. Kad nes atejom ir Makedonijon, kūnas mūsų neturėjo atilsies, bet buvome visame varginti: iš viršaus buvo kovė, apačioj baimė Ch12PvK7,5. O, kaip mane vargina nekantrybė, kaip sunku laukti J.Balč. Daryk, ką nori: aš neturiu tau pinigų atiduoti! Ir tai mane visų labiausiai vargina Vaižg. Kunigumpi vedė, visą naktį vargino, pešė, mušė, draskė PK160. Katras ilgai gyvena, tai vargsta, žmones várgina PnmR. Daugis žmonių, nors būtumi ir nekaltas, o kad silpnas, tą ir vargina S.Dauk. Viešpatie, sūnau Dovydo, susimilki ant manęs, duktė mano sunkiai nuog velno esti varginama MP112–113. Mes esame spaudžiami ir varginami išgąsčių ir smūtko BBRd3,47. Jei tu anus (paraštėje juos) varginsi, tada anys manęsp šauksis BB2Moz22,23. Mes tave pikčiaus vargysim nei anus BB1Moz19,9. Vos yra vienas ižg šimto, kurio šatonas nekankintų ir nevárgintų DP114. Vargintas esmi nuogi neapkenčiančiųjų mane Mž521. I várgina, krokina, būna – kokie netikę žmonys! Žeml. Išvežti žmonės, tai várginti PnmR. Ilgai nepaleidė [iš kalėjimo], várgino jį, par tą karinyką išreikalavom, ka jį paleistų Šd. Per šlapumą bei badą jau dabar tenai piktos ligos pradėjusios žmones varginti ir žavinti Kel1854,150. Tu vis muni várgini i várgini Rsn. Kiti žmonys leisdavo pasilsėt šeimynai, ale būdavai tokių, kur baisiai várgydavo Mšk. Ragana kap tik galėdama vargino našlaites ir savo vyrą inkalbėjo nelaimingas nudėt LTR(Vs). Aplink mano dvaružėlį medžiais apsodyta, nebijok, mergužėle, nebūsi vargýta DrskD237. Vargi̇̀no [neįstojusius į kolūkį] su mokestimi Drsk. Ji (giminė) bus priverčiama ant slūžbos ir mūčyta (varginta) keturis šimtus metų BB1Moz15,13. Viešpatie, kaip daug yra varginančių mane Mž507. Sunkiais darbais anus vargino S.Stan.
| impers.: Mane labai várgina, kap debesiai eina Pv.
| prk.: Ai meistruži, kam vėją tokiems niekams varginti! P.Cvir.
^ Várgina kai žydas gyvatę Gr.
várgintinai adv.: Dėl pataikūnų vargdienis vergas varguose suvargintas, vargintinai vargstant verkė, o vargšas ir varlę vargiai pavargusią vargu vargina D.Pošk.
| refl. BtMt8,6, N, D.Pošk, LL8, Rtr, Š, NdŽ: Varginuosi, ilstu, tąsausi SD155. Várginties, žudyties I. I pati várginys, i muni vargini End. Nesvargýk, po valiai kitądien užbeigsi Drsk. Nesivárgyk del manę – nereikia citrinų Stak. Juliuką tokį turėjo senvaikį nusisamdęs i várginos teip End. Neklausai – žinokis, kam man vargýtis su juoj DrskŽ. Neapsimoka kiaulės ūgyt ir vargýties Drsk. Jis daugiau nieko neprisimins, nieko nebegalvos ir daug nebesivargins J.Mik. Žmogus … ilgai várgintis turėjo, neg numirė DP176. Jėzus geidė, kad liktųse motina nei vargintųse SGI74. Viešpatie, nesivargink, nes neesmi vertas, idant ineitumbei po stogu mano BtLuk7,6. Motynėle mano, baltuolyte mano, nesisielok, nesivárgink, neliek ašarėlių BM450.
| Vytautas ištikėtinai varginos pakelti savo brolėną per lenkų karalių M.Jan.
