Astronomijos šaka, tirianti visatą kaip visumą, visatos geom. struktūrą, evoliuciją ir tyrimų aprėpiamos visatos dalies (Metagalaktikos) objektų kilmę. Kosmologijos stebėjimų ir tyrimų pagrindai remiasi astrofizikos, žvaigždžių, galaktikų ir kvazarų astronomijos duomenimis, teoriniai pagrindai – elementariųjų dalelių fizikos, bendrosios reliatyvumo teorijos, elektrodinamikos, termodinamikos dėsniais. Kurdama visatos modelius, kosmologija remiasi postulatais. Pasak jų, visi Žemėje atrasti fizikos dėsniai galioja bet kurioje visatos vietoje; visata yra vienalytė, jos medžiaga pasiskirsčiusi įv. kryptimis vienodai (izotropija); Hablio dėsnis nusako dabar stebimą visatos plėtimąsi; tarp visatos objektų vyrauja gravitacinė sąveika. Dauguma visatos modelių remiasi prielaida, kad visata prasidėjo nuo ↗singuliarumo, o vėlesnė jos struktūra ir materijos formos pradėjo kurtis po didžiojo sprogimo sukelto ilgainiui lėtėjančio plėtimosi (↗plėtrioji visata, ↗lėtėjimo parametras, ↗Planko era, ↗hadronų era, ↗leptonų era, ↗spinduliavimo era, ↗medžiagos era).