vėjo

lū̃žis sm. (2)
1. MP366, K, A1884,57 lūžimas: Kojos lū̃žis KI195. Čia medžio lū̃žis girdėtas – tra, tra, tra, bubt, ir išvirto J.
2. lūžimo vieta: Kur lū̃žis kojos, čia skauda J. Medis įlaužtas, šit lū̃žis pažymu J. Jeigu lūžis vis tiek nesuauga, griebiamasi kaulo nuolūžų gręžimo rš. Miklios rankos greit suvirina lūžį rš. Pagal lūžio liniją skiriami skersiniai, įstrižiniai ir spiraliniai lūžimai rš.
3. K vieta miške, kur vėjo išversta daug medžių, lūžtvė.
4. staigus krypties pakeitimas: Kelias eina tokiais lū̃žiais Skr.
| Šviesos lūžio reiškinys atmosferoje jau seniai gerai žinomas rš. Šiuo atveju aušinimo kreivės lūžis nebus toks ryškus rš.
5. prk. griežtas pasikeitimas, persilaužimas: Mūsų gyvenimo kelias buvo kovos ir lūžių kelias V.Myk-Put. Tai neišvengiamas lūžis – iš triukšmingos ir tuščios vaikystės jis pereina į užgrūdintos jaunystės ir subrendimo metus sp. Revoliucinių įvykių eiga rodo stambius ir greitus lūžius rš. Juk jo sieloj įvyko toks lūžis P.Vaičiūn.

verti̇̀mas sm. (2) K, Š, Rtr, KŽ; D.Pošk, L, FrnW, verti̇̀masis (1)
1. → versti 2: Mėšlų kopimas yra sunkesnis darbas ne ko verti̇̀mas Ms. Nebuvo skirtumo, a prie šiaudų, a prie galo verti̇̀mo [dirbti] Pšš.
2. → versti 3: Aukštųjų pastatų kolonos užinkaruojamos į sunkius pamatus ar į uolos įžemį, kad atlaikytų vėjo vertimo jėgą LEXXXIII292.
ǁ Už trobų verti̇̀mą aš pakaltinu valdžią, – kam reikėjo? Krš.
3. → versti 5.
ǁ Ka verta, ka verta ta kiaulė nognu vertimù tus šiaudus Lpl.
ǁ Kur žemė lengva, tenai ir [bulvių] verti̇̀mas geras Zp.
4. Srj, Dt, PrL arimas, suarta žemė: Vertime karvė suklimpo Rdm.
5. → versti 11.
ǁ Baisus tims vaikams verti̇̀mas, nė anie išėda, nė nėko Kv.
6. → versti 12: Pustymas, verti̇̀mas, [o] ieško šitos mergiotės [išėjusios iš namų] Žl. Toks verti̇̀mas – pu pu pu didžiausiai lašai Krš. Ale tokiu vertimù verta, kad akių neatmerksi Lkv. Viename šmote toks verti̇̀mas, snigimas, kitame nė spago Krš. Vertimẽlis – kiaurą parą (didžiai lyja) Krš. Šitoks verti̇̀mas – kur tu beisi Všk. Ale jau tokio verti̇̀mo – kiaurai parlijau Jdr.
7. Sut → versti 14.
| prk.: Prie tokio mūsų vertimo į kitataučius labiausiai prisideda mokyklos, kuriose visas mokslas išguldomas svetima kalba Pt. Čia jau paliaus vertimai dangaus, perskyrimai meto, gimimai visų daiktų DP15.
8. LL186, PolŽ1170 → versti 15: Verti̇̀mas (meninis), kuria nors kalba parašyto grožinės literatūros kūrinio teksto kūrybiškas perteikimas kita kalba LTEXII184. Vertimo mašina SkŽ128. Pažodinis vertimas SkŽ180. Jo vertimas konferencijų salėje buvo be priekaištų KlK33,72.
ǁ iš vienos kalbos į kitą ppr. raštu išdėstytas tekstas: J. Balčikonio vertimai iš tikro yra gražios, gyvos liaudies kalbos lobynas KlbXIV39. J. Bretkūnas mažai keitė B. Vilento vertimą KlbXXXV(1)31. Ar dar nėra antrojo mano vertimo tomo? Pč. Aptiktas nežinomas vertimas ar recenzija iškildavo kaip svarbus mokslinis atradimas rš. Šiais laikais toks vertimėlis daug kieno bus, man rodos, ir laukiamas J.Jabl.
9. → versti 17: Verti̇̀mas garais [kieto kūno] BŽ60. Girdėjom iš Evangelijų keturius stebuklingus darbus mūsų Viešpaties Kristaus: apie vertimą vandenio vynu … BPI279. Matinių skaičių vertimas stambesniais (smulkesniais) Z.Žem. Periodinės trupmenos vertimas paprastąja Z.Žem.
| prk.: A sušneko [kunigas] su kum, tujau prilyginimai, verti̇̀mai į blogą Krš.
10. Ob → versti 18: Ans pri caro verti̇̀mo buvo Krš. Oho! Tik pasakyk apie verti̇̀mą [pirmininko], tai – amen! Šmn.
11. → versti 22: Uždevė kumelės pieno [tymais sergančiam] – verti̇̀mas begalinis! Pj. Nū tokio verti̇̀mo – šašas pry šašo Grd.
12. R176, MŽ233, N → versti 25.
| refl.: Vertimasis uždraustu verslu rš. Verti̇̀masis advokatyste KŽ.
13. K, LL196, ŠT280 → versti 26: Verti̇̀mas, spyrimas, staigu varymas I. Vertimas pirkti ETŽ. Vertimas dukters tekėti už vyro V.Kudir. Tėvelių klausysiu: neatmesiu jų verti̇̀mo ir rūsčių žodelių (d.) Ktk.
| Prigimtas verti̇̀mas, noras KII87.
14. Jnš kirtis (kortuojant): Tris vertimùs turu, nepaspruksi (neišeisi) Krš.
15. → versti 28: Ale ir šitoks neverti̇̀mas nė vieno [kiaušinio] Žml.
antsiverti̇̀mas sm. (2) Lk žr. užvertimas 4.
| refl.: Tuo antsivertimù kliu kliu kliu išgėrė visą [butelį] Jdr.
apverti̇̀mas sm. (2) DŽ1; D.Pošk
1. Sut, N, ŠT383 → apversti 1: Pagriovimas, apvertimas SD196.
2. → apversti 3: Dirvos sluoksnio arba velėnos apvertimu siekiame nutraukti anksčiau toje vietoje augusių augalų vegetaciją rš.
3. → apversti 4: Galima mechanizuoti ir kai kuriuos kitus pirminio linų apdirbimo procesus – begulinčių linų apvertimą, pakėlimą rš.
| Intervalo apvertimas – bet koks intervalo garsų pakeitimas, apatinio – viršutiniu, o viršutinio – apatiniu MuzŽ.
| refl.: Žarnų apsivertimas rš.
4. refl. → apversti 10.
ǁ refl.: Ale apsiverti̇̀mas, prisipirkimas, kaip koks sandėlis tróbos Trš.
5. D.Pošk → apversti 11.
| refl.: Neturėjau apsivertimo, rangiaus, rangiaus! Vdn.
6. apyvarta: Parsiduoda Varniuose aptieka ir namai geromis sąlygomis. Apvertimo 5 tūkstan[čiai] VŽ1905,191.
| refl.: Tas kapitalas tarnaus tiktai apsivertimui rš.
7. → apversti 12: Ar tai nėra apvertimas visu geriausios liekarstės į tručyzną? P. Koks tai apvertimas švento daikto ant pikto! Blv.
| Diena dantų bus griežimo, amžiaus plėnysn apvertimo iš pranašų apsakymo SGI154. Dabar tai padarau, kad ateitų, idant būtumei apvertimop stiprų miestų didžiosna koposna Ch2Kar19,25.
atverti̇̀mas sm. (2) I, DŽ1; D.Pošk
1. → atversti 1.
ǁ atversta, atlenkta vieta ar daikto dalis: Apie galvą apsigaubus skarelę, kerteles sumezga užpakaly galvos, ant kaktos atverčia „atvertimą“ ir už jo užkiša rūtų šakelę TDrI201.
2. refl. → atversti 3 (refl.): Už vieno atsivertimo išklekino litrą Šts.
3. I, LL101 → atversti 4.
| refl. RtŽ, M, Š: Nuo saulės atsiverti̇̀mo, nuo Kalėdų kai pradėjo šalt Žl.
4. → atversti 5: Gausi atvertimai, kurius š. Steponas suteikė, parvedė ant jo neapkantą brš.
| refl.: Žiemos viduriu, arba pusiaužiemiu, buvo laikoma Povilo atsivertimo šventė rš. Vieni kenta didesnes pagundas pradžioje atsivertimo savo (pri Dievo), o kiti ant galo M.Valanč. Kiti visi griekai teip atveda į prapultį, jog dar paliekta spasabus ant atsivertimo pri Dievo P. Nenuostabu, jog dabar kai kurių tokių veikėjų atsivertimas į Lietuvos patriotus mums irgi įtartinas sp.
5. → atversti 10: Žodžio atvertimas S.Šalk.
įverti̇̀mas sm. (2) NdŽ, KŽ → įversti:
1. Pačiam vėlyvajam vikių – varpinių mišiniui dirvos paruošimas pavasarį toks: akėjimas, kultivavimas, mėšlo įvertimas bei akėjimas ir sėja rš.
2. Ne visos sėklos pakenčia įvertimą plūgu rš.
3. refl. apsukrumas: Mieste gyvent reikia didelio įsiverti̇̀mo Smn.
išverti̇̀mas sm. (2)
1. Sut, LL299, KŽ, NdŽ → išversti 2: Ižvertimas SD301. Jeigu žolei pervežti naudojami paprasti sunkvežimiai, jai iškrauti patogu naudoti išvertimo tinklus rš.
ǁ Žadėjo da tą katiną pašvęsti už smetono išverti̇̀mą LKT110(Lkv).
2. D.Pošk → išversti 4: Marcinkonių kryžiaus išvertimo byla galų gale buvo laimėta rš.
ǁ Išvertimas Sodomos ir Gomoros liudijimu Petro š. duotas yra ant pavaizdo kančios amžinos DP310. Nes šarvai žalnierystės mūsų neyra kūniški, bet galytingi Dievui ant išvertimo tvirtybių Bt2PvK10,4.
3. NdŽ → išversti 7.
| refl.: Laisvojo voko krašto išsivertimas į lauko pusę (Ectropium palpebrae) rš.
4. N → išversti 8.
5. NdŽ → išversti 9.
ǁ Bulvės podirvio išvertimo į paviršių mažiau bijo, kaip kiti augalai rš.
6. → išversti 10.
ǁ NdŽ.
7. → išversti 11: Ir dėl ko gi kito būtų įtaisę Surdegio popai iškalą kaip ne dėl išvertimo „lietuvių katalikų“ į maskolius provaslavus TS1898,5–6.
8. → išversti 14.
ǁ Vaistų nū išverti̇̀mo duoda (sergant tymais), ka išverstų Pj.
| refl.: Vočių ižsivertimas SD236.
9. NdŽ → išversti 18: Laikytas inkvizicijos kalėjime už Giesmių giesmės išvertimą LEIX100.
10. refl. → išversti 19 (refl.): Išsiverti̇̀mas su kuo KŽ.
11. Sut, N, NdŽ → išversti 20: Ką jūs vertat iš tų laikraščių (skaitymo)? – Tu tik nori išverti̇̀mo Trk.
nuverti̇̀mas sm. (2) NdŽ, KŽ; Sut, LL112
1. → nuversti 2: Už šieno galo nuverti̇̀mą gausit, vaikai, bart Ėr.
| refl. NdŽ, KŽ: Nuo to nusiverti̇̀mo susimušė i mirė Žal.
2. PolŽ1229 → nuversti 3.
ǁ Mžš Už trobų nuverti̇̀mą moka, i didelius piningus Krš. Toks namų nuverti̇̀mas – ligi pat žemės Grž.
3. Sb → nuversti 5: Įtakingiausi žmonės Švitrigailos aplinkoje iki pat jo nuvertimo buvo lietuviai kunigaikščiai ir didikai rš. Po to caro nuverti̇̀mo čia vokyčiai buvo Plt.
4. → nuversti 8: Buvo didelis veido nuverti̇̀mas, dabar jau praėjo Grž.
5. → nuversti 11: Tikimės, jog žmonija turi tiek daug padoro jausmo, kad nereikalauja nei vieno žodžio nuvertimui šitų pažiūrų Blv.
| refl. Sut.
paverti̇̀mas sm. (2) KII279, KŽ; Rtr → paversti:
1. NdŽ.
| refl. NdŽ.
2. NdŽ.
3. NdŽ.
ǁ NdŽ.
4. → paversti 8.
ǁ Kas čia tavo buvo per paverti̇̀mas, kad, žiūrėk, jau vėl avys dobiluos Brt.
5. NdŽ → paversti 9.
6. N → paversti 10: Pavertimas pievomis ŽŪŽ74. Pavertimas pelenais ŽŪŽ160. Cheminis žaliavų perdirbimas – tai vienų medžiagų pavertimas kitomis K.Daukš. Tai buvo, anot Platono, paniekinimas pačių moterių ir jų pavertimas į verges Blv.
ǁ refl. NdŽ: Apie pasivertimą žalčio žmogumi ir žmogaus medžiu kalba lietuviška pasaka rš.
7. NdŽ → paversti 12.
pérvertimas sm. (1) DŽ1, KŽ, perverti̇̀mas (2) Rtr, KŽ
1. SD1146 → perversti 1.
2. D.Pošk → perversti 3.
3. → perversti 4.
| refl. NdŽ: Kartą per fizinio lavinimo pamoką, atlikdamas pratimą su persivertimu, tu žnektelėjai į grindis rš.
4. S.Dauk → perversti 8: Kiekvienas lengvai supras, kad tasai pervertimas (trilaukės sistemos pakeitimas daugialauke) trumpu laiku negali įvykti rš.
| refl.: Didelis pársivertimas – viskas kitaip, kiti žmonės Škn. Dabar pats parsiverti̇̀mas: seni baigia mirt, jauni eina savais keliais Jnšk. Ne teip greitai tas pársivertimas Ppl. Pársivertimo laikai yra sunkūs, reik iškęsti Krš.
