lai̇̃kymas sm. (1)
1. KI583, NdŽ → laikyti 1; padėtis: Gero ir greito darbo sąlyga yra taisyklingas neriamo daikto, siūlų ir vąšelio laikymas rš.
2. → laikyti 3: Jojamųjų žirgų laikymas buvo labai išplitęs rš.
ǁ auginimas, prižiūrėjimas: Anta lai̇̃kymo ar anta pjovimo nori pirkt veršelį? Azr. Prie tokio lai̇̃kymo ir galvijai gražūs Ds.
3. → laikyti 4: Iš vienos pusės bijojo, kad aš nepabėgčiau, o iš kitos – kad mano laikymas nepadarytų viešpatystei didelių nuostolių rš. Veltui jis beeikvojo milžiniškus turtus kariuomenės laikymo reikalams rš.
4. → laikyti 6: Ilgesniam laikymui buvo daromas skilandis (kindžius, kindžiukas) rš. Sūdinė iž molio ant pinigų laikymo SD311. Pavoju laikyme (pavojinga laikyti), idant neaprūgštų DP140. Tvera laikyme [obuolys] gana ilgai P. Laikymas pinigų N. Tas laikymas jaunų išrautų augymių yra teip daromas S.Dauk.
| prk.: Laikymas atmintyje rš.
5. → laikyti 20: Jablonskio aukštaičių vakariečių tarmės laikymas bendrinės kalbos pamatu nebuvo koks jo „sritinis patriotizmas“ ar šiaip individualus užsispyrimas, o tik pastebėjimas, kuria linkme krypsta mūsų bendrinė kalba rš. Kits kitą garbėj laikymu pranokite NTPvR12,10.
6. refl. I → laikyti 17 (refl.); buvojimas kur, gyvenimas: Ir graužikuose yra galimas viruso laikymasis rš.
7. → laikyti 18; gyvenimas nesantuokoje: Laikymas su svetimais N.
8. → laikyti 19; nenutolimas nuo kokio nors nusistatymo, pažiūrų, kokių reikalavimų, įsakymų vykdymas: Laikymas prisakymų Bt1PvK7,19. Apie laikymą žodžio BPI327.
| refl.: Valstybinės drausmės laikymasis yra būtinas kiekvienoje mūsų darbo srityje (sov.) sp. Laikymasis tiesos kalboje, tiesmokumas LL178.
9. → laikyti 25: Nėr laikymo par šitą medžiagą (nestipri) Ds.
| refl.: Tęsimasis, laikymasis, patvara LL257.
10. → laikyti 28; kurio veiksmo atlikimas, vykdymas, darymas: Gilios upės, rūdynai – tai mūs puotų laikymai BsO162.
11. suturėjimas: Šlapimo ir išmatų nelaikymas rš. Gydė jį, bet nuo šlapimo nelaikymo neišgydė Trgn.
12. refl. → laikyti 30 (refl.); elgimasis: Daugirdas Jonio išvaizda ir laikymusi buvo visiškai patenkintas rš. Visas Vidmantas Šešiavilkiui labai patiko, ir jis savo mintyje jau ryžos juo sekti kaip apdaru, taip ir laikymusi Vaižg.
| Tipiškas klasiniu atžvilgiu yra ir Jono Puodžiūno laikymasis savo krašto, tautos, tėvynės atžvilgiu (sov.) rš.
aplai̇̃kymas sm. (1) → aplaikyti:
1. Silpnas aplai̇̃kymas Msn. Kožnam daiktui reikia aplai̇̃kymo Trgn.
ǁ refl. pragyvenimas: Jai turi apsilai̇̃kymą duoti Žlp.
2. Ne krašto gerovė jų galvoj, bet „savos“, smunkančios jiems iš po kojų žemelės savo rankose aplaikymas rš.
atlai̇̃kymas sm. (1) → atlaikyti:
1. Neatlaikomai ir nei jokio atlaikymo nerasdami, veržėsi rudiejai į gyvenimus baltųjų LC1881,23. Tikra meilė ir per didžiausiuosius atlaikymus persiveržia brš.
2. refl. Be to, vien atsilaikymas nuo mėsos dar ir nepadaro išmintingu Vd. Kai kurie žmonės neturi atsilaikymo instinkto rš.
