užbėgti į priekį (su darbu)

priversti užeiti ant viršaus

priversti užeiti už kokio nors daikto

daug atvaryti

varant užkamuoti

uždėti, užkalti

iš anksto paliepti vykti

samdýti, sam̃do, sam̃dė tr.
1. VlnE32, BPI228, BtMt20,1, H, N, K, Dbg, Kli, End, Yl, Krp, Skd, Vž, Žg imti į darbą; daryti samdos sutartį: Kitas gaspadorius, kur daugiau žemės, sam̃dė dvi mergi, kitas vieną Vvr. Kokia jau buvo šeima didesnė, ten samdytų̃ jau kokių turėdavo Varn. Ūkininkai samdýs i pri rugių, samdýs pjovėjus, samdýs rinkėjas Lpl. Čia pas mumis piemenies neliuob samdýti, liuob karves raišios Krt. Samdýtas bernas buvo JnšM. Samdýk bernuos tą sūnų LKKVII197. Kirvelninkas – turgus, kurio metu buvo samdomi žemės ūkio darbininkai – bernai ir mergos MLTEII148. Ka darbo turėjo, tik sam̃dė Nv. Samdys, būdavo, žmones šieno žolę iš Nemuno pievų parvežti Šlu. Samdýk apart, pasėt – nebeapsmoka imt sklypelis Lel. Kap pats ateina [talkon], tai tiktai pavaišina, o kai sam̃do, tai pinigais moka Rod. I pjovėją sam̃dė, i vežėją sam̃dė – i šieną supūdė Vkš. Mato, ka vyras nebaugus, neištižęs, i bando samdýt LKT128(Trg). Viršininkai (kerdžiai) būdavo sam̃domi vasarai Grz. Sam̃do piemenį iš pavasario Pb. Ką šiemet samdysim į pusvaikius? Grg. Šeimynos buvo šeši samdýti: du vaikiai, dvi mergės, piemuo, auklė Nv. Vaikam mokytis sodžius daraktoriaus jau nesam̃do Kpč. Savo šeimyna didelė, ė da būdavo ir samdýtų Sdk. Samdýta šeimyna NdŽ. Tiltą darė, tai sam̃dė svietą Aps. Pavalgiusi šeimyna ir samdytieji ropučių kasėjai išėjo į laukus I.Simon. Laisvai sam̃domas NdŽ. Sam̃domasis darbas NdŽ. Parduočiau stakles ir plonas drobes, samdýčiau artojėlį JV35. Parduosiu žirgą ir tymo balną, samdysiu audėjelę StnD1. Samdytą šeimyną reiks pribudint JD581. Prašysiu samdysiu siero sakalėlio, kad nulėkt, kad parnešt raibąją plunksnelę LTR(Lš). Per laukelį aš pati lydėčiau, per girelę gegutę samdyčiau LTR(Jsv). Per girelę muziką (muzikantus) samdýsiu (d.) Klvr. Samdytinas M. Samdomasis, samdomoji (kurį reikia samdyti) I. Mūsų niekas nesam̃dė DP92. Išejo iš ryto samdytų darbinykų MP92.
| prk.: Iš to samdýto miego (išgėrus migdomųjų vaistų) tai labai prastai, labai galvą sopa Krok.
^ Dievas nubaudė. – Čia nereik Dievo samdýt Rs. Bėda šunį samdyt, kurs pats nepjauja RD213. Ar šeimynos eini samdyti su riebiu snukiu? M. Devynims samdant, bernas be vietos pasiliekt LTR(Vdk). Samdytas – ne gimdytas LTsV173(Ds). Nesamdyt vilko avelėm ganyt LTR(Dkk). Dievo až berną nesamdyk LTR(Ds). Šuo ir tai per Kalėdas berną samdo (atkertama prašančiajam ką padaryti) Srv. Pirk arielką, samdyk gėriką (priekaištaujama negeriantiesiems) Krš.
| refl. tr. NdŽ: Jis darbui mane samdėsi J.Jabl. Samdosi bernus ir padienius rš.
^ Gaspadorius, da tik pamislijęs siračiuką samdytis, jau diržą nuo pilvo juosias LTR(Vdk).
ǁ refl. NdŽ eiti į darbą pagal samdos sutartį: Samdžiaũs i samdžiaũs – našlelė visą amželį vienutė Ad. Kataras sam̃dos, tas gali išeit [, jei sunkios sąlygos] Grv.
ǁ papirkti: Valdžios samdomi žmonės imasi tiesiog hipnotizuoti minią, kad ji, saldžiai, patriotiškai šypsodamasi, badautų Pt.
2. Q617 verbuoti, rinkti savanorius kareivius už algą: Sam̃domoji kariuomenė DŽ1. Samdė mane lenkų ponai po žalnieriais joti KlpD41.
ǁ už atlyginimą prikalbinti sąvo vietoje kitą atlikti kokią prievolę: Samdýdavo savo vieto[n] kitą karuomenėn Krs.
3. CI136, R, Sut, KBII175, J, Ėr, Als, Sk nuomoti: Gyveno vienų viena, samdė priemiesty nedidelį kambarėlį A.Vien. Butą reikėjo samdýt, už mokslą mokėti Pp. Mokestis ažu dalį namų samdytų SD100. Sodą sam̃dom LKT254(Srv). Visi Skirsnemuniškiai, visi Žvyriai iš jos (dvarininkės) pievas samdýdavo Skr. Linus mūsų daugiausia sėdavo samdýtoj dobilienoj Sml. Mes savų pievų neturim, reik nuo kunigaikščio samdyti J.Jabl(Rgv).
| Bagočiaus bernelio jaučiai samdýti, vargdienio bernelio paties auginti JV335. Samdytu žirgeliu pas man atjojai NS1135. Sam̃domi vežimai NdŽ. Jūrelėms neplauksim, marelėms nebrisim, laivužio nesamdýsim JD663. Telšiūse mašinelių lengviųjų kiek nori samdýk Žr.
^ Tai niekis, kojos nesamdýtos – pastovėsiu Upn. Mano kojos nesamdytos – paspėsiu LTR(Rm). Eisiu namo pėsčias, kojos nesamdýtos Prn. Šunies liežuvis nepirktas, kojos nesamdytos PPr423. Šunies dantys nesamdýti (visada gali įkąsti) Šln. Bene ašaros samdýtos? Dkš. Arklys samdytas, bet kojos dar juo samdytesnės I.
ǁ pirkti išsikirstinai, išsipjautinai: Samdžiaũ žabų Sur. Anądien samdė gaspadorius miško ir pirko gatavų malkų An.
| refl. tr.: Dobilai šiemet prasti, reiks samdýtis šieno Sml.
apsamdýti tr.
1. beveik sutarti samdant; pasamdyti: Yra piemuo jau kaip ir apsamdýtas Pl.
| refl.: Merga apsisamdė dvaran ir eina jau tarnaut LTsIV511. Ir šitas taip pat apsisamdė an senelį ganyt avelių LTR(Slk).
2. beveik sutarti išsinuomoti: Apsamdžiaũ arus iš Jonienės, pasisėsme dobilų Mžš.
3. LTR(Srj) išnuomoti.
| refl. tr.: Pavargėlis nuejo in miestą, apsisam̃dė miestan sau stanciją ir kurį čėsą gyveno Lp.
atsamdýti tr. pasamdyti į savo vietą: Atsamdyk gerą vaikį, pats gali išeities Šts.
įsamdýti tr. K; Sut
1. įtaisyti į darbą, parsamdyti: Galiaus mane prie tokio krikščionies įsamdė Ns1843,3.
| refl.: Įsisamdė in ekrūtą BPI198.
2. atiduoti maitinti už mokestį: Kūdikį (ant valgydinimo) įsamdýti KII290.
3. refl. įnikti samdyti: Įsisam̃dė, t. y. įsiukatijo brolis šiandien samdýti šeimyną J.
4. K, NdŽ išnuomoti: Vynyčią savą įsamdys kitiemus darbinykamus DP311.
| refl. tr., intr. R, Lex28, N, K, TP1881,2: Tik karvei ganyklą įsisamdýdavom Gr. Jie savo namų neturi – įsisam̃dę gyvena Skr. Gano miške insisam̃dę Lp. Įsisam̃dęs činžininkas KII57. Dabar juodu įsisamdė į mažą butelį Ns1833,1. Pridieninkai, kurie ant laukų dirba ir ten įsisamdę gyvena, jau nebvadinami būrais prš.
5. apgyvendinti už nuomos mokestį: Čion pat, per butą, antram gale buvo žalnieriai įsamdyti BsV49.
išsamdýti tr. KI145
1. visus pasamdyti: Išsamdýti visi … darbininkai Š.
2. NdŽ išnuomoti: Išsamdýti visi butai Š.
nusamdýti tr.; N
1. I, LKT45(Klk), Als, Grv, Vvr paimti į darbą, pasamdyti: Nusam̃dė mumis ąžuolus vežti Pc. Bernioką nusam̃dė lig Mikalojaus, o mergiotę – lig pačių Kalėdų Skrb. Nusamdýk dar vieną berną J. Nusam̃dė piemenį bandai ganyti Krš. Piemenaitė būdavo nusamdýta, tai ta ganydavo kiaules i žąsis Snt. Atvažiuos, nusamdýs mumis Klk. Ir viršininkas (kerdžius) vienas nusamdýtas buvo Mšk. Už dorėlį dūdorių nusamdžiaũ JD20. Tatai už savo piningus nusamdė BB2Moz22,15.
| refl. tr. J: Nusisam̃do kelius piemenis – keturis penkis – nu, i gano LKT245(Lg). Muni išmokė merga, kur turėjau nusisam̃džiusi Lk. Aš Talmanto Juzelį vis tiek nusisamdýsu į vaikius Krt. O kad jau išbėgo, išbėgo – Radvilas kunigaikštis tuoj kitą nusisamdydavai Sln. Vienas ūkininkas nusisamdė už mergą sau ant metų jauną Onikę DS110(Rs).
2. išnuomoti: Atėjo in karaliaus miestą, nusamdė sau namus (ps.) Brt.
^ Kur žmogus sėdėjo, tegu sėdi – juk čia vieta nenusamdýta Jrb.
| refl. tr. K: Nusisam̃do armoniką, griežia i baliavoja tą dieną [piemenys] Sk. Kuliamąją mašiną nusisam̃do – visą sodžių tep ir apvažiuodo Grv. Aš tarnavau pri ūkininko, paskuo pryšininkės[e] nusisamdýsu Lpl. Persikėlė į kitą kraštą, tenais pakelėje nusisamdė mažą pirtelę BsPIII291.
ǁ Kvr nupirkti iškirstinai: Nusamdžiáu miško, dabar reikės vežti Ll.
pasamdýti tr.
1. BtMt20,7, H166, R20, I, J, Skd, Rud, Pb paimti į darbą, sudaryti samdos sutartį: Anys žmogų pasam̃do ažu pinigus Aps. Pasamdáu žmogų, ir išpjauna [pievą] LKT56(Akm). Ją tenai pasam̃dė, ir vėl mokino visą žiemą Krs. Nepasamdai̇̃ nei trobai pataisyt, niekam Klt. Gervėčiuosa buvo dvaro malūnas, ten malūninykas pasamdýtas Grv. Pasam̃dė ažu mergą LKKIII184(Arm). Piemenį pasam̃dėm, ir gano Šlčn. Ir piemenỹs pasamdýtas buvau LKKVII197(ČrP). Nepasamdýti eina žūti žuvų JnšM. Pečiūrienės brolis buvo pasamdytas prie caro arklidžių arklininku A.Vien. Pasamdęs žmones, liepė kasti gret didžiojo akmenies, ir antsikasė diktai apkaltą skrynę M.Valanč. Budynė yr, kalnus giedam; daba jau tus trūbus (orkestrą) pasam̃do Lkž. Mes pasamdýsim Tilžės staliorėlį, mes padirbdinsim skryniai pakojėles JV591. Kiekvienas ima dieninį grašį …, už kurį sukalbėtas yra arba pasamdýtas DP391.
^ Dirbau kai pasamdýta (smarkiai) visą dieną Klt. Šneki kap pasamdýtas Dkš. Joja kaip pasamdytas Pnd. Meluoja kap pasamdýtas Kt. Tu dirbi kaip pasamdýtas, tik dėl akių Jnš. Kad pats tingi, tai pasamdai ultojų (tinginį) Klt. Ant blogo i durna galva kai pasamdyta LTR(Vdk). Gyvena kitas lygiai pasamdytas: nei meilės in vienas kitą, nei iškados Lb.
| refl. tr. N, K, Rod, Sk: Aš pasisamdžiau vertėju vieną vaikiną J.Balč. Pasisamdýti vadovą NdŽ. Aš tave pasisamdžiau ne tinginiauti, bet darbui dirbti J.Jabl(Kp). Pasisamdęs berną, pasinuomok grumtą J. Būdavo, seniau pasisam̃dom pusbernį Dbk. Kur negalėsiu – pasisamdýsiu Dkš. Reikė[jo] buvo man pasisamdýt piemenelis – gyvulelis buvo Aps. Darbininką pasisamdýti reikėjo ir pavalgyti duoti, ir užmokėti reikėjo Žr. Mes pasisamdýsim Vilniaus audėjėles, mes išausime plonąsias drobeles JV591.
^ [Loja] kai pasisam̃dęs OG301. Pasisamdýk tarną nuo Kalėdų! (atkertama prašančiam ką padaryti) Plv.
ǁ refl. apsiimti tarnauti, parsisamdyti: Pasisam̃dęs kruta Rš. Žmonys pasisam̃dė net Dvinskan važiuoti Aps. Jis pasisam̃dė ūkininkams javus kulti NdŽ. Ieško kito viešpaties, kuriam ažu pinigus pasisamdo SPI201. Šuo pasisamdė pas taupnų žmogų ir turtingą ūkininką daboti triobas ir kepti duoną Blv.
2. SD172,297 išnuomoti: Ūkį pasamdė trejiems metams Tadui LzP. Reikia malkos vežt, butas pasamdýt, maistas duot [mokiniui] Sug. Pasamdyti namai SD100, N. Įsodino vynyčią … ir pasamdė ją kiemionims BtMt21,33.
| Pasamdýk arklį Krm. Pirmininkas vežė, pasam̃dė mašiną Erž.
| refl. tr. Sut: Atvyko į Tarsis ir pasamdės sau namus M.Valanč.
| Pasisamdýti arklį NdŽ. Pasisamdė mašiną kulti J.Jabl.
ǁ refl. tr. pirkti išsikirstinai: Turėjau pasisam̃dęs delenką malkų Pavinkšnių miške Sml.

×pripasamdýti (hibr.) tr. pasamdyti: Pripasam̃dėm piemenį an vasaros Rod.
parsamdýti tr.