3. caus. vargti 10: Pryš mynimą linus várgina Ll. Kai su mašina mina, mažiau tereik várgyti [linus] Trg.
| Vienus metus paimi, suskaldai i var̃gini medį Btg.
4. tr. tam tikru būdu tikrinti (siūlų ar audinių) patvarumą, stiprumą: Gnybtuose su skridinėliais visos varginamo siūlo atkarpos yra vienodai įtemptos rš.
apvárginti Rtr, KŽ; D.Pošk žr. nuvarginti 1: Prie ponų baisiai apvárginti žmonės buvo NdŽ.
| refl. prk.: Paliko žemę ant locnasties (nuosavybės) apturėtą, bet užtatai dvasiškai apsivargino rš.
įvárginti J.Jabl, Rtr, Š, NdŽ, DŽ1, KŽ, Pln; M, Ser
1. caus. įvargti 1: Tu įvárginai vaikus J. Merginos kaip nebūtų buvusios sustyrusios darbe ir įvargintos, ūmai lyg visai nauja srovė kraujo pūkštelėdavo į širdį Vaižg. Invargi̇̀s visus susirgęs tokis senis Drsk. Strėnas tei[p] įvárginau, rukštėlė! Erž. Akis įvárginsi beskaitydama Dt. Tolima kelionė gerokai įvargino kojas S.Zob.
| refl. Rtr, Š, NdŽ.
2. tr. nukamuoti: Įveikti, įvárginti I. Ans (velnias) nubėgo iš tos baimės i į ežerą įsilindo i veiząs, ar neatsigena ta boba – taip aną įvárgino dideliai Žr. Brudas graužia ir labai labai įvargina Tat. Mus tai jau labai šaltis įvárgino Kt. Treti pasaulinio karo metai gerai įvargino visą žmoniją rš.
| impers.: Neduok Dieve, kaip įvárgina, kad yr sumišimai Als.
išvárginti Rtr, Š, DŽ1, KŽ; Q58, N
1. J caus. išvargti 1: Ižvargi̇̀na tos eilės – visur stovėk stovėk DrskŽ. Kelionė visus išvargino. Kaip tyčia, atsimainė ir oras rš. Visą amžių besigrumdamas su priešais ir draugais, pats pavargau ir kitus išvarginau V.Krėv. Aušra tik aušta, o aš jau sušalęs, išvargintas ant kojų vos laikaus A.Mišk. Keleivis išvárgintas jūrių ligos NdŽ. Nuskendus motinai, našlaičiai atsiduria pas negailestingą kaimynę ir išvarginti žūva LKVI126. Išvárginau kojas, paki atejau šitokį kelią Klt.
| refl. Rtr, NdŽ: Išsivargi̇̀nę žmones su darbais, pikti DrskŽ. Seniau išsivárgini, išsidirbi moteris nėščia iki paskutinių Kz.
2. žr. išvargti 9: Led išvárginau duoną, t. y. išminkiau J.
nuvárginti I, K, Rtr, Š, DŽ1, KŽ; MP148, Q5, SD188,172,188, SD354, Sut, N, L
1. S.Dauk, LL324, ŠT3,14 caus. nuvargti 1: Nuvarginu, pasilpninu SD231. Nuvargintas R260, MŽ347. Jis nuvárgino darbininkus, norėdamas pabaigti darbus J. Pats per naktį nuvargintas atsigulė pasilsėti J.Jabl. Ana (žmona) par jį nenuvárginta (nepersidirba) Klt. Žmogus darbais nuvargintas atilsį sau daro SPI283. Tie jauniejai tokie nuvárginti, tokie nusidirbę par dieną! Skd. Radęs ūkininko sodybą, karalius užėjo pailsėti, saulės kaitros nuvargintas L.Dovyd. Žodžiu sakant, buvo nuvargintas ir apleistas vaikas M.Valanč. Žmonės čia buvo baudžiava nuvarginti TS1900,12. Penkias kiaulytes turiu – nuvargi̇̀no Drsk. Ilga kelionė jį labai nuvárgino NdŽ. Buvo teip nuvargintas, kad eit negalėjo PK161. Nei aš pats josiu, nei pulkelio leisiu: mano pulkelis labai nuvargintas (d.) Str. Saugokis kojas nuvargýt Kb. Kojas nuvarginaũ, kolei radau DrskŽ. Sodrios spalvos yra labai ryškios ir greičiau nuvargina akis rš. Nuvargintos bus rankelės nuo sunkių darbelių LTR(Pg). Kūnas jo šventas teip labai išronytas o teip labai nuvargintas kėlės vėl kūnu gražum MP155.
