Termino paieška - vyskupo lazda

Raštija.lt

Rasti išteklių įrašai (16)

vyskupo lazda

Atitikmuo (-ys)

Anglų kalba - crosier

Daugiau informacijos

Vyskupo lazda taukuota

Apibrėžtis

Transponuotas užminimas: Vyskupo lazda taukuota

Įminimas: šulinio svirtis

Fiksuotojas: Elena Bazytė

Pateikėjas: Viktorija Bazienė-Balionytė

Vieta: Degsnės (k.), Valkininkų sen., Varėnos r. sav., Alytaus apskr.

Fiksacijos tekstas: Vyskupo lazda taukuota. Šulinio svirtis

Signatūra: LTR 3507(222)

Versija: F2 Panašios pavienės

Tipas: Kunigo pautai taukuoti

Daugiau informacijos

pastorãlas

Apibrėžtis

ilga lazda riestu galu – vyskupo ganomosios valdžios ženklas, vyskupo lazda

Daugiau informacijos

pastorał

Atitikmuo (-ys)

Lietuvių kalba - výskupo lazdà

Daugiau informacijos

lazdà (4)

1 Reikšmė

Apibrėžtis

plonas apdirbtas ppr. medžio gabalas, skirtas remtis einant, mušti ir pan.: Výskupo lazdà. Senẽlis ei̇̃na pasirémdamas dviẽm lazdomi̇̀s. Vai̇̃kas rai̇̃tas jodinė́jo añt lazdõs. Demonstrántus atstū́mė gumi̇̀nėmis lazdomi̇̀s ginklúoti poli̇̀cininkai. Lazdà tùri dù galùs (flk.).

Iliustracinis (-iai) pavyzdys (-žiai)

Výskupo lazdà. Senẽlis ei̇̃na pasirémdamas dviẽm lazdomi̇̀s. Vai̇̃kas rai̇̃tas jodinė́jo añt lazdõs. Demonstrántus atstū́mė gumi̇̀nėmis lazdomi̇̀s ginklúoti poli̇̀cininkai. Lazdà tùri dù galùs

2 Reikšmė

Apibrėžtis

įvairaus pavidalo bei paskirties (priklausomai nuo sporto šakos) sporto įrankis: Bei̇̃sbolo [biliárdo, lẽdo ritùlio] lazdà. Slidinė́jimo [šiauriẽtiško ėji̇̀mo] lãzdos. Gòlfo lazdų̃ rinkinỹs.

Iliustracinis (-iai) pavyzdys (-žiai)

Bei̇̃sbolo [biliárdo, lẽdo ritùlio] lazdà. Slidinė́jimo [šiauriẽtiško ėji̇̀mo] lãzdos. Gòlfo lazdų̃ rinkinỹs.

Daugiau informacijos

crosier

Atitikmuo (-ys)

Lietuvių kalba - vyskupo lazda

Daugiau informacijos

parsiski̇́esti

Apibrėžtis

ski̇́esti, ski̇́edžia (ski̇́eda), ski̇́edė (ski̇́edo) K, Š, Rtr, skiẽsti Srv; R, N, M, L
1. DŽ tr. daryti skystą, skystesnį: Ski̇́edžiu košę vandenimi J. Dirbdamas alų, nebski̇́edžiau, nenorėjau praskiesti – tebūnie tirštas J. Pienu skiesta bulvinė košė kitur padažinė vadinos Ggr. Ski̇́edžia arielką Škn. Leido vaistus, o tien (tie) ski̇́eda kraujį Pvn. Tręšti naudojamos srutos skiedžiamos vandeniu rš. Kai pradėjo lietus skiest (merkti) žemę, tai skiedžia ir skiedžia Pn.
^ Bagoto nosis riesta, bet dūšia skiesta KrvP(Mlt).
ǁ daryti palaidus (vidurius): Vaistas skies tau vidurius, ir triesi J. Girdant veršius su miltais, pilvus skieda Šts. Bruknės skiedžia lengvai vidurius rš. Skiedžiami̇́eji vaistai NdŽ.
| refl. BŽ484.
2. perdėtai kalbėti, girti; niekus tauzyti: Boba tik ski̇́edžia, ski̇́edžia – atrodytų, kad ten kažin kas Alk. Ski̇́edžia ski̇́edžia lyg koks skystimas – nei jau taip buvo, nei ką Vrb. Neski̇́esk tiek daug, ba visi žino, kad meluoji Gž. Jau kaip motina ski̇́edžia apie tą Norkų, negali apsakyt! Skr. Ką tu jį tę suprasi: jis tik skiẽdžia ir skiẽdžia, o gero tai nieko nepasako Al. Tai ką gi čia ski̇́edi, kad nežinai! Sdk. Jau tu kai pradedi ski̇́est, tai nuskiedi visai Vl. Neski̇́esk čia nesąmonių! Mrj. Et, ski̇́edi tiktai: nė taip buvo, nė ko Šln.
^ Jaunas beskiedi, senas betriedi Šlv.
| refl.: Nereikia per daug ski̇́estis Prn.
ǁ tr. kaulyti, prašyti: Jonienė to pjūklo ski̇́edė ski̇́edė, o dabar jau koks mėnuo visai nesirodo – manė, kad aš dovanai pakišiu Lkč.
3. intr. menk. jausmingai reaguoti, karščiuotis: Čia reik apgalvot, o ne ski̇́est Rs. Mama, antai tetutė ateina, aš bėgsiu pasitikti. – Neskiesk, ateina, tai ateis M.Katk.
4. juoktis: Ko tu čia tep skiedi̇̀? Mrc. Regi, kap skiedžia Lp. Ir neišturėjo neskiẽdęs Lš.
5. garsiai šaukti; plonai giedoti: Mergaitės, kad jūs labai skiẽdžiat Vlk. Mano gaidys labai skiẽdžia Vlk. Ko tu čia ski̇́edi, kad net par ausis eina! Rm.
6. skaidyti atribojant: Gyvenimą gal pusiau ski̇́esti KlvrŽ. Tas gyvenimas y[ra] ski̇́estas su ta puse Plng. Tris sudėjo, potam pusiau ski̇́edo kulkozą Vn.
ǁ skirstyti į dalis: Ka dvi motinelės y[ra], gal ski̇́esti [bites] Brs. Ant daug dalių skiedu aš javus J.
| refl.: Matai, kiti į apačią ski̇́edas, kiti į viršų ski̇́edas siūleliai Rt. Kad audi, tai gijos prie skieto vienos eina aukštyn, antros žemyn skiedžiasi J. Kitą giją [siūlų] aš skaidyčio – didliai gerai ski̇́edas Ms. An kelių dalių ski̇́edas (turi kelias reikšmes) tas žodis Šv.
| Lūpos kušėjo, skiedėsi (vėrėsi) ir vėl susičiaupė prš.
ǁ refl. irti, skirtis, ardytis: Tavo siena ski̇́edas J. Mašina (bortai) ski̇́edės ir išvirto – aplamdė visus Pp.
ǁ refl. šakotis: Visur, kur tiktai vieškeliai skiedžiasi arba keičiasi (ant kryžkelio), tur kelrodžiai statyti būti LC1887,17.
ǁ refl. skirtis, atsidalyti iš visumos: Neskiedas akuotai iš gūdų, jei nėr vėjo vėtant ar berant Šts. Šiemet gera skaidula linų, bo skiedas nuo kailio, greitai išsimina J. Plova skiedas nu dalgio, atšoksta, atsitranko tinant Šts.
7. tr. šalinti vieną nuo kito, skirti (susipešusius): Mūsų gaidžiai buvo susimušę kruvinai, bėgom ski̇́esti Lkž. Skiesk mušančius, bo jiejie užsimuš J. Gerai, kad buvo kam ski̇́esti, – būtų vienas antrą užsimušę Up. Du mušas, o trečias ski̇́eda Sd.
8. tr. sklaidyti į šalis: Vėjas debesis ski̇́eda Kv. Lūkstas skieda debesis (šio ežero apylinkėse retai telyja) Varn. Žegnojimas skieda debesius Ggr.
| Tu skiedei drabužius, t. y. tvaipinais, rodei J.
| refl.: Tokie kalnai, ka debesys ski̇́edas Pj. Garas skiedžias, kaį nėr kas suvaržo Vaižg.
9. tr. neleisti kartu būti, skirti: Skiedė muni gentys, skiedė giminelės, skiedė mumi jauną nu jaunos mergelės LTR(Šts). Nieks nuo tavęs mus neskiedė A1883,35.
| Skies mudums meilelę dėl to seno šeirio KlvD188.
ǁ refl. nebūti kartu būryje; šalintis iš būrio: Karvės neski̇́edas – kartu i kartu Eig. Anos karvė y[ra] šerama, girdoma, ana ski̇́esis nu bandos, nepaganysi su visoms Šts. Ir tad tebskiedės nu tėvo numų, kad buvo labai įturtėjusys S.Dauk. Tolei neleiskiva skiestis [vaikams], kolei kaip vien reikiant neišmoks savo amato M.Valanč. Skiedas tada kožnas į savo numus P.
10. tr. N neleisti santuokoje gyventi: A tura motyna ski̇́esti sūnų su pačia? Jdr.
ǁ refl. N išsituokti: Tas pons nor ski̇́estis K. Šnekėjo, by ski̇́edas su pačia Šv. Pagyvena mėnesį, du – jau ski̇́edas Trk. Pirma anie ski̇́edės, tik nežinau, kas kaltas buvo Prk. Ski̇́edės vieną kartą, bet daba vėl krūvo[je] gyvena Žeml. Ski̇́eduos, kam munie reik tokios bjaurybės! Jdr. Aš neski̇́esuos, mun gerai Eig.
11. tr. išskirti iš kitų, kitaip elgtis su kuo: Kartu valgė, niekas neski̇́edė Všv. Nū normos nė vieno neski̇́eda Jdr.
12. tr. daryti, kad būtų skirtingas: Čia mokyto[ja]s tur ištarti žodį Adoms, skiesdamas pirmąjį balsą nu antro S.Dauk.
| refl.: Žemaitiška tarmė skiedas nu lietuviškos Jn.
ǁ justi, suvokti kieno skirtumus, laikyti kitonišku, skirtingu: Lietuvis skiedė kūną nuo dvasios A1884,131. Ne apdaras skiedė kiltės vyrą nu kitų ūkinykų S.Dauk.
13. intr. eiti kiaurai, smelktis (apie šaltį, drėgmę): Ale tai skiedžia šaltis par visą kūną – kaip ir vėliausiam rudeny Sdk. Troba, rokuok, be stogo, per visas sienas skiedžia J.Balt.
14. tr. ploninti (siūlą): Jos verpimas – ski̇́edžia, ski̇́edžia siūlą Klt. Ale ir ski̇́edi siūlą! Ut.
15. tr. lepinti: Motina skiedžia dukterę, t. y. lepina J.
◊ į kélnes ski̇́esti karščiuotis: Ko čia ski̇́edi į kélnes?! Rs.
apsiski̇́esti daugeliui išsiskirstyti: Apsiskiedė jau žmonys, ištuštėjo miestalis Šts.
atski̇́esti tr. NdŽ
1. LL214,215, Š, Rtr, DŽ padaryti skystesnį, silpnesnės koncentracijos: Jaunų bulbių košę atski̇́edi su pienu – dideliai skanu Krtn. Ana atski̇́edė košę vandenimi J. Reikia da atski̇́est duona [maišant] Sdk. Kanapių pieną, sulo[je] atski̇́estą, valgė pri košės Šts. Atski̇́esk kiaulėm ėdalą Ds. Anie parduodami pieną su vandiniu atski̇́eda Slnt. Štai priganysiu karveles, jos duos nūnai daugiau pienelio, ir moterys balčiau man atskies buizos V.Krėv. Daug kartu atskiedžiami vandeniu klijai kaskart mažesnį turi stiprumą rš. Jūra spindi ir atrodo balzgana, lyg pienu atskiesta rš. Žemė lietaus atskiestà (įmerkta) – kap košė Lš. Kur vienas krito bernelis, ten šimtus priešų aplinkui nuklojo, gausiai paliedamas, atskiesdamas krauju gimtąją žemelę V.Krėv.
| prk.: Sutrikęs žiūrėjo į pilkumu atskiestą tamsą J.Avyž.
| refl. tr. Rtr, BŽ484, DŽ1: Atsiskiedė spirito rš.
2. Ser atskirti iš visumos: Avys susimaišė, ir negaliu atski̇́esti Up. Atskiesti skujines sėklas nu kankorėžių S.Dauk.
| refl. tr., intr.: Varant gyvolius numie, pirmiau atsiski̇́esk avis Kal.
| Ištirpini korius, vaškas atsiski̇́eda Pj.
3. atitolinti vieną nuo kito, neleisti būti kartu, atskirti nuo ko: Mano Oniukė negal atski̇́esti avių nuo ožių J. Vaiką nu motinos atski̇́edė Slnt. Tuo metu tėvai nuo vaikų bus atskiesti Pron. Dvidešimt pirmų metelių atskies mumis nu tėvelių LTR(Vkš). Jau laikas paršelius nu kiaulei atski̇́esti Slnt. Kumeliai nu senių arklių atskiesti ir kartimis kampe užšaudyti stovėjo S.Dauk. Nuo bažnyčios su visu atskiestieji P.
^ Tikt retai koks … kaip atskiesta žąsis prie liberalų priklydo TP1881,30.
| refl.: Republikė turinti nuo bažnyčios atsiskiesti LC1888,17.
ǁ refl. nebūti kartu, pasitraukti: Ans nu mūsų kaip atsiski̇́edė, ir nebsutikom daugiau KlvrŽ. Mes noram atsiski̇́esti su pažįstamaisiais LKT143(Kin). Aš nu tėvų tat kaip atsiski̇́edžiau, tai čia parejau Žr. Atsiski̇́edom nū anų, išvažiavom kitur Šv. Atsiski̇́edom nū tėvynės Pj. Kas atsiski̇́edęs nuo svieto, tas atskyduolis J. Kaip tos karvės atsiski̇́edė nū bandos? Lkv.
4. nutraukti santuoką, išskirti: Py mūsų i bažnyčia gal atski̇́esti Prk.
| refl.: Ta merga pamasino, ir atsiski̇́edė Šlu. Užsimanė ski̇́esties – nuejo, atsirašė, atsiski̇́edė Všv. Į mūsų kraštą i seniaus galėjai atsiski̇́esties Prk.
5. padaryti atskirą, atidalyti, atriboti: Sako, motina žemę atski̇́es nu sūnaus Skd. Vesdamys tribą nu Švėkšnos lig tribos, kuri atski̇́eda Žemaičius nu Aukštaičių, apturėsma du kampu Jn. Kapinės … iš dviejų šalių giliais grioviais nuo kitų laukų atskiestos A1884,279. Su Žvingiais buvom [vienoje apylinkėje], dabar atski̇́edo Pj. Vyskupas, atskiedęs nu Palangos bažnyčios Darbėnų koplyčią, pakėlė ją į parakvijos bažnyčias M.Valanč.
| refl.: Atsiski̇́edėm nū Lingių, atskira soda Grd.
6. refl. atsipalaiduoti, atsidalyti: Juk turi nužiūrėti, kumet atsiski̇́eda nu to stiebelio jau [linai] Lpl.
ǁ atsišakoti: Kiti [žiedai] noris ant vienu kelmu yra, vienog būtinai atsiskiedę kaipo lazda S.Dauk.
7. pajusti, suvokti būdingas ypatybes, skirtumą: Enrikas Latvis, aprašydamas gyvenimą vyskupo Rygos Alberto ir jo kares su latviais, nežino, kaip juos atskiesti nu lietuvių S.Dauk.
įski̇́esti tr. padaryti skystą: Lietaus įskiestà žemė DŽ.
◊ úodegą įski̇́esti prigriebti: Pamėgai į Puodžio lašinius!.. Kad neįskiestų tau uodegos V.Krėv.
išski̇́esti Rtr, NdŽ
1. tr. Š padaryti skystą, ištirpdyti: Pieną praaušinti ir sudėti išleistas (išskiestas) mieles rš.
ǁ refl. Š, Rtr, Ser išskysti, ištižti.
2. intr. kartu nebebūti, nebegyventi, išsiskirti, išsiskirstyti: Išejo, išski̇́edo nesutikę Šv. Giedojo par naktį, paryčiais išski̇́edo DūnŽ. Išski̇́edę po visą svietą žmonys Jdr.
| refl.: Menka buvo muno veselė: vakare paviešėjom, auštant išsiski̇́edom End. Nedrįsdamys išsiskiesti, [neprieteliai] badu merėjo vienoje vietoje S.Dauk. Juk ka jau paaugo, jau pri tėvų nebipakirmės visi, reik išsiski̇́esti jau Ms.
3. refl. nutraukti santuoką, išsiskirti: Nepasisekė: už pijoko išejau, išsiski̇́edžiau Varn. Su tuo išsiski̇́edė, su anuo susidėjo Pln.
4. tr. išsklisti: Išski̇́edęs toks kaimas Jdr.
ǁ refl. išsišakoti: Nemunas išsiski̇́edęs: Nemunas, Skirvytė, Pakalnė, Vorusnė, Atmata Prk.
5. refl. suskilti, susproginėti: Tol kūrins duobą, kol išsiski̇́es tos galvelės Lnk.
6. tr. nutraukti, išardyti: Viseip norėjo tas pažines išskiesti, bet veltui MitIII290(S.Dauk).
| refl.: Išsiski̇́edė tas gyvenimas jų Grd.
7. refl. tr. išsklaidyti: Geras šautuvas neišsiskieda (neištaško), šratus kaip abrūsą nutrauka pagal [v]andens Šts.
8. tr. pašalinti, panaikinti: Pipirai išskiedė skaudumą iš galvos Šts.
9. tr. palaidai, nesukriai suverpti: Linai nedašukuoti, siūlą išski̇́edžiau, audeklas – nemožna sušaudyt Prng. Neišski̇́esk siūlo – kur jį dėsi! Klt.
nuski̇́esti, nuskiẽsti, nuskiẽdžia, nùskiedė
1. tr. DŽ padaryti per skystą: Nereikia nuski̇́esti alų dirbant J. Nenuski̇́edė alaus – visi girti paliko Šts. Alų, matyt, nùskiedei, kad tiek pridirbai Ėr. Atnešk dar miltų: nepamačiau, kaip nùskiedžiau pyragą Srv. Kad buvau nuskiedusi, įdėjau miltų Ggr.
2. perdėtai apie ką nukalbėti, pasigirti: Jis bepasakodamas labai nuski̇́edžia Alk. Jau ta kad nùskiedė, tai nùskiedė! Upt. Kad i nuski̇́edi baisiausiai – nė teip buvo, nė ko Sdb. Ką jau tu jos klausai: kad jau nuski̇́edžia ką, tai niekam netinka Vrb. Nu jau čia tai nuski̇́edei! Sv.
| refl.: Kad tu jau visai nusiski̇́edęs (be rimtumo) Dkš.
ǁ paleisti, paskleisti kalbas: Užgirs ką, tuoj ir nuski̇́edžia par žmonis Mlt.
3. tr. palaidai, nesukriai suverpti: Nuski̇́edė siūlą, i trūksta ažtat Klt.
paski̇́esti
1. tr. Ser padaryti kiek skystesnį.
ǁ padaryti palaidesnius (vidurius): Kam (kieno) vidurius paski̇́esti NdŽ.
2. intr. menk. perdėti kalbant: Begiriant [= begirdami] senovę, … seniai … truputį paskiedžia TS1897,10.
3. tr. NdŽ išsklaidyti, išskirstyti.
| refl.: Pasiski̇́eda po laukus šernai, išknisa viską Šv. Ejo po svietą pasiskiedę, o metų gale susirinko karčemoj Šts. Sukilėliai pasiskiedė dum keliais Als.
4. tr. paskleisti: Ardamas išarė paskiestus piningus Plng.
5. refl. išsišakoti: Ir antjojo vietą, kame ano kelias pasiski̇́eda į tris šalis BM397(Slnt).
6. tr. išardyti: Tėvo mirtis paski̇́edė vestuves NdŽ.
7. intr. paplisti: Paski̇́edęs vėžys po visą kraujį Šv.
parsiski̇́esti menk. nebejusti saiko kalbant, plepant: Tos moterys plepa ir plepa, jau visai parsiski̇́edę Kt.
pérskiesti
1. tr. Ser per daug suskystinti.
pérskiestinai adv.: Tai vis maišyk pridėjęs mielių kiek reikiant, tiktai neparskiestinai I.
2. intr. išmirkus ištižti: Nuo lietaus nepérskiesi Kb.
3. tr. Ser, Trk atitolinti vieną nuo kito, perskirti: Dėku jam, kad jis anus párskiedė J. Susimušo vaikai, ka nė párskiesti negal Vvr. Juodu sustojo į kovą, iki sargtė atėjusi juodu perskiedė LC1888,6. Tos bitės pešės, ir ans párskiedė BzF41.
4. tr. trukdyti kartu būti, gyventi: Jie norės mudu perskiesti LC1883,43. Tikt neperskies mudu, neprastok, berneli! KlvD188. Ilgainiuo nedorybė svieto parskiedė judu dėl savo naudos S.Dauk.
ǁ refl. nebebūti kartu, atsiskirti: A susipyksav pársiskiesdami?! Šv. Juk čia vedvi neparbūsva, reiks parsiskiesti JV331. Gana palinksminau bėdą, laikas jau būtų ir pársiskiesti su anu, o kaip? BM405(End).
| prk.: Nežinau, su savo lazda kame pársiskiedžiau Als.
5. tr. išardyti santuoką, išskirti: Párskiedo su vyru Pj. Kišos tėvai, seserės lojo – i párskiedė Rdn. Teismas párskiedė Prk.
| refl. Jdr, Všv, Vž: Galų galais pársiskiedė, dabar jau nebriesias Varn. Pasidalijo turtą i pársiskiedo Pj. Tikrai nupasakojo, ka pársiskiedusiu Ms. Pársiskiedęs ans su pačia Šv. Anie gyvena pársiskiedę Prk.
6. tr. perdalyti, atidalyti: Párskiedė pulką i sumušo Grd. Slavių ir lietuvių senmotynė kalba tebebuvusi nepárskiesta ir daug paskiaus ji išsidalijusi į dvi kalbi Jn. Ištuštinau ką greičiausiai bačką su sukoriais, ing kelias parskiedžiau dalis I. Dieve, [v]andenies mares pusiau parskiedei brš.
| refl.: Parsiskiedę į keturias žaras traukė į lenkų pasvietį S.Dauk. Jau pársiskiedo taukai nuo vandens J.
ǁ atriboti: Beveik visoj Aukštaitijoj sodiečių laukai eina perdėm, šniūrais, arba rėžiais, padalinti ir ežėmis perskiesti TS1901,2-3.
| refl.: Parejo [sūnus] su marčia, i pársiskiedėm Grd. Pársiskiedė mūsų kaimas par pusę Vn. Pirmu gyvenov abudu, paskuo pársiskiedėv pusiau Lnk.
7. tr. pereiti kiaurai: Išeini, tai vėjas pérskiedžia ligi kaulų Sdk. Saulė debesėlius perskiedė V.Krėv.
praski̇́esti, praskiẽsti, praskiẽdžia, pràskiedė Dkš
1. tr. R, Q131, Sut, L, Rtr, Š padaryti skystesnį, silpnesnį, kiek atmiešti: Pyvą vandeniu praski̇́esti KII291. Praski̇́edei alų nulaidindamas, daug dėdamas, pildamas vandens J. Pienas praski̇́estas K. Skysčių į tirščius pildamas, praski̇́edžiau J. Skystai praskiest SD329. Nepraskiestas midus, alus SD189. Tos ampolės (ampulės) galia kraujį praski̇́esti Krš. Tešlą praskiesti N. [V]andenio inpylau tašlon i praski̇́edžiau Klt. Prie sumuštos kūno vietos pridedamas rasalu arba gira praskiestas molis LTR(Šr). Praski̇́esti dažus DŽ1.
| prk.: Šviesa vos praski̇́edė nakties tamsą NdŽ. Arabų kalba silpnai praskiesta finikiečių, romėnų ir helenų garsais rš. Arklys praski̇́esto plauko – maišytplaukis Trk.
| refl. tr. Š: Pieną, prasiski̇́esti K. Jonas prasiskiedė cemento ir užkrėtė juo fotografijoms skirtą išdaubimą J.Balt.
| prk.: Kam jums (debesims) buvo ir gimti pasaulin, prasiskiedžiant ir audrų nedarant Vaižg.
ǁ DŽ1 padaryti palaidus (vidurius): Man vidurius praski̇́edė NdŽ.
2. tr. NdŽ padaryti pabjurusį, pažliugusį, permerkti, ištižinti: Ilgi lietūs kelius praski̇́edė DŽ1. Reikt gi jau ir art pradėt, ale gi praski̇́esta dirvos – ineik, kad nori Ktk. Lietus praski̇́edė kelią Dglš. Neik, ba praskiẽs lietus Kt.
^ Nepraskies, kad ir sulis (sakoma bijančiam lietaus) Trgn. Našlaičių karčios ašaros ir akmenį praskiedžia LTR(Ds).
3. intr. išsisklaidyti: Debesys praskiedo, ir lijo tik retas lietukas V.Krėv.
4. tr. NdŽ praskirti: Aš tuos linus praskiesdama, o tas judraites pamindama, atrasiu kelaitį pas matušę NS1166(Škn).
| refl. NdŽ.
5. tr. plonai paskleisti: Praskiesme žirnius par visas kartis, daugiau rodysis Mlt.
priski̇́esti NdŽ, priskiẽsti, priskiẽdžia, pri̇̀skiedė
1. tr. daug atskiesti, atmiešti: Atnešė medaus su vandeniu priskiẽdus Mrj. Priski̇́edei tiek, kad nebus kam ir valgyt Slk. Tėvai liuob priski̇́es kubilaitį ir raugins girą vasarai Gršl.
^ Iš lašo marias priskiedžia rš.
2. tr. menk. pripasakoti, prirašyti perdedant: Tavo žentas apie tai visur nemaža pavojingiausių istorijų priskiedė rš.
3. intr. prisklisti: Pryski̇́eda pilni laukai vištalių Šv.
suski̇́esti
1. tr. Ser viską atskiesti, suskystinti: Suski̇́esti vandeniu NdŽ. Suski̇́esti pienu NdŽ.
ǁ paleisti (vidurius): Viduriai prisikemša tų obulų, suski̇́esti gal tus vidurius Trk. Mun tujau pat suski̇́eda vidurius Lkž.
2. intr. menk. pasikarščiuoti, pasiskubinti: Ko tu taip greit suski̇́edai ženytis, ar negalėjai palaukt?! Jrb.
3. intr. menk. pasiligoti: Ona suski̇́edusi buvo, sirgo Šv.
4. tr. NdŽ išskirti, kad kartu nebūtų, negyventų, nebendrautų: Norėjo tėvai suski̇́esti, al anie nesidavės Prk.
5. intr. atsiskirti: Anuodu suskiedę palaidoti – ne vieno[je] vieto[je] palaidojo Plt.
6. tr. suimti: Pask anus jau suski̇́edė, suski̇́edė, i pasku nebliko [vagių] Jdr.
užsiski̇́esti, užsiskiẽsti, užsiskiẽdžia, užsi̇̀skiedė Lkš menk. labai panorėti, užsigeisti, panūsti: Duktė užsiski̇́edė skepetą nupirkti Lp. Na ir užsi̇̀skiedė puoštis! Mrj. Jeigu jau jis ką užsiski̇́edė, tai jau jo niekas neatkalbys Gž. Užsiski̇́edė kap nuogas triest Gs.