3. → atlaikyti 4: Vyrai išėję po daug vargų ir atlaikymų į miestą Avą Ns1832,3.
išlai̇̃kymas sm. (1)
1. R384,264, K → išlaikyti 2; išauginimas, išmaitinimas, priežiūra; pragyvenimo lėšos: Šit ir algą, ir išlaikymą žada! rš. Už išlaikymą padėkavot B. Turim … jo lobį ir išlaikymą Vln8. Išlaikymop mūsų priguli SE175. Vis, ką turėjo, įmetė, visą išlaikymą savo BtMr12,44.
| refl. R264: Išsilaikymas savęs paties KII183. Geras išsilaikymas R405.
ǁ išimtinė: Aukštaitijoje išimtinė dažniausiai vadinama išlaikymu rš.
2. R, K → išlaikyti 3; išsaugojimas, išgelbėjimas: Taikos išlaikymo politika sp. Ypač svarbią reikšmę turi sekykloms tinkamesnių vietų išlaikymas rš. Lietuvos bajorai užsitikrino visų administracinių funkcijų išlaikymą savo luomo rankose rš.
| Būrio vadas atsako už tinkamą krypties išlaikymą rš.
| refl.: Kad drauge žinotumei, kur gyvenimo ilgumas ir išsilaikymas brš.
3. → išlaikyti 4: Obuolių išlaikymas per žiemą smėlyje rš.
ǁ refl. išlikimas: Pagal obuolių išsilaikymą veislės suskirstytos į 3 grupes: vasarines, rudenines ir žiemines rš.
4. LL24 → išlaikyti 6; patvarumas, tvirtybė, tvirtumas; ištvėrimas.
| refl. R67.
5. → išlaikyti 10; paturėjimas kurį laiką: Daugumą netikrųjų ūkų tegalima tirti, fotografuojant dangų galingais teleskopais su ilgu išlaikymu rš.
6. rš vykdymas.
nulai̇̃kymas sm. (1)
1. Mš → nulaikyti 1; suvaldymas, nepaleidimas.
2. → nulaikyti 3; išturėjimas kokioje padėtyje.
| refl.: Plaustas, savo nusilaikymą ant vandens po visam prapuldęs, apvirto LC1887,26.
palai̇̃kymas sm. (1)
1. → palaikyti 3; auginimas, maitinimas: Telyčios palai̇̃kymas daug jam atsejo Ds. Čia stovint (gyvenant), nėra gero palai̇̃kymo tom vištom Skr.
2. refl. pragyvenimo ištekliai: Tikėjos pasilaikymą gausiąs, kadangi tarp savo genčių buvo CII676.
ǁ pragyvenimas: Par tą karą buvo vargingas pasilai̇̃kymas Prk.
3. refl. ppr. pl. gyvenimo sąlygos, padėjimas, būklė: Sunkus pasilai̇̃kymas vienam Sg. Ano kūdikio tėvai gyvena varginguose pasilaikymuose prš. Taigi čia yra labai patogūs pasilaikymai prekybai augti prš.
4. K → palaikyti 4; pasilikimas sau.
5. ppr. pl. Tlž santykis: Dėl to pasilaikymai tarp abiejų kraštų ir gerokai paaštrėjo prš.
6. refl. K, LL169, brš buvimas, egzistencija, gyvo buvimas.
7. → palaikyti 5; saugojimas, išlaikymas ko: Aukščiausias diktatūros principas – tai palaikymas proletariato sąjungos su valstietija (sov.) rš.
ǁ žiūrėjimas, kad išliktų, stengimasis, kad nebūtų pažeista (švara, tvarka): Reikia plačiau aiškinti darbo žmonėms asmeninės higienos ir švaros palaikymo svarbumą (sov.) sp.
8. refl. → palaikyti 8 (refl.); buvimas kokioje padėtyje: Pasilaikymas sutarime brš.
9. N laisvės atėmimas, areštas.
10. refl. buvimas ilgesnį laiką: Kokios vietos pasilai̇̃kymas KII102.
11. refl. R, N patvarumas.
12. refl. Klp → palaikyti 18; poelgis, elgesys: Pykimas, rūstas pasilai̇̃kymas KII163.
pérlaikymas sm. (1)
1. → perlaikyti 1; leidimas kur pabūti, apsistoti: Jį suėmė už razbaininkų párlaikymą Trg.
2. išmaitinimas, savo globoje išlaikymas kurį laiką: Varlė, gaspadoriui … padėkavojusi už žiemos parlaikymą, pati leidos pri savųjų PP56.
3. išlaikymas gyvo: Dėkavoju už parlaikymą manęs šią naktį Jzm.
pralai̇̃kymas sm. (1) → pralaikyti 3: Tie [vaikų] pralai̇̃kymai [internate] valdžios gerai Pvn.
prilai̇̃kymas sm. (1)
1. → prilaikyti 4; priėmimas gyventi pas save, priglaudimas: Viską papasakojo apie Petrą ir jo draugų, pabėgusių po sukilimo, prilaikymą rš.
