tam paskirtukui
Žinai kas juokingiausia? Tavęs niekas niekur nerinko.

Algimantas
Patarėjų niekas ir nerenka. Jie specialistai, kurie yra samdomi.

2015 m. rugpjūčio 10 d. su visais reikalingais dokumentais pora nuvyko į LR ambasadą Londone. Sumokėjus 14 svarų konsulinį mokestį, pateikus pasus, prašymą įregistruoti santuoką, anglišką santuokos liudijimą su apostile, santuokos liudijimo vertimą į lietuvių kalbą, apostilės vertimą į lietuvių kalbą, ambasados darbuotojai kilo papildomų klausimų.

Apostilę išduoda šalies (federacinėje valstybėje - federacijos subjekto) institucija (žemės, kantono kanceliarija), valstybės pareigūnas (pvz., konsulinis pareigūnas), tarnautojas, taip pat privatus asmuo (pvz.,notaras). Už apostilės išdavimą imama rinkliava. Pažyma išduodama pasirašiusiojo arba kiekvieno asmens, kuriam priklauso dokumentas, prašymu. Lietuvoje - Užsienio reikalų ministerija (Konsulinis departamentas), LR URM pavaldžios diplomatinės atstovybės bei konsulinės įstaigos.

– Susituokti Mauricijuje tikrai nėra sunku. Reikia tik kelių dokumentų: abiejų asmenų pasų kopijų ir gimimo liudijimo, išverstų į anglų kalbą bei patvirtintų apostile (apostilė – konsulinė pažyma, kuria oficialiai patvirtinamas parašo tikrumas, dokumentą pasirašiusiojo asmens pareigos ir, kai reikia, dokumente esančio antspaudo arba ženklo tapatumas). [...]
Britams santuoka galioja iškart tik sugrįžus, tačiau lietuviams tenka laukti dokumentų, patvirtintų apostile, ir tada jau eiti į ambasadą.

Apostilė – tai yra tam tikras dokumento pažymėjimas/antspaudas, patvirtinantis to dokumento tikrumą. Apostilę suteikti gali tik šalies, kurioje išduotas šis dokumentas, Užsienio reikalų ministerija.

Pervežimą organizuojant ir vykdant atliekami šie veiksmai (priklauso nuo konkrečios situacijos):
• Dokumentų paruošimas transportavimui, apostilės gavimas (pagal poreikį), vertimai į reikalingas kalbas.

Apostilė yra dokumento legalizavimas, kai tvirtinamas ant dokumentų esančių antspaudų bei pasirašiusio asmens pareigų tikrumas. Apostile galima tvirtinti tiek originalą, tiek ir prieš tai notaro patvirtintą originalo kopiją. Dokumentai su apostile galioja visose valstybėse, prisijungusiose prie 1961 m. spalio 5 d. Hagos konvencijos dėl užsienio valstybėse išduotų dokumentų legalizavimo panaikinimo. Lietuvoje išduotus dokumentus tvirtinti apostile galite visuose Lietuvoje veikiančiuose notarų biuruose.

Apostilė. Matyt dar ne visi girdėjote šį žodį. Tai pasirodo vienintelis būdas Lietuvos Respublikos biurokratams patiketi, jog atsiųstos dokumentų kopijos yra tikros. Norėdamas gauti apostilę, pirmiausia turi nukopijuoti dokumentą (pvz.: žaliąją kortą), tada eiti pas vietinį notarą ir patvirtinti tą kopiją.

Pagal įsigaliojusį įstatymą, bet kuri moteris, prancūzė ar užsienietė, vaikštanti Prancūzijos gatvėse ar parkuose su veidą dengiančia skara, tokia kaip nikabas ar burka, gali būti sustabdyta pareigūno ir gauti baudą. Gal tai ir nedidelė bauda, tačiau simboliškai tai didelis pasikeitimas.

Belgų valdininkas nuplėšė Kataro princesei nikabą [antraštė]
Belgų valstybės tarnautojas Žanas Mari Piras nuplėšė Kataro princesei nikabą (musulmonių galvos apdangalą, dengiantį veidą). [...]
Dėl to mergina parašė skundą prokuratūrai. Jame teigiama, kad kartu su nikabu Ž. M. Piras ištraukė auskarus ir šie subraižė jos veidą.
Valdininkas gali būti apkaltintas užpuolimu, princesei gresia 140 eurų (beveik 500 litų) bauda už pasirodymą viešoje vietoje su nikabu.

Religijos nuostata – dengti kūną, kad nepritrauktum silpnų vyrų dėmesio. O nešioti tokius uždangalus kaip nikabas, burka neprivalu – tai pasirenka pati moteris.

Nikabas - moterų dėvimas šydas, paprastai dengiantis visą kūną, išskyrus akis. Nikabų būna įvairių stilių ir ilgių. Vieni jų dengia visą veidą, kituose paliekamas plyšys akims.

Nikabas dengia visą kūną, išskyrus akis, ir susideda iš dviejų skarų. Labiausiai paplitę Persijos įlankos šalyse.

Nors ir baigė studijas prestižiniame Amerikos universitete Kaire, egiptietė Abeer Shahin ilgą laiką negalėjo rasti darbo, nes darbdavius atstumdavo jos dėvimas nikabas – islamiškas šydas, dengiantis visą moters veidą.

Šiuo metu Prancūzijoje svarstomas šydo, vadinamojo nikabo, kuriuo musulmonų moterys prisidengia veidą, uždraudimas. Kai kurie nikabo nešiojimo apribojimai gali būti priimti jau artimiausiomis savaitėmis. Kodėl norima uždrausti šį tradicinį musulmonių drabužį, aiškinosi BBC korespondentė Claire Bolderson.
Emigrantų iš Maroko šeimoje gimusi 31-ų Kenza Drider yra viena iš nedaugelio Prancūzijoje gyvenančių musulmonių, dėvinčių nikabą.

Skaičiuojama, kad ne daugiau nei keletas tūkstančių (iš milijonų) Prancūzijos musulmonių kasdien viešumoje dėvi nikabą arba burką – viršutinius drabužius, iš dalies arba pilnai dengiančius veidą. Gerokai daugiau moterų kasdien renkasi vieną iš daugelio tipų musulmoniškų skarelių, dengiančių plaukus, o dažnai ir kaklą iki smakro, tokiu būdu nepažeisdamos 2011 metais įsigaliojusio įstatymo. Ko gero, dar daugiau tokių, kurios apskritai atsisako bet kokio galvos apdangalo, kaip senų laikų atgyvenos, ir bando įsilieti pasaulietišką ir liberalią Prancūzijos visuomenę.

Prancūzijos Nacionalinis Susirinkimas praėjusį antradienį didele balsų dauguma uždraudė burkas ir nikabus. Rugsėjį dėl šio įstatymo balsuos Senatas.