1. žr. pasamdyti 1:
^ Darkosi kaip būtų parsamdytas M.
| refl. tr. BŽ264.
ǁ refl. J, M apsiimti dirbti, tarnauti: Parsisamdžiau laukininkui ant metų Skr. Parsisamdau per berną N. Ponas privertė parsisamdyti dvarui kumečiais V.Myk-Put. Vyrai parsisamdė tik tam vienam kartui – skatiko užsivaryti rš. Daugelis parsisamdo ponams, o tie jiems už dieną moka Tat. Karaliaus dvare per mergą parsisam̃dė Jrk78. Važiavo žmogus parsisamdęs su linais Sz.
2. Q555, H159, R, MŽ496, NTMt21,33, N, Sut išnuomoti: Ten savo namus parsam̃dė, o čia įsisamdė Skr. Galėjo ir durpyną parsamdýt Pgg. Parsam̃doma karieta KII34. Europoje yra tokių nusigyvenusių valdovų, kurie parsamdo savo kariuomenę turtingesniems kraštams J.Balč. Atėjo karalius, parsamdo nuo tų meškininkų mešką vienai nakčiai ir gerus pinigus užmoka LTsIV77. Savo vynyčią kitiemus parsamdys BBMt21,41.
| refl. R, K.
ǁ parduoti nusipjautinai: Parsamdžiau dalį šieno Lp.
pérsamdyti tr. NdŽ
1. refl. Dr apsiimti dirbti, tarnauti: Pársisamdyti jau eis į tą Lietuvą Krtn. Persisamdžiusioji tarnaitė žadėjo atvykti už savaitės I.Simon.
2. baigti samdyti: Pársamdė jau svietas šeimyną, t. y. parejo jau laikas samdymo J.
3. Q556 žr. parsamdyti 2: Daug pársamdyt liuobėjo už kelis rublius Kin. Jisai tai pats valdė per tam tikrus savo vietininkus, tai kitiems persamdydavo A.Janul. Vienas ūkis … yra tuojau persamdomas arba parduodamas Kel1881,84.
prasamdýti tr. išnuomoti: Prasamdžiau savo namus Jonukui TS1901,6-10.
prisamdýti tr. NdŽ
1. R20, N daug pasamdyti: Daug prisamdė sau bernų J. Samdyt visiem darbam neprisamdýsi Dglš. Pats kepu – ką prisamdýsi! Lt. Tu neprisamdysi, mano motinėle, kas dieną audėjėlių BsO137. Tu prisamdysi, mano močiute, samdinykių mergelių LTR(Br).
| refl. tr. Pc: Prisisamdė mergų, bernų, įsisėjo savo laukus LB200. Dar liuob prisisamdyti pusantro vaikio, pusmergę Plt.
2. refl. tr. išsinuomoti: Jonas nuėjo į miestelį, prisisamdė dvidešimt vežimų, atvažiavo, užsivilkęs pono kailinius LTsIV191.
3. pasisamdyti šalimais kitam tarnaujantį, kad kartu abiem dirbtų: Prisamdžiaũ piemenuką, ir gano Pls.
susamdýti tr.
1. NdŽ, Gršl, Akm, Dv pakankamai, kiek reikia pasamdyti: Po Kalėdų naujai susamdyta šeimyna jau rinkosi Žem. Kaip katrie buvo susam̃dę daug šeimynos Užv. Tokius netikusius [meistrus] susam̃dė Šv. Susam̃dė bernus, davė vilkinius šunis – ir eikit Krd.
| refl. tr. Lp: Ar jau susisam̃dėt šeimyną? Sml. Oi susisamdė mano motulė svetimas paslūgėles, drobelių audėjėles (d.) Mrc.
2. refl. tr. K daug išsinuomoti: Aš susamdysiu viso kaimo žirgelius LTR(Pns).
užsamdýti tr.
1. užprašyti, papirkti, kad ką bloga padarytų: Užsamdỹs da kokį pasiutėlį, ka tau galvą praskeltų Sml. Ji nurašė laišką savo bernui, kad užsamdytų karą ir užmuštų jį LTR(Blnk).
2. žr. pasamdyti 2: Užsam̃dė visą traukinį Strn.
| refl. tr.: Nuėjęs į miestą, užsisamdė gerą kambarį LTR(Auk).

samdýti, sam̃do, sam̃dė tr.
1. VlnE32, BPI228, BtMt20,1, H, N, K, Dbg, Kli, End, Yl, Krp, Skd, Vž, Žg imti į darbą; daryti samdos sutartį: Kitas gaspadorius, kur daugiau žemės, sam̃dė dvi mergi, kitas vieną Vvr. Kokia jau buvo šeima didesnė, ten samdytų̃ jau kokių turėdavo Varn. Ūkininkai samdýs i pri rugių, samdýs pjovėjus, samdýs rinkėjas Lpl. Čia pas mumis piemenies neliuob samdýti, liuob karves raišios Krt. Samdýtas bernas buvo JnšM. Samdýk bernuos tą sūnų LKKVII197. Kirvelninkas – turgus, kurio metu buvo samdomi žemės ūkio darbininkai – bernai ir mergos MLTEII148. Ka darbo turėjo, tik sam̃dė Nv. Samdys, būdavo, žmones šieno žolę iš Nemuno pievų parvežti Šlu. Samdýk apart, pasėt – nebeapsmoka imt sklypelis Lel. Kap pats ateina [talkon], tai tiktai pavaišina, o kai sam̃do, tai pinigais moka Rod. I pjovėją sam̃dė, i vežėją sam̃dė – i šieną supūdė Vkš. Mato, ka vyras nebaugus, neištižęs, i bando samdýt LKT128(Trg). Viršininkai (kerdžiai) būdavo sam̃domi vasarai Grz. Sam̃do piemenį iš pavasario Pb. Ką šiemet samdysim į pusvaikius? Grg. Šeimynos buvo šeši samdýti: du vaikiai, dvi mergės, piemuo, auklė Nv. Vaikam mokytis sodžius daraktoriaus jau nesam̃do Kpč. Savo šeimyna didelė, ė da būdavo ir samdýtų Sdk. Samdýta šeimyna NdŽ. Tiltą darė, tai sam̃dė svietą Aps. Pavalgiusi šeimyna ir samdytieji ropučių kasėjai išėjo į laukus I.Simon. Laisvai sam̃domas NdŽ. Sam̃domasis darbas NdŽ. Parduočiau stakles ir plonas drobes, samdýčiau artojėlį JV35. Parduosiu žirgą ir tymo balną, samdysiu audėjelę StnD1. Samdytą šeimyną reiks pribudint JD581. Prašysiu samdysiu siero sakalėlio, kad nulėkt, kad parnešt raibąją plunksnelę LTR(Lš). Per laukelį aš pati lydėčiau, per girelę gegutę samdyčiau LTR(Jsv). Per girelę muziką (muzikantus) samdýsiu (d.) Klvr. Samdytinas M. Samdomasis, samdomoji (kurį reikia samdyti) I. Mūsų niekas nesam̃dė DP92. Išejo iš ryto samdytų darbinykų MP92.
| prk.: Iš to samdýto miego (išgėrus migdomųjų vaistų) tai labai prastai, labai galvą sopa Krok.
^ Dievas nubaudė. – Čia nereik Dievo samdýt Rs. Bėda šunį samdyt, kurs pats nepjauja RD213. Ar šeimynos eini samdyti su riebiu snukiu? M. Devynims samdant, bernas be vietos pasiliekt LTR(Vdk). Samdytas – ne gimdytas LTsV173(Ds). Nesamdyt vilko avelėm ganyt LTR(Dkk). Dievo až berną nesamdyk LTR(Ds). Šuo ir tai per Kalėdas berną samdo (atkertama prašančiajam ką padaryti) Srv. Pirk arielką, samdyk gėriką (priekaištaujama negeriantiesiems) Krš.
| refl. tr. NdŽ: Jis darbui mane samdėsi J.Jabl. Samdosi bernus ir padienius rš.
^ Gaspadorius, da tik pamislijęs siračiuką samdytis, jau diržą nuo pilvo juosias LTR(Vdk).
ǁ refl. NdŽ eiti į darbą pagal samdos sutartį: Samdžiaũs i samdžiaũs – našlelė visą amželį vienutė Ad. Kataras sam̃dos, tas gali išeit [, jei sunkios sąlygos] Grv.
ǁ papirkti: Valdžios samdomi žmonės imasi tiesiog hipnotizuoti minią, kad ji, saldžiai, patriotiškai šypsodamasi, badautų Pt.
2. Q617 verbuoti, rinkti savanorius kareivius už algą: Sam̃domoji kariuomenė DŽ1. Samdė mane lenkų ponai po žalnieriais joti KlpD41.
ǁ už atlyginimą prikalbinti sąvo vietoje kitą atlikti kokią prievolę: Samdýdavo savo vieto[n] kitą karuomenėn Krs.
3. CI136, R, Sut, KBII175, J, Ėr, Als, Sk nuomoti: Gyveno vienų viena, samdė priemiesty nedidelį kambarėlį A.Vien. Butą reikėjo samdýt, už mokslą mokėti Pp. Mokestis ažu dalį namų samdytų SD100. Sodą sam̃dom LKT254(Srv). Visi Skirsnemuniškiai, visi Žvyriai iš jos (dvarininkės) pievas samdýdavo Skr. Linus mūsų daugiausia sėdavo samdýtoj dobilienoj Sml. Mes savų pievų neturim, reik nuo kunigaikščio samdyti J.Jabl(Rgv).
| Bagočiaus bernelio jaučiai samdýti, vargdienio bernelio paties auginti JV335. Samdytu žirgeliu pas man atjojai NS1135. Sam̃domi vežimai NdŽ. Jūrelėms neplauksim, marelėms nebrisim, laivužio nesamdýsim JD663. Telšiūse mašinelių lengviųjų kiek nori samdýk Žr.
^ Tai niekis, kojos nesamdýtos – pastovėsiu Upn. Mano kojos nesamdytos – paspėsiu LTR(Rm). Eisiu namo pėsčias, kojos nesamdýtos Prn. Šunies liežuvis nepirktas, kojos nesamdytos PPr423. Šunies dantys nesamdýti (visada gali įkąsti) Šln. Bene ašaros samdýtos? Dkš. Arklys samdytas, bet kojos dar juo samdytesnės I.
ǁ pirkti išsikirstinai, išsipjautinai: Samdžiaũ žabų Sur. Anądien samdė gaspadorius miško ir pirko gatavų malkų An.
| refl. tr.: Dobilai šiemet prasti, reiks samdýtis šieno Sml.
apsamdýti tr.
1. beveik sutarti samdant; pasamdyti: Yra piemuo jau kaip ir apsamdýtas Pl.
| refl.: Merga apsisamdė dvaran ir eina jau tarnaut LTsIV511. Ir šitas taip pat apsisamdė an senelį ganyt avelių LTR(Slk).
2. beveik sutarti išsinuomoti: Apsamdžiaũ arus iš Jonienės, pasisėsme dobilų Mžš.
3. LTR(Srj) išnuomoti.
| refl. tr.: Pavargėlis nuejo in miestą, apsisam̃dė miestan sau stanciją ir kurį čėsą gyveno Lp.
atsamdýti tr. pasamdyti į savo vietą: Atsamdyk gerą vaikį, pats gali išeities Šts.
įsamdýti tr. K; Sut
1. įtaisyti į darbą, parsamdyti: Galiaus mane prie tokio krikščionies įsamdė Ns1843,3.
| refl.: Įsisamdė in ekrūtą BPI198.
2. atiduoti maitinti už mokestį: Kūdikį (ant valgydinimo) įsamdýti KII290.
3. refl. įnikti samdyti: Įsisam̃dė, t. y. įsiukatijo brolis šiandien samdýti šeimyną J.
4. K, NdŽ išnuomoti: Vynyčią savą įsamdys kitiemus darbinykamus DP311.
| refl. tr., intr. R, Lex28, N, K, TP1881,2: Tik karvei ganyklą įsisamdýdavom Gr. Jie savo namų neturi – įsisam̃dę gyvena Skr. Gano miške insisam̃dę Lp. Įsisam̃dęs činžininkas KII57. Dabar juodu įsisamdė į mažą butelį Ns1833,1. Pridieninkai, kurie ant laukų dirba ir ten įsisamdę gyvena, jau nebvadinami būrais prš.
5. apgyvendinti už nuomos mokestį: Čion pat, per butą, antram gale buvo žalnieriai įsamdyti BsV49.
išsamdýti tr. KI145
1. visus pasamdyti: Išsamdýti visi … darbininkai Š.
2. NdŽ išnuomoti: Išsamdýti visi butai Š.
nusamdýti tr.; N
1. I, LKT45(Klk), Als, Grv, Vvr paimti į darbą, pasamdyti: Nusam̃dė mumis ąžuolus vežti Pc. Bernioką nusam̃dė lig Mikalojaus, o mergiotę – lig pačių Kalėdų Skrb. Nusamdýk dar vieną berną J. Nusam̃dė piemenį bandai ganyti Krš. Piemenaitė būdavo nusamdýta, tai ta ganydavo kiaules i žąsis Snt. Atvažiuos, nusamdýs mumis Klk. Ir viršininkas (kerdžius) vienas nusamdýtas buvo Mšk. Už dorėlį dūdorių nusamdžiaũ JD20. Tatai už savo piningus nusamdė BB2Moz22,15.
| refl. tr. J: Nusisam̃do kelius piemenis – keturis penkis – nu, i gano LKT245(Lg). Muni išmokė merga, kur turėjau nusisam̃džiusi Lk. Aš Talmanto Juzelį vis tiek nusisamdýsu į vaikius Krt. O kad jau išbėgo, išbėgo – Radvilas kunigaikštis tuoj kitą nusisamdydavai Sln. Vienas ūkininkas nusisamdė už mergą sau ant metų jauną Onikę DS110(Rs).
2. išnuomoti: Atėjo in karaliaus miestą, nusamdė sau namus (ps.) Brt.
^ Kur žmogus sėdėjo, tegu sėdi – juk čia vieta nenusamdýta Jrb.
| refl. tr. K: Nusisam̃do armoniką, griežia i baliavoja tą dieną [piemenys] Sk. Kuliamąją mašiną nusisam̃do – visą sodžių tep ir apvažiuodo Grv. Aš tarnavau pri ūkininko, paskuo pryšininkės[e] nusisamdýsu Lpl. Persikėlė į kitą kraštą, tenais pakelėje nusisamdė mažą pirtelę BsPIII291.
ǁ Kvr nupirkti iškirstinai: Nusamdžiáu miško, dabar reikės vežti Ll.
pasamdýti tr.