5. Q565 → perversti 10.
| refl.: Parsivertimu esybės vadina parsimainymą vyno ing kraujį brš. Toksai persivertimas tinkasi tiktai prieš suminkštėjusius balsius A.Baran.
6. refl. oro pervarta: Agurkus sodint reikia par parsiverti̇̀mą, tada gerai mezga Jnšk.
7. perversmas: Pérvertimas buvo baisus ČrP. Kai pérvertimai buvo, anas Rosijon išbėgo Ob.
| refl.: Čia buvo valdžios pársivertimas Kv. Par tokius pársivertimus nenorėk teisybės Krš.
priverti̇̀mas sm. (2) K, Rtr, DŽ1
1. → priversti 3: Priverti̇̀mas sienojų Ėr.
| refl.: Visa ko prisiverti̇̀mas, trata spintos Trš.
2. refl. H160, Q76,107, R, R59, Sut, N atgaila: Prisivertimo kozonis H. Tiesa, kol nabaštininkas Šalteikis nebuvo parėjęs ant prisivertimo kelio, tol buvo jo veltui gyventa I.Simon. Dievas, gailėdamasi mūsų prapuolimo, mus pakūtospi alba prisivertimop vadina BPII227. Christus tikrame prisivertime priskaito tikintiemus savo teisybę MT32. Prisivertimas ponop Dievop CI269. Jei tu ant prisivertimo ir išpažinimo savo griekų parėjęs, dėkavok Dievui už tai brš. Aš atėjau vadinti griekininkus prisivertimop, o ne teisiuosius Bb1Mr2,17. Ir davei jiems čėsą ant prisivertimo RBIšm12,10. Tankiai an prisiverti̇̀mą ragina žydą lietuvininkas Jrk71. Vertingus pažymius tikro prisivertimo parodė Kel1881,37. Pabudimas dar ne prisivertimas Ns1848,3.
3. Q76, R, MŽ, N, KI198 → priversti 8.
| refl. N, KI198, KŽ, Pgg: Vienas iš pagonų pradžią savo prisivertimo šitaip išpasakoja Ns1832,1. Tuojau po savo prisivertimo jis uždraudė savo karalystėj kupčystę su verginiais LC1880,35. Prisivertimas Kristauspi Ns1832,8. Evang[elija] dienoj prisivertimo š. Povilo BtMt19,26.
4. Q36,661, SD1149, SD305, R, MŽ, Sut, I, N, KŽ → priversti 10: Privertimo nėr karšinčiams dirbti, bet dirba Šts. Iš priverti̇̀mo nėko daug neišmoksi Trk. Tatai darykim noriai ir su džiaugsmu, ne iž reikalo nei ižg priverti̇̀mo DP492. Kožnas pagal nudūmojimo savo širdies: ne iš gailėjimo nei iš privertimo. Nes linksmą davėją Dievas myl Bt2PvK9,7. Idant geradėjystė tavo nebūtų kaipo iš privertimo, bet iš gero noro GNPvPil1,4. Per privertimą šventos dvasios CII594. Su didele ukvata puoli prie daiktų kūniškų, o teip su privertimu nenorėdamas eini prie dvasiškų Tat. Apžadai tinka Viešpačiam Dievui, kaipo apiera be privertimo jam padaryta M.Valanč. Kitas, visą savo čėsą su gvoltu ant privertimo prie vokiškos kalbos vartodamas, labai menkai ištaiso A1883,58. Visų trijų kalbų: lietuvių, gudų ir lenkų teisių lygybė negi būtų privertimas visų jų mokėti, kaip dabar kai kurie neišmanėliai nugąstauja Vaižg. Kuomet sunkumas, vangumas arba forma draugijoj viršų turi, ji savo kalbą, tikybą bei dorą vartoja kaipo privertimo įrankį Vd.
^ Viso yr, tiktai nėra privertimo LTR.
| refl.: Moksle reikia prisiverti̇̀mo Jnšk. Pats apsiprato, kad pats be prisivertimo negalės išvažiuoti V.Kudir.
suverti̇̀mas sm. (2) Rtr, DŽ1, KŽ
1. PolŽ1229 → suversti 2.
| refl.: Gulėjo parankiausioje padėtyje ir leidosi į tokį gilų miegą, jog vargiai ir mokyklos sienų susivertimas bebūtų juos prikėlęs M.Katil.
2. → suversti 3: Suvertimo darbai GTŽ. Pasilikusių šiaudų kuokštų suvertimas vagose – tai vis reiškiniai, kuriuos tenka matyti mūsų arimuose rš.
3. → suversti 6: Už patalo suverti̇̀mą vaikus apibark Ėr.
4. → suversti 7: Dėl varsto suvertimo deda dalgiuo kampinelį Šts. Į tuštvagę suverti̇̀mą padarė Tl. Tarp vagų suvertimo (sumetimo) būna dirva dažnai kaubrėta rš.
ǁ užlenkta vieta, klostė: Vienas audeklo kraštas buvo užsivertęs, ir į tą suvertimą jis įlindo J.Balč.
5. mėnulio fazės pasikeitimas, sąvarta: Norėjom pjauti meitėlį, bet dabar pats mėnesio suverti̇̀mas (iš sengalio į jauną), nelabai gerai Krč.
| refl.: Mėnesio susiverti̇̀mas Pg.
6. → suversti 11: Reikia, adant priimtų dangus iki metamus suvertimo aba sugrąžinimo viso SPI29. Prašau tą mano laišką išspausdinti, o tokiu būdu ir jezavitams jųjų šlovės suvertimas bus padarytas TŽIV402(Gmž).
užverti̇̀mas sm. (2) Rtr, DŽ1; ŽŪŽ72, GTŽ
1. → užversti 3: Vagų užvertimas rš. Kol daigai visai maži, prie kultivatoriaus noragėlių reikia pritaisyti apsauginius diskus, kurie apsaugo jaunus daigus nuo užvertimo žemėmis rš.
2. → užversti 8.
ǁ refl.: Indijos chirurgija … paliko mūsų laikams, pvz., žarnų užsivertimo operaciją EncV296.
3. → užversti 11.
| refl. NdŽ: Vienu užsivertimu išgėrė kavą V.Myk-Put. Prisipylė stiklinę ir vienu užsivertimu išgėrė J.Avyž.
4. refl. KŽ → užversti 14 (refl.): Jo užsiverti̇̀mas nematytas! Plv. Jeigu per savo puikybę, piktumą, užsivertimą prie visų juodųjų darbų pakurstei, tai jau pačios tavo širdis duos bausmę V.Kudir.
5. refl. Q397, N, [K], NdŽ, KŽ nauda, pelnas.

verti̇̀mas sm. (2) K, Š, Rtr, KŽ; D.Pošk, L, FrnW, verti̇̀masis (1)
1. → versti 2: Mėšlų kopimas yra sunkesnis darbas ne ko verti̇̀mas Ms. Nebuvo skirtumo, a prie šiaudų, a prie galo verti̇̀mo [dirbti] Pšš.
2. → versti 3: Aukštųjų pastatų kolonos užinkaruojamos į sunkius pamatus ar į uolos įžemį, kad atlaikytų vėjo vertimo jėgą LEXXXIII292.
ǁ Už trobų verti̇̀mą aš pakaltinu valdžią, – kam reikėjo? Krš.
3. → versti 5.
ǁ Ka verta, ka verta ta kiaulė nognu vertimù tus šiaudus Lpl.
ǁ Kur žemė lengva, tenai ir [bulvių] verti̇̀mas geras Zp.
4. Srj, Dt, PrL arimas, suarta žemė: Vertime karvė suklimpo Rdm.
5. → versti 11.
ǁ Baisus tims vaikams verti̇̀mas, nė anie išėda, nė nėko Kv.
6. → versti 12: Pustymas, verti̇̀mas, [o] ieško šitos mergiotės [išėjusios iš namų] Žl. Toks verti̇̀mas – pu pu pu didžiausiai lašai Krš. Ale tokiu vertimù verta, kad akių neatmerksi Lkv. Viename šmote toks verti̇̀mas, snigimas, kitame nė spago Krš. Vertimẽlis – kiaurą parą (didžiai lyja) Krš. Šitoks verti̇̀mas – kur tu beisi Všk. Ale jau tokio verti̇̀mo – kiaurai parlijau Jdr.
7. Sut → versti 14.
| prk.: Prie tokio mūsų vertimo į kitataučius labiausiai prisideda mokyklos, kuriose visas mokslas išguldomas svetima kalba Pt. Čia jau paliaus vertimai dangaus, perskyrimai meto, gimimai visų daiktų DP15.
8. LL186, PolŽ1170 → versti 15: Verti̇̀mas (meninis), kuria nors kalba parašyto grožinės literatūros kūrinio teksto kūrybiškas perteikimas kita kalba LTEXII184. Vertimo mašina SkŽ128. Pažodinis vertimas SkŽ180. Jo vertimas konferencijų salėje buvo be priekaištų KlK33,72.
ǁ iš vienos kalbos į kitą ppr. raštu išdėstytas tekstas: J. Balčikonio vertimai iš tikro yra gražios, gyvos liaudies kalbos lobynas KlbXIV39. J. Bretkūnas mažai keitė B. Vilento vertimą KlbXXXV(1)31. Ar dar nėra antrojo mano vertimo tomo? Pč. Aptiktas nežinomas vertimas ar recenzija iškildavo kaip svarbus mokslinis atradimas rš. Šiais laikais toks vertimėlis daug kieno bus, man rodos, ir laukiamas J.Jabl.
9. → versti 17: Verti̇̀mas garais [kieto kūno] BŽ60. Girdėjom iš Evangelijų keturius stebuklingus darbus mūsų Viešpaties Kristaus: apie vertimą vandenio vynu … BPI279. Matinių skaičių vertimas stambesniais (smulkesniais) Z.Žem. Periodinės trupmenos vertimas paprastąja Z.Žem.
| prk.: A sušneko [kunigas] su kum, tujau prilyginimai, verti̇̀mai į blogą Krš.
10. Ob → versti 18: Ans pri caro verti̇̀mo buvo Krš. Oho! Tik pasakyk apie verti̇̀mą [pirmininko], tai – amen! Šmn.
11. → versti 22: Uždevė kumelės pieno [tymais sergančiam] – verti̇̀mas begalinis! Pj. Nū tokio verti̇̀mo – šašas pry šašo Grd.
12. R176, MŽ233, N → versti 25.
| refl.: Vertimasis uždraustu verslu rš. Verti̇̀masis advokatyste KŽ.
13. K, LL196, ŠT280 → versti 26: Verti̇̀mas, spyrimas, staigu varymas I. Vertimas pirkti ETŽ. Vertimas dukters tekėti už vyro V.Kudir. Tėvelių klausysiu: neatmesiu jų verti̇̀mo ir rūsčių žodelių (d.) Ktk.
| Prigimtas verti̇̀mas, noras KII87.
14. Jnš kirtis (kortuojant): Tris vertimùs turu, nepaspruksi (neišeisi) Krš.
15. → versti 28: Ale ir šitoks neverti̇̀mas nė vieno [kiaušinio] Žml.
antsiverti̇̀mas sm. (2) Lk žr. užvertimas 4.
| refl.: Tuo antsivertimù kliu kliu kliu išgėrė visą [butelį] Jdr.
apverti̇̀mas sm. (2) DŽ1; D.Pošk
1. Sut, N, ŠT383 → apversti 1: Pagriovimas, apvertimas SD196.
2. → apversti 3: Dirvos sluoksnio arba velėnos apvertimu siekiame nutraukti anksčiau toje vietoje augusių augalų vegetaciją rš.
3. → apversti 4: Galima mechanizuoti ir kai kuriuos kitus pirminio linų apdirbimo procesus – begulinčių linų apvertimą, pakėlimą rš.
| Intervalo apvertimas – bet koks intervalo garsų pakeitimas, apatinio – viršutiniu, o viršutinio – apatiniu MuzŽ.
| refl.: Žarnų apsivertimas rš.
4. refl. → apversti 10.
ǁ refl.: Ale apsiverti̇̀mas, prisipirkimas, kaip koks sandėlis tróbos Trš.
5. D.Pošk → apversti 11.
| refl.: Neturėjau apsivertimo, rangiaus, rangiaus! Vdn.
6. apyvarta: Parsiduoda Varniuose aptieka ir namai geromis sąlygomis. Apvertimo 5 tūkstan[čiai] VŽ1905,191.
| refl.: Tas kapitalas tarnaus tiktai apsivertimui rš.
7. → apversti 12: Ar tai nėra apvertimas visu geriausios liekarstės į tručyzną? P. Koks tai apvertimas švento daikto ant pikto! Blv.
| Diena dantų bus griežimo, amžiaus plėnysn apvertimo iš pranašų apsakymo SGI154. Dabar tai padarau, kad ateitų, idant būtumei apvertimop stiprų miestų didžiosna koposna Ch2Kar19,25.
atverti̇̀mas sm. (2) I, DŽ1; D.Pošk
1. → atversti 1.
ǁ atversta, atlenkta vieta ar daikto dalis: Apie galvą apsigaubus skarelę, kerteles sumezga užpakaly galvos, ant kaktos atverčia „atvertimą“ ir už jo užkiša rūtų šakelę TDrI201.
2. refl. → atversti 3 (refl.): Už vieno atsivertimo išklekino litrą Šts.
3. I, LL101 → atversti 4.
| refl. RtŽ, M, Š: Nuo saulės atsiverti̇̀mo, nuo Kalėdų kai pradėjo šalt Žl.
4. → atversti 5: Gausi atvertimai, kurius š. Steponas suteikė, parvedė ant jo neapkantą brš.
| refl.: Žiemos viduriu, arba pusiaužiemiu, buvo laikoma Povilo atsivertimo šventė rš. Vieni kenta didesnes pagundas pradžioje atsivertimo savo (pri Dievo), o kiti ant galo M.Valanč. Kiti visi griekai teip atveda į prapultį, jog dar paliekta spasabus ant atsivertimo pri Dievo P. Nenuostabu, jog dabar kai kurių tokių veikėjų atsivertimas į Lietuvos patriotus mums irgi įtartinas sp.
5. → atversti 10: Žodžio atvertimas S.Šalk.
įverti̇̀mas sm. (2) NdŽ, KŽ → įversti:
1. Pačiam vėlyvajam vikių – varpinių mišiniui dirvos paruošimas pavasarį toks: akėjimas, kultivavimas, mėšlo įvertimas bei akėjimas ir sėja rš.
