Kompiuterių tinklais ir kitomis informacinėmis ir komunikacinėmis technologijomis pagrįsta ugdymo sistema, kurioje vyksta sąveika tarp besimokančiųjų ir mokytojų (kuratorių).
Virtualioji mokymosi aplinka (VMA) leidžia taikyti ir naudoti įvairius mokymosi scenarijus. Panašiai, kaip ir tikroji mokymosi aplinka (pvz., laboratorija, auditorija), VMA sukurta mokymuisi ir mokymosi kokybei gerinti.
VMA skiriasi viena nuo kitos savo funkcijomis. Ji gali turėti daugiau ar mažiau priemonių mokymo procesui organizuoti. Bendriausia VMA integruoja šias priemones:

Tipinė VMA struktūra (ją sudarantys komponentai) pavaizduota šiame paveiksle:

Pavyzdžiai: atviroji virtualioji mokymosi aplinka, nuosavybinė virtualioji mokymosi aplinka.

Kompiuterių tinklais ir kitomis informacinėmis ir komunikacinėmis technologijomis grindžiama ugdymo sistema, kurioje bendrai veikia mokiniai ir mokytojai (kuratoriai).

↑ virtualioji mokymosi aplinka.

Virtualioji mokymosi aplinka, grindžiama socialinio konstruktyvizmo teorija ir lankstumo principu.

Programa, skirta mokymui ir mokymuisi organizuoti naudojant kompiuterines priemones.
Tai šiek tiek platesnė sąvoka nei virtualioji mokymosi aplinka. Ji apima visas kurios nors institucijos informacines sistemas bei procesus, darančius tiesioginę ir netiesioginę įtaką ugdymui bei jo tvarkymui. Į ugdymo tvarkymo aplinką paprastai įeina ir virtualioji mokymosi aplinka.

Mokymasis, kurio efektyvumas didinamas pasitelkiant informacines ir komunikacines technologijas.

Mokymasis, kai jo efektyvumui didinti naudojamos informacinės ir komunikacinės technologijos.
Gali būti įvairių modelių: nuo tradicinio mokymosi, papildyto informacinėmis ir komunikacinėmis technologijomis, iki visiškai pagrįsto informacinėmis ir komunikacinėmis technologijomis ir vykstančio virtualiai sukurtoje aplinkoje. Elektroninis mokymasis užtikrina mokymosi interaktyvumą ir besimokančiojo aktyvumą.