Dievas, Visagalis

2 visagãlis, -ė adj. (2) FT, NdŽ, KŽ; SD1198, SD407, H154, D.Pošk, S.Dauk, M, BzF199, FrnS37, LL284, LTEXI242 kuris visa gali, labai galingas: O tu, Dievai visagãlis, tave garbin visos šalys J. Visi drebėjo prieš visagãlį imperatorių DŽ. Ponai didikai nebuvo tenai visagaliai A.Janul. Pirminykas visagãlis, kaip Dievas buvo, ką norėjo, tą darė Skp. Aš esu visagalis Dievas Skv1Moz17,1. Nes vienas yra Dievas visagãlis, Tėvas ir Sūnus, ir Dvasia Šventa, vienas esencijoje, o trejopas personose DP252. Tėvas amžinas, neaprėpiamas, visagãlis; teip ir Sūnus DP261. Tą dekretą be jokios atmainos pernai išpildęs ir pačiu daiktu parodęs (Dievas) tai, jog yra visagalis P. Ak tu, Dieve visagalis, tujai valdai visas šalis A.Strazd.
| prk.: Visagalė jo smuiko daina S.Nėr. Čia ir žmogus, ir jo kančia – tik mažas bevardis ir bejėgis vabalėlis po visagalės Prievartos padu J.Marcin. Prancūzų simbolizmas įteigė jam visagalės meilės ir dūžtančio likimo leitmotyvus rš. Kai kalba ginklai, net ir visagalė praktika turi patylėti J.Mik. Visagalis miegas jau pradėjo akis merkti rš.
^ Karalius – dauggalius, Dievas Tėvas – visagãlis LTR(Jnš).
visagãliai

2 visagãlis, -ė adj. (2) FT, NdŽ, KŽ; SD1198, SD407, H154, D.Pošk, S.Dauk, M, BzF199, FrnS37, LL284, LTEXI242 kuris visa gali, labai galingas: O tu, Dievai visagãlis, tave garbin visos šalys J. Visi drebėjo prieš visagãlį imperatorių DŽ. Ponai didikai nebuvo tenai visagaliai A.Janul. Pirminykas visagãlis, kaip Dievas buvo, ką norėjo, tą darė Skp. Aš esu visagalis Dievas Skv1Moz17,1. Nes vienas yra Dievas visagãlis, Tėvas ir Sūnus, ir Dvasia Šventa, vienas esencijoje, o trejopas personose DP252. Tėvas amžinas, neaprėpiamas, visagãlis; teip ir Sūnus DP261. Tą dekretą be jokios atmainos pernai išpildęs ir pačiu daiktu parodęs (Dievas) tai, jog yra visagalis P. Ak tu, Dieve visagalis, tujai valdai visas šalis A.Strazd.
| prk.: Visagalė jo smuiko daina S.Nėr. Čia ir žmogus, ir jo kančia – tik mažas bevardis ir bejėgis vabalėlis po visagalės Prievartos padu J.Marcin. Prancūzų simbolizmas įteigė jam visagalės meilės ir dūžtančio likimo leitmotyvus rš. Kai kalba ginklai, net ir visagalė praktika turi patylėti J.Mik. Visagalis miegas jau pradėjo akis merkti rš.
^ Karalius – dauggalius, Dievas Tėvas – visagãlis LTR(Jnš).
visagãliai

musulmonų Dievas – vienintelis, visagalis pasaulio ir žmonių kūrėjas, aukščiausiasis teisėjas ir valdovas, neturįs konkretaus atvaizdo ir negalįs būti vaizduojamas: Õ Alãche [Alãchai]! Gárbinti Alãchą. Mel̃stis Alãchui. Devýniasdešimt devyni̇̀ Alãcho vardai̇̃ [brúožai]. Alachù pasitikė́k, õ kupranugãrį priri̇̀šk, sãko arãbų patarlė̃.