2. Ne visos sėklos pakenčia įvertimą plūgu rš.
3. refl. apsukrumas: Mieste gyvent reikia didelio įsiverti̇̀mo Smn.
išverti̇̀mas sm. (2)
1. Sut, LL299, KŽ, NdŽ → išversti 2: Ižvertimas SD301. Jeigu žolei pervežti naudojami paprasti sunkvežimiai, jai iškrauti patogu naudoti išvertimo tinklus rš.
ǁ Žadėjo da tą katiną pašvęsti už smetono išverti̇̀mą LKT110(Lkv).
2. D.Pošk → išversti 4: Marcinkonių kryžiaus išvertimo byla galų gale buvo laimėta rš.
ǁ Išvertimas Sodomos ir Gomoros liudijimu Petro š. duotas yra ant pavaizdo kančios amžinos DP310. Nes šarvai žalnierystės mūsų neyra kūniški, bet galytingi Dievui ant išvertimo tvirtybių Bt2PvK10,4.
3. NdŽ → išversti 7.
| refl.: Laisvojo voko krašto išsivertimas į lauko pusę (Ectropium palpebrae) rš.
4. N → išversti 8.
5. NdŽ → išversti 9.
ǁ Bulvės podirvio išvertimo į paviršių mažiau bijo, kaip kiti augalai rš.
6. → išversti 10.
ǁ NdŽ.
7. → išversti 11: Ir dėl ko gi kito būtų įtaisę Surdegio popai iškalą kaip ne dėl išvertimo „lietuvių katalikų“ į maskolius provaslavus TS1898,5–6.
8. → išversti 14.
ǁ Vaistų nū išverti̇̀mo duoda (sergant tymais), ka išverstų Pj.
| refl.: Vočių ižsivertimas SD236.
9. NdŽ → išversti 18: Laikytas inkvizicijos kalėjime už Giesmių giesmės išvertimą LEIX100.
10. refl. → išversti 19 (refl.): Išsiverti̇̀mas su kuo KŽ.
11. Sut, N, NdŽ → išversti 20: Ką jūs vertat iš tų laikraščių (skaitymo)? – Tu tik nori išverti̇̀mo Trk.
nuverti̇̀mas sm. (2) NdŽ, KŽ; Sut, LL112
1. → nuversti 2: Už šieno galo nuverti̇̀mą gausit, vaikai, bart Ėr.
| refl. NdŽ, KŽ: Nuo to nusiverti̇̀mo susimušė i mirė Žal.
2. PolŽ1229 → nuversti 3.
ǁ Mžš Už trobų nuverti̇̀mą moka, i didelius piningus Krš. Toks namų nuverti̇̀mas – ligi pat žemės Grž.
3. Sb → nuversti 5: Įtakingiausi žmonės Švitrigailos aplinkoje iki pat jo nuvertimo buvo lietuviai kunigaikščiai ir didikai rš. Po to caro nuverti̇̀mo čia vokyčiai buvo Plt.
4. → nuversti 8: Buvo didelis veido nuverti̇̀mas, dabar jau praėjo Grž.
5. → nuversti 11: Tikimės, jog žmonija turi tiek daug padoro jausmo, kad nereikalauja nei vieno žodžio nuvertimui šitų pažiūrų Blv.
| refl. Sut.
paverti̇̀mas sm. (2) KII279, KŽ; Rtr → paversti:
1. NdŽ.
| refl. NdŽ.
2. NdŽ.
3. NdŽ.
ǁ NdŽ.
4. → paversti 8.
ǁ Kas čia tavo buvo per paverti̇̀mas, kad, žiūrėk, jau vėl avys dobiluos Brt.
5. NdŽ → paversti 9.
6. N → paversti 10: Pavertimas pievomis ŽŪŽ74. Pavertimas pelenais ŽŪŽ160. Cheminis žaliavų perdirbimas – tai vienų medžiagų pavertimas kitomis K.Daukš. Tai buvo, anot Platono, paniekinimas pačių moterių ir jų pavertimas į verges Blv.
ǁ refl. NdŽ: Apie pasivertimą žalčio žmogumi ir žmogaus medžiu kalba lietuviška pasaka rš.
7. NdŽ → paversti 12.
pérvertimas sm. (1) DŽ1, KŽ, perverti̇̀mas (2) Rtr, KŽ
1. SD1146 → perversti 1.
2. D.Pošk → perversti 3.
3. → perversti 4.
| refl. NdŽ: Kartą per fizinio lavinimo pamoką, atlikdamas pratimą su persivertimu, tu žnektelėjai į grindis rš.
4. S.Dauk → perversti 8: Kiekvienas lengvai supras, kad tasai pervertimas (trilaukės sistemos pakeitimas daugialauke) trumpu laiku negali įvykti rš.
| refl.: Didelis pársivertimas – viskas kitaip, kiti žmonės Škn. Dabar pats parsiverti̇̀mas: seni baigia mirt, jauni eina savais keliais Jnšk. Ne teip greitai tas pársivertimas Ppl. Pársivertimo laikai yra sunkūs, reik iškęsti Krš.
5. Q565 → perversti 10.
| refl.: Parsivertimu esybės vadina parsimainymą vyno ing kraujį brš. Toksai persivertimas tinkasi tiktai prieš suminkštėjusius balsius A.Baran.
6. refl. oro pervarta: Agurkus sodint reikia par parsiverti̇̀mą, tada gerai mezga Jnšk.
7. perversmas: Pérvertimas buvo baisus ČrP. Kai pérvertimai buvo, anas Rosijon išbėgo Ob.
| refl.: Čia buvo valdžios pársivertimas Kv. Par tokius pársivertimus nenorėk teisybės Krš.
priverti̇̀mas sm. (2) K, Rtr, DŽ1
1. → priversti 3: Priverti̇̀mas sienojų Ėr.
| refl.: Visa ko prisiverti̇̀mas, trata spintos Trš.
2. refl. H160, Q76,107, R, R59, Sut, N atgaila: Prisivertimo kozonis H. Tiesa, kol nabaštininkas Šalteikis nebuvo parėjęs ant prisivertimo kelio, tol buvo jo veltui gyventa I.Simon. Dievas, gailėdamasi mūsų prapuolimo, mus pakūtospi alba prisivertimop vadina BPII227. Christus tikrame prisivertime priskaito tikintiemus savo teisybę MT32. Prisivertimas ponop Dievop CI269. Jei tu ant prisivertimo ir išpažinimo savo griekų parėjęs, dėkavok Dievui už tai brš. Aš atėjau vadinti griekininkus prisivertimop, o ne teisiuosius Bb1Mr2,17. Ir davei jiems čėsą ant prisivertimo RBIšm12,10. Tankiai an prisiverti̇̀mą ragina žydą lietuvininkas Jrk71. Vertingus pažymius tikro prisivertimo parodė Kel1881,37. Pabudimas dar ne prisivertimas Ns1848,3.
3. Q76, R, MŽ, N, KI198 → priversti 8.
| refl. N, KI198, KŽ, Pgg: Vienas iš pagonų pradžią savo prisivertimo šitaip išpasakoja Ns1832,1. Tuojau po savo prisivertimo jis uždraudė savo karalystėj kupčystę su verginiais LC1880,35. Prisivertimas Kristauspi Ns1832,8. Evang[elija] dienoj prisivertimo š. Povilo BtMt19,26.
4. Q36,661, SD1149, SD305, R, MŽ, Sut, I, N, KŽ → priversti 10: Privertimo nėr karšinčiams dirbti, bet dirba Šts. Iš priverti̇̀mo nėko daug neišmoksi Trk. Tatai darykim noriai ir su džiaugsmu, ne iž reikalo nei ižg priverti̇̀mo DP492. Kožnas pagal nudūmojimo savo širdies: ne iš gailėjimo nei iš privertimo. Nes linksmą davėją Dievas myl Bt2PvK9,7. Idant geradėjystė tavo nebūtų kaipo iš privertimo, bet iš gero noro GNPvPil1,4. Per privertimą šventos dvasios CII594. Su didele ukvata puoli prie daiktų kūniškų, o teip su privertimu nenorėdamas eini prie dvasiškų Tat. Apžadai tinka Viešpačiam Dievui, kaipo apiera be privertimo jam padaryta M.Valanč. Kitas, visą savo čėsą su gvoltu ant privertimo prie vokiškos kalbos vartodamas, labai menkai ištaiso A1883,58. Visų trijų kalbų: lietuvių, gudų ir lenkų teisių lygybė negi būtų privertimas visų jų mokėti, kaip dabar kai kurie neišmanėliai nugąstauja Vaižg. Kuomet sunkumas, vangumas arba forma draugijoj viršų turi, ji savo kalbą, tikybą bei dorą vartoja kaipo privertimo įrankį Vd.
^ Viso yr, tiktai nėra privertimo LTR.
| refl.: Moksle reikia prisiverti̇̀mo Jnšk. Pats apsiprato, kad pats be prisivertimo negalės išvažiuoti V.Kudir.
suverti̇̀mas sm. (2) Rtr, DŽ1, KŽ
1. PolŽ1229 → suversti 2.
| refl.: Gulėjo parankiausioje padėtyje ir leidosi į tokį gilų miegą, jog vargiai ir mokyklos sienų susivertimas bebūtų juos prikėlęs M.Katil.
2. → suversti 3: Suvertimo darbai GTŽ. Pasilikusių šiaudų kuokštų suvertimas vagose – tai vis reiškiniai, kuriuos tenka matyti mūsų arimuose rš.
3. → suversti 6: Už patalo suverti̇̀mą vaikus apibark Ėr.
4. → suversti 7: Dėl varsto suvertimo deda dalgiuo kampinelį Šts. Į tuštvagę suverti̇̀mą padarė Tl. Tarp vagų suvertimo (sumetimo) būna dirva dažnai kaubrėta rš.
ǁ užlenkta vieta, klostė: Vienas audeklo kraštas buvo užsivertęs, ir į tą suvertimą jis įlindo J.Balč.
5. mėnulio fazės pasikeitimas, sąvarta: Norėjom pjauti meitėlį, bet dabar pats mėnesio suverti̇̀mas (iš sengalio į jauną), nelabai gerai Krč.
| refl.: Mėnesio susiverti̇̀mas Pg.
6. → suversti 11: Reikia, adant priimtų dangus iki metamus suvertimo aba sugrąžinimo viso SPI29. Prašau tą mano laišką išspausdinti, o tokiu būdu ir jezavitams jųjų šlovės suvertimas bus padarytas TŽIV402(Gmž).
užverti̇̀mas sm. (2) Rtr, DŽ1; ŽŪŽ72, GTŽ
1. → užversti 3: Vagų užvertimas rš. Kol daigai visai maži, prie kultivatoriaus noragėlių reikia pritaisyti apsauginius diskus, kurie apsaugo jaunus daigus nuo užvertimo žemėmis rš.
2. → užversti 8.
ǁ refl.: Indijos chirurgija … paliko mūsų laikams, pvz., žarnų užsivertimo operaciją EncV296.
3. → užversti 11.
| refl. NdŽ: Vienu užsivertimu išgėrė kavą V.Myk-Put. Prisipylė stiklinę ir vienu užsivertimu išgėrė J.Avyž.
4. refl. KŽ → užversti 14 (refl.): Jo užsiverti̇̀mas nematytas! Plv. Jeigu per savo puikybę, piktumą, užsivertimą prie visų juodųjų darbų pakurstei, tai jau pačios tavo širdis duos bausmę V.Kudir.
5. refl. Q397, N, [K], NdŽ, KŽ nauda, pelnas.

verti̇̀mas sm. (2) K, Š, Rtr, KŽ; D.Pošk, L, FrnW, verti̇̀masis (1)
1. → versti 2: Mėšlų kopimas yra sunkesnis darbas ne ko verti̇̀mas Ms. Nebuvo skirtumo, a prie šiaudų, a prie galo verti̇̀mo [dirbti] Pšš.
2. → versti 3: Aukštųjų pastatų kolonos užinkaruojamos į sunkius pamatus ar į uolos įžemį, kad atlaikytų vėjo vertimo jėgą LEXXXIII292.
ǁ Už trobų verti̇̀mą aš pakaltinu valdžią, – kam reikėjo? Krš.
3. → versti 5.
ǁ Ka verta, ka verta ta kiaulė nognu vertimù tus šiaudus Lpl.
ǁ Kur žemė lengva, tenai ir [bulvių] verti̇̀mas geras Zp.
4. Srj, Dt, PrL arimas, suarta žemė: Vertime karvė suklimpo Rdm.
5. → versti 11.
ǁ Baisus tims vaikams verti̇̀mas, nė anie išėda, nė nėko Kv.
6. → versti 12: Pustymas, verti̇̀mas, [o] ieško šitos mergiotės [išėjusios iš namų] Žl. Toks verti̇̀mas – pu pu pu didžiausiai lašai Krš. Ale tokiu vertimù verta, kad akių neatmerksi Lkv. Viename šmote toks verti̇̀mas, snigimas, kitame nė spago Krš. Vertimẽlis – kiaurą parą (didžiai lyja) Krš. Šitoks verti̇̀mas – kur tu beisi Všk. Ale jau tokio verti̇̀mo – kiaurai parlijau Jdr.
7. Sut → versti 14.
| prk.: Prie tokio mūsų vertimo į kitataučius labiausiai prisideda mokyklos, kuriose visas mokslas išguldomas svetima kalba Pt. Čia jau paliaus vertimai dangaus, perskyrimai meto, gimimai visų daiktų DP15.
8. LL186, PolŽ1170 → versti 15: Verti̇̀mas (meninis), kuria nors kalba parašyto grožinės literatūros kūrinio teksto kūrybiškas perteikimas kita kalba LTEXII184. Vertimo mašina SkŽ128. Pažodinis vertimas SkŽ180. Jo vertimas konferencijų salėje buvo be priekaištų KlK33,72.
ǁ iš vienos kalbos į kitą ppr. raštu išdėstytas tekstas: J. Balčikonio vertimai iš tikro yra gražios, gyvos liaudies kalbos lobynas KlbXIV39. J. Bretkūnas mažai keitė B. Vilento vertimą KlbXXXV(1)31. Ar dar nėra antrojo mano vertimo tomo? Pč. Aptiktas nežinomas vertimas ar recenzija iškildavo kaip svarbus mokslinis atradimas rš. Šiais laikais toks vertimėlis daug kieno bus, man rodos, ir laukiamas J.Jabl.