Daugiau informacijos

apsių̃sti

Apibrėžtis

sių̃sti, siuñčia, siuñtė tr. K, Rtr, BŽ61, DŽ; WP233, H116, R, M, LL171
1. liepti eiti kokiu reikalu: Siunčiu kop SD170. Siunčiu padėtojus Sut. Siųsk sūnų prie gentainio J. Siųsti (apskirtąjį) I. Neatejęs būč, kad nesiuñtus boba Klt. Kvieslys, nuėjęs į siųstus namus (į tuos namus, į kuriuos buvo siųstas), tuoj ima ilgą savo kalbą kalbėti J.Jabl. Jau patiko tas tam, tas tam – sių̃s piršlį jau Lk. Rudinį tesiųsk piršlį Sch95. Siųskit daugiaus darbininkų į mūsų pjūtį Ns1845,2. Kiti dar įsirgę siunt į Prūsus ar į Kuršą pas žynius ir burtininkus teirauties, ar išgys ir kokios geliuotum žolės M.Valanč. O mane gig pas darbą nèsiuntė tokį LKKII208(Zt). Ponas kur norė[jo], te siuñtė GrvT84. Kitą kartą ir aš ejau į malūną – siuñtė muni Klk. Siuñtė piemenėlį į tą reją pelų kiaulei parnešti Gd. Siuntė muni anytelė žiemužės šieno, vasaros sniego StnD22. Siųsiu sesę į jūrelę parnešt jūros vandenelio KlpD73. Dar nepabuvau trijų dienelių, jau siunčia mane sunkian darbelin (d.) Vrn. Siuntė anyta jauną martelę šulinin vandenio LTR(Auk). Siuntė, siuntė mane močiutė Dunojaus vandenėlio Brz. Siuñtė uošvelė savo dukrelę, oi, kad nukirstų baltą berželį DrskD185. Siųsu brotaitį pas tėvužį, rasi, mane jauną išvaduos LTR(Klp). Pulką šį sutvertojis į vandenį siuñtė K.Donel. Apaštalus ponas siunč savo, mokinti liep visą svietą Mž132. Kaip gal jie sakyti, jei nebus siųsti? VlnE136. Būkiat tada paduoti alvienam žmogiškui įstatymui del Viešpaties … kačei storastoms kaip siųstiemusiems per jį Vln41-42. Kaip tėvas mane siuntė, taip ir aš siunčiu jus BPII45. Bet tatai tau bus ženklu, jog aš tave siunčiau BB2Moz3,12. Patys save siuñčia, patys teka, norint jų niekas nesiuñčia DP219. Nesiunčiau gu tavęsp rūpiai pavadint tavęs? Ch4Moz22,37. Bet ans atsakydamas tarė: Nesmi siųstas, liš aviump pražuvusiump namų Izraeliaus Ch1Mt15,24. Jokūbas siuntė paslus pirm savę CII419.
^ Liežuvis be kaulo: kur siunti, ten eina PPr99. Duodamas imk, siunčiamas neeik B528, PrLXVII2. Keliamas neišmiegosi, siunčiamas nepadirbsi LTR(Žg). Tave sių̃sti tik mirties parsinešti (sakoma, kai, trumpam išėjęs, ilgai negrįžta) Žl. Anas smertes sių̃stie geras LKKXIII135(Grv). Geras smerčiuo sių̃sti Štk. Tave tik bagotam smerties sių̃st, tai dar pagyvent in svieto Arm. Tavę smerti žvakės nesiųstáu dz. Nesiųsk vilko avelių ganytų LTR(Dkk).
| refl.: Neparodyk su pirštu, katra turi eit, tai kaip ims viena kitą sių̃stis – laukt nusibosta Ds. Sergėkimės šitų falšyvųjų pranašų, pasiuntinių šatono, arba kurie patys siunčias DP205.
ǁ paskirti vykti: Ant aparacijos kokios siuñtę Gr. Čia bengė [mokyklą], siuñtę į Vilnių dirbti Rdn. Katrą negalia pagydyt, tą siunta į Reseinius Vdk. Man' jau seniai siuñtė ligoninėn, bet atsikalbinėjau Krs.
ǁ tremti: Tegul užmuša, tegul į katorgą siunčia, tegul užkankina, bet jam nebetarnausime, jo nebeklausysime V.Myk-Put.
ǁ liepti tekėti: Siuñtė mane motynėlė už kraučuko bernužėlio DrskD138. Tėvulis leido, motulė siuñtė, dukrelė pati nėjo (d.) Žln.
2. per tarpininkus, tam tikromis priemonėmis teikti, perduoti: Tarybų Lietuvos darbo žmonės siunčia į didžiąsias statybas stakles, mechanizmus ir įrengimus (sov.) sp. Fabrikai dirba, siuñta visur, maino Pp. Parduoj visą gaspadorystą ir siunt' [vaikui pinigų] Lz. Anas vaikam pinigus siuñčia Dv. Ale tenesidžiaugie: gal dar ir anam reikės sių̃sti LKT102(Vg). Iš Tamstos, rodosi, viską, ką siuntęs, esmu gavęs KlbXIV165(K.Būg). Siunčiu ir korektūros lapą kartu KlbV108(J.Jabl). Ma[no] tėvas negrįžo ir gromatų nèsiuntė Dbč. Siuñčia lakštus in sūnų Aps. Nei lakšto jai siuñčia, nei nieko Šlčn. Siuñčia lapus (laiškus) dukteriai, ir gana LKKXI179(Zt). Siųsimas laiškas J.Jabl. Siųsiu per žalius medžius [laiškelį] in tėvelio namučius (d.) Čb. Indultą sių̃sdavo pri vyskupo Jrb. Siųsti kam linkėjimus NdŽ. Jis siunt savo žodžius ant žemės, greitai teka jo žodis BBPs147,15.
^ Par šunį dešra nesiunčiamà Jrb.
3. nurodyti, kur kreiptis pasiinformuoti: Norinčius dar aiškesniai apei tą žinoti, siuntu į viršiaus minavotus raštus S.Dauk.
4. kokia kryptimi leisti, skleisti: Saulė sušildys. Žiūrėk, ji vis aukščiau, vis daugiau siunčia savo spindulėlių, vis labiau šildo Vaižg. Iš kiekvienos akies siunčiami impulsai į galvos smegenų žievę joje susilieja, todėl susidaro vieno daikto įspūdis V.Laš.
| Išskrido [paukščiai] į pietus, siųsdami iš padangių žemei ilgesingą giesmę rš.
ǁ mesti, sviesti: Siųsk bliūdą į žemę su tokia kernazyne (prasta sriuba) Tl.
5. duoti patirti: Tai nelaimę dievai siunčia, blogus ženklus mudum jie duoda V.Krėv. Drignė tai dangaus znokas, kad Dievas nepyksta an žmonių ir siunčia žemėn džiaugsmą LTR(Slk). Tik Zubrys Perkūno šaukė, kad siųstų leistų jo galvon žaibus savo V.Krėv.
◊ ridi̇̀są sių̃sti Trš kūlėjams slapčia ištepti spragilo kotus derva, kad susitepliotų (toks juokavimas).
apsių̃sti, apsiuñčia, àpsiuntė tr. Rtr; Q81, MP179, Sut
1. Aplinkui siųsti, apsiųsti LL116.
2. visiems ar daugeliui nusiųsti, tam tikromis priemonėmis įteikti: Àpsiunčiau į skridinį gromatas apie smertį savo genties J. Daugumui [vokiečiai] apsiuntė popierius, kad pildytų [rekvizicijas] Upt.
3. apgaubti, apšviesti: O apsiunčia jį dvasia savo MP179.
atsių̃sti, atsiuñčia, àtsiuntė tr. K, Š, Rtr, DŽ1; H, R, Sut, I
1. DŽ paliepti ateiti, atvykti: Atsiųsk vaikų kurį J.Jabl. Jis manęspi jį atsiuntė CII632. Atmisiųsk, meldžiu, vieną iš vaikų Ch2Kar4,22. Atàsiuntė paklaust, kiek mokėt Klt. Atàsiuntė bernioką, kad pamačyt susemt Smal. Àtsiuntė kumiečių dvyleka porų i pasakė, ka visą žemę suplūgavoti ir apversti Nv. Dievas sūnų savo atsiuntė nuog aukšto Mž155. Ponas mane atsiuntė, kursai tau pasrodė ant kelio VlnE143. Atsiųsti teikės sūnų PK157. Kodėlei tu mane čia atsiuntei? BB2Moz5,22. Eimi tieg top, kursai mane àtsiuntė DP216.
2. per tarpininkus, tam tikromis priemonėmis perduoti, įteikti: Vienu luomu (orig. łúmu) àtsiuntė daug piningų J. Prašė, kad atsių̃stau pinigų šventėm Klvr. Prašo bočios: atsiuñt' man grašių daugiau Lz. Lakštą atàsiuntė, patagrafiją atàsiuntė Pb. Neatsiuñčia sūnus nė kortos (laiško) Pls. Atàsiuntė lakštą, ką sveikas Ml. Lakštą àtsiuntė, ka buvo macnai kvara Asv. Lakštą kas atsių̃s, tai eš ir turėsiu Nmč. Popiežius Aleksendra VII atsiuntė raštą, iškelantį Sapiehą į Žemaičių vyskupus M.Valanč. Atsiųsiu vyno išgerti ir užkąsti V.Krėv. Yr àtsiųstos dovanėlės nuo jauno bernelio JD1481. Broliukai mūsų, jaunasiai mūsų, kokią atsių̃si mum dovanelę? (d.) Slk. Duktė negrįžo ir motinai žodžio neatsiuntė rš. Atsių̃sk man žinią J.
| refl. tr.: Savo [reikmenis] atsisių̃st galima Nmč.
3. duoti pasireikšti, paleisti veikti: Ir atsiuntė vėją ant žemės BB1Moz8,1. Eš atsiųsiu patvaną vandinio ant žemės BB1Moz6,17.
4. suteikti, paskirti: Priduos mumus palinksminimo ir stiprumo, idant šitą kryžių, kurį mumus atsiuñčia, pakelt galėtumbime DP151.