1. BtMt20,7, H166, R20, I, J, Skd, Rud, Pb paimti į darbą, sudaryti samdos sutartį: Anys žmogų pasam̃do ažu pinigus Aps. Pasamdáu žmogų, ir išpjauna [pievą] LKT56(Akm). Ją tenai pasam̃dė, ir vėl mokino visą žiemą Krs. Nepasamdai̇̃ nei trobai pataisyt, niekam Klt. Gervėčiuosa buvo dvaro malūnas, ten malūninykas pasamdýtas Grv. Pasam̃dė ažu mergą LKKIII184(Arm). Piemenį pasam̃dėm, ir gano Šlčn. Ir piemenỹs pasamdýtas buvau LKKVII197(ČrP). Nepasamdýti eina žūti žuvų JnšM. Pečiūrienės brolis buvo pasamdytas prie caro arklidžių arklininku A.Vien. Pasamdęs žmones, liepė kasti gret didžiojo akmenies, ir antsikasė diktai apkaltą skrynę M.Valanč. Budynė yr, kalnus giedam; daba jau tus trūbus (orkestrą) pasam̃do Lkž. Mes pasamdýsim Tilžės staliorėlį, mes padirbdinsim skryniai pakojėles JV591. Kiekvienas ima dieninį grašį …, už kurį sukalbėtas yra arba pasamdýtas DP391.
^ Dirbau kai pasamdýta (smarkiai) visą dieną Klt. Šneki kap pasamdýtas Dkš. Joja kaip pasamdytas Pnd. Meluoja kap pasamdýtas Kt. Tu dirbi kaip pasamdýtas, tik dėl akių Jnš. Kad pats tingi, tai pasamdai ultojų (tinginį) Klt. Ant blogo i durna galva kai pasamdyta LTR(Vdk). Gyvena kitas lygiai pasamdytas: nei meilės in vienas kitą, nei iškados Lb.
| refl. tr. N, K, Rod, Sk: Aš pasisamdžiau vertėju vieną vaikiną J.Balč. Pasisamdýti vadovą NdŽ. Aš tave pasisamdžiau ne tinginiauti, bet darbui dirbti J.Jabl(Kp). Pasisamdęs berną, pasinuomok grumtą J. Būdavo, seniau pasisam̃dom pusbernį Dbk. Kur negalėsiu – pasisamdýsiu Dkš. Reikė[jo] buvo man pasisamdýt piemenelis – gyvulelis buvo Aps. Darbininką pasisamdýti reikėjo ir pavalgyti duoti, ir užmokėti reikėjo Žr. Mes pasisamdýsim Vilniaus audėjėles, mes išausime plonąsias drobeles JV591.
^ [Loja] kai pasisam̃dęs OG301. Pasisamdýk tarną nuo Kalėdų! (atkertama prašančiam ką padaryti) Plv.
ǁ refl. apsiimti tarnauti, parsisamdyti: Pasisam̃dęs kruta Rš. Žmonys pasisam̃dė net Dvinskan važiuoti Aps. Jis pasisam̃dė ūkininkams javus kulti NdŽ. Ieško kito viešpaties, kuriam ažu pinigus pasisamdo SPI201. Šuo pasisamdė pas taupnų žmogų ir turtingą ūkininką daboti triobas ir kepti duoną Blv.
2. SD172,297 išnuomoti: Ūkį pasamdė trejiems metams Tadui LzP. Reikia malkos vežt, butas pasamdýt, maistas duot [mokiniui] Sug. Pasamdyti namai SD100, N. Įsodino vynyčią … ir pasamdė ją kiemionims BtMt21,33.
| Pasamdýk arklį Krm. Pirmininkas vežė, pasam̃dė mašiną Erž.
| refl. tr. Sut: Atvyko į Tarsis ir pasamdės sau namus M.Valanč.
| Pasisamdýti arklį NdŽ. Pasisamdė mašiną kulti J.Jabl.
ǁ refl. tr. pirkti išsikirstinai: Turėjau pasisam̃dęs delenką malkų Pavinkšnių miške Sml.

×pripasamdýti (hibr.) tr. pasamdyti: Pripasam̃dėm piemenį an vasaros Rod.
parsamdýti tr.
1. žr. pasamdyti 1:
^ Darkosi kaip būtų parsamdytas M.
| refl. tr. BŽ264.
ǁ refl. J, M apsiimti dirbti, tarnauti: Parsisamdžiau laukininkui ant metų Skr. Parsisamdau per berną N. Ponas privertė parsisamdyti dvarui kumečiais V.Myk-Put. Vyrai parsisamdė tik tam vienam kartui – skatiko užsivaryti rš. Daugelis parsisamdo ponams, o tie jiems už dieną moka Tat. Karaliaus dvare per mergą parsisam̃dė Jrk78. Važiavo žmogus parsisamdęs su linais Sz.
2. Q555, H159, R, MŽ496, NTMt21,33, N, Sut išnuomoti: Ten savo namus parsam̃dė, o čia įsisamdė Skr. Galėjo ir durpyną parsamdýt Pgg. Parsam̃doma karieta KII34. Europoje yra tokių nusigyvenusių valdovų, kurie parsamdo savo kariuomenę turtingesniems kraštams J.Balč. Atėjo karalius, parsamdo nuo tų meškininkų mešką vienai nakčiai ir gerus pinigus užmoka LTsIV77. Savo vynyčią kitiemus parsamdys BBMt21,41.
| refl. R, K.
ǁ parduoti nusipjautinai: Parsamdžiau dalį šieno Lp.
pérsamdyti tr. NdŽ
1. refl. Dr apsiimti dirbti, tarnauti: Pársisamdyti jau eis į tą Lietuvą Krtn. Persisamdžiusioji tarnaitė žadėjo atvykti už savaitės I.Simon.
2. baigti samdyti: Pársamdė jau svietas šeimyną, t. y. parejo jau laikas samdymo J.
3. Q556 žr. parsamdyti 2: Daug pársamdyt liuobėjo už kelis rublius Kin. Jisai tai pats valdė per tam tikrus savo vietininkus, tai kitiems persamdydavo A.Janul. Vienas ūkis … yra tuojau persamdomas arba parduodamas Kel1881,84.
prasamdýti tr. išnuomoti: Prasamdžiau savo namus Jonukui TS1901,6-10.
prisamdýti tr. NdŽ
1. R20, N daug pasamdyti: Daug prisamdė sau bernų J. Samdyt visiem darbam neprisamdýsi Dglš. Pats kepu – ką prisamdýsi! Lt. Tu neprisamdysi, mano motinėle, kas dieną audėjėlių BsO137. Tu prisamdysi, mano močiute, samdinykių mergelių LTR(Br).
| refl. tr. Pc: Prisisamdė mergų, bernų, įsisėjo savo laukus LB200. Dar liuob prisisamdyti pusantro vaikio, pusmergę Plt.
2. refl. tr. išsinuomoti: Jonas nuėjo į miestelį, prisisamdė dvidešimt vežimų, atvažiavo, užsivilkęs pono kailinius LTsIV191.
3. pasisamdyti šalimais kitam tarnaujantį, kad kartu abiem dirbtų: Prisamdžiaũ piemenuką, ir gano Pls.
susamdýti tr.
1. NdŽ, Gršl, Akm, Dv pakankamai, kiek reikia pasamdyti: Po Kalėdų naujai susamdyta šeimyna jau rinkosi Žem. Kaip katrie buvo susam̃dę daug šeimynos Užv. Tokius netikusius [meistrus] susam̃dė Šv. Susam̃dė bernus, davė vilkinius šunis – ir eikit Krd.
| refl. tr. Lp: Ar jau susisam̃dėt šeimyną? Sml. Oi susisamdė mano motulė svetimas paslūgėles, drobelių audėjėles (d.) Mrc.
2. refl. tr. K daug išsinuomoti: Aš susamdysiu viso kaimo žirgelius LTR(Pns).
užsamdýti tr.
1. užprašyti, papirkti, kad ką bloga padarytų: Užsamdỹs da kokį pasiutėlį, ka tau galvą praskeltų Sml. Ji nurašė laišką savo bernui, kad užsamdytų karą ir užmuštų jį LTR(Blnk).
2. žr. pasamdyti 2: Užsam̃dė visą traukinį Strn.
| refl. tr.: Nuėjęs į miestą, užsisamdė gerą kambarį LTR(Auk).

1 sèkti, sẽka (señka), sẽkė (sẽko)
1. tr., intr. BB1Moz24,5, PK149, H175, R, K, FT eiti, vykti iš paskos, pridurmais: Įstoju, paskui eimi, seku SD170. Lapė sẽkė bulių iki kiemo, kur pasakė: teks kalėms ir katėms, o man neteks J. Paskum ratus sẽkė baltas šuniokas LKT324(Dbk). Kumelys sẽka paskui vežimą Dkš. Anas mato, kad kokia moteriškė paskui jį sẽka LKT326(Trgn). Boba net prigulus senį sẽka Kp. Ar paspėsi paskui mane sèkti? Grž. Veizėk, kaip señka tie žąsyčiai manie Dov. Seka kai lapė paskui avino uodegą Km. Jau potam akėt ir žagrę sèkt (arti) panorėjau K.Donel. Teip paskui kamuoluką besekdamas, nuėjo pas saulę BsMtI20. Užtenka man pamoti vienu pirštu, paliks ją ir seks paskui mane J.Gruš. Jis sẽka mane pėda iš pėdos (įkandin) KI477. Ant šviežių pėdų, ant karštų pėdų impėdžiui (orig. inpedzui) sekti B129. Dabar jau reikėjo įtempti jėgas: policija sekė pėdomis rš. Pėdus jo seku (einu iš paskos, įkandin) R155. Sekė tada jį paskui didis pulkas žmonių ir moterų, kurios dejavo ir apverkė jį VlnE206. O kaip jis ejo nuog kalno, sekė jį daug žmonių MP73. Ir kad išleidž avis savo, eit pirma jų, ir avys seka jį, nesa pažįsta balsą jo BPII159. Anuo metu … sẽkė jį didės minios DP73. Atsiųsk mumus … angelą, kuris mus seks bei ves geru … keliu Mž592.
| Da iš pradžios, kai įsėdom [į laivą] tai sẽkė žuvėdros LKT185(Vl). Sugulėm an karties ir šliaužiam [ledu], o [v]anduo paskui sẽka Ob.
| prk.: Senybiniai žodžiai sẽkė (buvo paveldimi, perduodami iš lūpų į lūpas) ir atasekė lig šių laikų Antš. Nelaimės kartais ateina visai nelauktai ir paprastai jos seka viena kitą A.Vien. Vargas vargą seka rš. Iš apaštalams praneš[a] vargus, juos seksiančius (kuriuos jie patirs) BPII77.
^ Kur adata lenda, ten ir siūlas seka rš. Sek paskui bitę – medun įseksi, o paskui vabalą – mėšlan Ds. Kur eisi žmogus, smertis paskui tavę seks NžR. Griekas ne teliokas – paskui nèseka Krd.
| refl. tr., intr. H175: Reik sèkties iš paskos tokį krupį Rdn. Sẽkės visur [vaikiną], nenorėjo paleisti Stl. Šuo paskui jų sekės S.Stan. Sekės aną mokytiniai jo Ev.
×2. (sl.) intr. R123 būti, vykti tuojau po ko nors: Po poliklinikos sekdavo vizitai pas ligonius į namus rš. Sekamą rytą jis išėjo į mišką rš. Seka pabaiga paguldymo Ch3Moz11(turinys).
| refl.: Todėl sekės antras užsigynimas tuojau po pirmojo prš. Bet dabar, mielas skaitytojau, sekas paskutinis žodis, prie kurio apsistokim Ns1857,2. Tada sekasi jo vainikavimas ir prysėga LC1878,8. Sekasi … giesmė apie Jėzaus Christaus deivystę ir žmogystę Mž343.
×3. (sl.) intr. išplaukti, aiškėti: Iš to sekė išvada, kad valstietis niekada neturės teisingos pažiūros į gamtą sp.
| refl. MT21: Iš to tikrai sekasi, jog neišganytingi būsią nemielaširdingiejie prš.
4. tr. einant pėdsakais, tyrinėti, stengtis surasti kieno ėjimo kryptį: Šuva seka zuikio pėdas J.Jabl.
5. tr. stebėti judantį daiktą: Ans (balandis) neveiza į viršų, bet ans señka šašėlį Sd. Sẽka vaikas akim (žiūri, kur kas eina, ką veikia) Ėr. Artyn bijojome prieit, ale tik iš tolo sekėme [gyvatę] BsPII117. Ir kiek motinai reikia juos rūpestinga akimi sekti ir saugoti! J.Dov. Vaikai aptilo, tik akimis sekė voveraitę rš. Seku klaidžiojantį mamos žvilgsnį ir matau – įsminga jis į langą V.Bub.
6. tr. stebėti (ppr. slapta) kieno nors veikimą, norint ką išsiaiškinti: Žandarai ir studentus sekdavo J.Jabl. Caro vyriausybė nuolat sekė Lenino revoliucinę veiklą (sov.) rš. Sek vagį: šiąnakt vištą pavogė Pn. Šeimininkė vištą seka – žiūri, kur ji nuslinks kiaušinio dėti J.Jabl. Vienas žmogus kavojo pinigus, kitas jį sekė LTR(Vdkt). Seksu tave, katral (= katrul) nueisi N.
7. tr. domėtis dalyko eiga, būkle: Aš nèseku savo kalbos Čk. Tą [kalbos] mokėjimą jis didino, stebėdamas gyvąją kalbą ir sekdamas lituanistikos literatūrą LKI25(J.Balč). Carinė policija sekė gyventojų nuotaikas rš.
8. tr. laikytis orientyro, vadovautis kokiais požymiais, einant kur, ieškant ko: Atrado taką, katrą sekdami suvokė ir kelį BM309(Šll). Išgirdo gaidžius begiedant ir, tą balsą sèkdamas, išėjo į pagirį Jrk8. Kur žirgų bėgta, tę rasa krėsta – sekù paseku uošvelio dvarą (d.) Dv. Karaliai, sekdami žvaizdę, Christų poną est atradę Mž223.
| refl.: Naktimis tankmėmis girių ir versmėmis, sekdamos nu žvaizdžių, Keistutas, visas šakų nudraskytas, išejo an galo į kaimą S.Dauk.
9. tr. rasti, atpažinti (ėjimo kryptį, kelią): Geras arklys ir naktį kelią seka Kv. Ta bjauryčyna kumelė nėmaž nesenka kelio, yt gatavai akla Skd. Mūso gyvoliai señka numus Šv. Kiaulė saki senka namus J. Eisi i nebsèksi savo numų Lnk. Arklys sekte pasenka namus J. Lapuo iškritus ar žiemą keleiviai nu žvaizdžių kelį tesekė S.Dauk.
^ Su gyvate nearsi: ne kamantai mieru, ne vagos señka (apie netikusį žmogų) Stk.