9. → versti 17: Verti̇̀mas garais [kieto kūno] BŽ60. Girdėjom iš Evangelijų keturius stebuklingus darbus mūsų Viešpaties Kristaus: apie vertimą vandenio vynu … BPI279. Matinių skaičių vertimas stambesniais (smulkesniais) Z.Žem. Periodinės trupmenos vertimas paprastąja Z.Žem.
| prk.: A sušneko [kunigas] su kum, tujau prilyginimai, verti̇̀mai į blogą Krš.
10. Ob → versti 18: Ans pri caro verti̇̀mo buvo Krš. Oho! Tik pasakyk apie verti̇̀mą [pirmininko], tai – amen! Šmn.
11. → versti 22: Uždevė kumelės pieno [tymais sergančiam] – verti̇̀mas begalinis! Pj. Nū tokio verti̇̀mo – šašas pry šašo Grd.
12. R176, MŽ233, N → versti 25.
| refl.: Vertimasis uždraustu verslu rš. Verti̇̀masis advokatyste KŽ.
13. K, LL196, ŠT280 → versti 26: Verti̇̀mas, spyrimas, staigu varymas I. Vertimas pirkti ETŽ. Vertimas dukters tekėti už vyro V.Kudir. Tėvelių klausysiu: neatmesiu jų verti̇̀mo ir rūsčių žodelių (d.) Ktk.
| Prigimtas verti̇̀mas, noras KII87.
14. Jnš kirtis (kortuojant): Tris vertimùs turu, nepaspruksi (neišeisi) Krš.
15. → versti 28: Ale ir šitoks neverti̇̀mas nė vieno [kiaušinio] Žml.
antsiverti̇̀mas sm. (2) Lk žr. užvertimas 4.
| refl.: Tuo antsivertimù kliu kliu kliu išgėrė visą [butelį] Jdr.
apverti̇̀mas sm. (2) DŽ1; D.Pošk
1. Sut, N, ŠT383 → apversti 1: Pagriovimas, apvertimas SD196.
2. → apversti 3: Dirvos sluoksnio arba velėnos apvertimu siekiame nutraukti anksčiau toje vietoje augusių augalų vegetaciją rš.
3. → apversti 4: Galima mechanizuoti ir kai kuriuos kitus pirminio linų apdirbimo procesus – begulinčių linų apvertimą, pakėlimą rš.
| Intervalo apvertimas – bet koks intervalo garsų pakeitimas, apatinio – viršutiniu, o viršutinio – apatiniu MuzŽ.
| refl.: Žarnų apsivertimas rš.
4. refl. → apversti 10.
ǁ refl.: Ale apsiverti̇̀mas, prisipirkimas, kaip koks sandėlis tróbos Trš.
5. D.Pošk → apversti 11.
| refl.: Neturėjau apsivertimo, rangiaus, rangiaus! Vdn.
6. apyvarta: Parsiduoda Varniuose aptieka ir namai geromis sąlygomis. Apvertimo 5 tūkstan[čiai] VŽ1905,191.
| refl.: Tas kapitalas tarnaus tiktai apsivertimui rš.
7. → apversti 12: Ar tai nėra apvertimas visu geriausios liekarstės į tručyzną? P. Koks tai apvertimas švento daikto ant pikto! Blv.
| Diena dantų bus griežimo, amžiaus plėnysn apvertimo iš pranašų apsakymo SGI154. Dabar tai padarau, kad ateitų, idant būtumei apvertimop stiprų miestų didžiosna koposna Ch2Kar19,25.
atverti̇̀mas sm. (2) I, DŽ1; D.Pošk
1. → atversti 1.
ǁ atversta, atlenkta vieta ar daikto dalis: Apie galvą apsigaubus skarelę, kerteles sumezga užpakaly galvos, ant kaktos atverčia „atvertimą“ ir už jo užkiša rūtų šakelę TDrI201.
2. refl. → atversti 3 (refl.): Už vieno atsivertimo išklekino litrą Šts.
3. I, LL101 → atversti 4.
| refl. RtŽ, M, Š: Nuo saulės atsiverti̇̀mo, nuo Kalėdų kai pradėjo šalt Žl.
4. → atversti 5: Gausi atvertimai, kurius š. Steponas suteikė, parvedė ant jo neapkantą brš.
| refl.: Žiemos viduriu, arba pusiaužiemiu, buvo laikoma Povilo atsivertimo šventė rš. Vieni kenta didesnes pagundas pradžioje atsivertimo savo (pri Dievo), o kiti ant galo M.Valanč. Kiti visi griekai teip atveda į prapultį, jog dar paliekta spasabus ant atsivertimo pri Dievo P. Nenuostabu, jog dabar kai kurių tokių veikėjų atsivertimas į Lietuvos patriotus mums irgi įtartinas sp.
5. → atversti 10: Žodžio atvertimas S.Šalk.
įverti̇̀mas sm. (2) NdŽ, KŽ → įversti:
1. Pačiam vėlyvajam vikių – varpinių mišiniui dirvos paruošimas pavasarį toks: akėjimas, kultivavimas, mėšlo įvertimas bei akėjimas ir sėja rš.
2. Ne visos sėklos pakenčia įvertimą plūgu rš.
3. refl. apsukrumas: Mieste gyvent reikia didelio įsiverti̇̀mo Smn.
išverti̇̀mas sm. (2)
1. Sut, LL299, KŽ, NdŽ → išversti 2: Ižvertimas SD301. Jeigu žolei pervežti naudojami paprasti sunkvežimiai, jai iškrauti patogu naudoti išvertimo tinklus rš.
ǁ Žadėjo da tą katiną pašvęsti už smetono išverti̇̀mą LKT110(Lkv).
2. D.Pošk → išversti 4: Marcinkonių kryžiaus išvertimo byla galų gale buvo laimėta rš.
ǁ Išvertimas Sodomos ir Gomoros liudijimu Petro š. duotas yra ant pavaizdo kančios amžinos DP310. Nes šarvai žalnierystės mūsų neyra kūniški, bet galytingi Dievui ant išvertimo tvirtybių Bt2PvK10,4.
3. NdŽ → išversti 7.
| refl.: Laisvojo voko krašto išsivertimas į lauko pusę (Ectropium palpebrae) rš.
4. N → išversti 8.
5. NdŽ → išversti 9.
ǁ Bulvės podirvio išvertimo į paviršių mažiau bijo, kaip kiti augalai rš.
6. → išversti 10.
ǁ NdŽ.
7. → išversti 11: Ir dėl ko gi kito būtų įtaisę Surdegio popai iškalą kaip ne dėl išvertimo „lietuvių katalikų“ į maskolius provaslavus TS1898,5–6.
8. → išversti 14.
ǁ Vaistų nū išverti̇̀mo duoda (sergant tymais), ka išverstų Pj.
| refl.: Vočių ižsivertimas SD236.
9. NdŽ → išversti 18: Laikytas inkvizicijos kalėjime už Giesmių giesmės išvertimą LEIX100.
10. refl. → išversti 19 (refl.): Išsiverti̇̀mas su kuo KŽ.
11. Sut, N, NdŽ → išversti 20: Ką jūs vertat iš tų laikraščių (skaitymo)? – Tu tik nori išverti̇̀mo Trk.
nuverti̇̀mas sm. (2) NdŽ, KŽ; Sut, LL112
1. → nuversti 2: Už šieno galo nuverti̇̀mą gausit, vaikai, bart Ėr.
| refl. NdŽ, KŽ: Nuo to nusiverti̇̀mo susimušė i mirė Žal.
2. PolŽ1229 → nuversti 3.
ǁ Mžš Už trobų nuverti̇̀mą moka, i didelius piningus Krš. Toks namų nuverti̇̀mas – ligi pat žemės Grž.
3. Sb → nuversti 5: Įtakingiausi žmonės Švitrigailos aplinkoje iki pat jo nuvertimo buvo lietuviai kunigaikščiai ir didikai rš. Po to caro nuverti̇̀mo čia vokyčiai buvo Plt.
4. → nuversti 8: Buvo didelis veido nuverti̇̀mas, dabar jau praėjo Grž.
5. → nuversti 11: Tikimės, jog žmonija turi tiek daug padoro jausmo, kad nereikalauja nei vieno žodžio nuvertimui šitų pažiūrų Blv.
| refl. Sut.
paverti̇̀mas sm. (2) KII279, KŽ; Rtr → paversti:
1. NdŽ.
| refl. NdŽ.
2. NdŽ.
3. NdŽ.
ǁ NdŽ.
4. → paversti 8.
ǁ Kas čia tavo buvo per paverti̇̀mas, kad, žiūrėk, jau vėl avys dobiluos Brt.
5. NdŽ → paversti 9.
6. N → paversti 10: Pavertimas pievomis ŽŪŽ74. Pavertimas pelenais ŽŪŽ160. Cheminis žaliavų perdirbimas – tai vienų medžiagų pavertimas kitomis K.Daukš. Tai buvo, anot Platono, paniekinimas pačių moterių ir jų pavertimas į verges Blv.
ǁ refl. NdŽ: Apie pasivertimą žalčio žmogumi ir žmogaus medžiu kalba lietuviška pasaka rš.
7. NdŽ → paversti 12.
pérvertimas sm. (1) DŽ1, KŽ, perverti̇̀mas (2) Rtr, KŽ
1. SD1146 → perversti 1.
2. D.Pošk → perversti 3.
3. → perversti 4.
| refl. NdŽ: Kartą per fizinio lavinimo pamoką, atlikdamas pratimą su persivertimu, tu žnektelėjai į grindis rš.
4. S.Dauk → perversti 8: Kiekvienas lengvai supras, kad tasai pervertimas (trilaukės sistemos pakeitimas daugialauke) trumpu laiku negali įvykti rš.
| refl.: Didelis pársivertimas – viskas kitaip, kiti žmonės Škn. Dabar pats parsiverti̇̀mas: seni baigia mirt, jauni eina savais keliais Jnšk. Ne teip greitai tas pársivertimas Ppl. Pársivertimo laikai yra sunkūs, reik iškęsti Krš.
5. Q565 → perversti 10.
| refl.: Parsivertimu esybės vadina parsimainymą vyno ing kraujį brš. Toksai persivertimas tinkasi tiktai prieš suminkštėjusius balsius A.Baran.
6. refl. oro pervarta: Agurkus sodint reikia par parsiverti̇̀mą, tada gerai mezga Jnšk.
7. perversmas: Pérvertimas buvo baisus ČrP. Kai pérvertimai buvo, anas Rosijon išbėgo Ob.
| refl.: Čia buvo valdžios pársivertimas Kv. Par tokius pársivertimus nenorėk teisybės Krš.
priverti̇̀mas sm. (2) K, Rtr, DŽ1
1. → priversti 3: Priverti̇̀mas sienojų Ėr.
| refl.: Visa ko prisiverti̇̀mas, trata spintos Trš.
2. refl. H160, Q76,107, R, R59, Sut, N atgaila: Prisivertimo kozonis H. Tiesa, kol nabaštininkas Šalteikis nebuvo parėjęs ant prisivertimo kelio, tol buvo jo veltui gyventa I.Simon. Dievas, gailėdamasi mūsų prapuolimo, mus pakūtospi alba prisivertimop vadina BPII227. Christus tikrame prisivertime priskaito tikintiemus savo teisybę MT32. Prisivertimas ponop Dievop CI269. Jei tu ant prisivertimo ir išpažinimo savo griekų parėjęs, dėkavok Dievui už tai brš. Aš atėjau vadinti griekininkus prisivertimop, o ne teisiuosius Bb1Mr2,17. Ir davei jiems čėsą ant prisivertimo RBIšm12,10. Tankiai an prisiverti̇̀mą ragina žydą lietuvininkas Jrk71. Vertingus pažymius tikro prisivertimo parodė Kel1881,37. Pabudimas dar ne prisivertimas Ns1848,3.
3. Q76, R, MŽ, N, KI198 → priversti 8.
| refl. N, KI198, KŽ, Pgg: Vienas iš pagonų pradžią savo prisivertimo šitaip išpasakoja Ns1832,1. Tuojau po savo prisivertimo jis uždraudė savo karalystėj kupčystę su verginiais LC1880,35. Prisivertimas Kristauspi Ns1832,8. Evang[elija] dienoj prisivertimo š. Povilo BtMt19,26.
4. Q36,661, SD1149, SD305, R, MŽ, Sut, I, N, KŽ → priversti 10: Privertimo nėr karšinčiams dirbti, bet dirba Šts. Iš priverti̇̀mo nėko daug neišmoksi Trk. Tatai darykim noriai ir su džiaugsmu, ne iž reikalo nei ižg priverti̇̀mo DP492. Kožnas pagal nudūmojimo savo širdies: ne iš gailėjimo nei iš privertimo. Nes linksmą davėją Dievas myl Bt2PvK9,7. Idant geradėjystė tavo nebūtų kaipo iš privertimo, bet iš gero noro GNPvPil1,4. Per privertimą šventos dvasios CII594. Su didele ukvata puoli prie daiktų kūniškų, o teip su privertimu nenorėdamas eini prie dvasiškų Tat. Apžadai tinka Viešpačiam Dievui, kaipo apiera be privertimo jam padaryta M.Valanč. Kitas, visą savo čėsą su gvoltu ant privertimo prie vokiškos kalbos vartodamas, labai menkai ištaiso A1883,58. Visų trijų kalbų: lietuvių, gudų ir lenkų teisių lygybė negi būtų privertimas visų jų mokėti, kaip dabar kai kurie neišmanėliai nugąstauja Vaižg. Kuomet sunkumas, vangumas arba forma draugijoj viršų turi, ji savo kalbą, tikybą bei dorą vartoja kaipo privertimo įrankį Vd.
^ Viso yr, tiktai nėra privertimo LTR.
| refl.: Moksle reikia prisiverti̇̀mo Jnšk. Pats apsiprato, kad pats be prisivertimo negalės išvažiuoti V.Kudir.
suverti̇̀mas sm. (2) Rtr, DŽ1, KŽ
1. PolŽ1229 → suversti 2.
| refl.: Gulėjo parankiausioje padėtyje ir leidosi į tokį gilų miegą, jog vargiai ir mokyklos sienų susivertimas bebūtų juos prikėlęs M.Katil.
2. → suversti 3: Suvertimo darbai GTŽ. Pasilikusių šiaudų kuokštų suvertimas vagose – tai vis reiškiniai, kuriuos tenka matyti mūsų arimuose rš.
3. → suversti 6: Už patalo suverti̇̀mą vaikus apibark Ėr.