×dasių̃sti, dasiuñčia, dàsiuntė (hibr.) žr. atsiųsti 4: Kap nevaikščiosiu, tai kad Dievas smertį greičiau dasių̃st! Dglš.
įsių̃sti, įsiuñčia, į̇̃siuntė tr. Rtr, NdŽ; M
1. liepti įeiti: Vaikus į̇̃siuntė pirkion, kad negirdėtų barimosi, nepadorių žodžių Š. Įsiųsk į vidų, lai įeita Šts. Į̃siuntė mergelką piningų prašyti Rdn. Kas tave iñsiuntė in kiemo? Šlčn. Čia medžiasargis insiuntė skrudėlę, kad pavadintų jo pačią BsPII242.
ǁ liepti įlipti: Būdavo, paims, medin insių̃s žmogų i šauna Švnč.
2. K žr. atsiųsti 2: Žinias, tamstos įsiųstas, pasinaudosime … savo vietoje A1884,103. Prenumeratoriai … nėra visus piningus įsiuntę A1884,216.
| refl. K.
išsių̃sti, išsiuñčia, i̇̀šsiuntė tr. K, Š, Rtr, DŽ1; H158, R, Sut, M, LL295
1. paliepti išeiti, kur nueiti: Išsių̃sti ką iš namų NdŽ. Išsių̃sti ką kelionėn NdŽ. Ìšsiuntė vakare auklelę įnešti iš kamaros pakulų kuodelį Všv. Ìšsiuntė pačią apsipirkti i negalia sulaukti Rdn. Ta [moteris] vaikus tus i̇̀šsiuntė kitur palakstyti Trk. Karalius Zigmantas Augustas 1560 m. išsiuntė Jokūbą Laskauskį, Kališe gimusį, kad Žemaičių žemę kiaurai išmieruotum M.Valanč. Ragana išsiuntė savo dukterį pažiūrėti, kaip toji verps marškinėlius VoK132. Tą vaiką i̇̀šsiuntė karvės pakelti Varn. Ir man[e] sūnus i̇̀šsiuntė paklaust ponip, ar anduos savą dukterį až mane (ps.) Lz. Ir išsiuntė [faraonas] ir atvadindinojo visus burtininkus Egipto ir visus žynius BB1Moz41,8. O ans išsiuntė du iš mokytinių savo Ch1Mr14,13.
| refl.: Jis žmogus išsisiuñčiamas (išvaromas, išprašomas): kai ateina, tai tris dienas išdienoja Dkš.
ǁ specialiai kur paskirti: Rudenį mane išsiųs į zootechnikos mokyklą rš. Nu tad aš nognai įtikau gerai, ta muni anie norėjo išsių̃sti mokyties Sd. Klaipėdo[je] mokės ir i̇̀šsiuntė į Vilnių dirbti Plng. Biedni žmonys jau mažiausius vaikus išsių̃sdavo žąsų ganyti KlvrŽ. Ìšsiuntė in vidaus daktarą Klt.
ǁ LL20 ištremti, išvaryti: Išsių̃sti į katorgą NdŽ. Tai potam jį apsūdijo, kad išsiųst DS361(Viln). Gali kur išsių̃stie ažu kaltybę Dgp. Kodėl atejot manęsp, noris nopkenčiat manęs ir ižsiuntėt mane nuog savęs? Ch1Moz26,27.
^ Aš tave išsiųsiu, kur pipirai auga KrvP(Mrk). Aš tave išsiųsiu, kur velniai vaikus peri KrvP(Mrk).
2. DŽ per tarpininką, tam tikromis priemonėmis išleisti įteikti: Išsių̃sti paštu NdŽ. Laivais išsių̃sti NdŽ. Hidroelektrinės statybai išsiųstas bokštinis kranas ir transporterių siunta sp. Aš i̇̀šsiunčiau (išleidau) gromatą J. Vaikams i̇̀šsiunta laišką, o sulaukti [atsakymo] negalia Jdr. Tada buvo išsiųstos gromatos … kožnump žmoniump BBEst1,22.
| refl. tr. Rtr, Ser: Neliesk mano laiško, aš pats išsisiųsiù Š.
ǁ tam tikrą laiką siuntinėti: Kelis metus siuntinius i̇̀šsiunčiau Jdr.
◊ iš pasáulio išsių̃sti nužudyti, nugalabyti: Ant galo randas tokie, kurie ir artimuosius savus ižg to pasáulio ižsiuñčia, idant jų turtą apvilst ir turėt galėtų DP126.
sprãgatį išsių̃sti nubausti: Kad in jūs Dievas išsių̃stų kokią sprãgatį Arm.
nusių̃sti, nusiuñčia, nùsiuntė tr. K, Rtr, DŽ1; SD217,203, KlC104, H153, Q558, R420, Sut, M
1. paliepti nueiti, nuvykti: Nusiųstas SD279. Nusiunčiu pas ką R64. Nusių̃sti daktaro NdŽ. Jis nùsiuntė piršlius pas tą karalaitę NdŽ. O mane gig pas darbą nèsiuntė tokį, tiktaik kana nusių̃st, kab aš ką pirkčia, ot kam mane vis siuñtė LKKII208(Zt). Nusiuntė visus kap vėju Švnč. Vyrą nùsiuntė paveizėti, a vieto[je] šienas Grd. Į jaują jauną, mažą nenusių̃si niekad (bijodavo eiti) Sk. Nusiuntė mane sunkian darbelin, sunkian darbelin in akmenėlį (malti) KrvD95. Itas nùsiuntė jau maskolius itop vagiop, jau kad jį atvest cėrop (pas carą) Lz. Jėzus nusiuntė du pasiuntiniu savo, bylodamas jiemus VlnE1. Teikės mūsump čia, ant svieto, nusiųst sūnų savo PK16. Ir Dovydas nusiuntė paslus, idant ją atvestų BB2Sam11,4. Apvilkęs jį baltu rūbu, nùsiuntė Pilotop DP104. Meldžiu tave, tėve, idant jį nusiųstum̃bei ing namus tėvo mano DP267. Pone, numigisiųsk teipag kokį Ananijošių MPIII15. Nusiuntė jop vyriausius žydų, prašydamas jį, kad ateitų ir pasveikytų tarną jo Ch1Luk7,3.
^ Nusiųsi durnių šitą, paskui siųsk ir kitą Vlk. Nùsiunčiau – parnešė, pats neparėjo (lazda ir obuolys) BsM23.
| refl. MKr26.
ǁ paskirti kur būti: Daug vaikų an Pavalakės nùsiųsta mokintis Pls. Ma[no] brolio duktė tepgi nusiųstà žu Vilniaus mokintis Pls.
^ Nusiuntė, kur duonos nekepa Plv.
2. DŽ per tarpininkus, tam tikromis priemonėmis pateikti, įduoti: Nusiunčiu ką kam SD282. Jis nùsiuntė jajai pinigų par pasiuntinį J. Dar reikia du lakštai nusių̃st LKKIII184(Arm). Rašyt rašė, bet, ar nùsiuntė, nežinau Rod. Jūs surašykit man margą gromatėlę, tai aš nusiųsiu in savo mergužėlę LTR(Kpč).
| prk.: Visi galai bus nùsiųsta: akim neregėsi, ausim negirdėsi [senatvėje] Dglš.
◊ į aną̃ pasáulį nusių̃sti užmušti, nugalabyti: Kiek dvigalvio erelio tarnų jis nusiuntė į aną pasaulį! rš.
pasių̃sti, pasiuñčia, pàsiuntė tr. K, Š, Rtr, DŽ; Q120, R8, Sut, M
1. paliepti kokiu reikalu nuvykti, nueiti: Vyresnysiai vaikas visuomet eina te, kur jį močia pasiuñčia Skrb. Pusmergė pri rankų jau, šį tą ten pasių̃sti Krtn. Pàsiuntamas vaikas, atsikiša mun ejimai Krš. Kur pàsiunčia eitie LKKII226(Lz). Pàsiuntė brolis muni arklių paveizėti Tl. Gaspadorius pieminį pàsiuntė kaži kur ten tolien Nv. Anas sūnus pasiųsdavo ažu piemenis KlbIV80(Mlk). Ana pasiųsta neryžės atnešti vandens, nebus atkakla J. Kai stambas, kai žagaras – niekur nepasiųsi̇̀ Klt. Kaip mietai vaikai – nepasiuntami̇̀ Krš. Pasiunčiamoji mergaitė M.Unt. Garbinkime ir branginkime kunigus, priderančiai pavadintuosius ir pàsiųstuosius mūsump DP205.
^ Miegantį pabudini, tinginį pasiunti – tikt netuščia vieta B438. Pasiuntė ežį mielių parnešt LTR(Grk). Jį tik pasiųsti smerčiui marškinių parnešt Plv. Tave tik smerties pasių̃st ieškoti Igl. Pasiųsk karvę silkių pirkti LTR(Šmk).
| refl. tr., intr.: Ganyti netinki, gal geriau tiksi man kur pasisių̃sti NdŽ. Geras vaikas, pasisiuñčiamas Dkš. Toks spritnus berniokas, ar kur pasisių̃st – net gera Dgl. Jeigu aš savo vaiko negaliu pasisių̃sti, kur reik, kam ir auginu Krš. Dabar jau vaikų niekur nepasisiųsi̇̀ Dglš. Toks jau neklaužada – niekur jo nepasisių̃si Srv. Pjauni rugius ištroškęs, tai nor turi [vaiką] vandenio pasisiųst Lp. Šito mašina maklinėja (važinėja) teip, kur reikia pasisių̃sti Slm. Darbinykų kai velnių peklė[je], o kai reikia pasisių̃st, tai nėra ko BM76(Vb).
^ Pasisiųsk mulkį, tai ir pats eik paskui NžR. Pasisių̃sk subinę ir pats drauge eik Jrb.
ǁ specialiai paskirti kur būti: Buvo ant ligoninę pasiuñtę, ant Vilnių LKKVI282(Nj). Čia bengė [mokyklą], pàsiuntė į Vilnių Trš.
2. per tarpininkus ar tam tikromis priemonėmis įteikti, įduoti: Dovanas pàsiunčiau paštu NdŽ. Kam pasių̃sti žinią NdŽ. Rytojaus dieną jis pasiuntė Skrodskytei raštelį, kad nori su ja pasimatyti svarbiu reikalu V.Myk-Put. Jis pasių̃st tų pinigų negali Klvr. Kai po kelių dienų mano tėvai paskerdė kiaulę, motina pasiuntė skerstuvių ir Pečiūrienei A.Vien. Tujau, matai, pàsiuntė čia biednysims dalyti miltus Knt. Kankinio vainiką pasiuntė tau dangus (iron.) J.Gruš.
| Iš tolo per tvorą pasiųstas bučinys – ir širdys liepsnoja B.Sruog.
3. kokia kryptimi paleisti sklisti: Centrinė nervų sistema per sekundę pasiunčia 50–200 impulsų V.Laš.
◊ į ámžinastį pasių̃sti Skr numarinti.
po velnių̃ pasių̃sti iškeikus pavaryti: Juk jis sykį net savo dvaro inspektorių pasiuntė nuo daikto po velnių I.Simon. Ir jeigu kas šią minutę pakištų Gediminui bokalą, vargu ar susivaldytų, nepasiuntęs po velnių J.Avyž.
žvaizdžių̃ skaitýti pasių̃sti nužudyti: Po karo ir Sedoje pàsiuntė ne vieną žvaizdžių̃ skaitýti Brs.
parsių̃sti, parsiuñčia, par̃siuntė tr. K, Š, Rtr, DŽ1; SD1108, H189, Q621, R, Sut, M
1. paliepti pareiti, parvykti: Netiko (nepatiko) tarnauti, par̃siuntė numie Pvn. O dabar ponas nenor ją vest, o parsiuntė ją namo BsPI5. Ir paniekino jį Herodas su kariu savo ir…, apvilkęs rūbu baltu, ir par̃siuntė Pilotop atgalios DP164. Parsiuñčia tarną DP276.
2. per tarpininkus, tam tikromis priemonėmis perduoti, perteikti: Parsių̃sti pinigų NdŽ. Juk ten liuob uždirbti piningų, parsių̃s broliams i tėvams Ms. Dukteri ižg miesto plono materijolo par̃siuntė Drsk. Ji laukė pakvietimo – manė, kad sūnus pinigų nors kiek parsiųs V.Krėv. Kareivis par̃siuntė laišką, kad po tos pušies yr pakavoti piningai Všv. Ei, cit, neverki, mano mergelė, aš parsiuñsiu tau dovanėlių JD561. Tylėk, neverkie, mergužėle mano, aš parsiųsiu gromatėlę TDrIV161(Mrk). Oi brolyt, brolyt, brolytis mūso, ką tu parsiųsi mums trims sesutėms? LTR(Rmč).
| refl. tr. Ser.
ǁ siunčiant grąžinti: Ji mūsų ponui žiedą par̃siuntė NdŽ.
pérsiųsti tr. K, Rtr, Š, NdŽ; LL190
1. pergabenti, perkelti, perduodant kitiems: Tę buvo nuvežę, tai turėjo šę pársiųst Jrb. Nuvežė į Šiaulius [ligonį], iš ten pársiuntė į Vilnių, gydė Krš.
2. DŽ1 per tarpininkus, tam tikromis priemonėmis perduoti į kitą vietą: Čia tos senikės nerado, pársiuntė piningus į Raudėnus, kur agistruota (registruota) Krš.
| refl. tr. NdŽ: Nuvežė tę, tai jiejie pársisiuntė pãts namõ Jrb.
prasių̃sti, prasiuñčia, pràsiuntė tr.
1. K, Sut, NdŽ pasiųsti pro ką nors.
2. (dial.) žr. išsiųsti 1: Jį prasiuntė šalin, ė man an ausies pašnibždė[jo] Ml.
| refl. tr.: Tėvas prasisiuñčia sūnų: eik tu, sūnau, iš po kirvio (ps.) Tvr.
3. padaryti tarpą, praskirti: Paput', vėjeli, prasiunt' [v]andenį – aš eisiu in motulę (d.) Prng.
prisių̃sti, prisiuñčia, pri̇̀siuntė tr. K, Rtr, NdŽ, DŽ1; Q657, I, LL94
1. atsiųsti daug ko: Tėvas pri̇̀siuntė visokių rūbų, pripirko žemės Dgč.
2. (sl.?) KlK18,7 žr. atsiųsti 1: Prisiųsk man savo angelą, kad tas mane užstotų prš.
3. (sl.?) žr. atsiųsti 2: Kas dovanas pri̇̀siuntė mošelei? Ml. Prisių̃sti paštu NdŽ.
| refl. tr. NdŽ.
4. (sl.?) žr. atsiųsti 4: Kad tau smertį prisių̃stų greičiau! J.
susių̃sti, susiuñčia, sùsiuntė tr. K, NdŽ keliems ar iš kelių kartų atsiųsti kam tam tikrą sumą, tam tikrą skaičių: Apie šešis šimtus rublių sùsiuntė Lp. Sùsiuntė piningus kostimukuo nūsipirkti Pj. Jau kelmo darbas būs: susiuntė du pakvietimu [vekselius išpirkti], o aš piningų neturiu Šts.
| Nereiks nei dirbti: matome „Garse“, kiek mums susiunčiama Vaižg.
užsių̃sti, užsiuñčia, ùžsiuntė tr. K, J, NdŽ; SD162, Sut
1. paliepti kur užlipti, užeiti: Vaiką ùžsiuntė an viršaus linų grįžtikės Rdn. Užveizdui kartą vieną baudžiauninkytę ant klėties užsiuntus …, ji, ant klėties užlipusi, pamačius poną čion bestovintį BsV270.
2. Lš paskatinti eiti, vykti kur, užsiundyti: Kiba kas čia šiandien ùžsiuntė tų ubagų Alk. Užsiunčiu ant ko SD170. Užsiųstas SD167. Greičiausiai kas tyčia šiuos vagis ir chuliganus užsiunčia rš.
3. užleisti ant ko kokią nesėkmę: Kodėl jūs nesimokot, ar jus ùžsiuntė?! Al. Kiba jau ùžsiųsta, ka tep nesiseka Pv. An manę vis viena kai velnio ùžsiųsta (niekas nesiseka) Ml. Kiba ùžsiuntė! (sakoma, kai negalima atsiginti nuo derlių puolančių paukščių, gyvulių) Krsn. Po pietų, lyg ùžsiųsta, miegas ima Mrj.
4. leisti kam ką patirti, skirti kaip bausmę: Dievas todėlei ligas ant žmonių užsiunčia, idant anus teipo pakūtospi priverstų BPII461. Tada užsiuntė ponas didį vėją ant jūrių BBJon1,4. Lytaus ir tvano tytveiką tu užsiunti tai šaliai PG. Aš išpažįstu ir žinau, jog tu man tą vargą esi užsiuntęs brš. Tada dūmojau kerštą savo ant jų išlieti ir visą mano rūstybę ant jų užsiųsti BBEz20,8.