10. tr., intr. suvokti, susigaudyti: Ans sugaudė muni, kad aš nèseku raidžių, aš tikt ano žodžius šneku Lk. Ten dabar y[ra] prisistatę, kad aš jau ten nė sekti nebgaliu Trk.
| prk.: Laikrodis laiką sẽka (tiksliai rodo) – geras yr Šll.
| refl. tr., intr.: Nuo to senkuos (sprendžiu, juntu) ano gerą širdį, kad mun paskolino piningų Ggr. Valug to ir aš senkúos Als. Aš nesenkuos (negaliu atminti) metų Šts. Mes nesenkamos (neįsidėmime) akmenų vardų Ggr. Nu ragų reik gyvolio amžių sekties, ne nu plauko Šts. Aš nuo savo slūžmos senkuos, kad ans dvidešimtį metų pabengė J.
11. tr., intr. Mž47, R262, VlnE40, P daryti, elgtis panašiai kaip kitas: Jis teip padarė, sèkdamas kitus Krš. Dabar sodžius miestą sẽka Grž. Jau ir sūnus sẽka tėvu Dbk. Cigonai nèseka kitų, laikosi savo papročių Ėr. Rašydamas lietuviškai, Baranauskas lenkų poezija visai nesekė rš. Oi! kaip būt padoru, kad visi didžiūnai sektum jo paveizdą M.Valanč. Bet kad paseno ir vaikai jo, būdo tėvo nesekė S.Stan. Tu nesek daugybės ant pikto BB2Moz23,2. Viešpatį Christų sektum̃bime DP124. Gera būtų didžiūnamus tame sekti Viešpatį SPII178-179.
^ Vilkiukai vilką seka PPr279.
12. tr., intr. remtis, vadovautis, laikytis: Be reikalo jis aklai seka šitais kalbos pavyzdžiais J.Jabl. Kai sekei mano patarimais, ar nelydėjo tave visur pasisekimas? V.Krėv. Rados svieto niukinys, kalbąs ir sekąs įvairią dabą ir tikybą S.Dauk. Sekdamas teisybę muno rašte, aš turėjau taip rašyti, kaip raštūse senovės radau S.Dauk.
13. tr., intr. būti panašiam, atsigimti: Tėvą (tėvu) sekęs J.Jabl(Skp). Čia jau vaikas nebe manim sekęs Sdk. Kartais ir krikšto tėvais vaikas seka Ds. Vaikai senka pagal bočiaus, rečiau pagal tėvų Šts. Jie čigonais sekę; jis tavim sekęs J.Jabl(Užp). Vienas [sūnus] buvo geras, ė kitas, – tėvą sekęs – labai nedoras BsPII220.
14. tr., intr. panašiai vykti, atitikti: Kai tas [pranašysčių] knygikes parskaitai, tai viskas sẽka Nmk. Jei žiema seks į vasarą, tai bus vandenio Rz. Vasara sẽka žiemą Prn. Žiema vasara sẽka Krš.
| refl.: Vasara sẽkasi į žiemą Pc. Ant vasaros sẽkasi žiema KI74.
ǁ tr. būti priklausomam nuo ko, lemiamam ko: Daržinių apynių yra įvairios veislės, kurios vienog didžiai seka gruntą, kuriame auga: kaipogi gerame grunte augdamos derlingą vaisių duoda, o prastame grunte menką vaisių neša S.Dauk.
^ Sriuba mėsą seka N, LTsV223. Obuoliai obelį seka MŽ, N.
15. tr. CI716 atlikti, vykdyti: Tai Dieve duok kožnam, kurs mūsų Lietuvą garbin ir, lietuviškai kalbėdams, baudžiavą sẽka K.Donel. [Žmonės] ponų baudžiavą sekti ginasi BPII504. Ans, sekdamas prisakymą tėvo nabaštiko, išejo į šiaurę BM353(Vkš). Drąsiai sek kožną grieką, prapuolimą sau pats ieško Mž452.
16. tr. prižiūrėti, saugoti: Savo numų dabą sekė S.Dauk. Pats nieko negalia pasakyti, ans jau i numus sẽka Varn. Juo nugis savi lepini ir seki kūną, tuo sunkesniai paskuo primokėsi M.Valanč. Tu nebsenki namų J.
17. tr., intr. J pasakoti: Sekmę seku, sekmę sakau SD5. Ir klausau, kur tik sekmę sẽka Dv. Senelė mokėjo jiemu sèkt LKT357(Dv). Moma sẽka vaikui pasaką Tvr. Sekù, sekù pasaką, vilks padėjo ašaką (flk.) Snt. Marė šią pasaką sekdavo pusiau dainuodama, ir dėl to, jos klausant, būdavo dar graudžiau A.Vencl. Seka, seka močiutė iš lėto – seka pasakas ilgas S.Nėr. Kas sekė – blynas ir pyragas, o kas klausė – klynas ir noragas (sakoma pasakos gale) Lz.
18. intr. impers. būti galima, galėti: Žiemą nèseka (negalima, nevalia) basam vaikščioti J.Jabl. Kosulys dusina, pilvą gelia – užmigt nèseka Rūd. Sopa man koją – nèseka gerai vaikščiot Lt. Riebiõs mėsõs niekam nèseka Dbč. Kruopos nèseka valgyt – neskanios Žln. Plonas ledas: eit dar nèseka Prl. Man neseka eit iš namų Pls. Ten labai kelias blogas, neseka išvažiuot Srj. Vasarojus sėt dar neseka Vs. Vasarą per dainas nèseka ir susklausyt Dg. Pernai metais turėjau šešiolika kalakutų, tai nèsekė ir apsiklausyt Ndz. Jau rogėm važiuot nèseka Trak. Puodo ant stalo neseka statyti, nes kurmiai raus pievą TŽIII370.
| refl.: Ar sẽkas (gali, valia) čia gulėti? J.Jabl. Brangiai žudarbuit sẽkas Asv. Tą ąžuolaitį sẽkas an malkos (malkoms) pjaut Pls. Čia ir pieno sẽkas gaut Vlk. Ar sẽkas jau važiuot per ežerą? Vrn. Sekė̃s pereit Pls. Dar̃ tik su meškere sẽkas gaudyt Mrc.
ǁ Mrk, Rdš, Drsk priderėti, reikėti: Tokie dalykai nèseka kalbėti Mrj. Nèseka jaunai mergai eit vienai Rdš. Neimk, vaikel, nèseka svetimo judint Lp. Ir to didžiulio namo sẽkė mokyklą padaryt Mrp. Daug kalbėt nèseka Mrp.
| refl.: Nežinau, pienas ar sèksis po silkei duot Klvr.
19. intr. impers. Lp, Vs turėti sėkmę, gerai vyktis, eitis: Dabar nèseka Arm. Nieko nèseka, kai [ūkyje] nėra vyro Rud. Neseka gyvent Bd. Vai tai meili mergužėlė, tik nesekė kelionėlė (d.) Ktv. Gerai sekant prieteliui, džiaugėsi anys su juo BBSir37,4.
| refl. SD286, SPI8, R: Jam sekė̃s Ad. Ale jau nesèkdavos, o paskui jau papratau Vdk. Nèsekos gyventi Šts. Anai taip nèsekės mokslas, kad neduok Dieve! Trš. Katram nesekas, tam i neseksias Tl. Jam visa kas sekas – kap iš pieno Prng. Jam visi darbai sẽkasi kaip rašyt Zp. Kiaulę apsimoka laikyti, jei gerai sẽkas Stl. Pinigai sẽkas aždirbt Klt. Antanui nesi̇̀seka: karvė sirgo, kiaulė klupinėja Mžš. Marčią apvelka kailiniais, kad avys sèktųsi, žentu[i] nieko nedaro LKT206(Ig). Kap tau, Mare, sekasis? Žž. Tikrai nežinau, kap su darbais sèksis Kt. Tik vėlai atsikelk, ir nesi̇̀seka Dkš. Viena [duktė] mokslą ejo, nèsekės LKT123(Žgč). Ka ans ejo į mokslą, anam sẽkės Kal. Jam kalbos [mokytis] sẽkėsis LKT183(Ar). Matematikos iš tiesų nemėgau, ir ji man sunkiai sekėsi V.Myk-Put. Mun motriškos gauti señkas, ale tiktai neseñkas su anoms gyventi Vž. Nesiseka darbas jam, t. y. dirba be jokios nuosaikos J. Nei darbas šiandien jam nebesiseka, nei valgis nelenda Žem. Mano darbas man gerai sẽkas KI556. Tai dar juo dailiaus uždėts mums sẽkasi darbas K.Donel. Taip pat nesisekė jam valgyti ir žuvį su šakutėmis ir peiliu A.Vien. Jau kad nesiseka kam, tai nesiseka! V.Kudir. Didžiai jam sekas N. Miestas džiaugiasi, kada gerai sekasi teisiemus BBPat11,10. Jam visi daiktai šiame sviete … gerai turės sektisi BPII169. Ir ką jisai darytų, jeib jam tatai sektųse BBDan8,12. Kitam nepavydėk, i tau geriau seksis LTR(Vdk). Jei kelyj sutinki bobą – nesiseks, jei vyrą – seksis LTR(Šil). Jei perbėga zuikis per kelią – tai nesiseka LTR(Ldvn). Mumiem kiaulės nesi̇̀seka Lzd. Bitės tada tik sekas ir esti geros, kad bičiuoliai nešykštūs ir vienybėj gyvena J.Bil. Man arkliai nèsekas KI493. Kas muša kates, tam nesiseka karvės; kas muša šunis, tam nesiseka arkliai LTR(Slk).
^ Sekas kai senam (kaip čigonui Žl) meluot LTR(Ds). Sekas meluot kaip ropė graužt An. Sekasi kai ledas (ledą Erž) krimsti (griaužti Šd) LTR(Jz). Sekas kap šuniu[i] ant ledo (iron.) Lš. Sekas kaip čigonui su kumelėm Ukm. Kad man tai ir sẽkas kaip nuo liepto upėn (iron.) Ut. Ne vis teip sekasi, kaip viens nor B540.
20. refl. impers. pasitaikyti: A sèksias pamatyti, katra [višta] giesta DūnŽ.
21. refl. būti skalsiam: Ėdis nèsekos par linų mynimą Šts.
◊ sèkti (kieno) pėdomi̇̀s (pėdai̇̃s, pė́das, pė́du, pė́dus, tãką, takù) daryti, elgtis panašiai kaip kitas; imti pavyzdį iš ko: Ir tu sek mano pėdomis J.Jabl(Vlkj). Vaikas sẽka tėvo pėdõm Jnš. Seki̇̀ motynos pė́das nieko nedirbti Krš. Jeigu sūnus seks tėvo pėdas, tai gyvens gerai J. Ar neseks močios pėdais? Ds. Teipo ir mumus visiemus pareitisi daryti, jei norim sekti pėdu tėvo savo dangujęjo BPII253. Vaikai visados tėvų takais seka LTR(Jnš). Sūnus (Vaikas PPr160) sẽka tėvo tãką Krn.
sèkti (kieno) žingsniùs žiūrėti, kaip kas elgiasi: Esą ne tarnų reikalas sekti ponų žingsnius J.Marc.
1 antsisèkti, antsi̇̀seka, antsi̇̀sekė (ž.) tr. sekant užeiti, užsivaryti: Antsi̇̀sekė medės kiaulę ir nušavo Šts.
1 apsèkti, àpseka, àpsekė tr.
1. Š, LVI118 apeiti iš paskos ratu: Šuva apisekė mane per visus laukus Jž.
2. apimti: Kas saiko vandenį kumščia ir nutver dangų sprindžiu, ir apsek žemę tripirščiu? CII920.
1 atsèkti, àtseka (atseñka K), àtsekė (atsẽko K)
1. tr., intr. Š ateiti iš paskos: Važiavau aš, ir šuo kana kieno paskui man' àtsekė Ds. Kaip tik parvažiavo [mergina], tai jis ir àtsekė ją Db. Aš bijojau ten eit, kad neatsèktų tas velnias (ps.) Trgn.
| prk.: O tas žinojo, kad jau smertis iš paskos àtseka Sdr.
| refl.: Atsi̇̀sekė klebono gaspadorius ir klausia žmogelio LTR(Šlv).
ǁ ateiti kieno pėdsakais: Sekt, sekt, i atàsekė net namo [vagį] Klt.
| refl.: Atsi̇̀sekiau aš pas tavę, t. y. radau tavę J. Atsi̇̀sekė į numus iš paskos i rado [vagį] su toms paltėms Krš.
2. tr., intr. atrasti, einant kieno pėdsakais, vadovaujantis kokiais požymiais: Zuikį pėdomis (ant pėdų, pagal pėdas) atsèkti KI158. Paskum vėžėm jie sekė, sekė ir àtsekė Srd. Nėkaip negalėjau atsèkti, kur tas avis nuvarė Slnt. Kapitonas iš pat pakrantės atsekė takeliu nedidelę lūšną rš. Skalikai tavo pėdas niekai[p] neatsèks Jrk34. Ka slepi, reik paslėpt teip, ka bele kas neatsektų Vdžg. Tik po metų atsekė Vdk. Simanai, ar apkurtai? Visur nuieškojau, vos atsekiau, – kalbėjo priilsusi LzP.
| refl. tr. Rdn: Atsisèkt vagį ne bet kam atseina Lkm.
3. tr., intr. K, Žg atminti, atpažinti (kelią, vietą, kur anksčiau būta): Aš kartą kur važiavęs paskui kelią atsenkù, neklystu Plt. Teip gerai žinojau tą vietą, ali dabar jau negaliu atsèkti Trg. Po Klaipėdą nieko nebatsenkù Sg. Eina vis užlauždama šakas, kad galėtų atsekti numie grįžti Plng. Aš jau visai neàtseku to kiemo (kaimo) apžėlimo Smln. Jis seniai čia vaikščiojo, tai neatsèks namų mūsų naktį Jrb. Gandrai, blezdingos atseñka savo lizdus Šv. Šuo nebatseñka numų Ms. Paklydęs kelį negal atsèkti J. Ar vienas atseksi kelią? J.Jabl. Buvęs, o nebatseñkąs taką Krš. Šiandien aš tus visus kelius atsèkčio, ka jau būtų reikalas Vž. Atseku kelią B, R. Kelią atsekti MŽ218, N. Nu gaidžio ar šunies balso numus savo tegalėjo atsekti S.Dauk. Dienos vidu sugrįžęs, atsekė vietą MitIII115(M.Valanč). Taip jis dar vis tolyn kaip vilkte nusivilko, kad butą atsektų Ns1854,1. Tamsi naktis, tolims kels, nebatsèksit kelio JD1564. Sveteliai, sveteliai, vėlus vakaras, ar atseksit kelią? (d.) J.Jabl. Teip tolie žadėta, teip tolie nuduota, argi ana pargrįžtum, matušelę atsektum? D6.
| refl. tr., intr. K: Atsi̇̀seka [vaikai] senas vietas greitai Rdn. Jeigu paklysti, išsiversk pirštines ir drabužius, tai vėl atsiseksi LTR(Klp).