4. → suversti 7: Dėl varsto suvertimo deda dalgiuo kampinelį Šts. Į tuštvagę suverti̇̀mą padarė Tl. Tarp vagų suvertimo (sumetimo) būna dirva dažnai kaubrėta rš.
ǁ užlenkta vieta, klostė: Vienas audeklo kraštas buvo užsivertęs, ir į tą suvertimą jis įlindo J.Balč.
5. mėnulio fazės pasikeitimas, sąvarta: Norėjom pjauti meitėlį, bet dabar pats mėnesio suverti̇̀mas (iš sengalio į jauną), nelabai gerai Krč.
| refl.: Mėnesio susiverti̇̀mas Pg.
6. → suversti 11: Reikia, adant priimtų dangus iki metamus suvertimo aba sugrąžinimo viso SPI29. Prašau tą mano laišką išspausdinti, o tokiu būdu ir jezavitams jųjų šlovės suvertimas bus padarytas TŽIV402(Gmž).
užverti̇̀mas sm. (2) Rtr, DŽ1; ŽŪŽ72, GTŽ
1. → užversti 3: Vagų užvertimas rš. Kol daigai visai maži, prie kultivatoriaus noragėlių reikia pritaisyti apsauginius diskus, kurie apsaugo jaunus daigus nuo užvertimo žemėmis rš.
2. → užversti 8.
ǁ refl.: Indijos chirurgija … paliko mūsų laikams, pvz., žarnų užsivertimo operaciją EncV296.
3. → užversti 11.
| refl. NdŽ: Vienu užsivertimu išgėrė kavą V.Myk-Put. Prisipylė stiklinę ir vienu užsivertimu išgėrė J.Avyž.
4. refl. KŽ → užversti 14 (refl.): Jo užsiverti̇̀mas nematytas! Plv. Jeigu per savo puikybę, piktumą, užsivertimą prie visų juodųjų darbų pakurstei, tai jau pačios tavo širdis duos bausmę V.Kudir.
5. refl. Q397, N, [K], NdŽ, KŽ nauda, pelnas.

verti̇̀mas sm. (2) K, Š, Rtr, KŽ; D.Pošk, L, FrnW, verti̇̀masis (1)
1. → versti 2: Mėšlų kopimas yra sunkesnis darbas ne ko verti̇̀mas Ms. Nebuvo skirtumo, a prie šiaudų, a prie galo verti̇̀mo [dirbti] Pšš.
2. → versti 3: Aukštųjų pastatų kolonos užinkaruojamos į sunkius pamatus ar į uolos įžemį, kad atlaikytų vėjo vertimo jėgą LEXXXIII292.
ǁ Už trobų verti̇̀mą aš pakaltinu valdžią, – kam reikėjo? Krš.
3. → versti 5.
ǁ Ka verta, ka verta ta kiaulė nognu vertimù tus šiaudus Lpl.
ǁ Kur žemė lengva, tenai ir [bulvių] verti̇̀mas geras Zp.
4. Srj, Dt, PrL arimas, suarta žemė: Vertime karvė suklimpo Rdm.
5. → versti 11.
ǁ Baisus tims vaikams verti̇̀mas, nė anie išėda, nė nėko Kv.
6. → versti 12: Pustymas, verti̇̀mas, [o] ieško šitos mergiotės [išėjusios iš namų] Žl. Toks verti̇̀mas – pu pu pu didžiausiai lašai Krš. Ale tokiu vertimù verta, kad akių neatmerksi Lkv. Viename šmote toks verti̇̀mas, snigimas, kitame nė spago Krš. Vertimẽlis – kiaurą parą (didžiai lyja) Krš. Šitoks verti̇̀mas – kur tu beisi Všk. Ale jau tokio verti̇̀mo – kiaurai parlijau Jdr.
7. Sut → versti 14.
| prk.: Prie tokio mūsų vertimo į kitataučius labiausiai prisideda mokyklos, kuriose visas mokslas išguldomas svetima kalba Pt. Čia jau paliaus vertimai dangaus, perskyrimai meto, gimimai visų daiktų DP15.
8. LL186, PolŽ1170 → versti 15: Verti̇̀mas (meninis), kuria nors kalba parašyto grožinės literatūros kūrinio teksto kūrybiškas perteikimas kita kalba LTEXII184. Vertimo mašina SkŽ128. Pažodinis vertimas SkŽ180. Jo vertimas konferencijų salėje buvo be priekaištų KlK33,72.
ǁ iš vienos kalbos į kitą ppr. raštu išdėstytas tekstas: J. Balčikonio vertimai iš tikro yra gražios, gyvos liaudies kalbos lobynas KlbXIV39. J. Bretkūnas mažai keitė B. Vilento vertimą KlbXXXV(1)31. Ar dar nėra antrojo mano vertimo tomo? Pč. Aptiktas nežinomas vertimas ar recenzija iškildavo kaip svarbus mokslinis atradimas rš. Šiais laikais toks vertimėlis daug kieno bus, man rodos, ir laukiamas J.Jabl.
9. → versti 17: Verti̇̀mas garais [kieto kūno] BŽ60. Girdėjom iš Evangelijų keturius stebuklingus darbus mūsų Viešpaties Kristaus: apie vertimą vandenio vynu … BPI279. Matinių skaičių vertimas stambesniais (smulkesniais) Z.Žem. Periodinės trupmenos vertimas paprastąja Z.Žem.
| prk.: A sušneko [kunigas] su kum, tujau prilyginimai, verti̇̀mai į blogą Krš.
10. Ob → versti 18: Ans pri caro verti̇̀mo buvo Krš. Oho! Tik pasakyk apie verti̇̀mą [pirmininko], tai – amen! Šmn.
11. → versti 22: Uždevė kumelės pieno [tymais sergančiam] – verti̇̀mas begalinis! Pj. Nū tokio verti̇̀mo – šašas pry šašo Grd.
12. R176, MŽ233, N → versti 25.
| refl.: Vertimasis uždraustu verslu rš. Verti̇̀masis advokatyste KŽ.
13. K, LL196, ŠT280 → versti 26: Verti̇̀mas, spyrimas, staigu varymas I. Vertimas pirkti ETŽ. Vertimas dukters tekėti už vyro V.Kudir. Tėvelių klausysiu: neatmesiu jų verti̇̀mo ir rūsčių žodelių (d.) Ktk.
| Prigimtas verti̇̀mas, noras KII87.
14. Jnš kirtis (kortuojant): Tris vertimùs turu, nepaspruksi (neišeisi) Krš.
15. → versti 28: Ale ir šitoks neverti̇̀mas nė vieno [kiaušinio] Žml.
antsiverti̇̀mas sm. (2) Lk žr. užvertimas 4.
| refl.: Tuo antsivertimù kliu kliu kliu išgėrė visą [butelį] Jdr.
apverti̇̀mas sm. (2) DŽ1; D.Pošk
1. Sut, N, ŠT383 → apversti 1: Pagriovimas, apvertimas SD196.
2. → apversti 3: Dirvos sluoksnio arba velėnos apvertimu siekiame nutraukti anksčiau toje vietoje augusių augalų vegetaciją rš.
3. → apversti 4: Galima mechanizuoti ir kai kuriuos kitus pirminio linų apdirbimo procesus – begulinčių linų apvertimą, pakėlimą rš.
| Intervalo apvertimas – bet koks intervalo garsų pakeitimas, apatinio – viršutiniu, o viršutinio – apatiniu MuzŽ.
| refl.: Žarnų apsivertimas rš.
4. refl. → apversti 10.
ǁ refl.: Ale apsiverti̇̀mas, prisipirkimas, kaip koks sandėlis tróbos Trš.
5. D.Pošk → apversti 11.
| refl.: Neturėjau apsivertimo, rangiaus, rangiaus! Vdn.
6. apyvarta: Parsiduoda Varniuose aptieka ir namai geromis sąlygomis. Apvertimo 5 tūkstan[čiai] VŽ1905,191.
| refl.: Tas kapitalas tarnaus tiktai apsivertimui rš.
7. → apversti 12: Ar tai nėra apvertimas visu geriausios liekarstės į tručyzną? P. Koks tai apvertimas švento daikto ant pikto! Blv.
| Diena dantų bus griežimo, amžiaus plėnysn apvertimo iš pranašų apsakymo SGI154. Dabar tai padarau, kad ateitų, idant būtumei apvertimop stiprų miestų didžiosna koposna Ch2Kar19,25.
atverti̇̀mas sm. (2) I, DŽ1; D.Pošk
1. → atversti 1.
ǁ atversta, atlenkta vieta ar daikto dalis: Apie galvą apsigaubus skarelę, kerteles sumezga užpakaly galvos, ant kaktos atverčia „atvertimą“ ir už jo užkiša rūtų šakelę TDrI201.
2. refl. → atversti 3 (refl.): Už vieno atsivertimo išklekino litrą Šts.
3. I, LL101 → atversti 4.
| refl. RtŽ, M, Š: Nuo saulės atsiverti̇̀mo, nuo Kalėdų kai pradėjo šalt Žl.
4. → atversti 5: Gausi atvertimai, kurius š. Steponas suteikė, parvedė ant jo neapkantą brš.
| refl.: Žiemos viduriu, arba pusiaužiemiu, buvo laikoma Povilo atsivertimo šventė rš. Vieni kenta didesnes pagundas pradžioje atsivertimo savo (pri Dievo), o kiti ant galo M.Valanč. Kiti visi griekai teip atveda į prapultį, jog dar paliekta spasabus ant atsivertimo pri Dievo P. Nenuostabu, jog dabar kai kurių tokių veikėjų atsivertimas į Lietuvos patriotus mums irgi įtartinas sp.
5. → atversti 10: Žodžio atvertimas S.Šalk.
įverti̇̀mas sm. (2) NdŽ, KŽ → įversti:
1. Pačiam vėlyvajam vikių – varpinių mišiniui dirvos paruošimas pavasarį toks: akėjimas, kultivavimas, mėšlo įvertimas bei akėjimas ir sėja rš.
2. Ne visos sėklos pakenčia įvertimą plūgu rš.
3. refl. apsukrumas: Mieste gyvent reikia didelio įsiverti̇̀mo Smn.
išverti̇̀mas sm. (2)
1. Sut, LL299, KŽ, NdŽ → išversti 2: Ižvertimas SD301. Jeigu žolei pervežti naudojami paprasti sunkvežimiai, jai iškrauti patogu naudoti išvertimo tinklus rš.
ǁ Žadėjo da tą katiną pašvęsti už smetono išverti̇̀mą LKT110(Lkv).
2. D.Pošk → išversti 4: Marcinkonių kryžiaus išvertimo byla galų gale buvo laimėta rš.
ǁ Išvertimas Sodomos ir Gomoros liudijimu Petro š. duotas yra ant pavaizdo kančios amžinos DP310. Nes šarvai žalnierystės mūsų neyra kūniški, bet galytingi Dievui ant išvertimo tvirtybių Bt2PvK10,4.
3. NdŽ → išversti 7.
| refl.: Laisvojo voko krašto išsivertimas į lauko pusę (Ectropium palpebrae) rš.
4. N → išversti 8.
5. NdŽ → išversti 9.
ǁ Bulvės podirvio išvertimo į paviršių mažiau bijo, kaip kiti augalai rš.
6. → išversti 10.
ǁ NdŽ.
7. → išversti 11: Ir dėl ko gi kito būtų įtaisę Surdegio popai iškalą kaip ne dėl išvertimo „lietuvių katalikų“ į maskolius provaslavus TS1898,5–6.
8. → išversti 14.
ǁ Vaistų nū išverti̇̀mo duoda (sergant tymais), ka išverstų Pj.
| refl.: Vočių ižsivertimas SD236.
9. NdŽ → išversti 18: Laikytas inkvizicijos kalėjime už Giesmių giesmės išvertimą LEIX100.
10. refl. → išversti 19 (refl.): Išsiverti̇̀mas su kuo KŽ.
11. Sut, N, NdŽ → išversti 20: Ką jūs vertat iš tų laikraščių (skaitymo)? – Tu tik nori išverti̇̀mo Trk.
nuverti̇̀mas sm. (2) NdŽ, KŽ; Sut, LL112
1. → nuversti 2: Už šieno galo nuverti̇̀mą gausit, vaikai, bart Ėr.
| refl. NdŽ, KŽ: Nuo to nusiverti̇̀mo susimušė i mirė Žal.
2. PolŽ1229 → nuversti 3.
ǁ Mžš Už trobų nuverti̇̀mą moka, i didelius piningus Krš. Toks namų nuverti̇̀mas – ligi pat žemės Grž.
3. Sb → nuversti 5: Įtakingiausi žmonės Švitrigailos aplinkoje iki pat jo nuvertimo buvo lietuviai kunigaikščiai ir didikai rš. Po to caro nuverti̇̀mo čia vokyčiai buvo Plt.
4. → nuversti 8: Buvo didelis veido nuverti̇̀mas, dabar jau praėjo Grž.
5. → nuversti 11: Tikimės, jog žmonija turi tiek daug padoro jausmo, kad nereikalauja nei vieno žodžio nuvertimui šitų pažiūrų Blv.
| refl. Sut.
paverti̇̀mas sm. (2) KII279, KŽ; Rtr → paversti:
1. NdŽ.
| refl. NdŽ.
2. NdŽ.
3. NdŽ.
ǁ NdŽ.
4. → paversti 8.
ǁ Kas čia tavo buvo per paverti̇̀mas, kad, žiūrėk, jau vėl avys dobiluos Brt.
5. NdŽ → paversti 9.
6. N → paversti 10: Pavertimas pievomis ŽŪŽ74. Pavertimas pelenais ŽŪŽ160. Cheminis žaliavų perdirbimas – tai vienų medžiagų pavertimas kitomis K.Daukš. Tai buvo, anot Platono, paniekinimas pačių moterių ir jų pavertimas į verges Blv.
ǁ refl. NdŽ: Apie pasivertimą žalčio žmogumi ir žmogaus medžiu kalba lietuviška pasaka rš.
7. NdŽ → paversti 12.
pérvertimas sm. (1) DŽ1, KŽ, perverti̇̀mas (2) Rtr, KŽ
1. SD1146 → perversti 1.
2. D.Pošk → perversti 3.
3. → perversti 4.
| refl. NdŽ: Kartą per fizinio lavinimo pamoką, atlikdamas pratimą su persivertimu, tu žnektelėjai į grindis rš.