Daugiau informacijos

pérsiųsti

Apibrėžtis

Daugiau informacijos

dapi̇̀lti

Apibrėžtis

pi̇̀lti, -a (-ia, pẽla), pýlė (pýlo) K; H, R
1. tr. SD131 daryti, kad lietųsi, bėgtų į vidų (apie skystį): Geria ir geria, nespėju pilt Vb. Pilk ir veizdėk, kad nebėgtų patekliuo J. Pi̇̀lk daugiau [pieno], kad nori Nmč. Pastatyk [v]andiniuo pi̇̀lti bosą Slnt. Mūsų katilas keturiais viedrais piliamas Pbs. Toks čaininkas buvo viedro pi̇̀lamas – visą išgers Trk. Užkaisk katilą [v]andens, šešiais viedrais pilamą S.Dauk. Sūdelis, iž kurio vyną ir vandenį kielikan pila prieg mišiai SD2. Žibalo gal reikia pi̇̀lt? Plm. Pẽla pieno [į kukulienę] i pavirina Pj. Leika, vandens pilamà Škn. Vandens pilamóji gelda Krt. Su riešuto kevaluku vaikas pẽla vandinį į karvės pėdą Lkv. Ein dukrelė jos pirma, pilia vyną į stiklą NS939. Sveika, burna, nebūk durna, piliama išsižiok! Klov. Pi̇̀lia arielką (suverčia į gerklę nenorinčiam gerti) kai arkliui vaistus Vžns. O jei vanduo ant sėklos pilama būtų BB3Moz11,38. Ir pylė aliejaus patepimo ant galvos Aarono BB3Moz8,12.
| prk.: Gegužės vidudienio saulė gausiai pylė iš dangaus šilumą ir šviesą į juoduojančius arimus ir jauna žole papurusias pievas V.Myk-Put.
^ Nepilk vandens į jūrą, ji ir taip pilna LTR(Šmk).
| refl. tr.: Pienuko ar į stiklines gausma pi̇̀lties Lkv. Seserys kopūstų bliūdą išvirs, padės ant stalo – pi̇̀lkias i valgyk Akm. Nenoriu mėsos, barščių pi̇̀lsiuos Skr.
ǁ tr., intr. Ds lieti kokiu skysčiu ant ko: Kad pilsiu še šaukštu barščių, ir išėjęs riogsok sau apsibuzojęs! Jnšk. Piltum in šunio – i šuo spiegt[ų] nuo tokio viralo (labai negardus) Švnč.
^ Kaip ant krosnies pila (daug geria) B.
piltinai̇̃ adv.
| prk.: Kelias, vedąs per Šalteikių kaimą, piltinai nupiltas rasa I.Simon.
ǁ tr. dėti, nešti (medų): Bitys medų pi̇̀la į korį Lž. Kai [vasarą] indėsi korį, tai bitės pil̃s medų, o rudenį tik išlaižo Všn. Jeigu seni koriai, bitės į juos medaus nèpilia Rm.
ǁ tr. semti, užlieti: Laivą jų šturmu bepilant, … priejo Kristausp BPI201.
ǁ refl. plūsti, sklisti: Kalnais ir kloniu pylėsi grynas auksas (saulės spinduliai), nes saulė jau aukščiau uolų buvo pakilus Mš.
| prk.: Maldos Viešpatiesp … ne tuščiai pilas DP550.
2. tr. SD360, Grv berti iš ko kur, į ką: Grūdus pi̇̀lia maišan Dv. Avižas pildamas, nemurdyk J. Jis pirm pylo rugius į maišą Pn. Lįsk į bulbių piliamą kamarą, ten niekas tavęs neras Rd. Žmogus liepė pi̇̀lt in keturias krūvas Lar162. Iškultus grūdus pýlėm an tos aslos Krm. Aš vežiau, o jis pýlo grūdus tiesiai aruodan Krs. Pamotėlė raganėlė pylė duobę žarijėlių J.Jabl. O tu taboka, mano tvirtoji, jau aš tave netrinsiu, nė į ragą nepi̇̀lsiu JD1007.
^ Iš miego miegos nepilsi LTR(Krž). Pilsi dieną, pilsi naktį – kiaurą [a]ruodą nepripilsi LTR(Vdk).
| refl.: Dar̃ mūs tę visas javas pi̇̀liasi (pilamas) Lz. Šiemet visos bulbos pirkaitėn pil̃sis Dglš.
ǁ žerti, mesti (biralus): Jau tiek apsileidę, kad an kiemo pi̇̀lia [šiukšles] Ob. O aš pamaniau, kad dėdienė man jau pilsi pelenų kojinę tiesiog į akis J.Paukš. Tą pasakęs, pylė žemėn nuo pečiaus raudonuosius, liepdamas brolius susirinktie BsPII315.
ǁ barstyti: Visokių tručyznų pi̇̀lia pi̇̀lia, tai ir grūdai nebekokie Kp. Daugiau pi̇̀la kokį zuperį – mėšlo mažai teturi Grd. Kad ir žemė juoda, dėlto grūdus pili̇̀ Ds. Pavasarį i druską pẽlam, kad žolė neaugtų Krž.
ǁ daryti, gaminti pripildant: Vieni plėšo, antri pi̇̀la pūkų patalėlius JV1032. Pūkų piltos paduškėlės ir šilkiniai vystyklėliai NS169.
3. tr. Kv gerti: Ji kai kubilas – pi̇̀la ir pi̇̀la Gs. Uzboną vandenio nusinešė, pi̇̀lia i pi̇̀lia Sml. Pi̇̀la i pi̇̀la tą arielką Všv.
| refl. tr.: Tatai tą arbatelę pi̇̀las ir pi̇̀las, o kieto nėko negali valgyti Plt.
ǁ versti gerti, girdyti: Pýlė, pýlė, iki užpylė akis (galą gavo) Gs. Tas veršis buvo vaistais pi̇̀lamas (labai daug vaistų jam sugirdydavo) Trk.
4. intr. birti: Javai gerai pi̇̀la (pakulūs) KII172.
| refl.: Gaidžiai pešas, kapojas, net plunksnos pi̇̀lias! Slk. Kap sukrėsi baronaitį, grašiai pil̃sis (ps.) Lz. Smėlys iš apačios pi̇̀lias pi̇̀lias, bet da suslaiko Str.
ǁ tr. byrant patekti, užberti: Kaip te dirbsi, kad smėlys akis pi̇̀lia JnšM.
5. intr. Ktk, Gd, Ds, Ldk, Al, Kt smarkiai lyti, žliaugti: Tai pýlė kaip su kibirais! KII111. Lietus taip baisiai pylė, kad tėvas uždarė langus P.Cvir. Pamatysi, kad iš tos debesies pi̇̀ls! Up. Lietus pylė kaip iš kibiro, bet senam poetui buvo šilta ir jauku prie krosnies J.Balč. Kad lyna, kad pẽla, kaip iš viedro verta! Lkv. Sakei, kad šiandien nelis, o žiūrėk, kad pila, tai pila, net balos tyška! Mrj. Lietus kad pýlo, visi šlapi parėjom Krs. Jau nely[ja], o tei pýlė pýlė, sakiau – nenustos! Jrb. Kad pi̇̀lia, tai pi̇̀lia: visą parlis, kol parlėksi Vad. Niaukstos, niaukstos, ant vakaro galia lietus imt pilt Jnš. Niaukiasi, ot pil̃s lietus! Pc. Kaip užejo pilti, lyti, nė kelio nematyti Šts. Lyja, par kaklą pi̇̀la, o jis eina Skr.
| refl.: Iš debesų ėmė piltis lietus rš.
ǁ tr. lietui merkti, šlapinti: Dabar jau jį pi̇̀la Btg.
ǁ intr. (krušai) kristi: Tep man šalta pasdarė, vis tiek ledais ėmė pi̇̀lt Nč.
^ Man visam šalta, ledais pi̇̀la Prn.
6. tr., intr. Vkš, Vvr gausiai sunktis, tekėti (iš organizmo): Prakaitas pi̇̀lte pýlė BŽ103. Pradėjo prakaitas pi̇̀lti Trg. Sergu – pi̇̀l muni prakaitas Grd. Sykį jai prakaitas pylė, sykį šaltis krėtė Žem. Prakaitas pi̇̀la, visas lyg apsvaigęs Ss. Mano kaktą da pila šaltas prakaitas V.Kudir. Prakaitas pilia kaip vanduo be apstojimo Lnkv. Šiandiej trečia diena ant drapanų, o vis da pi̇̀lia Vb. Baltieji pilia (moterų liga) Ds.
| refl.: Ašaros pylėsi iš akių brš.
ǁ tr. lietis, siūbtelėti: Šiluma čia pi̇̀la visą, atšaliau atsisėdau Ob.
| refl.: Aloyzui kraujas staiga pylėsi į veidą, širdis smarkiai plakti pradėjo J.Paukš.
7. tr. duoti (prievolę, duoklę): Žemė vieni raistai, o už ją reikia pi̇̀lt kap už gerą Pun. Įsakė, kad žmonės vyskupo valsčiaus kas metą piltum klebonui pyliavą M.Valanč. Dideles pyliavas reikėdavo pi̇̀lt Erž. Anie par teismą išimtinę pýlė Krš.
8. tr. prk. daug mokėti: Pi̇̀lia ir pi̇̀lia pinigus tiem traktoristam Šmn. Ką daktarams ir vaistininkams pilti pinigus, tai verčiau kailiniukus įsigyti rš. Jam pylęs pilsiąs pinigus, kad nepyktų Blv. Ponas gali pilti – turi iš ko Žem. Pils bagočius šimtelius ir išvaduos sūnelius JD1120.
| refl.: Pylės piningais ir netrukus išsipirko Šts.
9. tr. kasti (kauburį, apsauginį pylimą): Pilu pylimą SD368. Nėksai nežino, kas tas piles ir tas pylas par versmes ir ežerus yra pylęs, nes jog yra piltos, tą akys kožnam rodo S.Dauk. Pila volą apie miestą CII503.
| Muno tėvas pasakojo, ka [tą kalną] pýlė su kepuriums baudžiavų laikais LKT104(Pd). Netoli nuo šitų kalnų stūkso didokas piltas kalnas, kuriame esąs palaidotas kuningaikštis Gediminas A1884,46.
^ Aš jam kalną pyliau, o jis man duobę kasa B. Kas tau duobę kasa, tu jam kalną pi̇̀lk – ve, ma[n] tas tai nepatinka Šmk.
| refl. tr.: O kaimynai iš visų pusių kas kartas didesnius kalnus pilasi, kas kartas tą slėnį giliau užtvenkia Žem.
ǁ kauptuku purenti, kaupti: Mūs bulbos jau išdygę, biržėm pasodinom, rankom reiks pi̇̀lt Lz.
10. tr. Yl taisyti, žvyruoti (kelią): Kelius pýlė vyrai Vn. Sako, Jonis šiandieną pilą̃s kelius Slnt. Miestely [kelią, gatvę] pylė Lp. Gražus kelias, smėliu piltas Ps. Kab užeina [mašina] an to pi̇̀lto kelio, tai gerai Rud. Ten aukšti stenderiukai, pilti vieškeleliai, grįsti tiltai, margi dvarai mano tėviškelėj KlpD29. Pi̇̀la katrą metą su žvyru tą kelį Vgr. Katras kelias ant jūrelių, tai žvyreliu pi̇̀ltas JD578.
ǁ plūkti (moliu): Stuba ne grįsta, o pi̇̀lta Šmk.
11. intr. tankiai dygti, želti: Jei grybai labai pi̇̀la, tai kokia negeruma bus (priet.) Rud.
| refl.: Šiemet žolė pi̇̀lias baisiausia, nespėji ravėt Klt. Išnaikino [mišką], dabar pi̇̀lias naujas Aps. Alksniukai tik pi̇̀lias neartoj dirvoj! Ktk. Dar̃ po kožnai nakčiai žolė pi̇̀las Lp. Žolė tik pi̇̀lias po lietui! Skdt.
| Toks jaunas, uosteliai vos tik pilasi Žem. Vyrukas netgi! Ir ūseliai jau pi̇̀lasi Lp. Jau piliasi [vaikui] plaukiukai Msn. Tokie juodi plaukiukai pi̇̀las Krš.
ǁ refl. tankiai, gausiai sužysti: Daros pievos labiau vis margos: žiedais kožnas augalas pilsis rš. Ir teipo pi̇̀lias rugių žiedeliai, net padūmavę esti laukeliai LTR(Dgl).
12. tr., intr. berti spuogais, pūslėmis, spuoguoti: Blauzas pradėjo guzais pi̇̀lti Grd. Kas čia yra: muno vaikus pẽla nū daikto Pj. Ėmė šašai pi̇̀lti vaikus Trg. Skauduliai didžiau pýlė – nusigandau Grd. Pýlė pýlė pūslėm, jos trūksta – nor gyvą vežk ir apkask Vlk.
13. tr. dažnai dėti (kiaušinius): Vištos kasdien pi̇̀lia kiaušinius Ut. Vištos pýlė pýlė kiaušinius ir susturėj[o] Arm.
14. refl. pradėti būriais, gausiai eiti iš kur: Kap ėmė pi̇̀ltis [žmonės]! Lp. Iš bažnyčios žmonės pylėsi pro didžiąsias ir šonines duris A.Vencl. Žmonės kaip tamsus srautas pylėsi į kiemą rš.
15. refl. vienam po kito atsirasti, kilti: Kunigėliui taip lengvai žodžiai pylėsi, nei sykelio jam kostelėt nereikėjo S.Čiurl. Pilasi klausimas po klausimo J.Paukš.
16. refl. spurti, irti, nesilaikyti (apie audeklo kraštus): Reikia atmėtytie, o tai pi̇̀las labai Grv.
17. tr., intr. Btg, Rdm, Vlk, Ppr, Kal mušti, lupti: Ar esi gavęs pilti? J.Jabl. Vaikas pi̇̀lti gaus, duosu! Sg. Lekia i pi̇̀la [šunis] su karte Ar. Nu tėvas pýlė [jį] iš vadžių kaip šunį juodą Šln. Aš nė vieną kartą pi̇̀lti nesu gavusi nū tėvo Prk. Pýlė tėvai, spaudė mokyties, o aš taip nenorėjau! Krš. Puolasi pi̇̀lt – piktas Drs. Nu tik pilti, nu tik pilti su tuo diržu, ir nebliko ligos! Šts. Tas žmogus kaip ėmė pilt grėblykščiu – tol davė, kol pasakė BsPIV116. Jau jį paėmė kariaunon – jam niekas nesiseka: jis gauna gerai pilt BsV334. Aš nusvysiu šilko lyną, insivysiu kampan vyrą, tai dar ir duosiu, tai jau ir pilsiu! TŽI257. Nurimsta lyg šuva, gavęs pilti rš.
| refl. intr., tr.: Pasigėrė, paskui vali pi̇̀ltis! Gs. Pliaukšt, pliaukšt pradėjo pi̇̀ltis viens kitą! Šln.
ǁ intr. Krkn, Antz, Mrj, Btg smogti, tvoti, rėžti: Kad aš tau pilsiu į kuprą, tujau parietėsi! Dr. Nė pats nepajutau, kaip pyliau kumščiu jam į veidą J.Balt. Kad pýlau arkliui botagu! Glv. Ka[d] pýlė, ka[d] pýlė diržų! Plv. Pi̇̀la rykščių, ka neklauso Vrn. Aš jam kai pýliau ausin, tai tuoj atsisėdo! Vžns. Avinas … pylė kakta vilkui galvon ir ažumušė! BM47. Kad pilsiu vadelėm par kuprą! Rm.
ǁ tr. blokšti: Kanapes su rankoms į tokius blukinius ruilius pi̇̀lam Klk.
18. tr., intr. smarkiai šaudyti: Pradė[jo] pilt mane nuo Rėksniškės (kaimo pavadinimas) Dglš. Vokiečiai ėmė pi̇̀lt iš araplanų Jrb. Pi̇̀lia, pi̇̀lia, kulipkos lekia Krč. Kas gi bus, kai pradės iš kulkosvaidžių į barakus iš visų pusių pilti?! B.Sruog. Pylėme, kiek nešė šautuvo ugnis rš. Ka ėmė orlaiviai pi̇̀lt, ėmė pi̇̀lt! Prn. Paskui gavom pi̇̀lt (patekome į karo ugnį) Vlkv.
| refl.: Per Nemuną nu i pýlėsi vienas an kito Rmš.
ǁ tr., intr. Jnš šauti: Duok ir mun tą šautuvą, pilsiu ir aš į varną Dr. Pylė iš automato rš. Pýlė žemė[n], radę [banditai] kokį nepatinkamą, ir šventė Krš.
19. intr. Blnk tvieksti, plieksti: Lietus lyja, žaibas pi̇̀lia, pas mergelę čiela mylia (d.) Dbk. Lietus lyja, žaibai pilia, griausmas griaudžia SI249.
| refl.: Kibirkštys pilasi [iš radijo] Rmš. Net ugnis pi̇̀lias po kojom [smarkiai šokantiems] OG455. Kad eina, net žiežirbos pi̇̀lasi Lzd. Net akỹs[na] žaibas pi̇̀lias iš nuvargimo Sdk. Tekinas [su tekėlu], net ugnis pi̇̀lias Aps.
20. tr. drąsiai, atvirai sakyti, rėžti, drožti: Ką tik užgirsta, tai ir pilia akỹs Ds. Išgeriu kiek, ir pilu teisybę į akis rš.
21. intr. Dv, Ssk greitai, smarkiai eiti, bėgti, važiuoti: Kap mañ vijo šuva, tai aš tada pýliau (bėgau) namon! Grv. Kad pi̇̀lia (važiuoja) žmonės iš kermošiaus, net rūksta! Ds. Aš tuomi vieškeliu labai smagiai pýliau (važiavau) Skr. Lig plento turi keturius kilometrus pi̇̀lti Krš. Kinkais arklį i pil' (važiuok) Dglš. Mašinos nesulaukęs, gavau pėsčias pi̇̀lt namo Škn. Pi̇̀lk motociklu, tai da ir krikštynų teks Slm. Pýliau (ėjau) namo, ka net užpakalis putojo Jnš. Tai jau pili namo? Žmt.
^ Pi̇̀lk (jok), kol jaunas arklys – kai pasens, tai ir žingsniu bus gerai Slk.