4. tr., intr. Šlu, Vkš nustatyti, išaiškinti, suvokti, suprasti, susigaudyti: Aš neàtsekiau, katra mano krūva [šakų] Erž. Rėžiais buvom, dar i dabar rėžius gal atsèkti Krš. Dar langą matau ir medį ant oro atseku, bet po kojom tako nebematau Pžrl. Negalim atsèkt, kas in ką priguli Dv. Tai savo protu negali atsekti N. Nėsa ir linksmybės gimtinė yra atsekama; jos kilmė gerai pažįstama Vd. Neatseku tą balsą (nemoku tos melodijos) MŽ535. Negal to razumas mūsų atsekti, koki tai yra … gėrybė SE125.
| refl.: Kaip tamsta atsiseki tą žodį sakyt? Pš. Tik supilami ten aukšti kaupai, kad žmonės ir po šimtmečių atsisektų, jos čia maro kapai buvę I.Simon. Kur (kokiame dalyke) atsisèkti KII102. Toj girioj negalėjau atsisèkti K.
5. intr. būti panašiam: Sūnus atsẽkęs į tėvą Mrj.
6. tr. atrinkti pagal tai, kaip buvo sutvarkyta, sudėta: Atsargiai, žiūrėk, kad juos (siūlus) gražiai imtai ir atsektái Lš.
7. intr. įspėti, atspėti, numatyti: Negali atsèkt, negali atmyt, kap kur kada bus Lp. Žiūrėk, kap àtsekėm, ką bus lietaus! Srj. Kalendoriai nieko o nieko neatseñka [oro]! Db.
8. intr. sugrįžti: O danguose linksmybė per vierą ataseks KN233.
| refl.: Aš vėl atsisenku ir niekados nuo tavęs neatsiskirsu brš.
9. tr. įvykdyti: Anys nusistebėjo … Dievą savo žodį atsekusį, sūnų savo svietui siuntusį BPI101.
10. refl. turėti sėkmę, sektis: Man labai gerai atsi̇̀sekė šitas arklys pirkt Ds.
◊ siū́lo gãlą atsèkti išaiškinti: Atsèks siū́lo gãlą (suras nusikaltimo pradžią) Skr.
1 ×dasèkti, dàseka, dàsekė (hibr.)
1. tr. RtŽ ieškant, sekant surasti, susekti: Dàsekė vaikus vagiant obuolius Klt.
2. tr., intr. I nustatyti, išaiškinti, sužinoti, susekti, suvokti: Aš to nedasekiau, kodėl manęs nemušai Sln. Ne vienas apei pradžią cigonų didžias kningas prirašė, tečiaus jų tėvynės kaip reikiant nedasekė M.Valanč.
1 įsèkti, į̇̃seka, į̇̃sekė
1. intr. Š sekant, iš paskos įeiti: Kad ir išbėga kiaulės, tai parodai viedrą, ir vėl įseka gurban Ds. Berniokas tylėdamas įsekė paskui savo poną J.Balč.
^ Sek paskui bitę – medun įseksi, o paskui vabalą – mėšlan LTR(Ds). Sek paskui aklą – įseksi į balą LTR(Šll).
2. refl. nusisekti, pavykti: Tai Levu[i] neinsi̇̀sekė [žmona gaut] Lp.
1 išsèkti, i̇̀šseka, i̇̀šsekė tr., intr. sekant, iš paskos išeiti: Šuo i̇̀šsekė paskui jį ir nebeparbėga J. Šuo išsekė mane laukan J.Jabl(Rk). Žentas išsekė iš paskos J.Paukš. Vieną kartą kupčius išjojo atsiimt piningų, ir pask jį i̇̀šsekė jo viernas šuva BM143(Pkr).
1 nusèkti, nùseka, nùsekė; N
1. intr. iš paskos nueiti: Šuva paskum nùsekė Ėr. Ančiukė nuplaukė visai į kitą kraštą prūdo, paskui ją ir karalius nusekė BsPIII30.
2. tr., intr. SD279, Sut ieškant nueiti kieno pėdomis: Jis nùsekė vagį kaip kamuolį po siūlu J. Jis su savo sūnumis sekė vagį pėdomis ir nusekė iki vieškelio, o toliau ir nebegalėjo A.Vien. Jisai turėsiąs nusekti tuo keliu rš.
| refl.: Nusi̇̀sekė pėdoms ir atėmė vogtą karvę Šts.
3. tr. nulydėti žvilgsniu nutolstantį: Ji nusekė akimis tą žmogų J.Dov.
4. tr. SD333 sekant išaiškinti, išsiaiškinti: Randu, nuseku SD440. Nenusekamas, nenutiktinas SD182. Prispirs sūdžia iž pačių daiktų, iž kurių piga bus kaltą nusekt SPI27.
5. intr. remtis kuo, laikytis ko: Tik per daug toli nenusek šituo jo kalbos pavyzdžiu J.Jabl.
6. intr. atsigimti, paeiti: Į ką tie vaikai nùsekė – tokie nedori Ėr. Ir nusek tu man taip: Jonas – gūdnas tėvas Kp. Jis tėvu nùsekė: vis susiraukęs, piktas Trgn. Mano vaikai po tėvu nusẽkę Trgn. Vienas sūnus nusẽkęs į mane Ul. Sekęs tėvu ir nusẽkęs Ds.
| refl.: Nusisekęs vaikas į motiną Srv. Šių laikų vaikai ne į tėvus nusisekę J.Avyž.
7. tr. numanyti, nutuokti, suprasti: Nieko nenùseka darbo Jrb. Ans nuseka darbą ir padirba nūsaikiai J. Ir nenusekami keliai jo SPI210.
8. intr. būti sėkmingam, pavykti: Nenusekęs šio žodžio aiškinimas LTI231.
| refl.: Nenusi̇̀sekė šiuokart duona iškept Ds. Ragaišis tavo šiandien labai išpleręs, nenusi̇̀sekė jau tau Paį. Būtų buvę blogai, jei nebūtų tau nusisekę teip išsimeluoti Vv. Ėjo iš visų kraštų jaunikiai, bet nė vienam nenusisekė sušnekėt BsPIII56. Meniniu atžvilgiu tai labiausiai nusisekusi trilogijos dalis rš. Perstatymas arba atlošimas nusisekė gana gerai prš.
1 pasèkti, pàseka, pàsekė
1. tr., intr. BB1Moz14,5, Q514, CII1161, H, R263, Sut, N nueiti iš paskos: Paskui vežamus suimtuosius pasekė didokas žmonių būrys rš. Nesek – aš tau paseksiu! (graso vaiką nuo sekimo) Ėr. Pàsekė paskui ją kačiokas Klt. Paršiokai gal ką nors pàsekė, kad teip tol[i] nulėkę Lel. Jiedu išjojo, ir tie šunes pasekė paskui (ps.) Brt. Ir daug moterų, kurios jį iš Galileos buvo pasekusios, regėjo vis tatai BPI392. Daug žmonių pasekė jį pėsti CII102.
| Jie gėrė iš uolos dvasiškos, kuri pasekė VlnE32.
| prk.: Gerybė ir susimilimas tavo paseks mane visosu dienosu Mž534. Nemesk mus nuog meilės tavo, jeng neseks mus pikta alga, kuri pasek žmonių mokslą Mž335. Man mieliaus tykoje dirbti nekaip linksmybes pasekti KII32.
ǁ paklysti, išsekus, išėjus iš paskos: Ar nematėt pasẽkusio šunio? Sdk.
ǁ paskiau gyventi: Trumpai valdžius pasekantiems jį įpėdiniams rš.
2. tr., intr. suspėti eiti iš paskos: Jau auklėtoja nepàseka paskui tuos vaikus Smln. Aš jį negaliu pasèkti K. Slūgos led galėjo paskui ją pasekti srš.
3. tr., intr. MT11 būti, įvykti, eiti tuojau po ko nors: Po giedros paseks audra Db. Žiemą pàseka pavasaris KI98.
| refl.: Ir ant to naudingo dieviško gailesčio pasiseka atleidimas griekų brš.
4. tr., intr. kiek stebėti judantį daiktą: Ji visai nepasekė to, kas dedasi bažnyčioj I.Simon. Petras, pasekęs Skrodskio žvilgsniu, taip pat pamatė Katrytę ir viską suprato V.Myk-Put.
5. tr. kurį laiką stebėti (ppr. slapta) kieno veikimą, norint ką išsiaiškinti: Reiks tą vištą pasèkti, kur jin deda Pc. Pasèk, kur eis višta dėt Ds. Princas išbėgęs paliepė jos vežimą sulaikyt arba nors pasèkt ir dabot, iš kur ėsanti Jrk79.
6. tr. ieškant paeiti kieno pėdsakais: Pasekęs kiškį ar paukštį, mano palieptas jis sustodavo ir kantriai laukdavo Blv.
7. tr. surasti, einant kieno pėdsakais: Kur žirgų bėgta, tę rasa krėsta – seku pàseku uošvelio dvarą (d.) Dv. Šuo paseñka pėdas Als.
8. tr. atrasti, atpažinti, suvokti ėjimo kryptį: Arklys sekte pasenka namus, t. y. pareit J. Kaži ar aš pasèksiu kelį į numus? Trg. I kaip čia daba pàsekėt? Nmk. Jei pasèksi, eik tuo takiuku Jdr. A pasèksi tą takiuką į Girdiškę? Grd. Nebepàseku, kur yra vaistinė Kv. Žuvimis galėjo misti, o kelio nesant – upe ar upaliu numus savo pasekti S.Dauk.
ǁ pasaugoti: Ten tą ribą pasèk tiktai Grg.
9. tr. suprasti, suvokti, susigaudyti, atsiminti: Aš tų metų nepasenkù (neapskaičiuoju, neatsimenu) Šts. Aš nepasenkù kalnus eiti nė su būriu Gršl. Kas paseñka tas mašinas, galia nuvažiuoti Erž. Parašykiat, kaip gerti vaistus, o tai aš nepasèksu Kv. Seniai dainavau tą dainą, kaži ar jau paseksiu padainuoti Trg. Ans natą pasenka, o balso netura Šts. Balsą (melodiją) nepasèkti KII345. Aš nepàseku tų dainų Prk. Vieną raidę recepto pàseka (perskaito), kitas atspė[ja] Pvn.
10. tr., intr. padaryti, pasielgti panašiai kaip kitas: Čia ne lenkai, o lietuviai, lenkais pasẽkę PnmA. Bet krikščionis riteris tik mūšy turi liūtu pasekti, o su nugalėtais priešais turi elgtis kaip avinėlis V.Krėv. Ir senė Stašienė, pasekdama seniu, ėmė tarškėti tą patį V.Myk-Put. Karaliaus darbą netrukus visa karalystė pasekė S.Stan. Išmintingiausi jų pradėjo, ir kiti jiems pasekė K.Donel1. Idant, kas tau malonu yra, visa širdimi pažintų ir pažinę visa stiprybe pasektų Mž311. Ir kur yra, kuris jumus iškadytų, jei jūs gerybe pasekat? VlnE91.
^ Blogas pavyzdys lengvai pasekamas KrvP(Vlkv).
11. tr., intr. Sb, Aln, Krs paveldėti kokią ypatybę, atsigimti: Jis buvo savo tėvu pasekęs J.Jabl. Sūnus pasekęs visą lytį tėvo, t. y. toks yra visame kaip tėvas buvo J. Pasẽko vaikas po tėvi Arm. Senelius daugiausia pàseka vaikai Slm. Ėgu mamą būt pasẽkęs, būt šimtą metų išgyvenęs Mžš. Bjaurumėlis to vaiko: į ką jis bus pasekęs? Grž. Mūs mamytė buvo gabi, mes jau nepàsekėm Ad. Anas močią pasẽkęs Sv. Vaikai pàseka pagal tėvus Lkč. Vaikai paseka gimdytojų silpnybes Blv. Šitas žąsiokas pàsekė po žąsia Šš.
| refl.: Tėvas gėrė, o vaikai nepasi̇̀sekė: nė vienas negera Krš. Kūdikis ne taip į tėvus, kaip į kūmus pasi̇̀seka Skr.
12. tr., intr. KI74 būti panašiam, panašiai vykti: Jei žiema vasara pasèks, sustipsma Krš. Vasara žiemą pasẽkusi Grš. Kad paseks vasara po žiemai, tai bus gera Arm. Jei vasara pasèktų žiemą, tai par pačią rugiapjūtę būtų liūtys Jrb. Kap aš sakiau, tap ir pàsekė Dkš.
13. tr. nustatyti, išaiškinti, stebint eigą: Beveik vienaamžė su Kazimiero bažnyčia yra Seinų katedra, kurioje galima pasekti perėjimą nuo renesanso prie baroko rš. Naujųjų [K. Būgos] laiškų dėka galima pasekti beveik visą žodyno rašymo eigą KlbXIV163.
14. tr. imti vadovautis, laikytis: Apaštolų mokslą paseka ir tą išpažįsta MT(PraefatioXXIII).
15. tr. papasakoti: Pasèk man pasaką, mamute Snt. Aš tau paseksiù vieną sekmę Dv. Pasèkt tau „Balti veršeliai“? Tvr.
16. intr. turėti laimę, pavykti: Tik kad jau jis pasèktų (kad jam pasisektų)! Kč.
| refl. impers. H179, K, J, M: Tavo darbas nepasisèks Jrk28. Kaip pasi̇̀seka mokykla: kitas greit išeina, o kitas negalia pabaigt Erž. Bet šį kartą kelionė nepasisekė K.Bor. Ar nepasiseks netolimoje ateityje išleisti mums toksai žurnalas? K.Būg. Jam pasi̇̀sekė sudabot, kas vagia LKT198(Vv). Karalienei pasisekė nuog mirties drauge su kūdikiais išsisuktie LTI19(Bs). Kaip ją rasti, jei pasisektų pasprukti iš čia? rš. Alus pasisekęs – tvirtas ir gardus Žem. Jeigu sustinka bobą su dykais viedrais, kelionė nepasiseks, jeigu su pilnais – pasiseks LTR(Slk). Kad tau pasisèktųs KBI11. Jam pasisenka kraują apstabdyti TP1881,43. Jam pasiseka R180. Gerai pasiseka jam N. Darbas man pasiseka KBI46. Kitą kartą nepasi̇̀seka duona – išeina blogesnė Pg. Ciecoriaus tas širdingiausias velijimas ėsąs, idant … kongresui pasisektųs LC1878,25. Garbink tėvą ir motiną savo, kad tau gerai pasisektųs ir ilgai patektumbei ant žemės brš.