4. S.Dauk → perversti 8: Kiekvienas lengvai supras, kad tasai pervertimas (trilaukės sistemos pakeitimas daugialauke) trumpu laiku negali įvykti rš.
| refl.: Didelis pársivertimas – viskas kitaip, kiti žmonės Škn. Dabar pats parsiverti̇̀mas: seni baigia mirt, jauni eina savais keliais Jnšk. Ne teip greitai tas pársivertimas Ppl. Pársivertimo laikai yra sunkūs, reik iškęsti Krš.
5. Q565 → perversti 10.
| refl.: Parsivertimu esybės vadina parsimainymą vyno ing kraujį brš. Toksai persivertimas tinkasi tiktai prieš suminkštėjusius balsius A.Baran.
6. refl. oro pervarta: Agurkus sodint reikia par parsiverti̇̀mą, tada gerai mezga Jnšk.
7. perversmas: Pérvertimas buvo baisus ČrP. Kai pérvertimai buvo, anas Rosijon išbėgo Ob.
| refl.: Čia buvo valdžios pársivertimas Kv. Par tokius pársivertimus nenorėk teisybės Krš.
priverti̇̀mas sm. (2) K, Rtr, DŽ1
1. → priversti 3: Priverti̇̀mas sienojų Ėr.
| refl.: Visa ko prisiverti̇̀mas, trata spintos Trš.
2. refl. H160, Q76,107, R, R59, Sut, N atgaila: Prisivertimo kozonis H. Tiesa, kol nabaštininkas Šalteikis nebuvo parėjęs ant prisivertimo kelio, tol buvo jo veltui gyventa I.Simon. Dievas, gailėdamasi mūsų prapuolimo, mus pakūtospi alba prisivertimop vadina BPII227. Christus tikrame prisivertime priskaito tikintiemus savo teisybę MT32. Prisivertimas ponop Dievop CI269. Jei tu ant prisivertimo ir išpažinimo savo griekų parėjęs, dėkavok Dievui už tai brš. Aš atėjau vadinti griekininkus prisivertimop, o ne teisiuosius Bb1Mr2,17. Ir davei jiems čėsą ant prisivertimo RBIšm12,10. Tankiai an prisiverti̇̀mą ragina žydą lietuvininkas Jrk71. Vertingus pažymius tikro prisivertimo parodė Kel1881,37. Pabudimas dar ne prisivertimas Ns1848,3.
3. Q76, R, MŽ, N, KI198 → priversti 8.
| refl. N, KI198, KŽ, Pgg: Vienas iš pagonų pradžią savo prisivertimo šitaip išpasakoja Ns1832,1. Tuojau po savo prisivertimo jis uždraudė savo karalystėj kupčystę su verginiais LC1880,35. Prisivertimas Kristauspi Ns1832,8. Evang[elija] dienoj prisivertimo š. Povilo BtMt19,26.
4. Q36,661, SD1149, SD305, R, MŽ, Sut, I, N, KŽ → priversti 10: Privertimo nėr karšinčiams dirbti, bet dirba Šts. Iš priverti̇̀mo nėko daug neišmoksi Trk. Tatai darykim noriai ir su džiaugsmu, ne iž reikalo nei ižg priverti̇̀mo DP492. Kožnas pagal nudūmojimo savo širdies: ne iš gailėjimo nei iš privertimo. Nes linksmą davėją Dievas myl Bt2PvK9,7. Idant geradėjystė tavo nebūtų kaipo iš privertimo, bet iš gero noro GNPvPil1,4. Per privertimą šventos dvasios CII594. Su didele ukvata puoli prie daiktų kūniškų, o teip su privertimu nenorėdamas eini prie dvasiškų Tat. Apžadai tinka Viešpačiam Dievui, kaipo apiera be privertimo jam padaryta M.Valanč. Kitas, visą savo čėsą su gvoltu ant privertimo prie vokiškos kalbos vartodamas, labai menkai ištaiso A1883,58. Visų trijų kalbų: lietuvių, gudų ir lenkų teisių lygybė negi būtų privertimas visų jų mokėti, kaip dabar kai kurie neišmanėliai nugąstauja Vaižg. Kuomet sunkumas, vangumas arba forma draugijoj viršų turi, ji savo kalbą, tikybą bei dorą vartoja kaipo privertimo įrankį Vd.
^ Viso yr, tiktai nėra privertimo LTR.
| refl.: Moksle reikia prisiverti̇̀mo Jnšk. Pats apsiprato, kad pats be prisivertimo negalės išvažiuoti V.Kudir.
suverti̇̀mas sm. (2) Rtr, DŽ1, KŽ
1. PolŽ1229 → suversti 2.
| refl.: Gulėjo parankiausioje padėtyje ir leidosi į tokį gilų miegą, jog vargiai ir mokyklos sienų susivertimas bebūtų juos prikėlęs M.Katil.
2. → suversti 3: Suvertimo darbai GTŽ. Pasilikusių šiaudų kuokštų suvertimas vagose – tai vis reiškiniai, kuriuos tenka matyti mūsų arimuose rš.
3. → suversti 6: Už patalo suverti̇̀mą vaikus apibark Ėr.
4. → suversti 7: Dėl varsto suvertimo deda dalgiuo kampinelį Šts. Į tuštvagę suverti̇̀mą padarė Tl. Tarp vagų suvertimo (sumetimo) būna dirva dažnai kaubrėta rš.
ǁ užlenkta vieta, klostė: Vienas audeklo kraštas buvo užsivertęs, ir į tą suvertimą jis įlindo J.Balč.
5. mėnulio fazės pasikeitimas, sąvarta: Norėjom pjauti meitėlį, bet dabar pats mėnesio suverti̇̀mas (iš sengalio į jauną), nelabai gerai Krč.
| refl.: Mėnesio susiverti̇̀mas Pg.
6. → suversti 11: Reikia, adant priimtų dangus iki metamus suvertimo aba sugrąžinimo viso SPI29. Prašau tą mano laišką išspausdinti, o tokiu būdu ir jezavitams jųjų šlovės suvertimas bus padarytas TŽIV402(Gmž).
užverti̇̀mas sm. (2) Rtr, DŽ1; ŽŪŽ72, GTŽ
1. → užversti 3: Vagų užvertimas rš. Kol daigai visai maži, prie kultivatoriaus noragėlių reikia pritaisyti apsauginius diskus, kurie apsaugo jaunus daigus nuo užvertimo žemėmis rš.
2. → užversti 8.
ǁ refl.: Indijos chirurgija … paliko mūsų laikams, pvz., žarnų užsivertimo operaciją EncV296.
3. → užversti 11.
| refl. NdŽ: Vienu užsivertimu išgėrė kavą V.Myk-Put. Prisipylė stiklinę ir vienu užsivertimu išgėrė J.Avyž.
4. refl. KŽ → užversti 14 (refl.): Jo užsiverti̇̀mas nematytas! Plv. Jeigu per savo puikybę, piktumą, užsivertimą prie visų juodųjų darbų pakurstei, tai jau pačios tavo širdis duos bausmę V.Kudir.
5. refl. Q397, N, [K], NdŽ, KŽ nauda, pelnas.

trauki̇̀mas sm. (2) Š, DŽ, KŽ, FzŽ366, tráukimas (1) Dk; Lex110, R40, MŽ54, Sut, N, M, LL15, L, Ser, tráukimos ind. → traukti:
1. Virvės trauki̇̀mas NdŽ. Šokyje imituojamas lyno traukimas, lipimas virvinėmis kopėčiomis ir kiti jūrininkų darbo judesiai rš.
ǁ raumenų tempimas: Balsis i pasižymi smarkiu burnos kampų traukimu į šalis KlbIII235.
ǁ tampymas, traukymas: Varpų̃ trauki̇̀mas KII12. Juostos traukimo velenėlis SkŽ22.
2. NdŽ.
ǁ Visas apgaudinėjimas, pinigų traukimas, kyšininkavimas jei ir rodomas čia (romane) kaip blogas dalykas, tai jis visiškai neturi socialinės skriaudos prasmės rš. Ar ne viltis traukimo paskui iš sūnų kuo didžiausios naudos pajudina tėvus mokinti vaikus ir leisti ant jų mokslo vargiai surinktą skatiką? Vrp1889,52.
ǁ BŽ140 Bilietų, burtų trauki̇̀mas NdŽ. Darbo padalinimą reikėjo spręsti burtų traukimu J.Balč. Dalys paskirstomos arba iš susitarimo, arba iš burtų traukimo įpėdinių tarpe rš. Par tus tráukimus ištraukė, ka nereikėjo eiti į kariūmenę End.
3. NdŽ → traukti 4: Perkūnijai kilstant darbininkai buvo prie tinklų traukimo pajūry LC1885,29.
| Vienu tinklo traukimù pagavau dvidešimt žuvų Prn. Į porą tráukimų paema ežerą geri žvejai Šts. Ižgąstis nes jį apėmė ir visus, kurie buvo su juo iš ano traukimo žuvų, kurias gavo Ch1Luk5,9.
4. → traukti 5.
ǁ Įdevė arkliuo pūslioką iš sunkio traukimo – nabagas pūškuo[ja] Plt. Ale bet anam (jaučiui) sprandai čia vis būs tokie suputę jau nu to tráukimo Vž. Veizėk, kad išdarytas arklys negautų sunkį tráukimą Šts. Jaunam arkliui duodam mažiau trauki̇̀mo, viržius išleidžiam Smn. Kartais kits ir jau prie važiavimo vartotas arklys pradeda prieš traukimą priešyties Kel1882,64.
ǁ NdŽ Kad nori skystesnio kiaušinio, valgyk tuos pirmo trauki̇̀mo Mžš.
5. → traukti 7.
ǁ Prie traukimo [bacionui] gūžtos, kad būtų papori – kiek vyrų, tiek moterų, tai bacionas atskris LTR(Slk).
6. → traukti 9.
ǁ geras veikimas: Motoras neturi trauki̇̀mo Grl.
7. → traukti 10: Rąstų tráukimas baisus darbas DūnŽ. Su velkėms akminus vilko, tai buvo tráukimo DūnŽ.
8. → traukti 11: Kad nebėr niekur trauki̇̀mo, tai ką gi tau ir bepirks Km.
9. → traukti 12.
ǁ Prie savęs traukimas LL164.
ǁ Tieson trauki̇̀mas NdŽ. Traukimas baudžiamojon atsakomybėn už nusikaltimus rš.
10. → traukti 19: Daiktavardiniai veiksmažodžiai gali reikšti … daikto paviršiaus tepimą …, padengimą, traukimą tuo, kas pasakyta pagrindiniu žodžiu LKGII248.
ǁ Maliava paskutinio traukimo bus … išdžiūvusi A1885,51.
11. → traukti 21.
| prk.: Panašiųjų narių trauki̇̀mas kruvon Z.Žem.
12. → traukti 23.
ǁ refl. NdŽ, PolŽ1283: Žvaigždės traukimasis – jos skersmens mažėjimas, jos medžiagos slinkimas (kritimas) link centro. Priešingas procesas – plėtimasis rš. Žvaigždės traukimasis kiek sulėtėja rš. Pasiutęs kartūno tráukimos DūnŽ.
| Raumenų traukimasis rš.
13. pašalas: Dar šalta, dar trauki̇̀mas iš žemės eina Prn.
14. Š, NdŽ, Slnt → traukti 26: Apkvaitimas galvos, drebėjimas ir traukimas sąnarių V.Kudir. Neleido miegot kojų trauki̇̀mas Rmš. Toks traukimas kojų, ejau pri daktarų; kai senas – nėkas nemačija Krž. Narivas (votis) kelias: trauki̇̀mas – iškęst negali Rod.
15. PolŽ137 → traukti 27.
16. Prn trauka, trauksmas: Nebtura [krosnis] tokio tráukimo End. Kakalys tas dabar neturia trauki̇̀mo Pgg. Aną dieną buvo geras trauki̇̀mas [kamino], šiandien nedega Kt. Uždarius dangtį, tujaus visas oro traukimas paliovė, ir ugnis greičiaus užgeso S.Dauk. Knatas neįsidegs, neturia trauki̇̀mo Skr.
17. DūnŽ, Amb, Šlč, Alk, Ig, Slnt, Kp skersvėjis: Nesėdėk čia: pro duris eita tráukimas Plng. Koks tráukimas – uždarykiat jūs tą langą! Krš. Sykį užeina perkūnija, nelakstyk: kai bėgi, daros trauki̇̀mas Jrb. Tarpdurė[je] toks traukimas, nestovėk, susirgsi! Snt. Pro tą skylę tokis trauki̇̀mas Žln. Kažno kol naujoj gryčioj bais didelis trauki̇̀mas Lel. Šitoks trauki̇̀mas – par duris gali išnešt Klt. Pastatė ant aštraus vėjo, ant trauki̇̀mo vėjo – ir krito arklys Antš. Kai jie eina [per kapus], tai vėjas daros, trauki̇̀mas, i eina tas stulpas [iš paskos] Sdb.
18. R415, MŽ560, ŠT61, BŽ571, NdŽ → traukti 28: Traukimas į kryges, karą R137, MŽ181. Karūmenės tráukimas an Tilžės, baisu! DūnŽ. Per V[entės] r[agą] eina svarbus paukščių traukimo kelias MLTEIII715. Rudens traukimą pradeda seni paukščiai. Jaunikliai ima traukti vėliau T.Ivan. Kitos paukščių rūšys pasirodo Lietuvoje vien traukimo metu, t. y. rudenį ir pavasarį, skrisdamos iš tolimos šiaurės kraštų į pietus arba grįždamos iš dausų rš.
ǁ Panemunės gyventojai švęsdavo pavasarinį žiobrių traukimą – žiobrines rš. [Slankų] traukimas yra tik viena, bet žymiausia ir todėl visiems žinoma tuoktuvių dalis T.Ivan.
ǁ Darbininkai dirba dvaruose ar pas ūkininkus ir, metams pasibaigus, keliasi toliau. Tas kilnojimasis vadinasi traukimu rš. Slavėnų traukimas į šiaurę turėjo prasidėti maždaug tuo patim metu K.Būg.
19. refl. Ser → traukti 29 (refl.): Tráukimos atgal, atsitraukimas I. Traukimasis yra arklio ėjimas atgal tiesia kryptimi rš.
ǁ LL204, Š kraustymasis, bėgimas, atsitraukimas (ppr. gelbėjantis): Liepos mėnesį tas buvo trauki̇̀masis jų Bsg. Tasai lietuvių traukimasis [į vakarus] priverčia pasitraukti visus lietuvių kaimynus, gyvenusius už lietuvių į vakarus K.Būg.