22. tr., intr. smarkiai, intensyviai ką daryti, dirbti: Par radiją vis tą patį pilia ir pilia (pasakoja, kalba) Ėr. Ot liežuvėlis – tik pi̇̀lia, pi̇̀lia, pi̇̀lia! Mlt. Skaito – kaip poterius pilia (sklandžiai) Lb. Kaip iš kibiro pylė pagyrimus savo dėdei rš. Baikas sumisliam, tai ir pilam (dainuojame) LTR(Bgs). Nū brolio pasimokina i péla – gražių dainų moka Grd. Lig pačiam vidūnakčiui muzika pýlė Ds. Orkestras pylė, net palaukės skambėjo J.Paukš. Pýlėm (šokom) visą vakarą an kiemo, o muzika gerai grajina! Alv. Pildavo [išgėręs] būtus ir nebūtus šokius J.Avyž. Kad pi̇̀lia (šoka) jaunimas, net dulka! Ds. Sueina vyrų pulkas ir pi̇̀lia kortom (kortuoja) Ds. Pi̇̀la (kerta, pjauna) net išsijuosęs Gs. Pilkit (kirskite), vyrai, mišką! rš. Péla (kala), tvera vyrai gardus Grd. Kap pradėjau pi̇̀lt (belsti, daužyti) durysan! Ad. Pili̇̀ pili̇̀ (rašai) i nepritrūksti to rašymo Rdn. Pilù i pilù parašą (pasirašinėju) Brb. Taip ir pila (atlieka) vyrukas valandas PnmA.
| refl.: Pilkitos (kortuokite), kad turit piningų, aš jau esu nusidrožęs su kortoms Rt. Boba kad eina – žiupono palos tik pi̇̀lias (plaikstosi)! Slk.
◊ alỹvos į ùgnį pi̇̀lti kurstyti aistras: Eik, dukrele, į pirkią, tau nedera vienai su tuo jaunikaičiu palikti, nereikia pilti alyvos į ugnį, jis gali dar tave pamilti J.Balč.
ãšaras pi̇̀lti verkti: Ašarų karčių nepaliaunu pilti I. Ašaras iš tikro sugriaudinimo širdies šitame gyvenime pilti Pron.
deviñtas prãkaitas pi̇̀la apie didelį nuovargį: Lai ana daugiau nebipjausto, jau devintas prakaitas pila Ms.
į ãkį pi̇̀lti miegoti: Parvažiavau nuo pieno ir pýliau į ãkį Skr.
į bar̃zdą (į gérklę, į gùrklį, į kãklą, už lū́pų, už snùkio) pi̇̀lti gerti alkoholinius gėrimus: Pi̇̀lk į bar̃zdą: kai skusi, tai rasi Skr. Nėkas nebtaisos atsargos, tik į ger̃klę pi̇̀la Pvn. Jei turi̇̀, i pi̇̀lk į gùrklį Jdr. Pilk alų į kaklą kaip į peklą, o kaip įpilsi, tai rasi J. Koks bjaurybė [vyras]: į kãklą pi̇̀la, o numų nežiūra Krš. Pila už lūpų, pila už snukio, ir y[ra] girtas Šts.
į gálvą pi̇̀ltis jaudintis, priimti kaip tikrą, svarbų dalyką: Nereik visų niekų taip imties į širdį, nepilties į galvą bobų plepalo Žem. Kam taip pilties į galvą – rūpesčiai suėda sveikatą! Žem.
iš kiáuro į tùščią pi̇̀lti Btg tuščiai kalbėti.
[į] káilį pi̇̀lti mušti: Pilsiu niekšams kailį, pilsiu! rš. Pýlė tėvas káilį Sr. A ne už tą patį [liežuvį] ir vyras į káilį pi̇̀ldavo! Krš. Už neklausymą tik pi̇̀lk į káilį! Jnš. Pilk į kailį biesuo už tokį darbą! Dr. O katras kiek pavėlavo, tuoj į kailį pilti gavo LTR(Kbr).
tul̃žį pi̇̀lti pykti, niršti, piktumą nugiežti: Ji ant jo pi̇̀la visą savo tul̃žį NdŽ.
antpi̇̀lti, añtpila, antpýlė (ž.) tr.
1. J, Klk daugiau įpilti, užpilti ant viršaus (skysčio): Ančpýliau pieno ir įmaišiau Pvn. Rast, ant viršaus [grietinės] an[t]pýlus, greičiau susisuktum [kastinys] KlvrŽ. Jūs ant tų likusiųjų vaškinių čystą drungną [v]andinį antpilkiat S.Dauk. Añtpila orielkos ant žolių – i vaistai Jdr. Ančpi̇̀lti karšto [v]andens reik Lž.
2. užberti: Po apačia deda mėšlus bandos arba kiaulių, ant jų viršu žemės antpila S.Dauk.
3. J pridėti priedo (biralų): Pasilygau, ir ančpýlė pipirų gerą žiupsnį Pvn.
apipi̇̀lti, api̇̀pila, apipýlė tr., appi̇̀lti K; R65, Prk
1. Lnt užpilti skysčiu: Tėvas tik api̇̀pilia pelynus ir geria Kp. Apipýliau [mėsą] su vandeniu, tepamirkstie Grd. Tiesk dabar ant manęs jaučio odą ir apipilk statine dervos ps.
| refl. tr., intr.: Apsipyliau kirminą [spiritu] – gluodino sultis kaklams yra gerai Dr. Kamparą geru (geriu) apsipýlusi – kitų vaistų nežinau Šts.
ǁ apsemti, aptvindyti: Marios išlipo iš krantų, apipylė Pamarius ir šalia gulinčias Tyvulių pelkes I.Simon.
2. aplieti, aplaistyti: Su taukais apipilk bulvas J. Apipýlė su žiubalu (žibalu) palangę Rdn. Blynus da taukais api̇̀pilia Vb. Kas liekna, àppilam karvėm siečką Btrm. Reikia piemenį appilt [v]andeniu, tai karvės duos daugiau pieno (priet.) LTIII458(Tvr). Ir appylė jį aliejumi BB1Moz35,14.
| prk.: Visa žemė krauju yra appilta dėl neteisybės Dr.
| refl. tr., intr.: Apsipýliau su tuo alu (alumi) Mžk. Visą pilvą apspýlęs sėdi [vaikas] OG76.
| prk.: Vaikščioja apsipylęs arielkėle (girtas) Antš.
^ Nepilk vandenį prieš vėją – save apsipilsi LTR(Jrb).
ǁ refl. pasrūti: Kad duos par galvą – tas tujau krauju apsipylė Skd. Kraujais apspýlė OG363. Šiandieną prastà skalbties: akys apsipila ašaroms [vėjuotą dieną] Šts. Man ašarom akys apsipýlė iš gailesčio Rd.
| prk.: Dangus kraujinga pašvaiste apsipylė prš.
3. apiberti (biralais): Ką kuomi appi̇̀lti, apkrėsti KII247. Visus takus apipýlė su toms trąšoms, negal' paržergti Rdn. Jumis gėlėmis apipiltų mūsų merginos P.Cvir. Mašina dulkėmi appýlė Mrp. Kol miltų įdeda į varinį, api̇̀pela visą kuknę Lkv. Būtų atlėkus raiba gegutė, būtų appylus raibom plunksnelėm LTR(Lp).
| Apipila mus kruša sviedinių ir kulkų (smarkiai apšaudo) rš.
| prk.: Samanų krūmelis spalgenom appi̇̀ltas, apdėtas (labai apaugęs) Pb.
^ Viena [obelaitė] žydi biškį, o kita kap appilta (labai daug žiedų) Rud.
| refl. prk.: Žydras dangus apsipylė tūkstančiais mirgančių žvaigždelių Žem.
4. kiek nupilti (skysčio), nusunkti: Tas išrūgas api̇̀pilia, ir pilia tą pieną Sk.
5. refl. daug išsrėbti, išgerti, persigerti: Buzos apsipýliau, nat pilvas treikši Pls. Naktin silkė! Paskui apsipilat vandeniu Lp.
6. prasisunkus sudrėkinti (apie prakaitą): Prakaitas apipýlė jo kaktą Lp. Gėda juos apipylė prakaitu Gmž. Šaltas prakaitas apipylė valdovo kaktą J.Balč. Šalto prakaito apipilta, bevėpsant numirs be žvakės Žem.
| refl.: Jonienės šaltu prakaitu kakta apsipylė Žem. Gediminas nubudo drebėdamas, apsipylęs prakaitu rš. Moterys, prakaitu apsipylusios, rinko ir rišo sunkius pėdus rš.
ǁ refl. nutvieksti (ppr. iš gėdos, susijaudinimo): Gerai, kad tamsoje nematyti, kaip apsipila raudoniu Elenos skruostai rš. [Nuo šio pasakymo] Onutės veidas apsipylė apykaisčiu rš. Ugnia apsipylė, nutvertas bemaluojant Šts.
7. prk. gausiai duoti, suteikti: Tegu mañ pinigais api̇̀pilia, ir tai aš až jo neisiu Ds. Kad jis pinigais apipils, tai jis mane gal[i] imt BsPI9. Apipylei dovanomis, ažu kurias nebemoku kaip ir padėkavoti A.Baran. Ko jam netylėt, kad jis api̇̀piltas [kyšiais] Prn. Žadėjo apipilti ją meile ir laime Žem. Motyna apipils jus malonėmis Žem. Teipo ir mūsų jauniškė nepaskaitomais vargais kaip pilte appilta turi būti BPII510. Jie apspito tėvą ir apipylė jį klausimais rš. Apipylė jį smūgiais, spardydamas jam kojas rš. Suspaudusi ją glėby, apipylė pabučiavimais rš.
8. refl. prk. daug įsigyti, turėti: Apsipýlęs grūdais Upt. Artojas pavasarį triūsia, prakaituoja po laukus, sėja, augina javus su didžiausia vilčia rudenį apsipilti grūdais Žem. Jie gyvena gerai, pinigais apsipýlę Mrj. Brolis Petrelis buvo apsipýlęs tūkstančiais Erž. Moterėlė vaikais apsipýlus Msn. Šitiek vaikų apsipýlė, merga būdama Skr. A kur buvo, ka ponai būtų apsipýlę vaikais?! Btg. Apsipýlęs utėlėm, didelis mat ponas! Upt. Pelnais apsipiltumi, kad austi mokėtumi Šts. Ot kvailas buvau, kad neatidaviau pavasarį visos sėklos: dabar būčiau apsipylęs ir grūdais, ir pinigais A.Vien.
9. apkasti, apkaupti: Apipilu žemėmis medžią SD204. Appi̇̀lt krūmelį tą reikia, apravėt Dv. Appýlėm bulbas Dv.
ǁ pilant, kasant paaukštinti: Žinyčia ta buvo pas miestelį Betygalos, kame ant pat skardžiu Dubysos ir dabar yra aukštas kalnas viršu paskiaus apipiltu M.Valanč.
10. apkasti pylimu: Radzivilas, Kražius įgijęs, to[je] vieto[je], kurio[je] šiandien riogso jėzavitų bažnyčia, išstatęs mūro rūmus, pyla apipylė M.Valanč.
11. spuogais apiberti, apspuoguoti: Appýlė lūpas, paskui šašais apsdėjo Ad. Prūde nūsimaudęs, ir apipýlę visą Grd.
| refl.: Apsipila kam lūpos SD234.
12. refl. tankiai apželti: Ir vėl raistelis apspýlė alksniokais kaip kanapėm Skdt.
ǁ refl. gausiai susprogti, sužysti, turėti vaisių: Medžiai apsipylė lapais, žemė apsidengė žalumu Žem. Sakyk, kad nėra obuolių – pavasarį buvo [obelis] visa žiedais apsipýlus Trgn. Žiedais apsipylusiose liepose darbščiai dūzgė bitelės J.Balt. Obelys, kriaušės, vyšnios apsipylusios baltmargiais žiedais Žem. Tik kryklės kelmas stovėjo apsipylęs vaisiais, bet jie buvo rūgštūs ir aitrūs J.Balč.
◊ aki̇̀s apsipi̇̀lti Antš pasigerti: Atėjo apsipylęs akis Gsč. Kožną mylą dienelę akès apsipýlęs Krš. Ko vaikščioji, aki̇̀s apsipýlęs?! Prn.
ãšaromis apsipi̇̀lti Mrj, Ėr, Kp, KlvrŽ graudžlai verkti: Nelaiminga moteriškė apsipylė ašaromis J.Jabl. Benius parpuolė veidu ant žemės ir apsipylė ašaromis J.Avyž. Ne kartą apsipylėt gailiom ašarėlėm Mrs. Apsipýlęs ãšarom, tarė senelis BM26. Tarnaitės, ašaromis apsipylusios, dėjo mažas rankines kraiteles į vežimą Pt.
atpi̇̀lti, àtpila, atpýlė
1. tr. atlieti kiek (skysčio) iš viso kiekio: Tėvas parvažiuos, o kruopų neatpýliau, lig dugnio išsrėbėm Vb. Ar Vaclovui yra [viralo] atpi̇̀lta? Pc.
| refl. tr., intr.: Aš atsipýliau kruopų – ryt suvalgysu Šts. Atsipi̇̀lkiat atskirai, aš tokio jovalo neėsu Krš. Pieno atsipila iš to, ką gauna sriubai užbaltinti Pč. Jei nemėgsti pramesto [viralo], tai atsipi̇̀lk Vlk. Kai kiaulytei virdavo, atsi̇̀piliu, būdavo, i sau Rm.
ǁ netyčia nulieti kiek (skysčio): Taip pat negalima nėščiai, semiant vandenį, atpilti, nes kūdikis sterblėje šlapinsis (priet.) rš.
| refl.: Nėščia būdama nesemk pilno kibiro, kad besemiant neatsipiltų, nes gimęs kūdikis atvems (priet.) rš.
2. tr. beriant atskirti kiek iš viso kiekio: Dėde, atpilkite jam du pūrus rugių ir išskaitykite iš mano algos pagal dabartinę kainą V.Myk-Put. Tris pūrus rugių sėklai atpýlėm Ds.
| refl. tr.: Užsivogė, iš aruodo atsipylė ir padė[jo] [į malūną nuvežti] Lp.
3. tr. K atgal supilti (skystį): Nešk tuos barščius, atpi̇̀lk Pc. Upės subėga į jūrą ir atapilia tą vandenį, kuris buvo iš jos išgaravęs rš.
| refl.: Galingas, hipertrofavęsis kairysis skilvelis pasiunčia į aortą didžiulę bangą, kuri tuoj pat staiga sukrinta, kraujui atsipilant atgal į kairįjį skilvelį ir periferiją rš.
4. intr. stemple pakilti, grįžti į burną nurytam maistui: Kai tik rūgščiau ažvalgau, tuoj ir atàpilia Ut.
5. tr. užpilti: Išsunki [tarkuotų bulvių] tašlą ir vandeniu atapili – gardesnis blynas Ktk.
ǁ perliejant (ppr. vandeniu), perpilant atgaivinti: Atpils [v]andeniu, tai tas i vė[l] nukrinta iš gailystos Ml.
6. tr. atiduoti prievolę (pieno, grūdų): Pieno pyliavą atpelu greitai Lkv. Kur žemės blogos, pyliavą par vis sunkiau atpi̇̀lti Krtn. Pyliavas atpylėm, mokesčius sumokėjom, gražiausiai viskas! rš. Pyliavą atpýliau Als. Neatpylė rekvizicijos Trg.
ǁ atsilyginti, atiduoti suderėtą skystą ar birų produktą: Čia pieno neatpils, kiek suderėta, čia miltų nepriduos, čia ims peršnekėti A.Vencl. Ar daug jau gavai? Kiek atpylė tau Dovydonis už ketverius metus? J.Balt. Po smerčio kviečiais [skolą] atpi̇̀ls (juok.) Rdn.
7. refl. prisigerti, apsvaigti: Gaspadorius atsipylęs negerai užarė [lauką] (d.) Lp.
8. tr., intr. apmušti, apdaužyti: Boba lazda atpýlė vištą Str. Duot jiem, prakeiktiem, atpilt už visas kančias, už visus vargus! rš. Jonas Petrą atpýlė Sem. Aš jam kad atpiltáu lazda per šonus! Vlk.
9. intr. greitai, smarkiai ateiti, atvažiuoti: Anksti atpýlė iš Švenčionių Ad. Aš per valandą aštuonius kilometrus atpýliau Žmt. Ot greit tu atpýlei! Dglš. Pamatysi, kurią nedėlią atpilsiu pas tave dviračiu Slm. Truksi tokiuo arkliu atpi̇̀lt?! Ds.
| refl.: Su patamsiu jis atsipýlė Rm. Šuva nuvarė kiškį, kiek pabuvus, ir vėl atsipylė atgal Ėr.
10. tr., intr. smarkiai, intensyviai ką padaryti, atlikti: Paklausk ko, tai atpils (atsakys) žodį, ir vėl tyli Ds. Atpylė (pasakė) močia anai bobai, ir gatava Užp. Jonas kvotimus gerai atpýlė Up. Atpylė (greitai, sklandžiai sukalbėjo) poterius kaip žirnius Jnš. Nori, dėde, atpilsiu (atpasakosiu) visą raštą kaip pamoką rš. Atpylė (išbarė), atpylė, ir eik kaip su telioku (sugėdintas) Ds. Penkius rublius àtpila (atskaičiuoja) iš algos – vaikų netura Krš. Turėjo atpi̇̀lti (atsėdėti kalėjime) devynius metus, i gan Krš. Sėda, kol àtpila paras Pvn. Armijoje trejus metus atpyliau (atitarnavau), liaudies gynėju buvau, buožėms dantis daužiau J.Avyž. Metus jau atpýlė karūmenė[je] Krš. Šiandie atpi̇̀lk, o rytoj galėsi neateit Mrj. Dėl atsargos atpylėme (atidavėme) pagarbą ir policininkui rš. Atpylė ragas ragan (gerai darbą atliko) LTR(Kp).
◊ káilį atpi̇̀lti primušti: Reikia atpi̇̀lt vaikam káilis rykšte, tai nebus tokie išdykę Ds. Tau tai atpýlė káilį! Km.

