žãdinimas sm. (1) Rtr, DŽ, KŽ; L → žadinti:
1. D.Pošk, NdŽ Rasi nekels ant muno žãdinimo Slnt.
2. NdŽ.
3. PolŽ51, FzŽ396 Generatorius maitina daviklio žadinimo apviją rš. Elektrovaros jėgos didumas reguliuojamas keičiant žadinimo srovę rš.
4. Vienuolio kūriniuose svarbią lyrinės nuotaikos žadinimo funkciją atlieka gamtos vaizdai rš.
^ Kūnas reikalauja valgio ir miego, o dvasia žadinimo V.Kudir.
5. SD1205, Sut → žadinti 6: Žadinimas savęsp SD425. Apie kitas maldas ir apie žãdinimą šventųjų DK64. Dievas prajovus rodė … prieg žãdinimu šventųjų DP19.
6. → žadinti 7: Vaikas visądien inkščia, nepadeda nė žãdinimas Dkk.
atsižãdinimas sm. (1); SD2, Sut, N apeliacija, atšaukimas: Tasai [sūdas] bus visatinis, paskutinis ir be apeliacijos aba atsižadinimo kitop tribunolop SPI27.
išžãdinimas sm. (1) → išžadinti:
1. NdŽ.
2. refl. BŽ467.
nusižãdinimas sm. (1) → nužadinti 2 (refl.): Atsisėdau vagone žinodamas, kad vieninteliu mano nusižadinimu bus maudulys V.Kudir. Parodą ikšiol reikia suprasti kaipo nusižadinimą ponų V.Kudir.
pažãdinimas sm. (1); D.Pošk
1. NdŽ → pažadinti 1: Šalta rasa gelia kojas, bet aš žvalus, dėkingas gaidžiui už pažadinimą rš.
2. NdŽ, BTŽ317 → pažadinti 3: Tautiškuose reikaluose dvasia tarp žmonių tarytum tik laukia pažadinimo Pt. Epochos žmonių jausmų nekeičia, keičia tik jų pažadinimo priežastis rš. Jisai nejautė pažadinimo dirbti A.Janul.
3. Sut, K → pažadinti 5.
péržadinimas sm. (1) FzŽ219; PolŽ170, KlK33,25 → peržadinti.
| refl. FzŽ219.
prižãdinimas sm. (1) → prižadinti 1.
| prk.: Žmogus darosi bejėgis atsilaikyt neužsnūdęs ramioje nakties tylumėlėje iki gražaus rytojaus prižadinimo rš.
sužãdinimas sm. (1) DŽ1; PolŽ51, SkŽ49 → sužadinti 4: Atomo sužadinimas – atomo perėjimas į kitą stacionariąją būseną su didesne vidine energija LTEI428. Elektromagnetinių bangų sužadinimo procesas vadinamas bangų spinduliavimu rš. Sužãdinimo anodas FzŽ13. Šiluminis sužãdinimas FzŽ332.
| refl. PolŽ1227, FzŽ331: Virpesių amplitudė tol didėja, kol galioja susižadinimo sąlyga rš.