^ Pasi̇̀sekė kap aklai vištai grūdas LKT210(Dkš). Devynis kartus pasiseks, dešimtą – kliūsi KrvP(Erž).
◊ (kieno) pėdõm (pė́das) pasèkti
1. būti tokiam pat, atsigimti: Pasẽkusi motinos pė́das, pasiutusi Krš.
2. panašiai daryti, elgtis: Kuris iš jų paseks mano pėdom? rš.
1 parsèkti, par̃seka, par̃sekė intr.
1. pareiti, parvykti iš paskos, pridurmais: Parėjau namo, ir šuniukas par̃sekė Snt. Visi gyvuliai paskui juos parsekę LTR(Sln). Vilkų par̃sekta ir paršas nunešta Zp. I obelikė, i vynas par̃sekė pasku mergikės (ps.) LKT158(Šln). O ji, jo prašydama, kad atiduotų, parsekė paskui jį į tą grintelę BsMtI20.
2. pareiti pagal pėdsakus: Pėdais pėdais šuva ir par̃sekė namo Ėr.
| refl.: Parsi̇̀sekė šuo pėdoms Grdm. Parsi̇̀seka pėdums i namo pareina Vdk.
1 pérsekti tr.
1. išpasakoti: Sekmės visos pérsektos Dv.
2. persekioti: Persekiau bažnyčią Dievo VlnE102.
1 prasèkti, pràseka, pràsekė tr. pražiopsoti: Jis pràsekė gyvenimą (nieko nepasiekė) Dglš.
1 prisèkti, pri̇̀seka, pri̇̀sekė; N
1. tr., intr. Trgn sekant iš paskos, prieiti: Milžinas velnį sekė ir prisekė urvą, į kurį velnias įlindo LTR(Tt). Jis sekė sekė ir pri̇̀sekė prie urvo Lnkv. Ė paskui juos (šunis) prisekė ir medžiotojai BsPII239.
^ Siūlas kamuolio galą priseks Sln.
ǁ intr. imti paskui eiti: Važiuoja į miestą dėdis, ir prisekė šuo Stak.
2. tr. R ieškant, sekant pėdsakais, surasti: Seku, seku, benoriu prisèkti aš jįjį J. Ar pri̇̀sekėt vakar vagį su šunim? Kair. Pri̇̀sekė, kas pavogė mėsą Lnkv. Aš gi vagį pėdais pri̇̀sekiau Ds.
| refl. tr.: Prisisekiau savo daiktus, vagį pėdomis J. Prisiseko, kas pavogė karvę Šts.
3. tr. Gsč išaiškinti, slapta sekant: Buvo prisekę aną už piningų dirbimą Dr.
4. tr. sulaukti: Amžiaus galą prisekiau – dar buvau to negirdėjusi, kad vidurvasarį vanduo užšaltų J.
5. tr. įrodyti: Neprisekamas SD175.
prisektinai̇̃ adv.: Prisektinai parodžiu, priseku ką kame SD45.
6. tr. pajausti, suvokti, pagauti: Mas visos turiam prisèkt natą Lnkv. Nepamatomas, nepajaučiamas, neprisekamas, nesusekamas SD174.
7. intr. pripasakoti: Kas gi būtų mums pridainavę tiek tūkstančių dainų, prisekę tiek pasakų Vaižg.
1 susèkti, sùseka, sùsekė; N
1. tr. Rdš sekant surasti: Sùsekė vagių lizdą Grž. Šuva, įstatytas į pėdą, susekė kiškį, t. y. atrado J. Susek šitą vištą, kur ji deda kiaušinius Vrn. Į vieną, į kitą vietą karves ves, ale laumės jąsias susèkdavo Vlkš. Šuva suseka pėdomis savo poną už kelių valandų Blv. Jei vyčiai nesuseks, badu žus girioje žvėrių sudraskytas V.Krėv. Tas šuo geras pėdsakis, t. y. suseka pėdas žvėrio J.
^ Su siūlu kamuolį greit suseksi Mrk. Suseks siūlas kamuolį Kos92. Suseksim (susèkti Sch111, suseksi M) siūlų kamuolį B515, PrLXVII20.
2. tr. kurį laiką stebėjus, sekus, išaiškinti, nustatyti: Visuomenės raidos dėsniams susekti reikalingas metodas rš. Aš neabejoju, kad žandarai susekė jį platinant valdžios draudžiamus raštus V.Myk-Put. Sąmokslas buvo susektas, ir jo vadai nubausti mirtimi rš. Susẽko ir gerai nupliekino už vaginėjimą Šts. Kraipės (slapstėsi), ka nesusèktų Bt. Sùsekiau tavo darbelius – nepaslėpsi Jrb. Kad ant to žmogus sėdžia, tai jis turia tikrą teisybę susèkt Vdk. Šito žvėrelio vardo kilmė dar tebėra nesusekta K.Būg. Kalnuose iš tiesų sunku susekti, iš kur balsas eina, nes aidas gali suklaidinti ir patį žmogų Blv.
3. tr. atrasti, atpažinti (vietą, kurioje būta, ėjimo kryptį, kelią): Iš čia aš jūsų to namo nesusèkčiau Skr. O mes patys prieblandose skęstame, vos apgraiboms taką susekdami Pt.
4. tr., intr. SD174, Sut suvokti, suprasti, susigaudyti, susiorientuoti: Jis vis dar nesuseka, kaip gyventi Skr. Iš pradžių ji nieko nesùsekė, o kai pas mus pabuvo kiek, pasitaisė i pradėjo viską susèkt Šmk. Galėjo ir apsirikt: žmogus jau senas, nelabai suseñka Vdžg. Aš savo gyvenimo nėkaip nebsusenkù išpasakoti Ms. Kaži, ar aš čia suseksiu, kaip gerti vaistus Kv. Senas, visko jau jis nebsùseka Grd. Nebsùseku skaitliaus [metų], žinau, ka devintą dešimtį bengu Krš. Aš nebsusenku visų [dainos] punktų, posmų Šts. Turės balsą susèkti (prisiderinti prie ritmo), kad galėtų spragilais kulti Trg. Žodis susenkamas, gal susekti, t. y. daeiti J. Metus amžiaus savo suseka M.Valanč. Jeigu dienų nesusenki̇̀, greit mirsi Kln.
^ Greičiaus apjaksi, neg Dievo darbus suseksi M.
5. tr. papasakoti, pasekti: Susèksim kokią pasaką Krn. Pie penkias sùsekėm [sakmes] LKKIX218(Dv). Ir sùsekėm kokią sekmaitę Lz.

1 sèkti, sẽka (señka), sẽkė (sẽko)
1. tr., intr. BB1Moz24,5, PK149, H175, R, K, FT eiti, vykti iš paskos, pridurmais: Įstoju, paskui eimi, seku SD170. Lapė sẽkė bulių iki kiemo, kur pasakė: teks kalėms ir katėms, o man neteks J. Paskum ratus sẽkė baltas šuniokas LKT324(Dbk). Kumelys sẽka paskui vežimą Dkš. Anas mato, kad kokia moteriškė paskui jį sẽka LKT326(Trgn). Boba net prigulus senį sẽka Kp. Ar paspėsi paskui mane sèkti? Grž. Veizėk, kaip señka tie žąsyčiai manie Dov. Seka kai lapė paskui avino uodegą Km. Jau potam akėt ir žagrę sèkt (arti) panorėjau K.Donel. Teip paskui kamuoluką besekdamas, nuėjo pas saulę BsMtI20. Užtenka man pamoti vienu pirštu, paliks ją ir seks paskui mane J.Gruš. Jis sẽka mane pėda iš pėdos (įkandin) KI477. Ant šviežių pėdų, ant karštų pėdų impėdžiui (orig. inpedzui) sekti B129. Dabar jau reikėjo įtempti jėgas: policija sekė pėdomis rš. Pėdus jo seku (einu iš paskos, įkandin) R155. Sekė tada jį paskui didis pulkas žmonių ir moterų, kurios dejavo ir apverkė jį VlnE206. O kaip jis ejo nuog kalno, sekė jį daug žmonių MP73. Ir kad išleidž avis savo, eit pirma jų, ir avys seka jį, nesa pažįsta balsą jo BPII159. Anuo metu … sẽkė jį didės minios DP73. Atsiųsk mumus … angelą, kuris mus seks bei ves geru … keliu Mž592.
| Da iš pradžios, kai įsėdom [į laivą] tai sẽkė žuvėdros LKT185(Vl). Sugulėm an karties ir šliaužiam [ledu], o [v]anduo paskui sẽka Ob.
| prk.: Senybiniai žodžiai sẽkė (buvo paveldimi, perduodami iš lūpų į lūpas) ir atasekė lig šių laikų Antš. Nelaimės kartais ateina visai nelauktai ir paprastai jos seka viena kitą A.Vien. Vargas vargą seka rš. Iš apaštalams praneš[a] vargus, juos seksiančius (kuriuos jie patirs) BPII77.
^ Kur adata lenda, ten ir siūlas seka rš. Sek paskui bitę – medun įseksi, o paskui vabalą – mėšlan Ds. Kur eisi žmogus, smertis paskui tavę seks NžR. Griekas ne teliokas – paskui nèseka Krd.
| refl. tr., intr. H175: Reik sèkties iš paskos tokį krupį Rdn. Sẽkės visur [vaikiną], nenorėjo paleisti Stl. Šuo paskui jų sekės S.Stan. Sekės aną mokytiniai jo Ev.
×2. (sl.) intr. R123 būti, vykti tuojau po ko nors: Po poliklinikos sekdavo vizitai pas ligonius į namus rš. Sekamą rytą jis išėjo į mišką rš. Seka pabaiga paguldymo Ch3Moz11(turinys).
| refl.: Todėl sekės antras užsigynimas tuojau po pirmojo prš. Bet dabar, mielas skaitytojau, sekas paskutinis žodis, prie kurio apsistokim Ns1857,2. Tada sekasi jo vainikavimas ir prysėga LC1878,8. Sekasi … giesmė apie Jėzaus Christaus deivystę ir žmogystę Mž343.
×3. (sl.) intr. išplaukti, aiškėti: Iš to sekė išvada, kad valstietis niekada neturės teisingos pažiūros į gamtą sp.
| refl. MT21: Iš to tikrai sekasi, jog neišganytingi būsią nemielaširdingiejie prš.
4. tr. einant pėdsakais, tyrinėti, stengtis surasti kieno ėjimo kryptį: Šuva seka zuikio pėdas J.Jabl.
5. tr. stebėti judantį daiktą: Ans (balandis) neveiza į viršų, bet ans señka šašėlį Sd. Sẽka vaikas akim (žiūri, kur kas eina, ką veikia) Ėr. Artyn bijojome prieit, ale tik iš tolo sekėme [gyvatę] BsPII117. Ir kiek motinai reikia juos rūpestinga akimi sekti ir saugoti! J.Dov. Vaikai aptilo, tik akimis sekė voveraitę rš. Seku klaidžiojantį mamos žvilgsnį ir matau – įsminga jis į langą V.Bub.
6. tr. stebėti (ppr. slapta) kieno nors veikimą, norint ką išsiaiškinti: Žandarai ir studentus sekdavo J.Jabl. Caro vyriausybė nuolat sekė Lenino revoliucinę veiklą (sov.) rš. Sek vagį: šiąnakt vištą pavogė Pn. Šeimininkė vištą seka – žiūri, kur ji nuslinks kiaušinio dėti J.Jabl. Vienas žmogus kavojo pinigus, kitas jį sekė LTR(Vdkt). Seksu tave, katral (= katrul) nueisi N.
7. tr. domėtis dalyko eiga, būkle: Aš nèseku savo kalbos Čk. Tą [kalbos] mokėjimą jis didino, stebėdamas gyvąją kalbą ir sekdamas lituanistikos literatūrą LKI25(J.Balč). Carinė policija sekė gyventojų nuotaikas rš.
8. tr. laikytis orientyro, vadovautis kokiais požymiais, einant kur, ieškant ko: Atrado taką, katrą sekdami suvokė ir kelį BM309(Šll). Išgirdo gaidžius begiedant ir, tą balsą sèkdamas, išėjo į pagirį Jrk8. Kur žirgų bėgta, tę rasa krėsta – sekù paseku uošvelio dvarą (d.) Dv. Karaliai, sekdami žvaizdę, Christų poną est atradę Mž223.
| refl.: Naktimis tankmėmis girių ir versmėmis, sekdamos nu žvaizdžių, Keistutas, visas šakų nudraskytas, išejo an galo į kaimą S.Dauk.
9. tr. rasti, atpažinti (ėjimo kryptį, kelią): Geras arklys ir naktį kelią seka Kv. Ta bjauryčyna kumelė nėmaž nesenka kelio, yt gatavai akla Skd. Mūso gyvoliai señka numus Šv. Kiaulė saki senka namus J. Eisi i nebsèksi savo numų Lnk. Arklys sekte pasenka namus J. Lapuo iškritus ar žiemą keleiviai nu žvaizdžių kelį tesekė S.Dauk.
^ Su gyvate nearsi: ne kamantai mieru, ne vagos señka (apie netikusį žmogų) Stk.
10. tr., intr. suvokti, susigaudyti: Ans sugaudė muni, kad aš nèseku raidžių, aš tikt ano žodžius šneku Lk. Ten dabar y[ra] prisistatę, kad aš jau ten nė sekti nebgaliu Trk.
| prk.: Laikrodis laiką sẽka (tiksliai rodo) – geras yr Šll.
| refl. tr., intr.: Nuo to senkuos (sprendžiu, juntu) ano gerą širdį, kad mun paskolino piningų Ggr. Valug to ir aš senkúos Als. Aš nesenkuos (negaliu atminti) metų Šts. Mes nesenkamos (neįsidėmime) akmenų vardų Ggr. Nu ragų reik gyvolio amžių sekties, ne nu plauko Šts. Aš nuo savo slūžmos senkuos, kad ans dvidešimtį metų pabengė J.
11. tr., intr. Mž47, R262, VlnE40, P daryti, elgtis panašiai kaip kitas: Jis teip padarė, sèkdamas kitus Krš. Dabar sodžius miestą sẽka Grž. Jau ir sūnus sẽka tėvu Dbk. Cigonai nèseka kitų, laikosi savo papročių Ėr. Rašydamas lietuviškai, Baranauskas lenkų poezija visai nesekė rš. Oi! kaip būt padoru, kad visi didžiūnai sektum jo paveizdą M.Valanč. Bet kad paseno ir vaikai jo, būdo tėvo nesekė S.Stan. Tu nesek daugybės ant pikto BB2Moz23,2. Viešpatį Christų sektum̃bime DP124. Gera būtų didžiūnamus tame sekti Viešpatį SPII178-179.
^ Vilkiukai vilką seka PPr279.