| prk.: Sodai išniro žiedais, skystai baltavo obelys praėjusiais metais našaus derliaus nuvargintos L.Dovyd. Nuvárginta siela NdŽ. Nuovarginta esti manėje dvasia mano Mž478.
^ Geras artojas arklio nenuvargina KrvP(Ss).
| refl. SD1172, S.Dauk, K, LL324, Š, ŠT4,5: Po savaitę [vestuvės] visumet, eik eik – nusivárginsi Skd.
2. caus. nuvargti 3: Nuvargi̇̀no mus, nieko [už darbadienius] negovėm Drsk.
| prk.: Tik nuvarginsit tėviškėlę, tik nuvergsit sa[vo] jaunas sesules V.Krėv.
| refl.: Kas buvo nusivárginęs ūky, tai ir maitinosi prasčiau Plv.
3. tr. numarinti, nukankinti: Vaikas mirė, o jos nenuvárgino Erž.
| refl. tr.: Patys save nusižudo, nusivargina ir daug turto pakleidžia TS1897,5.
pavárginti KI629, NdŽ, DŽ1, KŽ; D.Pošk, N
1. Btrm caus. pavargti 1: Pavárgink ašvienį, tai nespardys, numalšyk J. Akėjau, variau, tai kaip jau pavargi̇̀nom [kumelę], nu tai vienų putų jau stoja Kp. Nepavárgino [vaikų] – in patalo nepagulė tėvas Dglš. Mūsų slūgelės labai pavargi̇̀nti, mūsų žirgeliai labai pailsinti (d.) Švnč.
2. caus. pavargti 3: Brangvynas pavargina daug žmonių, ak iš jo randas daug vargų Kel1856,168. [Žydų karalystė] jau nuog pagonų buvo paveldėta bei nuodėm pavarginta, kada žydai pagonų turėjo bijotisi BPI7.
| prk.: Išklausei mane, mane, ubagą, apgynei …, palaikei, jeib nebūčio pavargintas nuog žmogaus rankos piktos Mž402.
3. tr. pakamuoti, pakankinti: Galva ir kojos mane labai pavargina Vrn. Tik taũ pavárgino vis ligos Krs.
| refl.: Pasivarginęs dvejus metus [džiova] mirė rš.
4. End caus. pavargti 5: Bet vis delto pavarginom tave gerai V.Krėv. Aš noriu tamstą ryt prie kviečių pavarginti LzP. Paskuo išvarė parkriauti snariadų, pavárgino, paskuo sukišo į vagonus ir išvežė Žd. Jei žuvis stambi, ji truputį pavarginama ir tik paskui traukiama prie eketės rš.
| refl.: Reikia biskį pasivárgint – miegas ims Mrj.
parvárginti tr. NdŽ vargiai, sunkiai pargabenti.
pérvarginti tr.; LL94
1. Vlk caus. pervargti 1: Pérvarginsi arklį taip varydamas DŽ1. Nepárvargink akių – tokio[je] tamsybė[je] rašai rašai! Krš. Mokytiejai akeles párvargina, kaip jei daugumas akinius užsikabinę Krš. Tik širdį pervarginsi – tuojau tau kriukis sp.