žibė́jimas sm. (1) K, NdŽ, DŽ1, KŽ; H180, SD174, SD137, Sut, N, ŠT79,256 → žibėti:
1. Kas tų lapų par žibė́jimas! Vn. [Mineralo butlerito] spalva oranžinė, žibėjimas stiklinis EncIV1225. [Brangiųjų akmenų] žibėjimas ir spalva ryškiausiai matyti tik tada, kai šviesa krinta [į] lygiai nugludintą ir nusvidintą plokštelę ir nuo jos atsispindi LEIII205. Kad pažiūrėjai in ašmenis, kad neregėt baltumo, tokio žibė́jimo an ašmenų, jau dalgė turi imt! Vlk. Varnėnai, ak tie, viršiją visus savo paprastų, juodų plunksnų žibėjimu, rungčių eina su vieversiais nuo aušros M.Katil. Jis te atsineša tą plunksną – net šviesu kambary pasidaro, toks žibė́jimas tos plunksnos Plv. Kai iškočioji [audeklą], daug gražesnis, minkštesnis ir tokį net žibė́jimą turia, kai iškočiodavai Č. Tai tada geri plaukai ir gražūs, ir turi tokį žibė́jimą Skp. Sėd ir muno merguželė puikiai aprėdyta, nu aukselio sidabrelio vieno žibėjimo D79.
2. D.Pošk, S.Dauk Ugnies žibėjimas R139, MŽ183. Koks te žibė́jimas, ale vis biškį žiba [aliejinė lemputė] Alz. Kur pinigai yra [užkasti], toj vietoj pasrodo koks žibė́jimas (flk.) Vdn. Jam (karalaičiui) bejojant per mišką, pasrodė gražus žibėjimas LTR(Srj). Ėgi žvaigždžių žibė́jimas! Ds. Žvakė žibėjimu apšvies tave I. Žvakė kūno yra akis… Nesa tuo žibė́jimu apžiebtos rankos regi, ką daryt, ir kojos regi, kur vaikščiot tur DP559. Nes ansai miestas, kaip skaitome, neprivalys žibė́jimo saulės ir mėnesies, bet Dievas visagalis žibys jiemus DP542.
| prk.: Jog toji yra tikroji bažnyčia Christaus, kuryji … drin savo šviesumo arba žibė́jimo visiemus įeit ing akis, o niekad paslipt negal DP458.
3. → žibėti 10: Ypatingas tas [akių] žibėjimas rš. Jos veidas žiba kažkokiu ypatingu, stačiai neregėtu žibėjimu rš.
sužibė́jimas sm. (1) → sužibėti 4: Darbas – žmogaus sužibėjimo būdas rš.

viẽšpats, -ies sm. (1) KBII104, K, Rtr, Š, DŽ, FrnW, NdŽ, KŽ, -čio (1) DŽ, FrnW, NdŽ, KŽ, viešpàts, -iẽs (3b) DP96,594, AK11; S.Dauk, Jn, Ak, L, LL137
1. B691,682, Lex46, SD1118,161, SD240, SC23, KlG10, R, MŽ, KII41, K, FrnS38 bet kokią valdžią turintis žmogus, valdovas: Viešpates, didžiūnai SD241. Valdantieji nėra tautos viešpačiai, bet pirmieji tautos tarnyboje A.Mac. Lietuvos viešpačiai nesilaikė vien gynimosi taktikos: ne tik gindavosi nuo ordino puolimų, bet ir patys puldavo A.Janul. Viešpats šios žemės yra karalius KI622. Krezus, Lydijos viešpats, turėjo vienturtį sūnelį nebylį S.Dauk. [Lietuviai] numų savų niekados neužmiršo, nesgi, kame keliavusys, vargusys ar viešpačių rūmuose linksminusys, visados numų savo ilgėjos S.Dauk. Lietuvos valdovas neturi sau viešpačių, šventike V.Krėv. Žmonių būreliai laukdavo pravažiuojant viešpačių A.Vien. Visos pastangos pasiekti patį viešpatį – komendantą – nuėjo niekais M.Katil. Mažvydo surašyta lietuviškai eiliuotoji prakalba skiriama lietuvninkams ir žemaičiams, ne tiek kunigams, kiek viešpačiams (valdytojams, dvarininkams) rš. Ir samdinyku esąs žmogus gal viešpačiam įtikti ir būti tikru jo tarnu M.Valanč. Ir ėjau aš, viešpačio palikęs rūmus, į naujos būties nežinomą kelionę V.Myk-Put. Nejaugi manai, kad dėl tavęs pasikeis pasaulio tvarka ir vyras liausis būti savo žmonos viešpačiu? V.Krėv. Jų įžengimas buvo labai puikus ir visai atsakė jų viešpaties didybei ir jų reikalo svarbumui J.Balč. Po tam nusidavė viešpats karalius ant kelionės ir atvažiavo į Lietuvą Sch138. Viešpatie karaliau, su jūsų skepetaite užrišta koja, ir jūsų žiedas ant piršto jo BsMtI160(Brt). Viẽšpaties lazda NdŽ. Dabar tu būsi mūsų viešpats, nes iš sutiktųjų pirmas turėjai barzdą, ir dėkui Dievui – dar kokią barzdą! A.Vaičiul. Atkakęs tarnas viešpaties šios pievos norėjo ėmęs ėrelį parvaryteina rūmuosna Gmž(Krd). Viešpats, padvarnykas SD38. Ūkininkas, namų viešpats Q247. Tada namų viešpats apsišokęs bylojo tarnui savo: – Eik greitai BPII204. Viešpats šeimynos Sut. Tarnai viešpaties aba šeiminyko SPI281. Viešpats paleidžia sūnus, tarnus ir šeimyną, neturi jų grausmiai, nedraudžia nuog pikto SPI254. Togdėl sūnus žmogaus yra viešpats ir subatos Ch1Mr2,28. Jautis ans tikrai bus nuakmeniuotas, ir mėsa jo nebus valgyta, bet viešpats jaučio bus nekaltu Ch2Moz21,28. Net samdinykas tiktai tyko bei veizd algos jam pažadėtos, jį nedaug rūpia, kačei visos avys viešpaties jo numirtų alba išgaištų BPII59. [Tarnas] paslėpė penigus viešpatiẽs savo DP386. O išvydę tatai bursinykai jo užsismūtijo didžiai ir atėję pasakė viešpati savo: viskas nusidavė BPII485. Kas tu esi, jog sūdiji, apkalbi svetimą tarną viẽšpati savam? DP285. Kas tarnui kieno gėdą daro, tasai pačiam viešpat jo daro, kaip prieš kad tarnui parodžia gerą norą, pačiam viešpat parodžia SPI35. Prilyginta yra karalystė dangaus žmogui šeimynos viešpati, kuris išėjo labai anksti samdytų darbinykų vinyčion savo SPI317. Eikitėg paskui jį ing namus, in kurius įeis, o tarykite viešpati namų anų SE246. Idant mūsų žemės viešpatį su jo urėdnykais rėdytumbi ir apgintumbi, prašom tave Mž557. Viešpatimi pastatysi jį ant darbų rankų tavo Mž519. Nė vienas žmogus ant šito pasaulio neest viešpatimi turto savo, bet tarnu DP305. Evangelija rodžia, jog tų turtų, kuriuos nuog Dievo tur, neest viešpatimis, bet est dalyviais DP306. Vyras yra viešpatimi moteres savos DP563. Kiekvienas vyras test viešpačiu namuose savo ChEst1,22. Dievas Tėvas yra viešpatimi dangaus ir žemės DP434. Jei… viešpatimi, viešpačia ar tarnu esi, dūmok, jei nepaklusnas… buvai Vln29. Išvyskime algą tarno…, kuris teip bylo Viešpatiẽsp savop DP391. Priėję tarnai viešpaties aba šeiminyko tarė jam: – Viešpatie, negu gerą sėklą pasėjai ant dirvos tavo? SPI281. Kur šiuo metu mudu… gausim atilsies gana, Juozap, viešpatie mano SGI61. Viešpatys visoki, ant žmonių susimilkiat, kunigump, žėkump žmones tremkiat Mž11. Pilotui yra lygūs… viẽšpates ir