20. → traukti 32: Tráukimas, tęsimas I.
21. laikotarpis: Ir prasidėjo tolesniame traukime baisi karė Gmž.
22. pasakojimas, sekimas: Kiti policistai ėmė nekantrauti dėl Šunakario per ilgo traukimo pasakos Vaižg.
23. → traukti 33: Iš to trauki̇̀mo (ilgo nedėjimo langų) tai nėr naudos! Lp.
24. → traukti 38.
ǁ Dabar [garstyčių] nebesėja, seniau, būdavo, ar karščiai kur, tai kloja, kaip ir trauki̇̀mą turi Kp. Karščio tráukimuo kokį lapą dės Krtn.
ǁ nuotakumas: Ledus [Ringuva] išstuma, ale neužtvinsta, tura tráukimą DūnŽ.
25. → traukti 39.
ǁ Tráukimas visų – pusvaikiai, mergos, bobos – taip i žinda Krš.
ǁ Vyrai nu i pasileidę su tum tráukimu Rdn.
26. → traukti 40.
ǁ pasklidęs kvapas: Dabar jokio [duonos] trauki̇̀mo – ar jy kepta, ar nekepta Sn.
27. PolŽ1200 → traukti 43.
28. NdŽ, DūnŽ, Grg potraukis, polinkis; noras: Jis (Jablonskis) gyveno ne tiek proto nurodymais, kiek širdies traukimais J.Balč. Skaityti tráukimą turėjau beprotišką Rt. Toks yr tráukimas vyrų pri butelio, pri rūkalo Rdn. Toks tráukimas pri miego – būs lytaus Krš. Tráukimas yra baisus pry audimo Grd. Tráukimas pri gyvolių – noru auginti Rdn. Bagotai gyveno, ale prigimtis, trauki̇̀mas [vogti] Aln. Niežti padus, toks trauki̇̀mas kasytis Ldvn. Martynas pajunta kažkokį nenumaldomą traukimą į mergaitę I.Simon. Einu pas Uršulelę, i gana, mat pasiutęs tráukimas Šauk. Danguje nebus nei jokių griešnų traukimų brš.
29. NdŽ → traukti 50: Dviejų trauki̇̀mų nuotraukos neišėjo, sugedo Krs.
30. → traukti 51: Šitokių dialektizmų traukimas į tarminius žodynus yra visai naujas dalykas dialektologinėje leksikografijoje BXIII308.
31. Ser → traukti 52: Šaknies trauki̇̀mas NdŽ, FzŽ367; Z.Žem. Kvadratinės šaknies traukimas SkŽ75.
◊ vi̇́enu traukimù tuo pradėjimu, be sustojimo: Kad vi̇́enu traukimù būčiau pradėjus eit, gal būčiau ir greičiau nuejus PnmR.
anttrauki̇̀mas sm. (2) → anttraukti 3: Vienu lanko anttráukimu galėjai tekiniu važiuoti dešimt metų: zvanai nepaseko, nepardžiūvo, – vienas sudūrimas tebuvo Tl.
aptrauki̇̀mas sm. (2) KI221, KŽ; Sut, Ser
1. → aptraukti 4: Kiek dabar norėsi už kailinių aptraukimą? Vvr. Apauksinimas, auksu aptrauki̇̀mas KII295. Indų stiklu aptráukimas I.
2. aptęstas, apdengtas, apneštas, apklotas ko sluoksnis: An bulbų koks aptrauki̇̀mas yra Vrn.
ǁ N(Tlž) akių valktis: Akių aptrauki̇̀mas, aptemimas KII200.
ǁ refl. apniukimas, apsiniaukimas: Apsitráukimas, apsidumblojimas I. Apsitráukimas, apsiraukimas – tikras ruduo Krš. Tokiu apsitráukimu, pasius versti, paskęsma Krš.
3. aptvinimas: Vandens aptraukimas N.
atitrauki̇̀mas sm. (2) NdŽ, KŽ; LL16, atitráukimas (1), attrauki̇̀mas (2) KI37,126, attráukimas (1) I; SD1108, R7, MŽ9, N, atatrauki̇̀mas (2); SD209
1. NdŽ, BX193 → atitraukti 4.
ǁ Kirčio atitraukimu vadiname iš prigimties „fonetinį“ tarmių reiškinį, kai nuo galūnės kirtis dėsningai atitraukiamas per vieną ar kelis skiemenis į žodžio pradžią KlbXXX(1)91. Kirčio atitraukimas yra dvejopas: visuotinis ir sąlyginis A.Sal. Pagal kirčio atitraukimo pobūdį skirtinas žemaitiškasis ir aukštaitiškasis LD38.
2. refl. LL123,205, NdŽ, KŽ → atitraukti 16 (refl.): Per patį vokiečių atsitraukimą pas mus apsigyveno viena mergina rš. Tuojau paliepkite trimituoti atsitraukimą! A.Vien.
3. refl. Q15 → atitraukti 17 (refl.).
ǁ Garlaivio atsitrauki̇̀mas KŽ.
ǁ Prisižada be atsitraukimo reziduoti prie Gudelių bažnyčios LTII448(J.Jabl).
4. refl. → atitraukti 18 (refl.): Tas [vaiko] atsitrauki̇̀mas nuo namų (išvažiavimas į internatą) liūdnas Alz.
ǁ H, R, MŽ, MŽ220, N, LL204: Atsitráukimas nuog vieros, atsižadėjimas bažnyčios I. Atsitraukimas, atsitolinimas nuo nereikalingo bovijimos su kitais P. Atsitraukimas nu tikro tikėjimo, visiškai ano atsižadant brš.
5. → atitraukti 19: Mes, lietuviai, savo darbu, savo taupumu, tiesiog atitraukimu savo kąsnio nuo burnos, padedame tokiai valstybei Pt.
| Apyvartinių lėšų atitraukimas ETŽ.
6. KŽ → atitraukti 20: Kai aš imu per būsimųjų darbų stiklą žiūrėti, tai šitas mūsų atitraukimas nuo smulkių dienos darbų ir rūpesčių rodos Apvaizdos dalykas Vaižg. Žodžio užrašyti ar jam patikrinti vietoj didelio atitraukimo nuo savo darbo nepadaro J.Balč. Atitraukimas nuo mokslo mergaičių A1884,118.
| refl. SD124: Atitrūkimas (atsitraukimas) nuo gamybos ETŽ.
7. L693, Rtr, KŽ mat. atimtis.
įtrauki̇̀mas sm. (2) KII385, BŽ55, NdŽ, DŽ1
1. → įtraukti 1: Tinklų išmetimas, įtraukimas, žuvies išėmimas – mechanizuota (apie žvejybą) MLTEIII945.
2. → įtraukti 8: Eilutės įtraukimas rš.
ǁ įtraukta vieta: Inspiraciniai, tarpšonkaulių įtraukimai rš.
| refl.: Įkvepiant orą matyt įsitraukimai tarpkaulių rš.
3. → įtraukti 14: Kosint ar įkvepiant, dėl oro įtraukimo drenuojama kaverna išsiplečia, dėl iškvėpimo sumažėja rš.
4. NdŽ → įtraukti 15.
5. Ser → įtraukti 16: Už nepilnamečio įtraukimą į girtavimą, daromą sistemingai, kaltininkai baudžiami laisvės atėmimu iki penkerių metų rš. Piliečių įtraukimas į visuomenės reikalų tvarkymą rš. Plačiai pradėjo rašyti apie galimą Skandinavijos valstybių įtraukimą į karą rš.
6. → įtraukti 18: Tinkamas kultūrų kaitaliojimas, ypač dobilų, liucernų ir kitų daugiamečių žolių į sėjomainą įtraukimas, pagerina dirvos fizines savybes rš.
7. refl. Ser → įtraukti 19 (refl.): Įsitráukimas į gėrimą – trokšta, nagai virpa Krš. Insitrauki̇̀mas rūkyt – negali pamest! Žln. Įsitraukimas į darbą rš.
8. Ser → įtraukti 20: Skolų įtraukimas į skolų knygas rš.
9. Ser, KŽ → įtraukti 22: Šlovingasis įtraukimas į Berlyną Kel1881,33. Linksminuos del tavo garbingo įtraukimo į miestą Jeruzalem brš. Kristaus įtraukimas į Jeruzalę prš.
| prk.: Pumpuriai įtraukimą pavasario apsako prš.
| refl. Q151.
ǁ Iš Lietuvos vietų vardų žodyno kalbininkas istorininkas galės mums papasakoti apie tai, kas per tauta ar taũtos yra gyvenusios Lietuvoje prieš lietuvių įtraukimą į šią šalį K.Būg.
| refl. N: Mezliavninkams pri įsitraukimo žalnierių į žiemos gacpadas reik dabotisi prš.
ištrauki̇̀mas sm. (2) KI37, Rtr, NdŽ, DŽ1, ištráukimas (1) I; SD418, M, L
1. → ištraukti 1.
| prk.: Man tatai yra iš sielos pašino ištraukimo klausimas rš.
ǁ Kitoniškai mes, lietuviai, vadinam išlaužimą arba ištraukimą nežinomo mums sekreto nu antros asabos brš.
2. → ištraukti 2.
ǁ Gs Prisikabys [policija] – tai bus ištrauki̇̀mas pinigų Kt.
3. → ištraukti 4: Nuo dažno valties ištraukimo į krantą susidarydavo išardymas – išyros rš(Rsn).
ǁ Jenarolas su apicieriumi, ištraukę trečiąją paną, nebeleido lopšiaus atgal į urvą dėl ištraukimo kareivio LMD(Rz).
| refl.: Apie ginklo išsitraukimą jam nebeatėjo į galvą: vis tiek buvo pavėluota A.Rūt.
4. → ištraukti 7: Labai plačiai vartojamos ištraukimo rogutės, prie kurių rąstai pritvirtinami grandine arba lynu rš. Medienos ištraukimas iš biržių, kaip žinoma, labai reikšmingas miško ūkiui sp.
5. → ištraukti 19: Užterštam orui pašalinti įrengiamos specialios ištraukimo sistemos rš. Pūlingi pleuritai, susiję su pneumonija, dažnai pagyja po kartotinių pūlių ištraukimų Poteno aparatu rš.
ǁ Baisus [žolių] ištráukas to vandens – ar seniai buvau įpylusi?! Grg. Lapai [lukštų] ant vanų ant pūlių ištraukimo LMD. ištráukimas, išmirkymas I.
ǁ siurblys: Apdulkės, mat dulkių nė kokių ištrauki̇̀mų nebuvo Kl.
6. NdŽ → ištraukti 21.
7. N, KI19, NdŽ, KŽ → ištraukti 22: Abraomo ištraukimas į žemę Kanaan Kel1862,185. Kunigų bei žmonių su giesmėmis atviras ištraukimas ant laukų prš.
| refl. Q65, N.
nutrauki̇̀mas sm. (2) KI37, Rtr, KŽ, DŽ1; SD1187, Sut, N
1. → nutraukti 1: Siūlo nutrauki̇̀mas NdŽ. Toks sunėrimas turi didelių patogumų, nes leidžia [meškerės] kabliuką su pavadėliu nunerti nuo valo be jokių pjovimų ar nutraukimo rš.
2. PolŽ195 → nutraukti 4: Nėštumo nutrauki̇̀mas NdŽ. Darbo nutrauki̇̀mas BŽ144. Mokėjimų nutraukimas ETŽ. Dėl akių [ligos] nutraukimo gintarinius karolius liuob nešios Dr. Santykių su artimaisiais nutraukimas rš. Ginklavimosi varžybų nutraukimas rš.
ǁ Santuokos nutrauki̇̀mo byla BŽ33. Sutarties nutrauki̇̀mas NdŽ.
3. → nutraukti 7.
| prk.: Nuog nutraukimo šlovės liaukitės SPI304.
4. NdŽ → nutraukti 8.
5. SD381,421 → nutraukti 12: Aš jam visus piningus užmokėjau be jokio nutrauki̇̀mo, nieko nenutraukdamas KI37. Nutraukimas algos algočiams, šeimynai ir darbinykams S.Dauk. Su pasnyku ir nutraukimu sau … valgyme ir gėrime, kūnui prigulinčiame, pasnyką dvasišką tikrą suglaustume MKr10.
6. → nutraukti 16.
ǁ Dabar mažiau pastaiko [žaibo nutrenktų], gal kokie nutrauki̇̀mai pasdaro Vdn.
7. → nutraukti 21: Visiškas skysčio iš plaučių nutraukimas rš.
ǁ Drenavimas yra tai nutraukimas per didelio drėgnumo nuo laukų ir pievų TS1900,10-11. Prie upelio [vandenio] nutrauki̇̀mas yra Ėr. Pievos su upe lygios – nėr nutrauki̇̀mo [v]andenio Tvr. Lygios vietos – netura nutráukimo Pvn. Ledus [Ringuva] išstuma [į krantą], ale tura nutráukimą, nubėgimą – i neužtvinsta Krš.
8. → nutraukti 26: Su tokiu tų žąsų nutraukimù net į pačią galulaukę! Grž.
9. → nutraukti 31: Čia buvo toks nutrauki̇̀mas, tai mokės [pensiją] vėliau Vdn.
10. KŽ → nutraukti 32: Vaiko nutrauki̇̀mas (nuo krūties) NdŽ. Veršiukai pajunta nutraukimą nuo karvės rš. Po nutráukimo gerai ėmiau šerti DūnŽ.
11. TS1900,63-7 → nutraukti 34: Tapęs Radišaitis į nutraukimo namus nugabentas TP1880,43.
patrauki̇̀mas sm. (2) KI37, Rtr, NdŽ, KŽ; Sut, LL149
1. → patraukti 3: Už kojos aš jį nutraukčiau vienu patraukimu žemėn rš. Pjūklas ėjo lygiai, su kiekvienu patraukimu išpurkšdamas po gerą saują baltų pjuvenų J.Balt.
2. → patraukti 7: Menkas arklių patrauki̇̀mas NdŽ.
3. → patraukti 9: Nupjoviau šaką vienu peilio patraukimù Š. Paskui paėmiau aštriausią peilį ir vienu patraukimu perpjoviau gerklę J.Balč. Keturi [skustuvu] patraukimai – ir nėr rš. Vienas dalgio patrauki̇̀mas – ir jau visas glėbys Rs.
| Vargai, laikanti it replėmis sugniaužę mūsų jaunuomenę, ne keliais plunksnos patraukimais pašalinami Pt. Kompozicijos ir pasirinktų tipų originalumas, drąsus teptuko patraukimas užkariauja žiūrovą EncIX248.