×dapi̇̀lti, dàpila, dapýlė (hibr.) tr.; Sut daugiau, papildomai įlieti, įpilti: Saldūnio pieno dapi̇̀lk, tai gardžiau bus Nmč. Dapýlė [į sriubą] vandenio Kls. Butelį dapyliau pilną vandens rš.
įpi̇̀lti, į̇̃pila, įpýlė K; H, R
1. tr. SD1195 įlieti (skysčio): Aš įpýliau pieno į putrą J. Kad valgyste, galiu daugiau inpi̇̀lt Lnt. Padaug įpýlei Ob. Aš noriu įpilamas (noriu, kad kiti man įpiltų) J.Jabl. Katei lakti į̇̃pelu ir einu Lkv. Añpilia katiliukan vandenio Pst. Įpi̇̀lk man praustuvėn vandens Š. Leisk, aš tau arbatos inpi̇̀lsu Klvr. A nori šilto vandens į viedrą įpelamà? Lkv. Įpýlė vandenio su vandeniu i da pablendė vandeniu (taip caro armijoje maitinę kareivius) Rd. Sausoj [keptuvėj] inpi̇̀lsi [blynų tešlą] – sudegs Šlčn. Tu ir bliūdus jo, kupkeles, kragus, kaušus iš čysčiausio aukso daryk, kuriais išpiltų ir įpiltų BB2Moz25,29. Ir inpylė vynelio iš tėvulio butelio TŽI168. Malonėk, dar įpilk, dar gersiu ir antrą! DvD292. Inpil, gaspadin, kopūstų, kad pilvelį man išpūstų! LTR(Slk).
| Vainorus pasėmė bites mediniu šaukštu iš sieto lyg tyrės ir įpylė avilin kartą ir kitą V.Krėv.
| prk.: Tau su samčiu neįpýlė to mokslo Jrb. Įpylė į žiedus tuos saldžius lašus pavasario burtas gražus V.Myk-Put. Tavo galva kai rėtis: ką įpili, tas išbėga LTR(Vdk).
| refl. tr.: Pabaik valgyt – aš tan bliūdelin įsipi̇̀lsiu batvinių Kp. Pats insipylė ir vadina savo kelionės draugą, kad eitų valgyt BsPIV28.
ǁ intr. prk. duoti išgerti alkoholinių gėrimų, nugirdyti: Inpil̃s gerai sekretoriui ir gaus, pamatysi! Sdk.
ǁ tr. prk. leisti pajusti, suteikti: Trokštu įpilti jiems kiek doros supratimo Žem. Ačiū tamstai už tai, kad mano širdin tėvynės meilę įpylei rš. Sužibėjusi viltis įpylė jėgų į sužalotuosius kūnus B.Sruog. Inpilk, prašom tave, Viešpatie, ing tarnus tavo dvasią tiesos! Mž311. Nuog pradžios krikščionystės inpildavo [dvasios stiprumo] ing širdis ištikinčiųjų DP53.
| refl.: Malonė Dievo insipylė ing panos [Marijos] kūną Mž178.
2. tr. įberti (biralų): Įpýlė į saujikę [vaikui] cukraus Rdn. Ar jau įpylei melnyčion? Pn. Gėda mums nežinot tuo tarpu, kiek javų įpila į aruodą ūkininkas Lietuvoje V.Kudir.
^ Ką į aruodą įpilsi, tas tikt tavo S.Dauk. Vėlai sėjo, pagada – įpýlė kai į aruodą (sudžiūvo ir neišdygo) Skr.
| refl. tr.: Įsipýlęs puspūrę grūdų, parsinešė namo Š. Kešenėj turėjo akmenėlių insipýlęs prie riešutų (ps.) Všn.
3. tr., intr. įmušti, prikulti, užduoti: Anąsyk jį gerai įpýlė Kin. Inpilsma, kiek tik jam inlįs Dglš. Kad jumi kas inpil̃t gerai! Lp. Piemenį įpýliau gerai už nuganymą Kal. Įpylė jam dvidešimt botagų rš. Kai aš tau inpi̇̀lsiu uodegon, tai tu žinosi! Ds. Inpýlė šuniui paskuigalin su lazda – nubėgo cypdamas Ktk.
| Tada fašistams gan gerai įpylėm, kaip žinai A.Vencl.
◊ į káilį įpi̇̀lti apmušti, apdaužyti: Įpiltų gerai į kailį, nereikėtų mėčiakotis Srv. Kad įpi̇̀lsiu į káilį, tai laižysies! Krp. Kai káilin gerai inpýliau, dabar geresnis vaikas Glv. Bėk, Onute, ir įpilk tam išdykėliui gerai į kailį! P.Cvir.
į káklą (į lémpą, į mákauką) įpi̇̀lti išgerti alkoholinių gėrimų: Susmetę inpýlėm kaklañ, bus drąsiau vakaruškos Ktk. Matyt, tu šiandie jau lémpon inpýlei Al. Kai inpili makaukon, tai ir girtas Ds.
išpi̇̀lti, i̇̀špila, išpýlė K; R
1. tr. išlieti kur, į ką (skystį): Ana tą pieną išpela taip čystai, išvarvina Lkv. Išpilk tą [v]andenį į geldikę Krš. Prašom valgyt, vis tiek reiks kiaulėms išpilt (juok.) LTR. Tu išpýlei alų iš uzbono J. Ir išpylė kodį ingi prakartą BB1Moz24,20.
| refl. K, Š.
| prk.: Danguje išsipylė (pasklido) raudonumas rš.
ǁ prk. leisti patirti, suteikti: Ant numiškių ir giminės išpils gausingiausį dangišką palaiminimą brš. Pradūrė maišą ietimi priesakis ir ižpýlė atpirkimą mūsų atpirkėjas DP577.
| refl.: Idant šviesa tiesos … ant viso kūno šio pasaulio ižpiltųs DP609–610.
ǁ išpilstyti: Iššinkuoju, išpilu R46.
ǁ išlaistyti: Tuoj pirklys tą kambarį išpuošė, išpylė kvepalais LTR(Ds).
ǁ išlieti skystį, apvertus (ppr. netyčia) pripiltą indą: Koja paslydo, ir visą rūgusį pieną išpýliau Vb. Karvė visą rytinį pieną išpýlė (įspyrė melžiant) Dglš. Atsikelia ryto gaspadorius ir, atradęs išpiltą medų, užkūrė bernui ažmokėt BsPII274.
| refl.: Visas [v]anduo išsipylė, net ir karalaitis pradėjo barties BsPII301.
ǁ refl. ištekėti, išvarvėti: Pratrūksta ir išsipila žaliais kraujuotais pūliais EncIV868.
2. tr. SD420, R47 iškratyti, išberti: Išpýliau pupas į skreitą Rdn. Išpýlė saldainius, a ne pasiutęs?! Grd. Kab saulė būtų, [mes] išpiltum sėmenis džiovinti Zt. Jau kad išpylė daug sidabrėlio ant žaliojo stalelio NS513. Išpi̇̀lk kašę [bulbių] Brš. Anys maišus išpylė BB1Moz42,35.
| prk.: O aš išpyliau (išlaidojau) savo vaikelius po visus kapelius (rd.) Ml.
ǁ išsemti, ištuštinti: Išpylėme iki dugno [buožės] aruodą J.Avyž. Visas avižas kareiviai rekvizicijoms išpylė Pt.
3. tr. sudrėkinti išsimušus (apie prakaitą): Matau jų apdegusius, pajuodavusius veidus, prakaito išpiltus J.Bil. Mane visą prakaitas išpylė Mrs. Šaltas prakaitas išpylė kaktą LzP. Titai (tiktai) prakaitu išpýlė OG218. Ėmė minėti tokį vardą, kad net prakaitas kūnus išpylė Vaižg. Šalto prakaito išpiltas sargybinis uždusęs švokštė S.Nėr. Visa kakta buvo išpilta šaltu prakaitu K.Bor. Išsigandau, devyni prakaitai išpýlė Dkš. Ilgai gulėjo be žado, išpiltas mirštamo prakaito rš.
| refl.: Ji stebėjo, kaip stambesniais lašais išsipylė jo kakta rš.
ǁ nutvieksti, užlieti: Mane tik šiluma išpýlė, kai pamačiau kraują Dkš. Pyktis išpylė tamsiu raudoniu jo stambų, atkaklų veidą ir įžiebė akis rš. Mergaitės veidą išpylė ryškus raudonis rš. Visą mane išpylė raudonumas rš.
4. tr. atiduoti prievolę (pieno, grūdų): Pieną už tą karvę reikėjo išpi̇̀lt Rm. Jie tai greitai išpýlė pieną Skr. Viską i̇̀špili, i lieka dar parduot Prn. Kas galėjo išpi̇̀lti vokiečiam visą rekviziciją?! Ėr.
5. išleisti, išeikvoti (pinigus): Nežino, už ką tie pinigai išpilti I.Simon. Išpylė daug pinigų daktaru[i], o ligonis mirė Rm. Reikėjo anuodu skųsti sūdams ir didžius piningus išpilti M.Valanč.
6. tr. suplūkti, padengti kuo: Išpýliau aslą moliu Jrb. Ant tos vietos, kur ji (lova) turi stovėti, išpylė cimentu MPs. Išpýlė pudamentą, mūrysias trobikę Krš.
ǁ Trš pažvyruoti: O Skrodskis ypač pyksta, kad liks neišvalytas parkas, sodas, tvenkinys, neišpiltas jovarų kelias V.Myk-Put. Išpi̇̀lk peludes – nepelis pelai Dkš. Šlago parvežė, takus išpýlė Krš.
7. tr. supilti pylimą, kauburį: Nuo vieno kaimo pusės yra tarytum išpilta beveik per visą ežerą siaura žemės juosta LTR(Dg). Gentys ir bendrai, supylę jų pelenus į kūlio ar molio indą, žemė[je] palaidojo, o ant viršu jos minavonei išpylė rogą, arba kapą, pailguotiną S.Dauk.
ǁ išardyti ką sukastą: Miegą bemiegantiem iškirto karelius, išpylė pilelę VoL311.
8. tr. apsėti: Jis išpylė du šniūru LTR(Kp).
9. tr. Rod, Lzd, Užv išberti (spuogais): Visą burną išpýlė spaugais Užp. Išpýlė ant nosės slogą – raudona nosė kaip burokas Krš. Tymus ka nei̇̀špela, nūmiršta [ligonis] Pj. Žiežirba nespjaut – lūpas išpils (priet.) LTR(Ds). Dirželiu nemušt šuva – pakūnės išpilia (priet.) Ds. Jo veidas čia suvirpėdavo, čia jį išpildavo dėmės rš.
| refl.: Po visą kūną guzai išsipylė Rm.
10. tr., intr. Pun gausiai, tankiai sudygti: Lietus apdaigino rasodą, kaip pilte išpylė Jnš. Vasarojus apdygo taip gražiai, kaip pilte išpylė J.Jabl.
| refl.: Po lietui žolė gerai išsipils Dkšt. Žolė jau išsipýlus – tuoj sužaliuos laukai Ktk. Šiemet mūs linai anksti išsipýlė, dabok, greit bus vasara Ml. Tik išsipýlė žolelė po lietui! Užp. Pasėjo, užlijo – tuoj išsipylė Ėr. Po trijų dienų pilte išsipýlė diegeliai Grš.
11. refl. Všv gausiai išeiti iš kur; išėjus pasklisti: Vaikai išsipylė iš mokyklos Ėr. Svečių sutikti išsipylė visas sodžius J.Dov. Iš pilių išsipylė daugybė raitelių A.Vien. Vaikai ir motyna išsipylė į kiemuką lauktuvių gauti Žem. Kap išsipýlė visi iš pirkios, tai net žemyna dreba po jais Arm. Išsipýlė visa eilė kareivių Gs. Seni ir maži išsipylė iš trobų A.Vien.
| prk.: Gluosnio šakos nusvirusios, išsipylusios (pasklidusios, išsiplėtusios) į visas šalis rš.
12. tr. apmušti, pripliekti: Išpi̇̀lsi lazda, botagu arklį Vrn. Nelįskite man į akis, nes liepsiu su lazda išpilti! Tat. Bėga vilkelis išpiltas, sutiko brolį ant tilto LTR(Btr). Sūnų [tėvas] botkočiu išpylęs rš. Subinę gerai išpilti N. Išpi̇̀ls nugarą už neveizėjimą gyvolių Sr. Ei, kad išgirstų brotureliai, išpiltų tau nugarelę! KlpD103. Žmonės … sudraskė jo šėtrą, o pačiam dar gerai nugarą išpylė A1884,372.
13. tr. Grv išmušti, išdaužyti, iškulti: Nebrajyk, nebrajyk, da dantis išpil̃s! Ktk. Nepasaugok, tai vaikai ir langus išpil̃s Trgn. Į panaktinystę aš neišejau, ir išpylė ponuo langus Vkš.
| refl. tr.: Berniukas išsipylė dantis Grž.
14. intr. greit išvažiuoti, išeiti: Tėvas su sūnum piršlėm išpýlė Ds. I išpýliau šituo kumelaite Dglš. Iš tę visi i̇̀špilią, kas nebūtų, o iš čia neina (negalima) Vlkš.
| refl.: Mūsų gal' kažkur išsipýlė Krč. Išsipýlė vaikas ant sodą Krkn. Jonas jau išsipýlė į Ramygalą Rm.
15. tr., intr. smarkiai, intensyviai ką padaryti: Anas išpýlė prakalbą kaip agranomas Šš. Išpýlė (apsakė) nelyginant ant delno: aiškiai, kiek galima Slk. Jis išpylė man visą savo gyvenimo istoriją rš. Kad išpýliau (drąsiai pasakiau) bobai apie viską, tai ir išsižiot nemėgino! Šš. Aš penkiolika metų esu išpýlusi (ištarnavusi) pry gaspadorių End. Aštuonis metus išpýliau [kolūkyje] (sov.) Pš. Keturis metus kare išpýliau Vn.
◊ káilį (kalniẽrių, skū̃rą) išpi̇̀lti primušti: Patiesė vilkelį ant mėšlų, išpylė jam kailį iš tiesų BsO123. Jei dar kartą nepaklausysi, aš tau išpilsiu kailį! Grz. Išpi̇̀lti gerai káilį už lakstymą, ir tuokart tegul žinos! Vvr. Reik gerai išpi̇̀lt káilį, tai imsis darbo! Alk. Tu, sako, išpýlei dviem [velniam] kalniẽrių, man neišpilsi (ps.) Šln. Tokiu pat būdu tas ponas ir barzdočiui skūrą išpylė, išėdė [viralą] ir nuė[jo] sau BsPIII243.
ši̇̀rdį išpi̇̀lti nuoširdžiai išsipasakoti, atverti širdį: Kelkis, žmogau, naktį … ir ižpilk kaip vandenį širdį tavą ant Viešpaties DP619.
pỹktį išpi̇̀lti išsikeikti supykus: Man užejo – aš išpýliau pỹktį, ir vėl gerai Ut.
nupi̇̀lti, nùpila, nupýlė K
1. tr. SD380,453, N nulieti (kiek skysčio): Nupýliau biškį nuo viršaus J. Nūpi̇̀lk nū gyvatės kokį lašą [degtinės] Užv. Tiek neišgersu – nupi̇̀lti reik Krš. Jos pienas nupi̇̀ltas (grietinėlė nuo viršaus nulieta) Ėr. Aš pietum ir šeimynai duodu nenupi̇̀lto pieno Ds. Turėdavo tenkintis duona, bulvėmis, silkutėmis ir nupiltu pienu rš. Pirmoja gira buvo labai gardžios rūgšties, bet čia jau kelintą kartą nupilta (suvartojus ant to paties raugo vis užpilama nauja) Ds.
| refl.: Nėščia moteris, semdama kibiru vandenį, turi pasemti jo tiek, kad jis nenusipiltų, nes kūdikis pavalgęs atvems (priet.) rš.
ǁ refl. išsiliejus nutekėti: Iškrito kibiras jai iš rankų, vanduo nusipylė laiptais žemyn, paskui jį nutarškėjo skardinis kibiras Mš.
2. tr. apipilti iš viršaus: Aikštę nupylė vandeniu, padarė čiuožyklą rš.
| prk.: Mėnulis žvelgė smalsiai į klebonijos kiemą, sidabrine šviesa nupylęs šventoriaus kuplias liepas S.Čiurl.
^ Kaip vandeniu nupilta, visa [suknelė] blizga! Ob. Pamačiusi Martyną, kaip krauju nupilta (paraudusi) apsisuko ir buvo bebėganti atgal pro duris I.Simon.
ǁ pilant nuplauti: Karštu vandeniu nùpila tas kanapes Šmk. Uogas reik su karštu [v]andeniu nupilti Krš. Nupila [daržoves] verdančiu vandeniu rš.
| refl. tr.: Nupi̇̀lkis rankas, jovalus graibęs, ir eik valgyti Dr. Nupýliaus rankas, galiu duoną minkyti Dr.
3. tr. nulaistyti: Tas stalas visas yr su rašalu nupiltas Plng. Tai aš nupilu viešą kelelį gailiom ašarėlėm (d.) Mrs.
| refl. tr.: Tokius puikius drabužius nusipylęs su pienu Šts.
4. tr. visą nuberti (biralais): Visas aukšto grendymas buvo storai nupiltas smėliu J.Balt. Pelenais nupýlė žemę Ėr. Kiemą kai su smilčia nùpili, tai minkšta kojom vaikščiot Jnšk. Iš kur tiek salietros gavai: nupi̇̀lta [daržai] – net balta Lel. Tėvas numiršta ir liepia nupi̇̀lt druska jo kapą ir žėdną naktį eit saugotų (ps.) Pnm.
| prk.: Nū dangus nupiltas žvaigždėm Lz.
^ Danguj pilna žvaigždžių, kap nupilta Alv.
| refl. prk.: Kluonas, geltonomis pienėmis nusipylęs, žibėjo it auksas J.Paukš.
5. tr. apsėti: Grikiais nupi̇̀lsme, vis užaugs Mlt. Nupýlė tokius laukus su kukurūzais, i ka tau būtų kas užaugęs! Krš.
6. tr. pabraukus numesti, nužerti: Brachaunius (netinkamus) grašius nupýlė žemėn, o gerus grašius pametė an stalo Lz.
7. intr. smarkiai užlyti: Tarpais tik krapena, o kartais i gerai nùpila Gs. Kad nupýlė, tai sveika rugiam! Ds. Užejo debesys, nupylė, ir vėl paskui gražu Užp. Lietus taip gražiai nušveitė, nupylė – žolė tik žalia Jnšk.
8. tr. visą sudrėkinti išsimušus (apie prakaitą): Baimė ją apniko, šaltas prakaitas nupylė LzP. Turia karščio – prakaito nūpi̇̀ltas Grd. Prakaitas muni nupýlė Šauk. Aš akimirksnėj prakaito nupiltas atsibudau rš.
ǁ nutvieksti, užlieti: Katrę tvykst kaip žaibas ėmė ir nupylė raudonis I.Simon. Jo veidą gėdos kaitulys nupila LzP. Skaidri gėda nupilia skruostus rš.
ǁ visą apimti, pereiti: Toks šiurpulys nupýlė šlaunis! Žr. Muni tujau nùpila šaltis Štk. Taip nupildavo ją karštis, taip virpėdavo kojos! rš.
9. tr. iš stingstančios masės nulieti, padaryti: Iš taukų nū̃pela žvakę Lkv. Vieną ankapį jau nupýlė Gs. Pamatą nū̃pela iš cimento Lkv.
| Vežimus gera krovėja pilte nupila, vienkulšė nenukrauna Skdv.
10. tr. tankiai išberti (spuogais): Spuogais nupýlė visą Krš. Kad nupýlė mani šašais nuo to vandenio! Mšk. Nu išgąsčio nupýlė skauduliai Rdn. Koks tai karštis, nušašo lūputės, nupýlė Erž. Rauda kiaulikei: nupiltà visa Krš. Visas kūnas dėmėms nupi̇̀ltas Šauk.
11. intr. skubiai nueiti, nuvažiuoti: Aš i per lytų nupi̇̀lsu Gs. Dviračiu netruksi nupi̇̀ltie Ds. Lig saulei net Daugėliškin nupýliau Dglš. Kur čia juos rasi – salon (sodžiun) nupýlė Aps. Nupýlė kaip jaują uždegęs Krs.
| refl.: Visi [vaikai] nusipýlė an paupį Ėr. Palaidas arklys kažkur nusipil̃s Ėr. Kažkur nusipýlė (nužygiavo) bekariaudamas Ėr.
12. tr. apmušti, pripliekti: Nepadarei, kaip reikia, nupylė diržu, o ne, tai dar ir sagtimi – ir tiek V.Krėv. Nupil̃s taũ gerai tėvas už tokią šunybę! Vb.
13. tr. smarkiai, staiga, įsikarščiavus ką padaryti: Jis (stiprus arklys) visus arklius nùpila (nuspiria, nuveja) Drs. Mūsų avinas jūsiškį lengvai nùpila Up. Jis tave vis tiek nupi̇̀ltų (įveiktų) Up. Anąvakar ėjau basa ir nupyliau (numušiau) beveik pusę kojos piršto Sdk. Tai niekaip neatsistebiu, kaip anas šitokį lenciūgą nupýlė (nudaužė) Sdk. Kole tu valgyt išvirei, aš pusę pievos vienas nupýliau (nupjoviau) Dglš. Tokias dvi gražias išbėgines egles nupýlėm (nupjovėme) Srv. Nupýlė (nurašė) baisiausį laišką, išbjaurojo visaip Krš. Nupi̇̀lk (nupirk) tu man, Jon, lingerką gerą, tai aš tau sūnų užauklėsiu Ds.
| refl. tr.: Reiks ir man plikai galva nusipi̇̀lt (nusikirpti), tai net šukuot nereikės Ds. Ak kad taũ kur nujot – kokie gražūs čebatai nusipi̇̀lta (nusipirkta)! Ds.
14. tr. Strn, Rgv, Tl nušauti: Dvylika kiškių nupýlė lig pusryčiui Pc. Jo neužkabink: nupils iš kur pataikęs tave, ir tiek – ūmus žmogus Jnšk. Šiandie anas didelę lapę nupýlė Žl. Ar daug zuikių nupýlei? Žd. Kad kiek, būt nupýlę jį Rd. Turėjom didelį šunį, sūnus pats nupýlė Sb.
| refl.: Nusipilti kiekvienas kvailys įstengs visada rš.
papi̇̀lti, pàpila, papýlė K
1. tr. palieti (skystį), išpilti: Papylė deguto, ir prilipo jos kojos J.Jabl. Papýlė tą smalą po bažnyčios durimi Krn. Aš tuos nuodus papi̇̀lsiu, o duosiu gero vyno (ps.) Ar. Ir visus kraujus tepapila pas dugną altoriaus BB3Moz4,34.
| refl.: Sucypė [velnias], išbėgo laukan ir įsėdęs išvažiavo, tik smala pasipylė LTR(Slk).
ǁ palieti apvertus (ppr. netyčia) pripiltą indą: Gaspadinė kisielių papýlė Ad. Pargriuvo ir pieną papylė LTR(Slk). Papi̇̀lsi tu pieną! Švnč. Būtum vely suvalgęs, ką papýlei Užp. Vaikai rašalą papýlė Švnč.
| refl.:
^ Virė, virė i paspýlė Prng.
2. tr. kiek įpilti papildomai (skysčio): O tau dar papi̇̀lt skystumos (sriubos)? Pls.
^ Kai bėga, neveja, tik vandens papila (į bėgančią sriubą ar pieną) TŽV573.
3. tr. palaistyti: Dar žoles (gėles) papi̇̀lsu su ežero vandeniu Pln.
^ Daržas po lytaus kaip papi̇̀ltas (puikus) Ggr.
4. intr. smarkiai palyti: Tai sakai, čia nelijo, ė an Utenos kad papýlė! Sdk. Šiandie gerai papýlė Gs. Papýlė kaip iš viedro lietus BM56.