2. caus. pervargti 5: Par apsileidimą párvarginai linus Ll.
pravárginti caus. pravargti 1: Vargino Telšių kalinyje ištisus metus, antrus pravargino Peterburge TS1899,1.
| refl.: Prasivarginusi keletą dienų Raušiuose, sužinojau, kad nebeturiu pinigų I.Simon.
privárginti J, Rtr, Š, NdŽ, DŽ1, KŽ, Plt; D.Pošk, S.Dauk, LL94, ŠT57 caus. privargti 1: Jejem, kaip aš jum privarginaũ! Skp. Šiemet šienapjūtė neprivárgino tiek kaip perniai Krs. Arklys [ūkininką] privargi̇̀no, paralyžius griebė – i mirė Tj. Ž[iūr]ėk, jis (vaikas) merkiasi – privargi̇̀no jį žmones Drsk. Maniau, ilga kelionė jus privargino – reikėjo jums juk atsilsėti V.Krėv. Seniau ant lentos užsigulus dzūru dzūru – ot privárgindavo skalbimas! Mžš. Jokūbas vėl važinėjo į žmones siūti, o trobelėj pasilikdavo gyvenimo privarginta jo sena pati LzP. Tiek šitą bernioką merga prikamavo, tiek privargino, kad led tik ką gyvas būdamas klėtin inropojo BsPII231. Pry smerčio gal pryvárginti Jdr. Numušė su visa blizge [lydeka], nuejo – i buvo privárginęs, jau čiut gyva bebuvo Štk. Keliai užpustyti – išvažinėji, iššąli, arklius privárgini [malkas veždamas] Sk. Kiškį tą kai privárgina, ir sugauna Sb. Bet ir sparvos daug privargina Blv. Buvo tokia žvyrynė, akmenai – i privárgino kelį [ravint] Šd.
| refl. D.Pošk, S.Dauk, Š, DŽ1, Kl: Prisivarginaũ, kad nieko nenoriu DrskŽ. Kad i prisivárgysi gerokai par visą savaitę nemiegojęs End. Labai prisivárginam su tais darbais Krs.
suvárginti K, Rtr, Š, NdŽ, KŽ; D.Pošk, L
1. caus. suvargti 1: Ponai suvárgino žmones J. Tie tyrimai to[je] ligoninė[je] ją labai suvárgino Stak. Dar liekti viena moteriškė: juodai apsitaisius, sena, suvarginta Ašb. Arklį suvárgino prie darbo DŽ. Suvárgytas labai arklys nusidaužo kojas, susiduoda per kulkšnį Brb.
| refl. NdŽ.
2. tr. iškankinti: Dievas sugrąžino sveikatą žmonėms, sunkiausiomis ligomis suvargintiems Tat. Suvarginau žilą galvą rūpesčiais Ašb.
3. DŽ1 caus. suvargti 3: Reikėjo prievolės duot, pabaudos mokėt, – labai suvárgino žmones Pin. Sūdaujai, tiek nelaimomis suvarginti, troško dar jei ne gyventi, ben mirti S.Dauk. Dabar žmonės visi suvárginti Trgn.
| Suvárgins [Lietuvos] valdžią, kol visi [valdininkai] kišenes prisikraus Krš. Mūsų žemės ūkis per okupaciją nustojo daugelio gyvulių, radosi labai suvargintas rš.
4. caus. suvargti 5: Tas žvėriūkštis jau tiek suvárgino (išlaužė) tą tują PnmŽ. Suvargęs krūmukas, suvárgytas toks PnmŽ. Radikaliomis priemonėmis piktžoles galima tiek suvarginti, kad jos kultūriniams augalams pasidaro nepavojingos rš.
užvárginti NdŽ
1. Ser, DŽ1 caus. užvargti 1: Jos (mergaitės) neužvargýtos pas mane Lp. Užvarginot darbais. Mergiotė žodžio pratart nebegali A.Rūt. Aš buvau ažvárginta iš mažų dienų Vdš. Jy (kumelaitė) buvo labai užvargýta Lp.
| refl. NdŽ: Kai pieną veža, tai veršiukai labiau užsivárgina Gs.
2. tr. nuskurdinti: Tu tik svietą ažvárginai ir valdžią gadini Ml.
3. caus. užvargti 3: Pamotė kvėžina (užvargina) posūnius J.
4. refl. užsitarnauti, gauti: Girnius 2 metų cuktūzės dar užsivarginęs TP1881,50.
Lietuvių kalbos žodynas