galingieji to pasaulio DP166. Viešpatès ir kunigaikščiai žmonių DP582. Didieji viešpatys tokiose dienose tarnamus saviemus dides dovanas duost DP32. Didžiai paduotiemusiemus pikti viešpates arba vyresnieji žalas daro DP60. Dėkim tai širdin gimdytojai, viešpatys, ūkinykai SE85. Gimdytojai ir viešpates namų netur tokiems duoti nei valgyti, nei gerti Vln4. O jūs, viešpatys, tatai taipojag darykit prieš juos, atleisdami grumzdymus, žinodami, jog ir jūs patys turite Viešpatį danguje BtPvE6,9. Urėdas visokių viešpatų alba ponų prieš tarnus Mž36. Kaip turi šeimyna, kaimynai ir tarnai po akim viešpatų̃ savų laikytis ir gyvent? DK83. Darytojau dangaus ir žemės, viešpatie ant viešpatų̃ DK133. Pasaulis netur nieko brangesnio ant malonės didžiųjų viešpatų̃ DP22. Daug labai užguli ant gero ir be papeikos gyvenimo vyresnių ir viešpatų, kuriemus priveizdi valdonai, ir po jų valdžia esu SPII135–136. Raupai barzdos ženklina nusidėjimus vyrų jau tobulų metų aba vyresnių naminykų viešpatų, kurie kitus turi savo galybėj ir anuos valdo SPI253. Daug yra dievų ir daug viešpačių GN1PvK8,5. Tarnai, tarnaitės, samdinykai ir samdinykės, ką skela viešpatimus savo? Mž36. Ne karaliamus, ne viešpatimus… pirmiausiai apsakė angelas tą meilingą pasiuntimą, bet ubagamus DP41. Jūs, tarnai, būkite paduoti viešpatimus to pasaulio su visokia baime DP366. Jūs, tarnai, būkiat paklusni jūsų kūniškiems viešpatims Vln43. Didi maištai ir sujudinimai veldamų prieš savuosius karalius, ciesorius ir viešpatis kėlės krikščionystoje DP498. Yra visuotinis prisakymas, idant kiekvienas mylėtų… viešpatis ir padonuosius DP528. Turime ponus, viešpačius, kuriemus slūžijame ir ant kurių žemės gyvename SE235. Teikis ir visus namų viešpačius, viešpačias, visus gimdytojus su vaikais ir šeimyna… sargyboj laikyti KlM78. Turim bijotiesi pono Dievo ir jį mylėti, idant gimdytojus ir viešpatis mūsų nepapeiktumbim Vln12. [Danguje] visi anie šventieji bus viešpatimis DP490. Nekuriuosemp viešpatysemp… nė vienas piktesnės ir didesnės nopykantos nepelno, kaip tie, kurie valnai ir drąsiai bylo DP160. Tai gali pasirodyti iž rašto švento viešpatimp susimylėjimas ir gausus jumpi atpirkimas SPII211.
| prk.: Žmonės bus tokie galingi gamtos viešpačiai, kad galės patys reguliuoti tolesnę Saulės raidą rš. Pasijutęs padėties viešpačiu, Algis Kerbedys pergalingai nužvelgė klasę J.Mik. Jis buvo savo kūno ir savo dvasios viešpats! LKXX281. Mėnulis buvo laikomas nakties viešpačiu, laiko tvarkytoju, augmenijos, gyvūnijos prižiūrėtoju rš. Miškiniai, pieviniai ir laukiniai, kurie keliasi dvyliktą valandą nakties ir išsislapsto pirmiesiems gaidžiams užgiedojus, dabar pasidarė didžiausi tamsių glūdumų viešpatys S.Zob.
^ I šnypšta kaip prūsų viẽšpats Yl. Nė vienas negal dviem viešpatim tarnaut DP329. Aš pats viešpatukas, du sūnu razbaininku, viena duktė lakštingala (spragilas, žmogus ir vėtyklė) TŽV584.