5. refl. imti gausiai tekėti: Lytus kaip iš kibiro pasipylė Žem. Lytus tankesnis pasipylė Žem. Iš debesų pasipylė lietus rš. Aš regiu, ką ana verkia, ir manimp paspýlė ašaros Lz. Nuo smarkaus smūgio į galvą ir į nosį man pasipylė iš burnos ir nosies kraujas rš. Kraujas iš jo pasipýlė Rmš.
ǁ refl. apsilieti, apsipilti: Aš jam kap daviau snukin, tai ir paspýlė [visas] kraujais! Lp.
6. tr. paberti: Grūdai, papilti po karštu pečiumi, pampsta ir sproginė[ja] paškėdami ir traškėdami J. Man tik norisi valgyt, bet aš dėstau akmeniukus, kurių mama pririnkusi atnešė ir papylė priešais A.Vencl. Javus papilti N. Antėms lesti pàpelu pry pelkės, anos nė numien nepareina Lkv. Papi̇̀lk in mėsos druskos Šlčn. An jų salietros papil̃s Pb. Saują grūdų papyliau paukšteliams rš. Dvi sėtuvi papýliau pečiun kiauliagrūdžių Arm. Žiūriu, jis mani sveikina – krūva saldainių papilta Ar. Kaulus po ėglium papýlė Azr. Atvertė kelmą ir po tuo kelmu pinigus papylė Plv. Motule mana radniausioj, tai prieikie pas stalelį, tai papilkie sidabrėlio, tai išpirkie ma[no] kaselę! (rd.) Asv. Aš papyliau penkius šimtus an Dievo stalelio. Ar gana bus mergyčiutei ažu vainikėlį? Ant.
| prk.: Papýlei (palikai be globos) mus, motinele, mažuolelius, kas gi sudarys mus, varguolelius?! VoL432.
^ Kurs arklys avižų papiltų n'ėst?! B.
| refl. tr.: Biškį gal kamaro[je] pasipýlė [bulvių] Pc. Cibulių, druskos pasipi̇̀lsi, bulbę į bulbę i dažysi (seniau per gavėnią) Grz. Tuo tie vaikai pasipylė savo brangius daiktus, tas tėvas nunešęs pardavė kelis akmenėlius (ps.) Brt. Prie pat kelio sėdi du seni vyrai ir, pasipylę an sermėgos krūvą pinigų, skaito LTR(Slk). Susėdo visi ažu stalo, pasipýlė žėdnas po krūvą pinigų ir pradėjo kožnas meluot BM3.
ǁ netyčia paberti: Nepapi̇̀l' mielių! Švnč. Jau tie krupiai cukrų papýlė! Rdn.
7. refl. imti byrėti: Retkarčiais praplyšta kurio nors vienuolio maišas ir pasipila iš jo po ledyną prakeiktasis auksas A.Vien. Kad pasipýlė pinigai iš beržo! (ps.) Dsn. Iš duonos bakanėlio pasipýlė raudonieji BM43. Žiedas paspýlė žirniais, kaip nusmovė (ps.) Strn.
| Netikėtai ir su baisia jėga pasipylė kulkų kruša rš.
ǁ refl. prk. imti dažnai gimti: Apsižanijo, ir pasipýlė vaikai Trš.
8. tr. prk. gausiai sumokėti, išleisti (pinigų, brangenybių): Šitiek pinigų an jo papylė, i vis žmogum nepadarė Ml. Ė kiek aš čia pinigų papýliau šitan ūkin, tai tu neskaitai?! Ds. Katrie mane augino, ant rankelių nešiojo, papils aukselio ir sidabrėlio BsO347. Kad papiltų skarbelį balčiausį, kad išvaduotų mane, siratėlę, iš vargelio, iš didžiausio! LTR(Mrk). Kas papylė piningų, tą paleido iš akrūtų Als.
9. tr. prk. duoti kyšį, papirkti: Advokatas buvo pono labai papiltas Ar. Jis turbūt ir apie ją pasirūpins, turi dabar piningų, papils policijai, ir išsives atėjęs Žem. Gal pono buvo papilti [teismo darbuotojai], kad nusmaugtų Cinoką, o tu taip stačiai išdrėbei! Žem.
10. tr. pasėti, pasodinti: Papi̇̀lk tų mėlenųjų bulbių – pilną sklepą privarysi rš.
11. refl. išėjus iš kur, pasklisti: Pasipýlė žmonės iš susirinkimo kap iš maišo Alv. Į sodą pasipylė daugybė jaunų mergaičių J.Balč. Tie vyrai tik pasipýlė po laukus Žal. Pro atviras duris pasipylė eibės viščiukų P.Cvir. Miškinės kiaulės (šernai) esančios iš Latvijos pasipýlusios Mžk. Pasipýlė žmonės kaip skruzdėlės iš kino Ėr. Paspylė kai avelės Ds. Velniai paspýlė po visas bažnyčias VoL374. Tik einu [mišku] – kad paspils po kojom kurapkelių! Aš tik bac – i pašavau! Ml. Kai varlės pasi̇̀pilia an žemės, bus lietaus Zr.
12. refl. gausiai, smarkiai išsiveržti, pasklisti: Iškilo sprogimas, i pasipýlė dūmai, juodi juodi Rd. Ūžtelėjo liepsna, ugnies plotmai pasipýlė Btg. Pasipylus pirmiesiems akordeono garsams, sulingavo grindys, prasidėjo šokiai rš.
ǁ refl. prk. paplisti: Plačiai pasipylusi paleistuvystė brš.
13. refl. vienam po kito gausiai atsirasti, iškilti: Pasipylė naujienos, apsakinėjimai, juokavimai J.Bil. Ir staiga iš visų pusių pasipylė nustebimo, išgąsčio, pykčio šauksmai rš. Iš visų šalių pasipylė skundų, neapykantos ir nepasitenkinimų rš. Pabaigus skaityti manifestą, pasipylė daugybė įvairiausių klausimų rš.
14. refl. gausiai suželti, sužydėti: Žolė po lietui paspýlė Dglš. Palijo, šilta, tai žiedai tik pasipýlė! Trgn. Arimuos pasipylė ramunės rš.
15. tr., intr. greitai, smarkiai, intensyviai ką padaryti: Jau paskutinė boba – ką sužino, viską pàpilia (pasako) Ktk. Tokia boba akių neganys, kaip jai užeis, teip ir papil̃s Užp. Tik pasakyk ką, tuoj papils (išplepės) visoj ūlyčioj Mlt. Atalek[ia] moterelė, papylė (prikalbėjo) kai iš rankovės i vė per duris Prng. At[ej]o, papylė kap bul'bas diečkon (trankiai pakalbėjo), tai nė akim sudabot, nė rankom sugrebot Prng. Kad ėmė šaukt, keikt, visokiais žodžiais kad papýlė! Mrj. Papýlė (suvalgė) visą duoną vyrai Dglš. Tada partizanai jau nebeiškentė papylė – (paleido) porą serijų iš automatų rš.
| refl.: Vėl šūviai pasipylė B.Sruog.
16. tr. nušauti: Kad turėč šautuvą, tai tuoj papil̃č lapę, ana daugiau mano vištų netąsytų Užp. Tavo ščėstis, ką tu išbėgai, būčia aš taũ an daikto papylęs TDrIV286.
17. tr. sugriauti, sudaužyti, sudraskyti: Varšuvos miestą papýlė Avl. I papýlė (susprogdino) miestelį Rš. Supykęs papýlė langus, o in rytojaus jau griaudena Ut. Visus jų langus naktį papýlė Dglš. Vieną [vištą] vienoj dienoj, kitą kitoj prie sąsparai [vanagas] ir papýlė (sudraskė) Ktk. Visus [priešus] papýlėm (sutriuškinome, nugalėjome) Strn. Kap ėmė ją sukt, iškratė iš skūros kaulus, papylė mergą, sukrovė kaulelius niekotelėn (ps.) Ml. Gegužele, paukštele, atskris tavęs vanagelis, papil̃s (išdraskys) tavas margas plūksnas (d.) Lz. Karvė gubą papýlė Mlt. Kiaulės papýlė ažudarus Vdš. Papi̇̀lta (pragraužta) maišiukai pelių Dglš. Kai nėščiai moteriai nepaskolina, ką ana prašė, tai, sako, pelės andaroką pàpilia (sukapoja, sugraužia) (priet.) Ml.
ǁ labai nudėvėti, nunešioti, suplėšyti (drabužį, apavą ar pan.): Mūs Kazimieras labai greit rūbus pàpilia Vdš. Kad šitokius kalnius papýlei, tai aš tau kitų nepirksiu Ml. Tai greit papýlė vaikas palčiuką! Švnč. Seną andaroką papýliau, o naujo neturiu Klt. Motina batus nešiojo trisdešimt metų, o kaip pateko dukterie į nagus, tai par dešimt metų kaip pilte papýlė (juok.) Slnt.
| refl.: Anie batai jau visiškai paspýlė Ut.
18. tr. išgainioti, išardyti: Aš te nuejęs juos (vaikus) papi̇̀lsiu Vdš.
| Jau par mane pasakos papi̇̀ltos (gerai nebeatsimenu) Ad.
| refl.: Jei, važiuojant užrašų, išsikinkys arklys, vestuvės pasipils (iširs) (priet.) LTR.
parpi̇̀lti, par̃pila, parpýlė
1. tr. nugalėti imtynėse, pargriauti: Jonas daug ažu jį stipresnis, tuoj parpýlė Č.
2. intr. smarkiai pareiti, parkeliauti: Jis parpýlė tą vakarą iš Medinykų manęs pažiūrėt Šmk. Norėjo pasirodyti geras esąs, tai ir parpylė taip anksti Trg. Grįždamas užeik pas mane, tai abu kartu parpi̇̀lsma namo Skm.
pérpilti; R359
1. tr. kartą užpilti nubėgančiu skysčiu, perlieti: Bulves tik pérpilti vandeniu Jnš. Párpilk galvą su šaltu [v]andiniu Rdn. Uksuso įpilu, párpilu [ištrinktą galvą] – minkščiausiai plaukai Krš. Tiek buvo nusitepęs [vaikas], tartum būtų kas burokrasaliu perpylęs rš.
^ Tep nusigandau – rodos, kas mane šaltu vandeniu pérpylė Gs. Kurmeliui per nugarą kaip šaltu vandeniu perpylė Žem. Kaip vandeniu párpylė mane, ka sužinojau, jog miręs Šts. Toks pasakymas kaip šaltu vandeniu mane perpylė Grž.
| refl.: Persipylę drungnu vandeniu, vyrai atsirinko nuo kartelės švarius marškinius ir vienas paskui kitą išspūdino priepirtin rš. Ūžt par širdį – kaip vanduo pársipila, t. y. pareina iš meilės, iš nusigandimo J.
2. tr. iš vieno indo perlieti į kitą: Pérpiltas alus nebegeras Rm. Vos spėjo keliauninkai tą benziną perpilti į sveiką baką, laive pasigirdo baisus riksmas: „Gaisras!“ K.Bor.
^ Su rieškučiom marių neperpilsi LTR(Auk).
ǁ med. įleisti, įlieti (šviežio ar konservuoto kraujo): Prieš perpilant kraują, turi būti nustatyta donoro ir recipiento grupinė priklausomybė rš.
3. tr. suberti į kitą vietą (biralus): Párpyliau visą druską į indą, ir sutilpo J. Párpilk iš vieno sūdo į kitą (antrą) J. Pasversma i párpilsma, aš maišelį turu Tv. Tus grūdus reikia párpilti į du maišus Up. Plūksnos byra, reikia perpilt kitan impivalan Slm.
4. intr. per daug pripilti; pilti tiek, kad bėgtų per kraštus: Ans visada, pieną į cilendruką pildamas, párpela par viršų Lkv. Žiūrėk, tik nors nepérpilk: dabar ir lašas brangus Sdk. Gana, gana [pilti], párpilsi! Grd.
5. tr. Ml labai sulyti, permerkti: Pérpylė, kad neturiu kur dėtis Ds. Tik jo vieno neparpýlė – buvo su sermėga ir kailiniais Vad. Tik išvažiavom iš Šakių, ir pradėjo lyt. Pérpylė aliai siūleliui, kolei atsvarėm Skdt.
6. tr. per visą pereiti, persmelkti: Kiekvienas kieno žvilgsnis perpylė šiurpuliu baimės Žem. Visą kūną perpylė toks jausmas, tarytum jis įkrito į balą M.Unt. Mane perpila keista šilta srovė rš. Kai saulelė išeina, tai tuoj ugnia pérpilia (įkaitina) Slm. Tą girininką šiurpuliai kaip žvyriai perpylė BsPIII14.
| Rūstybe mus perpylei CII631.
| refl.: Atgajus ir pasigėrėjimas persipylė per visą kūną Žem.
7. tr., intr. prk. daug, gausiai duoti: Kad piltum i pérpiltum, tada jam būt gerai Dglš. Párpylė [daktarus] su piningais (davė didelį kyšį), ir paleido [iš kariuomenės] Šts.
8. tr. suardžius perstatyti (pastatą): Kole namą pérpylėm, tai svirne reikė[jo] gyvent Ml. Kap eisme kutaruosan, tai visos trobos reiks pérpilt Ml. Reikia itas pūnes pérpilt iš naujo Grv.
ǁ pertaisyti, suremontuoti: Pérpyliau ratus, tai dabar jau nerūpės Ml. Pernai daviau du sietu pérpilt, ė, dabok, šiemet i vė reiks nešt Vdš.
9. tr., intr. Slm užkirsti, sumušti: Parpi̇̀lk su lazda paėmęs, tai žinos, kur nagus kišt! Jnšk. Jį nejučiomis iš užpakalio vėzdu perpylė A1884,142. Kai perpyliau gerai botagu per pečius, raudodamas išejo ganyt! Vj.
10. tr. smarkiai, greitai ką padaryti: Tą knygą jis pérpylė (perskaitė) per vieną vakarą Šk. Dar nerašyk dainos: kap pérpilsiu (padainuosiu), tai tada rašysi Rš.
◊ per gérklę pérpilti praleisti, iššvaistyti girtaujant: Par ger̃klę i dvarą gal' párpilti Dr. Visą ūkę párpylė par ger̃klę Vn.
prapi̇̀lti, pràpila, prapýlė K; SD300
1. tr. Šv pradėti pilti, vartoti (iš pilno indo): Prapýlei puodynę pieno J. Nebeprapi̇̀lk kitos puodynės – užteks ir šitos Dbk. Nėra nepilnos puodynės pieno, reikia prapi̇̀lti pilną Pc. Ar yra kur prapilto pieno? Pc.
2. tr. pradėti iš pilno berti: Jeigu tik pakelis prapi̇̀ltas, tai jame tuoj nieko neliks Rm.
3. tr. Šv pralieti (pro šalį): Ana mažai prymato, pusę pràpela pro šalį Lkv. Ar legas kiauras, ar aš prapýliau pro šalį Sdk. Nepiemenuokias, juk prapi̇̀lsi! Vkš. Tiktai jos rankos skubiai pila sriubą, prapila ant plytos I.Simon.
4. tr. praberti (pro šalį): Kratė bulbes į siaurą maišą i prapýlė Als. Prapýliau pro šalį, kaip nuslydo indas nuo indo J.
5. tr. gausiai užbalinti (viralą): Prapi̇̀lsu pienu bulbynę, būs skani kaip medus Užv.
6. tr. I praskiesti, atskiesti.
7. refl. pramirkti: Reik iškimšti kamšą, kol žemė tebė[ra] neprasipýlusi Lkv.
8. tr. girtaujant praleisti, iššvaistyti, pragerti: Ką uždirbo, prapýlė: kožną dieną balius su trūbais Krš. Visą ūkę galima lengvai prapi̇̀lt Mrj. Visus piningus prapýlė į dvi savaiti Grd.
9. refl. daug sumokėti: Daktarams prasipýliau, bet nebsukepalavo munęs nė ligonijo[je] Ggr.
10. tr. Skr lošiant netekti, pralošti: Aš tą vakarą daug piningų prapýliau Up. Vakar našiai piningų prapýliau Sd. Dvarponis klebonuo prapýlė karietą Pp.
11. tr. praskelti, pramušti, prarakti: Tik lįsk, aš tau akmeniu tuoj prapilsiu galvą! Ut. Užšerk jam par rūrą, tėvai, – berniokui galvą prapýlė! Skdt.
12. intr. greit praeiti (pro šalį): Prapýlė kaip nepažįstamas Ds.
13. tr. praleisti laiką smarkiai kortuojant: Ką naktis kortom pràpili, tai vely pasilsėtum Ds.
◊ pro šãlį prapi̇̀lti girtaujant praleisti: Neprapýliau pro šãlį, i vaikas dar galės gyventi [tvarkingoje sodyboje] valandą Vn.
pripi̇̀lti, pri̇̀pila, pripýlė K; H, R
1. tr. SD165,305, I pribėginti, prilieti pilną: Alaus listiną izboną pripýlė ana J. Ameliūnė mun prỹpela pieno pilną butelką Lkv. Kibirą vandens pripylė Ona J.Jabl. Nesuejo viedran, tai do puodynėlę pripýlė JnšM. Visi uzbonai buvo aukštkaupais pripi̇̀lti Krž. Pripýlė stiklinę pilną kaip akį Jnš. Tada ji nuėjusi pripylė plėčką vandenu BB1Moz21,19. Ir pripylė juos (rykus) sklidinus DP68. O jei dar nebuvo sriaunus upelis, gilūs šulinėliai čysto vandenėlio, tai dar mes pripilsim gailiom ašarėlėm (d.) Mrs.
| prk.: Nepripilsi pilvo (sočiai neprivalgysi), i nedirbsi Rdn.
^ Po šaukščiuką pripi̇̀lsta bliūduką (palengva prasigyvensite) Erž. Kiauro boso nepripilsi LTR(Ul). Vandens su kaupu nepripilsi LTR(Šmk). Ašarom šulnio nepripilsi rš. Tuščia galva – ne puodynė, razumo nepripilsi LTR(Vdk).
| refl. tr.: Tai šitos imta ir prispi̇̀lta puodynė Ob. Tą ąsotį vandens prisipylė J.Jabl. Turi taukų prisipylę Ėr.
^ Ne tam gėda, kas daug ėda, tik tam gėda, kas prisipylęs n'išėda Š.
ǁ prinešti, pridėti: Pri̇̀pila medaus [bitės pilnus avilius] Klvr.
2. tr. SD170 priberti pilną: Pripi̇̀lk pilną sūdą druskos J. Maišą pripylė rugių ir atidavė J.Jabl. Vienas svirnas pripi̇̀ltas kviečių, kitas rugių Lp. Ir Jozefas įsakė maišus jų pripilti javais BB1Moz42,25. Piemenims ir vaikiams pripi̇̀ls liuob avižinių lekių maišą žiemą užsikloti Všv. Pripila apyniais bačką ar bosą, drobe išmuštą S.Dauk. Motinai pripylė pilnas kišenes saldainių A.Vien. Pinigų puodai buvo pripilti̇̀ Krm. Ali Baba nei kiek neabejojo, kad tie maišai buvo pripilti aukso ir sidabro J.Balč. Visi žakai lygiai pripi̇̀lti Jrk70. Auksinių, sidabrinių pri̇̀pila (ps.) Rmš. Išėmiemuo [svotui] kuprą, pripiliemuo pupų NS825. Ir užkimšo visus šulinis, kuriuos … tarnai buvo iškasę …, ir pripylė juos žemėmis BB1Moz26,15.
^ Akės, rytą kaip atsikelu, kaip žvyrų pripi̇̀ltos Krš. Viduriai ima diegti, lyg ugnies pripilti I.Simon. Kiaurą maišą nepripilsi S.Dauk, Sch88. Kiauro maišo nepripilsi Trgn, Srv. Iš miego miegos nepripi̇̀lsi (miegaliaus aruodai tušti) Užv. Iš miego nepripilsi miegą Vdk. Kunigo kišenės nepripilsi, nors ir pražilsi PPr79.
| refl. tr.: Senelis prisipýlęs savo kepurę raudonųjų BM10. Skūrą išdžiovino, prisipylė žirnių ir išėjo LTR(Ldvn).
ǁ refl. pribyrėti.
| prk.: Seni apsiženijo, o vis tiek vaikų prispýlė (daug gimė) Ktk.
ǁ pilant, kemšant padaryti: Ne dėl tavęs žąsų pulkus auginau, ne dėl tavęs prigalvėlius pripyliau JV110.
| refl. tr.: Prisipýliau vienus patalus puokų Vkš. Poduškas dideles prisi̇̀pildavom Trg.
3. tr. daug priberti, pridėti beriant: Kindziuką susiuva, druskos pripilia, vendzija i padeda Aps. Tada kad pristatė pilną stalą butelių, tada pripylė pilną stalą uogelių (d.) Tvr.
^ Kur mūsų nėra, tai te kalnai miltų pripilta Kp.
4. intr. daug prilyti, priversti: Pripils, pripils užėjęs lietus Srv. Pripýlė vakar gerokai lytaus Smln. Pylė pripýlė, kad vagutės apsemtos Ss. Aje, ka pri mūso pripýlė! Krš. Kaip tai gera labai yra, kad lietaus daugel pripylė LTR(Rm).
5. tr. prk. prigirdyti, privalgydinti, privaišinti: Pradėjome vaišinti, mylėti, raginti, pripylėme visus statiniu Žem.
ǁ refl. prisigerti alkoholinių gėrimų, pasigerti: Prisipylęs barkšai visą dieną Br. Prisipylęs esi, aptekusios ir akys Šts.
6. tr. prk. pripildyti, apimti: Dvasia šventa, ateiki, širdis … viernųjų priepilki! Mž309. Kurį motina pagimdė, pripilta meile amžina SGI41. Dvasia Viešpaties pripylė apskritinį žemės Mž314–315.
7. refl. tr. prk. daug paimti, užsidirbti (pinigų): Jie dabar pinigų tai prisipils Kt.
8. refl. prisimušti, prisitrenkti: Bronios tėvas tik neprispýlė Lp.
9. tr. daug ko pridaryti: Pripýlė (prirašė) daktaras vaistų kupetoms Trš.
◊ ãšarų pripi̇̀lti priverkti: Prigipi̇̀lsiu pilną saujelę ašarė̃lių (rd.) Jž. Ašarų esu pripylusi šulinėms Nt.
gérklę pripi̇̀lti Jnš duoti daug išgerti alkoholinių gėrimų: Uredninkas, pripiltas gerklę, tuojau pavarė iš parakvijos sargus daboti visus klebonijos trobesius Žem. Nėko žaltys (girtuoklis vyras) neveiza, ka tik gerklė̃ pripiltà Krš. Gérklę pripýlė, tai jis ir liudijo Skr.
kaip pripi̇̀lta labai daug: Uogų – kaip pripiltà! Krš. Tik žiūrėk ve, Pranai, kaip pripilta [agurkų]! Grš. Šiemet bul'bų kaip pripi̇̀lta – apsisuki, ir kašelė! Ktk. ×
klỹną (sùbinę) prisipi̇̀lti pasigerti: Jau jis skvernio[ja], klỹną prisipýlęs Jrb. Jau vėl prisipýlė sùbinę Plv.