4. NdŽ → patraukti 10.
5. → patraukti 14: Priekyje nuo [suknelės] perpetės – patraukimas sp.
6. NdŽ → patraukti 15.
7. NdŽ → patraukti 19.
8. → patraukti 21: Pabalęs, susierzinęs ar šiaip įtūžęs rūko – tartum vienu patraukimu norėtų visą papirosą surūkyti J.Paukš.
ǁ Ans serga, o aple šnapšės patráukimą vis šneka Krš.
9. NdŽ → patraukti 26.
10. → patraukti 32: [Baltažiedę notrelę] moterys geria nuog patrauki̇̀mo, nuo gimdos nupuolimo – labai padeda Žž.
11. → patraukti 34: Retai kada vienkartinis patraukimas su klijine maliava yra užtenkąs A1885,53.
12. → patraukti 41: Patraukimas, viliojimas; viliojąs gražumas, gražybė LL173.
ǁ savybės, kurios į save patraukia, paveikia, palenkia kitus: Daktarė turėjo didelį patrauki̇̀mą, atvažiuodavo [pas ją] iš labai toli Skr.
13. → patraukti 43: Patrauki̇̀mas tieson BŽ331. Patraukimas baudžiamojon atsakomybėn – tai kvotėjo, tardytojo ar prokuroro priėmimas nutarimo patraukti asmenį kalbinamuoju rš.
14. Amb, NdŽ, KŽ polinkis, potraukis į ką, kam, prie ko: Jis turi patraukimą į fiziką (fizikai), į techniką (technikai) DŽ1. Patrauki̇̀mas prie muzikos DŽ1. Jokio patraukimo prie kunigystės neturėjęs J.Bil. Žmogaus toks patrauki̇̀mas yra, i gana – ką tu padarysi Jrb. Neturu patráukimo rašyti Kv. Į miestą [eiti gyventi] patraukimo tokio nebuvo: čia mūsų numeliai, čia mūsų takeliai Krž. Turu didelį patrauki̇̀mą austi Slnt. Kitas ir didelis turi patrauki̇̀mą skint [svetimus obuolius] Ėr. Kažin labai, ar grįš [jaunimas į kaimus], gal kaip katro patrauki̇̀mas Kpr. Prikala prie durų padkavą, kad būtų patrauki̇̀mas užeit Kkl. Man patrauki̇̀mas buvo uogaut Gdr. Jį tokis patrauki̇̀mas tęsia – tik pavogt Str. Kap užstoja – tai dar didesnį patrauki̇̀mą turi [vogt] Pv. In šokius neturėjau patrauki̇̀mo Vlk. Patrauki̇̀mas yra prie jų (bičių) Dbč. Mano toks patrauki̇̀mas prie žemės Pnd. Iš kokio patrauki̇̀mo yra [žmogus], ir suprasi DrskŽ. Int jaunimo susrinkimo tebeturiu patraukimo LTR(Kvr).
| refl.: Pasitraukimas ūmas SD1132.
ǁ apie palinkimą, simpatijas kokiam žmogui: Tura [vaikas] didelį patráukimą pri tėvo Krš. Prie blondinių jis niekad nejausdavo ypatingo patraukimo V.Myk-Put. Prie mergų patrauki̇̀mą turėjo Grš. Nepripirši, jei patrauki̇̀mo nėr Sml. Čia, matai, kaip patrauki̇̀mas – kas kam mielesnis Slm. Todėl tas dangaus dailidė suveda krūvon vyrą ir moterę per ypatingą patraukimą, kurio šiuodu pačiuodu nesupranta Blv.
15. refl. NdŽ → patraukti 46 (refl.): Pasitraukimas iš namų BŽ334. Inteligentų pasitraukimas [užeinant vokiečiams] dar didžiau visą būklę apsunkina Pt. Kryžiuočių kronikininkas Dusburgietis net trim atvejais 1280–1283 m. mini jotvingių pasitraukimą į Lietuvos ir Rusios žemes rš.
ǁ Ser, NdŽ.
ǁ Savavališkas pasitraukimas iš darbo TTŽ.
ǁ BŽ325, NdŽ Pranešė apie savo pasitraukimą iš tarnybos rš.
16. refl. Ser, NdŽ, KŽ → patraukti 47 (refl.): Kariuomenės pasitrauki̇̀mas DŽ1. Jų dalinio likučiai tiktai dengią [vokiečių kariuomenės] pasitraukimą A.Rūt. Pasitraukimo keliai turi būti iš anksto tiksliai nustatyti rš.
| prk.: Dievo karalystėje negali būti stovėjimo vietoje. Sustojimas yra lygus pasitraukimui atgal SkvMr4,25(išnaša). Prie tos naštos ir atsakomybės aš nesiveržiau, nesiekiau, bet jos atsisakyti reikštų pasitraukimą, kai mano draugai, mūsų bendra idėja patiria sunkumų ar net yra pavojuje sp.
17. panašumas: Patrauki̇̀mas didesnis po motka, ne po tėvu DrskŽ.
18. NdŽ → patraukti 52.
19. NdŽ → patraukti 53.
partrauki̇̀mas sm. (2) Rtr, NdŽ, KŽ → partraukti.
pértraukimas sm. (1) KI324, DŽ1, KŽ, pertrauki̇̀mas (2) Rtr; SD1159, SD299,392, L, LL189 → pertraukti:
1. N Partraukimas Sut.
| prk.: Nėra nieko kito, tiektai sektos, kitokumai, nesandaros, pertraukimai DP466-467. Nuraminkimės nuog visokio pertraukimo, teip širdies, kaip ir kūno DP492. Sumišime ir pértraukime sielos savos kartais randas DK111.
| refl.: Parsitraukimas Sut.
2. Sut Susisiekimo pértraukimas KŽ. Pertraukimo technika SkŽ315. Pasiritė jį už partrauki̇̀mą pasakos ir … išrėžė iš senio nugaros tris diržus BM146(Šd). Antonijus didysis daugiaus grožėjos nakties tylėjime ir tamsumuose neg dienos šviesume, jog dienos metą jausdavo … dūmo pertráukimą ižg veizdėjimo ant tų žemės daiktų DP620.
ǁ Pertraukimas prietelystės SD321, Sut. Pertraukimas sandaros, kurią Christus Viešpats terp Dievo ir terp mūsų buvo padaręs SPI10.
ǁ Kaitinantis be pertraukimo gali švelni oda nudegti rš. Laimingas, kursai gal nusikratyti partraukimais ir surinkti savi į vienybę švento gailesio! M.Valanč.
3. → pertraukti 5: Rusiška abėcėlė nor būti suvartojama raštuose vien tik pertraukimui lietuvių ir žemaičių į pravoslaviją V.Kudir.
4. N, KI324 → pertraukti 7.
| refl. Q135, KI324.
5. → pertraukti 9: Partraukimas sijų S.Dauk.
6. pervargimas nuo sunkaus darbo, patrūkimas: Iš pártraukimo arklys įgavo klupikus Šts.
7. refl. (oro) permaina, pasikeitimas: Tais tepalais taipojau ant oro persitraukimo deriančiosios skylelės medžio luoboje arba žievėje tampa užteptos Kel1881,57.
pratrauki̇̀mas sm. (2) KI126, PolŽ1206
1. → pratraukti 5: Pratrauki̇̀mas – gręžtų, gilintų ir plėstų skylių arba išorinio paviršiaus apdirbimas daugašmeniu įrankiu – pratrauktuvu LTEIX182. Gręžimo, frezavimo, šlifavimo, skersinio drožimo, pratraukimo ir kitos metalo pjovimo staklės rš.
2. pravarymas, perleidimas (sukant): [Juostos] pratraukimo laikas, pratraukimo trukmė SkŽ33. Pratraukimo greitis SkŽ278.
pritrauki̇̀mas sm. (2) Rtr, NdŽ, PolŽ1200; SD303, LL4,193
1. → pritraukti 1.
ǁ sumažinimas atstumo, priartinimas: Su pritráukimu iš Pūkštakalnio gal matyti penkias bažnyčias Šts.
2. → pritraukti 2.
ǁ priartinimas (apie savaiminį ar paties atliekamą veiksmą): Judesys aplink horizontalinę sagitalinę ašį – pritraukimas (priartinimas prie vidurės plokštumos) rš.
| refl. KŽ.
3. refl. → pritraukti 5 (refl.).
ǁ Q38, KI75.
4. → pritraukti 11: Žemės pritrauki̇̀mas KŽ. Pritraukimo riba PolŽ74.
5. Ser → pritraukti 12: Klientų pritraukimas ETŽ. Kupiškio palyvnykai tą puodynę turėjo prieš visų akis dėl pirkėjų pritraukimo rš. Japonijos valdovas iš tradicijos, taip pat turistų pritraukimui palaiko šį seną sportą T.Ivan.
ǁ savybės, kurios patraukia, palenkia į save, privilioja: Kitas tura prytráukimą, ka i negražus Pj. Ka kitas i negražus, tura pasiutusį prytráukimą Pvn. Tos akys yr didliai žavingos, tura didelį pritraukimą Yl.
6. Vrb, Klt potraukis, polinkis, noras kam, į ką: Toks pritrauki̇̀mas, kad negali būt be rūkymo Ėr. Labai an Dievą turiu pritrauki̇̀mą didelį Grnk. Ka būt širdies pritrauki̇̀mas, važiuotų [pas panelę] Gs.
ǁ apie palinkimą, simpatijas kokiam žmogui: Jis ne mano [sūnus] – aš prie jo neturiu ir pritrauki̇̀mo Pv.
7. refl. → pritraukti 19 (refl.).
| prk.: Godingas prisitrauki̇̀mas KI71.
sutrauki̇̀mas sm. (2) KII385, Rtr, NdŽ, KŽ, DŽ1, FzŽ331; Q661, Sut
1. KII385, NdŽ → sutraukti 1.
2. PolŽ1229 → sutraukti 7.
3. KII193, NdŽ → sutraukti 10: Iš to nevalgo vaikai Izraelio gyslos (paraštėje gyslą sutraukimo) ant sulenkimo strėnų (viršuje kulšų) iki šiai dienai BB1Moz32,32.
| refl. KII385, PolŽ1234. Susitráukimas, krupėjimas I. Juo stipresnis dirgiklis, tuo stipresnis raumens susitraukimas V.Laš. Širdies susitraukimų dažnumas priepuolio metu esti nevienodas rš. Džiovintų [arnikų] graižų spiritinė ištrauka skatina širdies darbą, gimdos susitraukimus, tulžies išsiskyrimą LTEI364.
ǁ NdŽ Pasiutęs sutráukimas – nė kojų neištiesa DūnŽ. Kojų sutraukimas [vištoms] paeina nuo šalčio ir vištinyčios nešvarumo rš.
ǁ refl. Susitráukimas I. Susitraukimas po skalbimo sp. Susitraukimo plyšiai GTŽ.
4. NdŽ raukinys, raukylas: Tai gera mašinėlė – tei[p] gerai sutraukimùs tuos daro Jrb. Juo daugiau sutráukimų, juo strainesnis sijonas buvo Kl.
5. refl. susiformavimas, susidarymas, kristalizacija: Susitráukimas ing krištolą I.
6. → sutraukti 14: Aristotelis išsamiai aprašo, kaip pienas perdirbamas į sūrį, pieno sutraukimo techniką ir sūrio laikymo sąlygas sp.
7. sutelkimas, sukoncentravimas: Kariuomenės sutrauki̇̀mas NdŽ.
8. refl. NdŽ → sutraukti 21 (refl.): Kuo daugiau susitraukė į žvaigždę medžiagos, tuo daugiau išsiskiria susitraukimo metu šilumos rš.
9. → sutraukti 27: Sutrauki̇̀mas, santrauka Šlč.
ǁ NdŽ Kontrakcija – dviejų gretimų kalbos garsų sutraukimas į vieną tarpinį garsą LTEVI61.
10. Z.Žem → sutraukti 28: Skaičių sutraukimas Ser.
užtrauki̇̀mas sm. (2) KI126, Rtr, DŽ1, NdŽ, užtráukimas (1) I; Q52, ažutraukimas SD1206
1. SD399, Sut, N, NdŽ, KŽ → užtraukti 1.
2. KŽ → užtraukti 3.
| refl. tr. NdŽ.
3. → užtraukti 4: Aulo užtrauki̇̀mas NdŽ.
| Šitas akių užtraukimas skiriasi nuo pirmojo tuo, kad čia užtrauktoji akis yra išmezgama rš.
4. refl. NdŽ → užtraukti 6 (refl.).
5. N, NdŽ, KŽ → užtraukti 7.
6. refl. NdŽ → užtraukti 8 (refl.): Žaizdų užsitraukimas, sugijimas rš.
ǁ apsiniaukimas: Ale i užsitráukimas – daba i duos kiaurą dienelę Krš.
7. N, KŽ → užtraukti 9.
8. → užtraukti 11: Prie užtraukimo policijos prisidėjo šiek tiek ir inteligentai V.Kudir.
9. Ser, NdŽ → užtraukti 12: Paskolos užtraukimas ETŽ.
10. refl. NdŽ → užtraukti 13 (refl.): Pasiutęs užsitráukimas koronės su tokiums kalbums: dvarininkė, o ubagais turėjo eiti Krš.
11. → užtraukti 17: Ale gi ažtrauki̇̀mas, kaip dabar reiks ranka pirštinėn ankišt Ml.
12. KŽ → užtraukti 23: Išsibaigė užtrauki̇̀mas, ir sustojo laikrodis Gs.
13. NdŽ, KŽ → užtraukti 29: Dūmikas juk netraukia be paliovos dūmų – tarp vieno užtraukimo ir kito lieka liuosa valanda dėl kvėpavimo tyru oru V.Kudir.
| refl. NdŽ.
14. atsikraustymas, užėjimas, pasirodymas: Pervers aukštyn kojom visas šios dienos eiropiškių mokintų vyrų nuomones apie senovės gyventojus Eiropos pirm užtraukimo vokiečių ir slovėnų A1883,80.
15. Q567, Šlč, NdŽ → užtraukti 35: Kad ir su užtraukimù, vis tiek in pusės kovo sulauksma karvės Ut.