12. tr., intr. remtis, vadovautis, laikytis: Be reikalo jis aklai seka šitais kalbos pavyzdžiais J.Jabl. Kai sekei mano patarimais, ar nelydėjo tave visur pasisekimas? V.Krėv. Rados svieto niukinys, kalbąs ir sekąs įvairią dabą ir tikybą S.Dauk. Sekdamas teisybę muno rašte, aš turėjau taip rašyti, kaip raštūse senovės radau S.Dauk.
13. tr., intr. būti panašiam, atsigimti: Tėvą (tėvu) sekęs J.Jabl(Skp). Čia jau vaikas nebe manim sekęs Sdk. Kartais ir krikšto tėvais vaikas seka Ds. Vaikai senka pagal bočiaus, rečiau pagal tėvų Šts. Jie čigonais sekę; jis tavim sekęs J.Jabl(Užp). Vienas [sūnus] buvo geras, ė kitas, – tėvą sekęs – labai nedoras BsPII220.
14. tr., intr. panašiai vykti, atitikti: Kai tas [pranašysčių] knygikes parskaitai, tai viskas sẽka Nmk. Jei žiema seks į vasarą, tai bus vandenio Rz. Vasara sẽka žiemą Prn. Žiema vasara sẽka Krš.
| refl.: Vasara sẽkasi į žiemą Pc. Ant vasaros sẽkasi žiema KI74.
ǁ tr. būti priklausomam nuo ko, lemiamam ko: Daržinių apynių yra įvairios veislės, kurios vienog didžiai seka gruntą, kuriame auga: kaipogi gerame grunte augdamos derlingą vaisių duoda, o prastame grunte menką vaisių neša S.Dauk.
^ Sriuba mėsą seka N, LTsV223. Obuoliai obelį seka MŽ, N.
15. tr. CI716 atlikti, vykdyti: Tai Dieve duok kožnam, kurs mūsų Lietuvą garbin ir, lietuviškai kalbėdams, baudžiavą sẽka K.Donel. [Žmonės] ponų baudžiavą sekti ginasi BPII504. Ans, sekdamas prisakymą tėvo nabaštiko, išejo į šiaurę BM353(Vkš). Drąsiai sek kožną grieką, prapuolimą sau pats ieško Mž452.
16. tr. prižiūrėti, saugoti: Savo numų dabą sekė S.Dauk. Pats nieko negalia pasakyti, ans jau i numus sẽka Varn. Juo nugis savi lepini ir seki kūną, tuo sunkesniai paskuo primokėsi M.Valanč. Tu nebsenki namų J.
17. tr., intr. J pasakoti: Sekmę seku, sekmę sakau SD5. Ir klausau, kur tik sekmę sẽka Dv. Senelė mokėjo jiemu sèkt LKT357(Dv). Moma sẽka vaikui pasaką Tvr. Sekù, sekù pasaką, vilks padėjo ašaką (flk.) Snt. Marė šią pasaką sekdavo pusiau dainuodama, ir dėl to, jos klausant, būdavo dar graudžiau A.Vencl. Seka, seka močiutė iš lėto – seka pasakas ilgas S.Nėr. Kas sekė – blynas ir pyragas, o kas klausė – klynas ir noragas (sakoma pasakos gale) Lz.
18. intr. impers. būti galima, galėti: Žiemą nèseka (negalima, nevalia) basam vaikščioti J.Jabl. Kosulys dusina, pilvą gelia – užmigt nèseka Rūd. Sopa man koją – nèseka gerai vaikščiot Lt. Riebiõs mėsõs niekam nèseka Dbč. Kruopos nèseka valgyt – neskanios Žln. Plonas ledas: eit dar nèseka Prl. Man neseka eit iš namų Pls. Ten labai kelias blogas, neseka išvažiuot Srj. Vasarojus sėt dar neseka Vs. Vasarą per dainas nèseka ir susklausyt Dg. Pernai metais turėjau šešiolika kalakutų, tai nèsekė ir apsiklausyt Ndz. Jau rogėm važiuot nèseka Trak. Puodo ant stalo neseka statyti, nes kurmiai raus pievą TŽIII370.
| refl.: Ar sẽkas (gali, valia) čia gulėti? J.Jabl. Brangiai žudarbuit sẽkas Asv. Tą ąžuolaitį sẽkas an malkos (malkoms) pjaut Pls. Čia ir pieno sẽkas gaut Vlk. Ar sẽkas jau važiuot per ežerą? Vrn. Sekė̃s pereit Pls. Dar̃ tik su meškere sẽkas gaudyt Mrc.
ǁ Mrk, Rdš, Drsk priderėti, reikėti: Tokie dalykai nèseka kalbėti Mrj. Nèseka jaunai mergai eit vienai Rdš. Neimk, vaikel, nèseka svetimo judint Lp. Ir to didžiulio namo sẽkė mokyklą padaryt Mrp. Daug kalbėt nèseka Mrp.
| refl.: Nežinau, pienas ar sèksis po silkei duot Klvr.
19. intr. impers. Lp, Vs turėti sėkmę, gerai vyktis, eitis: Dabar nèseka Arm. Nieko nèseka, kai [ūkyje] nėra vyro Rud. Neseka gyvent Bd. Vai tai meili mergužėlė, tik nesekė kelionėlė (d.) Ktv. Gerai sekant prieteliui, džiaugėsi anys su juo BBSir37,4.
| refl. SD286, SPI8, R: Jam sekė̃s Ad. Ale jau nesèkdavos, o paskui jau papratau Vdk. Nèsekos gyventi Šts. Anai taip nèsekės mokslas, kad neduok Dieve! Trš. Katram nesekas, tam i neseksias Tl. Jam visa kas sekas – kap iš pieno Prng. Jam visi darbai sẽkasi kaip rašyt Zp. Kiaulę apsimoka laikyti, jei gerai sẽkas Stl. Pinigai sẽkas aždirbt Klt. Antanui nesi̇̀seka: karvė sirgo, kiaulė klupinėja Mžš. Marčią apvelka kailiniais, kad avys sèktųsi, žentu[i] nieko nedaro LKT206(Ig). Kap tau, Mare, sekasis? Žž. Tikrai nežinau, kap su darbais sèksis Kt. Tik vėlai atsikelk, ir nesi̇̀seka Dkš. Viena [duktė] mokslą ejo, nèsekės LKT123(Žgč). Ka ans ejo į mokslą, anam sẽkės Kal. Jam kalbos [mokytis] sẽkėsis LKT183(Ar). Matematikos iš tiesų nemėgau, ir ji man sunkiai sekėsi V.Myk-Put. Mun motriškos gauti señkas, ale tiktai neseñkas su anoms gyventi Vž. Nesiseka darbas jam, t. y. dirba be jokios nuosaikos J. Nei darbas šiandien jam nebesiseka, nei valgis nelenda Žem. Mano darbas man gerai sẽkas KI556. Tai dar juo dailiaus uždėts mums sẽkasi darbas K.Donel. Taip pat nesisekė jam valgyti ir žuvį su šakutėmis ir peiliu A.Vien. Jau kad nesiseka kam, tai nesiseka! V.Kudir. Didžiai jam sekas N. Miestas džiaugiasi, kada gerai sekasi teisiemus BBPat11,10. Jam visi daiktai šiame sviete … gerai turės sektisi BPII169. Ir ką jisai darytų, jeib jam tatai sektųse BBDan8,12. Kitam nepavydėk, i tau geriau seksis LTR(Vdk). Jei kelyj sutinki bobą – nesiseks, jei vyrą – seksis LTR(Šil). Jei perbėga zuikis per kelią – tai nesiseka LTR(Ldvn). Mumiem kiaulės nesi̇̀seka Lzd. Bitės tada tik sekas ir esti geros, kad bičiuoliai nešykštūs ir vienybėj gyvena J.Bil. Man arkliai nèsekas KI493. Kas muša kates, tam nesiseka karvės; kas muša šunis, tam nesiseka arkliai LTR(Slk).
^ Sekas kai senam (kaip čigonui Žl) meluot LTR(Ds). Sekas meluot kaip ropė graužt An. Sekasi kai ledas (ledą Erž) krimsti (griaužti Šd) LTR(Jz). Sekas kap šuniu[i] ant ledo (iron.) Lš. Sekas kaip čigonui su kumelėm Ukm. Kad man tai ir sẽkas kaip nuo liepto upėn (iron.) Ut. Ne vis teip sekasi, kaip viens nor B540.
20. refl. impers. pasitaikyti: A sèksias pamatyti, katra [višta] giesta DūnŽ.
21. refl. būti skalsiam: Ėdis nèsekos par linų mynimą Šts.
◊ sèkti (kieno) pėdomi̇̀s (pėdai̇̃s, pė́das, pė́du, pė́dus, tãką, takù) daryti, elgtis panašiai kaip kitas; imti pavyzdį iš ko: Ir tu sek mano pėdomis J.Jabl(Vlkj). Vaikas sẽka tėvo pėdõm Jnš. Seki̇̀ motynos pė́das nieko nedirbti Krš. Jeigu sūnus seks tėvo pėdas, tai gyvens gerai J. Ar neseks močios pėdais? Ds. Teipo ir mumus visiemus pareitisi daryti, jei norim sekti pėdu tėvo savo dangujęjo BPII253. Vaikai visados tėvų takais seka LTR(Jnš). Sūnus (Vaikas PPr160) sẽka tėvo tãką Krn.
sèkti (kieno) žingsniùs žiūrėti, kaip kas elgiasi: Esą ne tarnų reikalas sekti ponų žingsnius J.Marc.
1 antsisèkti, antsi̇̀seka, antsi̇̀sekė (ž.) tr. sekant užeiti, užsivaryti: Antsi̇̀sekė medės kiaulę ir nušavo Šts.
1 apsèkti, àpseka, àpsekė tr.
1. Š, LVI118 apeiti iš paskos ratu: Šuva apisekė mane per visus laukus Jž.
2. apimti: Kas saiko vandenį kumščia ir nutver dangų sprindžiu, ir apsek žemę tripirščiu? CII920.
1 atsèkti, àtseka (atseñka K), àtsekė (atsẽko K)
1. tr., intr. Š ateiti iš paskos: Važiavau aš, ir šuo kana kieno paskui man' àtsekė Ds. Kaip tik parvažiavo [mergina], tai jis ir àtsekė ją Db. Aš bijojau ten eit, kad neatsèktų tas velnias (ps.) Trgn.
| prk.: O tas žinojo, kad jau smertis iš paskos àtseka Sdr.
| refl.: Atsi̇̀sekė klebono gaspadorius ir klausia žmogelio LTR(Šlv).
ǁ ateiti kieno pėdsakais: Sekt, sekt, i atàsekė net namo [vagį] Klt.
| refl.: Atsi̇̀sekiau aš pas tavę, t. y. radau tavę J. Atsi̇̀sekė į numus iš paskos i rado [vagį] su toms paltėms Krš.
2. tr., intr. atrasti, einant kieno pėdsakais, vadovaujantis kokiais požymiais: Zuikį pėdomis (ant pėdų, pagal pėdas) atsèkti KI158. Paskum vėžėm jie sekė, sekė ir àtsekė Srd. Nėkaip negalėjau atsèkti, kur tas avis nuvarė Slnt. Kapitonas iš pat pakrantės atsekė takeliu nedidelę lūšną rš. Skalikai tavo pėdas niekai[p] neatsèks Jrk34. Ka slepi, reik paslėpt teip, ka bele kas neatsektų Vdžg. Tik po metų atsekė Vdk. Simanai, ar apkurtai? Visur nuieškojau, vos atsekiau, – kalbėjo priilsusi LzP.
| refl. tr. Rdn: Atsisèkt vagį ne bet kam atseina Lkm.
3. tr., intr. K, Žg atminti, atpažinti (kelią, vietą, kur anksčiau būta): Aš kartą kur važiavęs paskui kelią atsenkù, neklystu Plt. Teip gerai žinojau tą vietą, ali dabar jau negaliu atsèkti Trg. Po Klaipėdą nieko nebatsenkù Sg. Eina vis užlauždama šakas, kad galėtų atsekti numie grįžti Plng. Aš jau visai neàtseku to kiemo (kaimo) apžėlimo Smln. Jis seniai čia vaikščiojo, tai neatsèks namų mūsų naktį Jrb. Gandrai, blezdingos atseñka savo lizdus Šv. Šuo nebatseñka numų Ms. Paklydęs kelį negal atsèkti J. Ar vienas atseksi kelią? J.Jabl. Buvęs, o nebatseñkąs taką Krš. Šiandien aš tus visus kelius atsèkčio, ka jau būtų reikalas Vž. Atseku kelią B, R. Kelią atsekti MŽ218, N. Nu gaidžio ar šunies balso numus savo tegalėjo atsekti S.Dauk. Dienos vidu sugrįžęs, atsekė vietą MitIII115(M.Valanč). Taip jis dar vis tolyn kaip vilkte nusivilko, kad butą atsektų Ns1854,1. Tamsi naktis, tolims kels, nebatsèksit kelio JD1564. Sveteliai, sveteliai, vėlus vakaras, ar atseksit kelią? (d.) J.Jabl. Teip tolie žadėta, teip tolie nuduota, argi ana pargrįžtum, matušelę atsektum? D6.
| refl. tr., intr. K: Atsi̇̀seka [vaikai] senas vietas greitai Rdn. Jeigu paklysti, išsiversk pirštines ir drabužius, tai vėl atsiseksi LTR(Klp).
4. tr., intr. Šlu, Vkš nustatyti, išaiškinti, suvokti, suprasti, susigaudyti: Aš neàtsekiau, katra mano krūva [šakų] Erž. Rėžiais buvom, dar i dabar rėžius gal atsèkti Krš. Dar langą matau ir medį ant oro atseku, bet po kojom tako nebematau Pžrl. Negalim atsèkt, kas in ką priguli Dv. Tai savo protu negali atsekti N. Nėsa ir linksmybės gimtinė yra atsekama; jos kilmė gerai pažįstama Vd. Neatseku tą balsą (nemoku tos melodijos) MŽ535. Negal to razumas mūsų atsekti, koki tai yra … gėrybė SE125.
| refl.: Kaip tamsta atsiseki tą žodį sakyt? Pš. Tik supilami ten aukšti kaupai, kad žmonės ir po šimtmečių atsisektų, jos čia maro kapai buvę I.Simon. Kur (kokiame dalyke) atsisèkti KII102. Toj girioj negalėjau atsisèkti K.
5. intr. būti panašiam: Sūnus atsẽkęs į tėvą Mrj.
6. tr. atrinkti pagal tai, kaip buvo sutvarkyta, sudėta: Atsargiai, žiūrėk, kad juos (siūlus) gražiai imtai ir atsektái Lš.
7. intr. įspėti, atspėti, numatyti: Negali atsèkt, negali atmyt, kap kur kada bus Lp. Žiūrėk, kap àtsekėm, ką bus lietaus! Srj. Kalendoriai nieko o nieko neatseñka [oro]! Db.