2. D.Pošk, N, Ev, P aukščiausioji visagalė esybė, Dievas: Viešpàts ir ižganytojas turi ateit mūsump DP2. Jėzus yra ir Viešpatimi, ir sūnumi Dovydo, tai yra tikruoju Dievu ir tikruoju žmogumi DP114. Per kūną [Jėzus] buvo iš tiesos sūnumi Dovydo, bet buvo Viešpatimi pagal dievystę savo DP345. Sveika Marija, mylistos pilna, Viešpats su tavimi AK48. Viešpats tikrai kėlėsi ir pasirodė Simonui BPII35. Anuo metu bylojo Viešpats Jėzus mokytiniump savump DP12. Kūnas ir kraujas Viešpatiẽs Jėzaus Christaus DK94. Meldžiu…, idant mes įgytumbime visa tatai, ko gero geidžiame nuog Viešpatiẽs savo DK62. Dangus ir žemė prašoks, o žodis Viešpatiẽs niekad neprašoks DP11. Palaimintas, kurisai atėjo vardan Viešpaties DP4. Su didžiu nužeminimu, su tikruoju tikėjimu, paduksiu ir meile valgykime švenčiausią kūną ir kraują Viešpãties mūsų Jėzaus Christaus DP135. Kelias Viešpaties yra drąsus geriemusiems VlnE169. Aš žinau, ji prisakysianti savo vaikamus…, idant anys kelius Viešpaties laikytų BB1Moz18,19. Diena Viešpaties ateis kaip vagis naktį BB2Ptr3,10. Šlovę giedokiam, Viešpati Dievui dėkavokiam visi Mž492. Ką ataduosime Viẽšpati už tuos gero darymus? DP281. Tarnaukit ponui savamui, Viešpati maloningamui KN85. Nei der mums traicėj trija viešpatų ieškoti SGI131. Viešpat Kristui ypačiu būdu prigul būt sūdžia SPI21. Vaikščios kaip akli [žmonės], jog Viešpati Dievui nusidėjo SPII116. Giedokit balsu sutardami Viešpati ant garbės didės KN83. Vardas… Jėzus Viešpačiui mūsų duotas yra nuog paties urėdo, dėl kurio ant svieto atėjo SE24. Nėr išminties ir galybės prieš Viešpatį DP115. Gyvent Dievui per Jėzų Christų, Viešpatį mūsų VlnE93. Padarykimėg teipag pakloniojimą, pažindami mūsų nevertumą ir žemindamies kuo žemiausiai ties Viešpatimi DP483. Bažnyčia apie mus turėdama ragina mus, idant mes Viešpatyje linksmintumbimės DP124. Vaikai, būkiat paklusni gimdytojams jūsų Viešpatyje Vln42. Viešpatip yra susimylimas Mž477. Jei Viešpatip ko įgyt norime, tad prašykime per tarpinykus tuos, kuriais Viešpatis Dievas mėgsta DP483. Vyras turi mylėt ir nulenkt moterį savo, kaip seserį Viešpatiẽp Christusp DK102. Jei širdis arba siela mūsų neraišo ant mūsų, tad turime duksėjimą Viešpatiẽsp Dieviep DP223. Balsu mano Viešpatespi šaukęs esmi Mž508. Aš bėdoje būdamas šaukiaus Viešpatiesp, ir jis išklausė mane BPII98. Per tą visą adventą reikia giedot ir šaukt… per karštą ir nepaliaujamą maldą Viešpatiesp Dievop DP5. Viešpatie karaliau, testo teip, kaip kalbėjai BBDan14,8. Ne visokias, kuris man bylo Viešpatiẽ, Viešpatiẽ, įeis ing karalystę dangaus DP303. Viešpatie, žinau, jog žmuo smarkus esi DP386. Prieikig Viešpatiesp su tuo nužeminimu DP371. Čionai mūspi ne teisybė, bet galybė viršų turi labai sunkiai, o valdoniui ir prieigos Viešpatiesp nėra SPII135. Dabar turiu norą Viešpatiespi ir geidžiu, kad jo pastočiau Ns1832,10. Viešpatiẽ visagalis, suteik tai, idant ir mes žodžio Dievo klausytumbime DP121. Kelies, Viešpãtie, kodrin