×razpi̇̀lti, ràzpila, razpýlė (hibr.) tr.
1. palieti: Karvė toj spardosi, ràzpilia pieną, laidytuvę kaži kur nusviedžia Prng.
2. paskleisti, išskirstyti: An saulės ràzpilia grūdus ir perdžiovindo Grv. Žagrė būdavo gerai bulbom kast: ana ràzpilia bulbas visas in aikštės Ck. Razpýlė visus po kampus (išdalijo vienkiemiais) Slk.
| refl.: O dabar jau razsipýlė po visą šitą šoną Btrm.
ǁ išskirti: [V]andeniu pil' – mūs nerazpi̇̀lsi Dglš.
| refl.: Razsipýlėm toliau vienas nuo vieno (eidami ledu) Dglš.
3. išardyti, sugriauti: Razpýlė pirkią Prng.
4. refl. atsivesti, subyrėti (apie gyvulius): Vaikščiauna kiaulė – tik razsipilt Arm. Karvė – tik razsipilt Arm.
supi̇̀lti, sùpila, supýlė K; SD453
1. tr. sulieti (skystį): Tą alų supýliau į uzboną, i ma[n] atliko viedras Škn. Supi̇̀lk pieną, jau [putra] virsno[ja] Rdn. Juk sakiau, kad supi̇̀lk visą saldį pieną, i būtum buvęs skanus tas sūris Ms. Į sūrmaišį [kildytą pieną] sùpelu i paslėgiu Grd. Supýliau medų į prikaistuvaitį Jrb. Supýliau abejus vaistus į vieną butelį Jrb. Rykmetinį ir vakarinį pieną sùpelu į kupetą Lkv. Supýliau visą kubilą raugų ant tų kailių, ir da trūkuma Jrb.
| Į mūsų suvalgytą maistą virškinamojo trakto liaukos per 24 val. supila apie 6 litrus virškinamųjų sulčių V.Laš.
2. tr. sutepti užliejus: Tokią gerą staltiesę supýlė vynu Rm. Švarkas vynu supiltas rš.
3. tr. R38 suberti, sukrėsti: Į skreitą supýlęs obalius nešk J. Sùpilam uogas į butelius, ir laikose Jrb. Klėtys buvo grūdam supi̇̀ltie Kli. Nupjausma, iškulsma ir aruodan supilsma Antz. Aš liuobu supi̇̀lsu bulves į sklepą Sut. Kunodas kapčin supýlė Zt. Tas senąsias bruknes iš to krepšio supi̇̀lk į rėtį, i galėsi rinkt vėl Škn. Varškę sùpila sūramaišin – ir sūris JnšM. Kašę žolės supýliau aruodan Dv. Idant anys javus supiltų ing faraono spikeres zopostui miestuosu BB1Moz41,35.
| refl. tr.: Kiek anas te maišų pasiėmė, tai nežinau – pinigam, auksui suspi̇̀lt Plš.
ǁ refl. tr. beriant užimti: Supyliau visus maišus į rugius (visus maišus rugiais užėmiau) Dr.
ǁ beriant, kemšant padaryti: Supýlė tokią malką [grūdų], ir sudegė (sukaito) Krš. Šiemet naują padušką supýliau Dglš. Aš dėl bernelio žąsų pulkus ūgenau, aš dėl jo paduškeles supyliau Tvr. Ne dėl tavęs tėvo žąsys perintos, ne dėl tavęs perynėliai supilti JD631.
4. tr. apibarstyti: Dvare, būdo, sumuš, sumuš i da druska sùpila Prn.
5. intr. užlyti: Niaukas, an nakties supi̇̀ls dar Vn.
ǁ tr. permerkti, sušlapinti (apie lietų): Kad supýlė lietus! Mlt. Pakol parlėkiau namo, visą supylė lietus Ėr. Lyti tuoj pradės, supils mumis rš. Kad supýlė lietus, kaip antis paršliuopsėjau! Ds.
6. tr. duoti išgerti, sugirdyti: Ką esam supýlę jam (ligoniui), suleidę! Pj.
| refl. tr.: Iki bonką vienas nesusipila, tai eina, o paskui (daugiau išgėręs) – a vanduo, a grabė! Žal.
7. tr. sukasti: Žumušė ją, supylė kalną ir praminė Marulienės kalnu Pls. Po nugenėta pušele supiltas balto smėlio kapas E.Miež. Kapą jam supylė vyrai rūstūs ir toliau nuėjo priešo vytis rš. Tą kelią naują supýlė Jrb. Vieškelis aukštai supiltas rš. Aš pilelę supilsiu dvejais trejais meteliais VoL311.
^ Šaukštu upės neišsemsi, sauja kalno nesupilsi LTR(Šll). Gerai svetimoj šaly, bet ir ten miltų kalnai tau dar nesupilti KrvP(Dbg).
| refl. tr., intr.: Kas, kada ir kam tą piliakalnį susipylė, jei pylės? Vaižg.
^ Po smiltelę kalnas susipilia Tsk.
8. tr. sukaupti, sudėti, sukrauti, sutaupyti (pinigų): Lupdamas begėdiškai daug, supylė apie porą šimtų tūkstančių rublių rš.
| refl. tr.: Šiandieną bus jomarkas, susipils piningų Žem. Amerikoj daug yra tokių, kurie turi susipylę šimtus ir tūkstančius milijonų rš.
9. tr. sumesti, suaukoti: Lietuvos ir Lenkų karalystės visi kunegai 1650 metūse, supylusys didžius piningus, išpirko jį iš kalinio totorių M.Valanč.
10. tr. ne laiku atsivesti (ppr. paršiukų): Semokelis kap davė mūsei kiaulei per nosį, tep trečiądien ir supýlė paršus Lz.
11. refl. tankiai suželti, sudygti: Avižos suspylė kap šepetynas, o paskui tik bus mažukės varpaitės Nč. Kap tik suspylė grybynas, tai ir visi darbai atsibaladojo Nč.
12. intr. suduoti, užkirsti: Tam kap supýlė, itas i nulėkė Ad. Yra supýlęs par ausį užsiutęs Krš. Supi̇̀lk tam snargliui per uodegą, viską pasakys! Ėr. Užšoko [čigonas] ant arklio ir supýlė jam gerai ir pradėjo lėkt ant mišką BM153. Žmogus supylė jam lazda per nugarą LTR(Blnk).
ǁ tr. primušti, prilupti: Kam nugarą išskalbti, ką gerai supi̇̀lti KI473. Vaiką, kuris skiedryne žaisdamas pasipainiojo po kojų, supylė diržu V.Krėv. Saugokis, kad pritykoję nesupilt Ds. Šitą išdykėlį dar supilsu! Klp. Aš jį tąsyk būčiau supýlęs Skr. Bėgo sau vilkelis supiltas, sutiko brolį ant tilto BsO123. Paėmė botagą, supylė nabagą LB115. Visi subėgo, su lazdomis asilą teip supylė, kaip ant svieto niekam nesitiko Tat. Juodu ėmęs skaudingai supylė BsPI108.
| refl.: Daba[r] krioku, o kitą kartą susipi̇̀lsiav Trk.
13. tr. nugalėti (kautynėse, imtynėse), sumušti, supliekti: Lietuviai kryžiokus supylė rš. Kas drįso su juo eiti imtynių, jis kiekvieną sulupdavo, supildavo rš.
14. tr. sušaudyti: Apie Sekminių subatą juos (sukilėlius) ir supylė, ilgai nelaikė LTR(Al).
15. tr. smarkiai ką padaryti: Par mėnesį porą šimtų žodžių [žodynui] supi̇̀lk (surašyk) Krtn. Kai anas turi pinigų, tai mes dažnai su juo kortom supiliam (sulošiame) Ds. Eime kluban, supilsime šachmatais J.Dov. Mama ma[n] padavė [išplauti] kvartūką, o aš ant akmeno pyliau pyliau [su kultuve] i supýliau (sudaužiau) Šln. Nu jau aš jam kada supi̇̀lsiu (sudaužysiu) snukį! Sdk. Aš vis po du šūvius supi̇̀lsiu (iššausiu), ir nieko Žem. Sùpila (sukalba) tankiai, aš nieko neprantu Rod.
◊ į kãklą supi̇̀lti pragerti: Gavo pensiją ir į kãklą supýlė Grd. ×
į klỹną susipi̇̀lti prisigerti: Susipýlė visą pusbutelį į klỹną ir šlitiniuo[ja] palei tvoras Jrb.
užpi̇̀lti, ùžpila, užpýlė R, K; H
1. tr. užlieti (skysčio): Elgiukas ùžpela Irenikei vandens ant galvos Lkv. Užpi̇̀lk an rankų [vandens], labai purvinos KlbX133. Ir až kaklo tu man ažpýlei KlbX133. Užpýlė medaus an pyrago, nulaižė, i vėl pilk Rdn. Ir turi tatai stukuosna perdalyti ir aliejumi užpilti BB3Moz2,6. Krosnis [pirtyje] [v]andeniui užpi̇̀ltie Kli. Kad užpýlė pirty garo, tai net išbėgau Ds. Krikšto vandenį ant jų … užpylė Ns1832,7.
^ Kai drožė du sykius par nugarą – kai ugnia užpýlė! Ar.
| refl. tr.: An galvos užsipylė, nutekėjo, ir eina iš pirties Ob. Užsi̇̀pilu saldaus pieno, i skanu Jrb.
ǁ užliejus pamerkti, pritraukinti: Aš dėl tavęs ant kadugių užpilto turiu užslėpęs J.Avyž. Ramunes užpyliau, tegu da truputį pastovi, tada galėsi gert Ldk. Supilk [vaistažolių mišinį] į du butelius, užpilk su arielka srš. Užùpilia [v]andeniu [burokėlius], anys prirūgsta, ir valgo rasalienę Pb.
| refl. tr.: Turu metylių užsipylusi, nu pilviuko gerai Krš.
ǁ pilant, srūvant užlieti (akis): Temstant nereikia vandenį pro duris laukan pilti, kad angelams akis neužpiltum (priet.) Kin. Esu aklas, einu užpiltoms akimis Šts. Kap davė – akis užpýlė Ad. Eini ir eini, kelio nematai: akis prakaitas užpylė rš.
| refl. tr., intr.: Dirbi akis prakaitu užsipildamas (labai prakaituodamas), kad viską užmirštum K.Bor.
| prk.: Ažsipýlė (apsitraukė) akys, lėlelytės Dbk.
ǁ liejant vandeniu užgesinti, sunaikinti: Visi supuolę užpylė gaisrą K.Bor. Ugnį gali [v]andeniu ažpi̇̀lt Nmč. Vapsas voru (verdančiu vandeniu) ažpilsiu Dglš.
2. tr. įpilti: Užpi̇̀lk arkliams vandens Jnš.
| refl. tr.: Užsipi̇̀lk vandenio arkliam, pagirdyk Ėr.
ǁ įlieti papildomai (skysčio): Apsūrėjo bliūdo gale, užpilk verėno daugiau J. Daugiaus užpilti, pripilti I.
ǁ pilant praskiesti: Duok man rūgusio pieno, su saldum [pienu] užpi̇̀lto Skr.
ǁ užbalinti (viralą): Kam to tau pienelio, a a a? – Kruopelėms užpilti, da da da TDrV101.
ǁ įpilti priedo viršijant saiką: Šiandie trūksta pieno, kitą kartą užpi̇̀lsi Ėr. Pieno nūvežu, gerai užpilu [pirkėjai], negailiuos Rdn.
ǁ užimti (indą) ką supylus: Uzboną užpylėm su mielėms, nebėra patuštinto Trk.
3. tr. Pb užtvindyti, apsemti: [V]anduo buvo ažpýlęs pievas Smal. Jūros bangos norėjo salą užpilti, bet nieko nepadarė Mš.
4. tr. R38, I užberti iš viršaus: Užpilu, užberiu SD170. Žagarus apskleidė šiaudais ir ant tų šiaudų užpylė žemių VoK131. Bobutė ant aukšto užlipo, o pelenais pėdas užpylė LTR(Ldvn). Užpýlė piesku, ir viskas Rud. Visus keturis župýlė (palaidojo), paskui ir pati pamirė Rod. Nesikelsiu, dukterėle, netiešysiu, našlaitėle: ažpiltos smėliu akelės, ažgriuvę šešios lentelės LTR(Dkk). O kaip užpýlė daug pinigėlių ant baltojo stalelio JD396.
^ Užpi̇̀lk jam dabar druskos ant uodegos! Ds.
| refl. prk.: Kiba jos vaikų vienas an kito užsipylę (tiek daug)! Lp.
5. tr. SD441 įberti (biralų): Tėvokas mylėdavo arklius, tai negailėdavo nei avižų, nei miltų užpilt nakčiai Ut. Jau užpýliau [ant girnų], tuoj pradės malt Skp. Paskui jis įėjo į malūną, užpylė javus ir ėmė malti J.Balč. Šiteipo užpylė Jozefas javų per nerėdą daugia BB1Moz41,49.
| refl. tr.: Melnyčioj aš pirmutinis užsipyliau rugius ir greit susimaliau Ėr.
ǁ visą gausiai pripildyti (biralų): Užpýlėm aruodus [bulvėmis], maišų stovi nematelė (daugybė) Ad. Rugiais, kviečiais užpylė jis aruodus T.Tilv.
ǁ uždėti priedo (biralų): Užpilk ant maišo (tiek, kiek maišas sveria) Gs.
6. tr. apsėti, užsėti: Visą ežią užpýliau morkom Ėr. Ka būtų davę, būčiu užpýlusi tą žemę miežiais Krš. Tokį daržiuką šį vakarą ir ùžpilam! Pvn.
7. tr. duoti prigerti, nugirdyti: Staigiai užpýlė, i gatavas (pasigėrė) Krš. Užpýlė vyrai, i pasigėrė, nuvirto Rdn. Užpýlė gerai, įvažiavo į Žaiginį (upės vardas), ko neprisprogo (nenuskendo) Krš.
ǁ refl. persigerti, nusigerti: Neužsipilk, nebmatysi nė pareiti Šts. Kad be saiko užsipi̇̀lsi, gausi vedinties (būti vedamas) numie Šts.
8. refl. labai daug skysčio išgerti: Pavalgė sūriai, tai ir užsipýlė vandeniu Rk. Silkę kai suvalgiau, tai paskui [v]andeniu užsipýliau Ml. Baisus sūrumas – užsipilsim vandeniu (daug gersime) Plv.
9. intr., tr. smarkiai užlyti, užversti: Užpylė tiek lytaus, ka nėkur nė išbristi negal Vvr. Užpýlė gerai – pilnos vagos [v]andens Krš. Kad jau dėlto be tolko Dievas užpýlė! Skdt. Ažpylė lietus, i sėdyte (nebegalima lauke dirbti) Dglš.
10. tr. išplūkti: Lubos moliu užpi̇̀lta Kli.
11. tr. R350 užtvenkti, sukasti pylimą: Upę užpi̇̀lti, užkasti KI4. Kryžeiviai tris pylas užpylė ir tris griovius užkasė S.Dauk.
12. tr. užkasti, užlyginti: Kiekviena dauba bus užpilta brš.
ǁ užarti: Kad šiandien tas lysias mes užpiltume! Kt.
13. tr. daug duoti, pristatyti, gausiai pateikti: Vos spėjo įsakymą išleisti, kaip žmonės juos pilte užpylė javais Pt. Užpýlė [daktarui] piningų, dar žiūrėjo Vn.
| prk.: Baigus kalbėtojui, darbinykai užpylė įvairiausiais klausimais rš. Užpil̃s žodžiais, užpils (daug visko prikalbės) i prijaukins – negalėsi išvažiuot Krč.
ǁ prk. papirkti (duodant kyšį pinigais): Būtų ir jis įkliuvęs, bet tėvai žandarus užpylė [pinigais] Up. Užpýlė pinigais valdžią, ir nieko jam nebuvo Jnšk. Jų laimė, kad paspėjo visą ponstvą pinigais ažpi̇̀lt, būt ir juos patupdę Užp. Pinigais visur užpylė sukčius A.Vien. Pinigais užpylė, tai jis ir nutylėjo Gs. To pono visur buvo pinigais užpilta, ir niekad raštas karaliui nenueidavo BsPIV163. Užpýlė skatikami Zt.
| Tą reikalą piningais užpilsma M.Valanč.
14. refl. gausiai apaugti, apželti: Ažsipýlė aliksniukais visa dirva Mlt. Dirvos pakraštys ažsipýlė berželiais Ktk. Ka pradė[jo] lyt, tai žolės ka užsipýlė! Žal. Į tą pačią dirvą svadina [bulves] – žolės užsipila Erž.
15. intr. užduoti, užkirsti: Aš sakau, reikia su botagu užpi̇̀lt Šl. Su pančiu ùžpili [neklaužadai] atkala ranka, dar paklauso! Krš. Kai užpi̇̀lsiu pastarankom, tai ir bernų nereiks Trgn. Da ana jam užpils nugaron, o tu, diedai, krutėk! Dkšt.
| refl.: Kaldamas [plaktuku] jis sau užsipylė per ranką Ėr.
16. tr., intr. smarkiai, energingai ką padaryti: Da ir anys kada ùžpilia (pakulia) kultuvais Mlt. Keturis negyvai užpýlė (užmušė) kazokai [1905 metais] Grd. Laikraštį naujiem metam ažpýlei (užsisakei)? Mlt.
◊ aki̇̀s užpi̇̀lti prigirdyti (alkoholinių gėrimų); nugirdyti: Ūkvedžiuo ùžpili aki̇̀s su šnapše, i nebmato (gali̇̀ daryti, ką nori) Krtn. Aš jam akių̃ neužpi̇̀lsiu Ss. Užpýlė aki̇̀s degtine ir išviliojo pinigus Gs. Pylė, pylė, iki užpýlė aki̇̀s Gs.
aki̇̀s užpi̇̀lti (užsipi̇̀lti) prisigerti alkoholinių gėrimų: Parej[o] vyras iš karčemos, akelès užpýlęs Lar169. O tu kasdien prisilakęs, kas dieną užpýlęs aki̇̀s karčemoj Gdr. Aki̇̀s užpýlę sėjo, an juoko visai Ms. Davė visiems iki akis užpilant degtinės gerti Tat. Nenaudėliai, susibastę ir nesvietiškai glūpas aki̇̀s užsipýlę, nuo kunigų bei nuo darbų jų pradeda zaunyt K.Donel. Eina svyruodamas, aki̇̀s užsipýlęs Ll. Visokius šarmus gera, ka tik aki̇̀s užsipil̃tų Pp. Vaigi, tasai pasaulio išgama parėjo namo, akis užsipylęs V.Krėv. Akès užsipýlęs kožną dieną, iš kur ir piningų ema?! Krš. Užsipýlęs aki̇̀s ir skėtrio[ja] Jrb. Milžinas, akis užsipylęs su vynu, pasigyrė, kad da nevedęs BsPIII23. Begerdamas akis užsipylė ir svieto nebemato KrvP(Jnš). Parėjo užpi̇̀ltums aki̇̀ms Vdžg.
aki̇̀s užpi̇̀lti [žẽmėmis] palaidoti: Tada atsilsėsi, kap ažupilsim akeles Arm. Vargstam, kol žẽmėms užpil̃s aki̇̀s Grk.
ant dantiẽs užpi̇̀lti kiek įsigerti: Buvo [vyrai] jau ant danties užpylę rš.
gérklę užpi̇̀lti prigirdyti alkoholinių gėrimų: Kartais į svečius atsigrūda nekviesti neprašyti [žandarai], o reikia vaišint, gerklę užpilt S.Čiurl. Gerklę užpylė – ir viskas nutilo KrvP(Al).
kir̃miną užpi̇̀lti; rš truputį išgerti (degtinės).
už lū́pų užsipi̇̀lti kiek išgerti: Duok ben klukšnį už lū́pų užpi̇̀lties Ggr.

Daugiau informacijos

Turi reikšmę

Turi apibrėžtį

Turi atitikmenį

Turi ryšį

Turi statusą

Turi pagrindinę žodžio formą

Turi žodžio formą

Turi apibrėžtį

Turi atitikmenį

Turi ryšį

Turi statusą

Rasti išteklių įrašai (16)

vyskupo lazda

Vyskupo lazda taukuota

pastorãlas

pastorał

lazdà (4)

crosier

parsiski̇́esti

apsių̃sti

pérsiųsti

dapi̇̀lti