2. refl. gyvenamoji vieta; buvimas kur: Vai kur tavo prisilai̇̃kymas, tėvuli? Alk. Mažas jo pas mus prisilai̇̃kymas – jis čia retkarčiais teateina Skr.
sulai̇̃kymas sm. (1)
1. → sulaikyti 2: Tėvas ir broliai barė jį už nesulaikymą žirgo BsMtII170.
2. → sulaikyti 3; nedavimas prasiveržti, atmušimas; nedavimas ką daryti: Tasai sulaikymas [kryžiuočių] Lietuvai daug kraujo kaštavo rš. Sulaikymas juoko rš.
| Degtinės ir spirito sulaikymas (nedavimas laisvai parduoti) akcizo neprietekliui papildyti Vr.
3. LL175 apsaugojimas nuo ko.
4. refl. negalėjimas praeiti, susiturėjimas: Šlapimo susilaikymas rš.
5. sulėtinimas, susilpninimas: Menkas vieno giesmininko sulaikymas arba pagreitinimas tuoj sugadina giesmę LTII102. Šitas dėsnis vadinasi energijos sulaikymo dėsnis rš.
6. → sulaikyti 10; suėmimas, areštavimas; (turto) konfiskavimas: Asmens sulaikymas; neteisėtas sulaikymas; turto sulaikymas TTŽ.
7. suvaldymas, santūra, sutvardymas: Tam tikras potraukio sulaikymas yra normalus dalykas rš.
| refl.: Susilaikymas yra didelis, ne bet kam prieinamas mokslas rš. Gyvuliškas nesusilaikymas esti kriminalinių nusikaltimų priežastis rš.
8. refl. susitelkimas vienoje vietoje: Vandens bei valgomosios druskos susilaikymas audiniuose rš.
9. refl. KII383 užkliuvimas, sukibimas.
užlai̇̃kymas sm. (1)
1. → užlaikyti 2: Vandens užlaikymas – skiedinio savybė nenustoti didelio kiekio vandens rš.
2. SD426 → užlaikyti 5; išsaugojimas, palikimas, išlaikymas: Dėl užlaikymo garbės ir šlovės DP50.
| Dėkavoju … už užlaikymą manęs praėjusią naktį brš. Savo ir giminės savo užlaikymo meldžiu nu tavęs S.Stan.
| refl.: Pagal šitą vardo užsilaikymą … lengva kelią lietuvių tautos … pažymėti A1884,343.
3. → užlaikyti 14; vykdymas ko, nenukrypimas nuo ko: Įstatymo užlaikymas I.
4. refl. → užlaikyti 10 (refl.); laikymasis, gyvenimas kur: Ir svetimiesiems apie savo užsilaikymo vietą žinią davė Kel1881,38.
5. paprotys: Piršlį, kaipo melagį, pakorė; šiandien dar tas užlaikymas kame ne kame Žemaičiūse tebėra S.Dauk.
6. refl. K, KII315 užtrukimas, uždelsimas, užvilkinimas: Tada tikt perėjimas be užsilaikymo žengia tolyn, ir avilio šeimyna gal daugsintis Rdž.
7. → užlaikyti 13; auginimas, maitinimas, prižiūrėjimas: Rugio, ypač kviečio, grūde talpinas viskas, kas tik yra reikalinga augimui ir užlaikymui žmogaus kūno Blv. Prastas tėvų užlaikymas, – dejuoja senukas Skr. Tinkamas susisiekimo linijų – kelių užlaikymas padės greičiau įvykdyti planą sp.
| refl.: Sergant džiova, didžiausios reikšmės turi užsilaikymas ir maistas sp.
8. laikymo lėšos, išlaidos: Palūkanos tebūsiančios ūkės užlaikymui Blv.
9. pragyvenimas, pragyvenimo lėšos: Moteris tekėdavo, kad vyras užlai̇̃kymą duotų Skr.
10. refl. → užlaikyti 15 (refl.); elgimasis; gyvenimo būdas: Užsilaikymas prie stalo rš. Toks darbas ir užsilaikymas tinginiui Jonui labai patiko BM82.
| Kuomet daktaras yra žmogui paaiškinęs apie užsilaikymą, apie orą, šviesą, šilumą? Blv.
11. susivaldymas: Nėra tokios ligos, kuri neardytų žmogaus sveikatos iš priežasties neužsilaikymo valgyje Blv.
12. ppr. pl. brš apeiga.