miegsi ir notmesk mūsų ik galo DP79. Viešpatiẽ, atdaryk lūpas manas ir nasrai mani apsakys garbę tavo DP319. Visi, kurie nuog tavęs, Viešpatie, atatolinas, tie prapuls DP364. O Viešpatiẽ Jėzu Christe, kokig tai yra meilė, romumas, stiprumas, kantrumas ir nužeminimas tavas DP174. Saugok, Dieve Viešpatiẽ, idant mūsų… turkai vieros ir teisybės ir trezvasties nemokytų DP294. Viešpatie Jėzau, priimk dvasią maną DP223. Viešpatie, gelbėk mus, nes prapuolame MP78. Viešpatie, atmink ant manęs, kada ateisi karalyston tavo VlnE209. Kiekviena būtybė grįžtų į nebūtį, jei Viešpats bent akimirką nustotų ją kūręs A.Mac. Ir paguldė daug brolių greta milžinų, o Viešpats jų priglaudė dvasią Mair. Aukščiausisis Viešpats tesusimilsta mūsų mielosios tėviškės! Kel1865,16. Ar daug iš to rašymo naudos – Viešpats aukščiausias tik žino LKXIV389. Savo dvasia būk, Viešpat, su manim Vd. Ar tu žinai, Viešpatie, kaip sunku pasaulį juokinti, pasaulį, skęstantį pyktyje ir varguose J.Gruš. Viešpatie, Viešpatie, – šnibžda ji viduje, – duok man jėgų! A.Rūt. Poterus sukalbėjau: – Viešpatie, dovenok Žd. Tie kareiviai į trobą, Viešpatie dangaus i žemės, bijau, visa drebu Gršl. Viẽšpatie mano, sakau, rodžiau [kur pinigai] ir sakau: tu pati kišenėn įkišei Kp. Viẽšpatie išganytasai, kaip sarmata buvo! Slm. Viešpatie brangiausias! Tiek metų buvo artimi kaimynai, o dabar Bronė jos neatpažino rš. Maldelę maldausiu, Viešpatuliui tarnausiu užu savo gimineles (d.) Dkšt. Viẽšpats Jėzus kap užgimė, ir medis iždygo tokias Sn. Tačiau, – trūktelėjo pečiais ir vyriškai pajuokavo, – nežinomi Viešpaties keliai V.Bub. Viltį turėjo dūšia mano Viešpatiesp M.Valanč. Patsai aš esu vien menka Viešpaties dulkė rš.
^ Kad Viešpats tujaus po grieko žmones karotų, tą ir tedirbtų VP21. Viešpats Dievas kantrus, bet nemaršus LTR. Viešpats Dievas nė vienam ne patėvis LTR. Viešpačiui Dievui esam visi lygūs LTR.
ǁ prk. Kristaus kūnas, Komunija: Kuris valgo Viešpatį ir Dievą savo tame tatai sakramente, tasai ing jį permainos ir tampa bendrinyku natūros dieviškos DP134.
3. ponas, šeimininkas: [Diksas] vis kytriaus už poną nor padaryti ir aukščiaus už jį, tikt mislyk, veržiasi sėstis. Ar tai švankus darbs, ar reik taip viešpatį niekint? K.Donel. Rods, žėlėk Dieve, mūs viẽšpatys maloningi būrą, vis pinigų daugiaus norėdami, lupa K.Donel. Su viešpatimi atvažiavo jis J.
4. istor. viešės vyresnysis: Iš pradžių viešpats buvo viešės, aplink piliakalnį besigrupuojančios žemdirbių gyvenvietės, seniūnas ar valdovas, vėliau viešpačiu vadinosi kunigaikštis arba kuris kitas asmuo (jo vietininkas ar tijūnas), kuris valdė bendruomenės narius LKII344.
◊ mylė́k viẽšpatie sakoma stebintis: Briedis buvo atėjęs didelis, mylė́k viẽšpatie! PnmR.
sáugok (sérgėk, apsérgėk) viẽšpatie sakoma norint ko nors išvengti: Kokie ten keliai buvo, sáugok viẽšpatie, [koks] purvynas! Akm. Sergėk viešpatie, kaip aš jo bijau sustiktie! Švd. Apsérgėk viẽšpatie, nu tokios ligos! Krkl.