8. intr. sugrįžti: O danguose linksmybė per vierą ataseks KN233.
| refl.: Aš vėl atsisenku ir niekados nuo tavęs neatsiskirsu brš.
9. tr. įvykdyti: Anys nusistebėjo … Dievą savo žodį atsekusį, sūnų savo svietui siuntusį BPI101.
10. refl. turėti sėkmę, sektis: Man labai gerai atsi̇̀sekė šitas arklys pirkt Ds.
◊ siū́lo gãlą atsèkti išaiškinti: Atsèks siū́lo gãlą (suras nusikaltimo pradžią) Skr.
1 ×dasèkti, dàseka, dàsekė (hibr.)
1. tr. RtŽ ieškant, sekant surasti, susekti: Dàsekė vaikus vagiant obuolius Klt.
2. tr., intr. I nustatyti, išaiškinti, sužinoti, susekti, suvokti: Aš to nedasekiau, kodėl manęs nemušai Sln. Ne vienas apei pradžią cigonų didžias kningas prirašė, tečiaus jų tėvynės kaip reikiant nedasekė M.Valanč.
1 įsèkti, į̇̃seka, į̇̃sekė
1. intr. Š sekant, iš paskos įeiti: Kad ir išbėga kiaulės, tai parodai viedrą, ir vėl įseka gurban Ds. Berniokas tylėdamas įsekė paskui savo poną J.Balč.
^ Sek paskui bitę – medun įseksi, o paskui vabalą – mėšlan LTR(Ds). Sek paskui aklą – įseksi į balą LTR(Šll).
2. refl. nusisekti, pavykti: Tai Levu[i] neinsi̇̀sekė [žmona gaut] Lp.
1 išsèkti, i̇̀šseka, i̇̀šsekė tr., intr. sekant, iš paskos išeiti: Šuo i̇̀šsekė paskui jį ir nebeparbėga J. Šuo išsekė mane laukan J.Jabl(Rk). Žentas išsekė iš paskos J.Paukš. Vieną kartą kupčius išjojo atsiimt piningų, ir pask jį i̇̀šsekė jo viernas šuva BM143(Pkr).
1 nusèkti, nùseka, nùsekė; N
1. intr. iš paskos nueiti: Šuva paskum nùsekė Ėr. Ančiukė nuplaukė visai į kitą kraštą prūdo, paskui ją ir karalius nusekė BsPIII30.
2. tr., intr. SD279, Sut ieškant nueiti kieno pėdomis: Jis nùsekė vagį kaip kamuolį po siūlu J. Jis su savo sūnumis sekė vagį pėdomis ir nusekė iki vieškelio, o toliau ir nebegalėjo A.Vien. Jisai turėsiąs nusekti tuo keliu rš.
| refl.: Nusi̇̀sekė pėdoms ir atėmė vogtą karvę Šts.
3. tr. nulydėti žvilgsniu nutolstantį: Ji nusekė akimis tą žmogų J.Dov.
4. tr. SD333 sekant išaiškinti, išsiaiškinti: Randu, nuseku SD440. Nenusekamas, nenutiktinas SD182. Prispirs sūdžia iž pačių daiktų, iž kurių piga bus kaltą nusekt SPI27.
5. intr. remtis kuo, laikytis ko: Tik per daug toli nenusek šituo jo kalbos pavyzdžiu J.Jabl.
6. intr. atsigimti, paeiti: Į ką tie vaikai nùsekė – tokie nedori Ėr. Ir nusek tu man taip: Jonas – gūdnas tėvas Kp. Jis tėvu nùsekė: vis susiraukęs, piktas Trgn. Mano vaikai po tėvu nusẽkę Trgn. Vienas sūnus nusẽkęs į mane Ul. Sekęs tėvu ir nusẽkęs Ds.
| refl.: Nusisekęs vaikas į motiną Srv. Šių laikų vaikai ne į tėvus nusisekę J.Avyž.
7. tr. numanyti, nutuokti, suprasti: Nieko nenùseka darbo Jrb. Ans nuseka darbą ir padirba nūsaikiai J. Ir nenusekami keliai jo SPI210.
8. intr. būti sėkmingam, pavykti: Nenusekęs šio žodžio aiškinimas LTI231.
| refl.: Nenusi̇̀sekė šiuokart duona iškept Ds. Ragaišis tavo šiandien labai išpleręs, nenusi̇̀sekė jau tau Paį. Būtų buvę blogai, jei nebūtų tau nusisekę teip išsimeluoti Vv. Ėjo iš visų kraštų jaunikiai, bet nė vienam nenusisekė sušnekėt BsPIII56. Meniniu atžvilgiu tai labiausiai nusisekusi trilogijos dalis rš. Perstatymas arba atlošimas nusisekė gana gerai prš.
1 pasèkti, pàseka, pàsekė
1. tr., intr. BB1Moz14,5, Q514, CII1161, H, R263, Sut, N nueiti iš paskos: Paskui vežamus suimtuosius pasekė didokas žmonių būrys rš. Nesek – aš tau paseksiu! (graso vaiką nuo sekimo) Ėr. Pàsekė paskui ją kačiokas Klt. Paršiokai gal ką nors pàsekė, kad teip tol[i] nulėkę Lel. Jiedu išjojo, ir tie šunes pasekė paskui (ps.) Brt. Ir daug moterų, kurios jį iš Galileos buvo pasekusios, regėjo vis tatai BPI392. Daug žmonių pasekė jį pėsti CII102.
| Jie gėrė iš uolos dvasiškos, kuri pasekė VlnE32.
| prk.: Gerybė ir susimilimas tavo paseks mane visosu dienosu Mž534. Nemesk mus nuog meilės tavo, jeng neseks mus pikta alga, kuri pasek žmonių mokslą Mž335. Man mieliaus tykoje dirbti nekaip linksmybes pasekti KII32.
ǁ paklysti, išsekus, išėjus iš paskos: Ar nematėt pasẽkusio šunio? Sdk.
ǁ paskiau gyventi: Trumpai valdžius pasekantiems jį įpėdiniams rš.
2. tr., intr. suspėti eiti iš paskos: Jau auklėtoja nepàseka paskui tuos vaikus Smln. Aš jį negaliu pasèkti K. Slūgos led galėjo paskui ją pasekti srš.
3. tr., intr. MT11 būti, įvykti, eiti tuojau po ko nors: Po giedros paseks audra Db. Žiemą pàseka pavasaris KI98.
| refl.: Ir ant to naudingo dieviško gailesčio pasiseka atleidimas griekų brš.
4. tr., intr. kiek stebėti judantį daiktą: Ji visai nepasekė to, kas dedasi bažnyčioj I.Simon. Petras, pasekęs Skrodskio žvilgsniu, taip pat pamatė Katrytę ir viską suprato V.Myk-Put.
5. tr. kurį laiką stebėti (ppr. slapta) kieno veikimą, norint ką išsiaiškinti: Reiks tą vištą pasèkti, kur jin deda Pc. Pasèk, kur eis višta dėt Ds. Princas išbėgęs paliepė jos vežimą sulaikyt arba nors pasèkt ir dabot, iš kur ėsanti Jrk79.
6. tr. ieškant paeiti kieno pėdsakais: Pasekęs kiškį ar paukštį, mano palieptas jis sustodavo ir kantriai laukdavo Blv.
7. tr. surasti, einant kieno pėdsakais: Kur žirgų bėgta, tę rasa krėsta – seku pàseku uošvelio dvarą (d.) Dv. Šuo paseñka pėdas Als.
8. tr. atrasti, atpažinti, suvokti ėjimo kryptį: Arklys sekte pasenka namus, t. y. pareit J. Kaži ar aš pasèksiu kelį į numus? Trg. I kaip čia daba pàsekėt? Nmk. Jei pasèksi, eik tuo takiuku Jdr. A pasèksi tą takiuką į Girdiškę? Grd. Nebepàseku, kur yra vaistinė Kv. Žuvimis galėjo misti, o kelio nesant – upe ar upaliu numus savo pasekti S.Dauk.
ǁ pasaugoti: Ten tą ribą pasèk tiktai Grg.
9. tr. suprasti, suvokti, susigaudyti, atsiminti: Aš tų metų nepasenkù (neapskaičiuoju, neatsimenu) Šts. Aš nepasenkù kalnus eiti nė su būriu Gršl. Kas paseñka tas mašinas, galia nuvažiuoti Erž. Parašykiat, kaip gerti vaistus, o tai aš nepasèksu Kv. Seniai dainavau tą dainą, kaži ar jau paseksiu padainuoti Trg. Ans natą pasenka, o balso netura Šts. Balsą (melodiją) nepasèkti KII345. Aš nepàseku tų dainų Prk. Vieną raidę recepto pàseka (perskaito), kitas atspė[ja] Pvn.
10. tr., intr. padaryti, pasielgti panašiai kaip kitas: Čia ne lenkai, o lietuviai, lenkais pasẽkę PnmA. Bet krikščionis riteris tik mūšy turi liūtu pasekti, o su nugalėtais priešais turi elgtis kaip avinėlis V.Krėv. Ir senė Stašienė, pasekdama seniu, ėmė tarškėti tą patį V.Myk-Put. Karaliaus darbą netrukus visa karalystė pasekė S.Stan. Išmintingiausi jų pradėjo, ir kiti jiems pasekė K.Donel1. Idant, kas tau malonu yra, visa širdimi pažintų ir pažinę visa stiprybe pasektų Mž311. Ir kur yra, kuris jumus iškadytų, jei jūs gerybe pasekat? VlnE91.
^ Blogas pavyzdys lengvai pasekamas KrvP(Vlkv).
11. tr., intr. Sb, Aln, Krs paveldėti kokią ypatybę, atsigimti: Jis buvo savo tėvu pasekęs J.Jabl. Sūnus pasekęs visą lytį tėvo, t. y. toks yra visame kaip tėvas buvo J. Pasẽko vaikas po tėvi Arm. Senelius daugiausia pàseka vaikai Slm. Ėgu mamą būt pasẽkęs, būt šimtą metų išgyvenęs Mžš. Bjaurumėlis to vaiko: į ką jis bus pasekęs? Grž. Mūs mamytė buvo gabi, mes jau nepàsekėm Ad. Anas močią pasẽkęs Sv. Vaikai pàseka pagal tėvus Lkč. Vaikai paseka gimdytojų silpnybes Blv. Šitas žąsiokas pàsekė po žąsia Šš.
| refl.: Tėvas gėrė, o vaikai nepasi̇̀sekė: nė vienas negera Krš. Kūdikis ne taip į tėvus, kaip į kūmus pasi̇̀seka Skr.
12. tr., intr. KI74 būti panašiam, panašiai vykti: Jei žiema vasara pasèks, sustipsma Krš. Vasara žiemą pasẽkusi Grš. Kad paseks vasara po žiemai, tai bus gera Arm. Jei vasara pasèktų žiemą, tai par pačią rugiapjūtę būtų liūtys Jrb. Kap aš sakiau, tap ir pàsekė Dkš.
13. tr. nustatyti, išaiškinti, stebint eigą: Beveik vienaamžė su Kazimiero bažnyčia yra Seinų katedra, kurioje galima pasekti perėjimą nuo renesanso prie baroko rš. Naujųjų [K. Būgos] laiškų dėka galima pasekti beveik visą žodyno rašymo eigą KlbXIV163.
14. tr. imti vadovautis, laikytis: Apaštolų mokslą paseka ir tą išpažįsta MT(PraefatioXXIII).
15. tr. papasakoti: Pasèk man pasaką, mamute Snt. Aš tau paseksiù vieną sekmę Dv. Pasèkt tau „Balti veršeliai“? Tvr.
16. intr. turėti laimę, pavykti: Tik kad jau jis pasèktų (kad jam pasisektų)! Kč.
| refl. impers. H179, K, J, M: Tavo darbas nepasisèks Jrk28. Kaip pasi̇̀seka mokykla: kitas greit išeina, o kitas negalia pabaigt Erž. Bet šį kartą kelionė nepasisekė K.Bor. Ar nepasiseks netolimoje ateityje išleisti mums toksai žurnalas? K.Būg. Jam pasi̇̀sekė sudabot, kas vagia LKT198(Vv). Karalienei pasisekė nuog mirties drauge su kūdikiais išsisuktie LTI19(Bs). Kaip ją rasti, jei pasisektų pasprukti iš čia? rš. Alus pasisekęs – tvirtas ir gardus Žem. Jeigu sustinka bobą su dykais viedrais, kelionė nepasiseks, jeigu su pilnais – pasiseks LTR(Slk). Kad tau pasisèktųs KBI11. Jam pasisenka kraują apstabdyti TP1881,43. Jam pasiseka R180. Gerai pasiseka jam N. Darbas man pasiseka KBI46. Kitą kartą nepasi̇̀seka duona – išeina blogesnė Pg. Ciecoriaus tas širdingiausias velijimas ėsąs, idant … kongresui pasisektųs LC1878,25. Garbink tėvą ir motiną savo, kad tau gerai pasisektųs ir ilgai patektumbei ant žemės brš.
^ Pasi̇̀sekė kap aklai vištai grūdas LKT210(Dkš). Devynis kartus pasiseks, dešimtą – kliūsi KrvP(Erž).
◊ (kieno) pėdõm (pė́das) pasèkti
1. būti tokiam pat, atsigimti: Pasẽkusi motinos pė́das, pasiutusi Krš.
2. panašiai daryti, elgtis: Kuris iš jų paseks mano pėdom? rš.
1 parsèkti, par̃seka, par̃sekė intr.
1. pareiti, parvykti iš paskos, pridurmais: Parėjau namo, ir šuniukas par̃sekė Snt. Visi gyvuliai paskui juos parsekę LTR(Sln). Vilkų par̃sekta ir paršas nunešta Zp. I obelikė, i vynas par̃sekė pasku mergikės (ps.) LKT158(Šln). O ji, jo prašydama, kad atiduotų, parsekė paskui jį į tą grintelę BsMtI20.
2. pareiti pagal pėdsakus: Pėdais pėdais šuva ir par̃sekė namo Ėr.
| refl.: Parsi̇̀sekė šuo pėdoms Grdm. Parsi̇̀seka pėdums i namo pareina Vdk.
1 pérsekti tr.
1. išpasakoti: Sekmės visos pérsektos Dv.
2. persekioti: Persekiau bažnyčią Dievo VlnE102.
1 prasèkti, pràseka, pràsekė tr. pražiopsoti: Jis pràsekė gyvenimą (nieko nepasiekė) Dglš.
1 prisèkti, pri̇̀seka, pri̇̀sekė; N
1. tr., intr. Trgn sekant iš paskos, prieiti: Milžinas velnį sekė ir prisekė urvą, į kurį velnias įlindo LTR(Tt). Jis sekė sekė ir pri̇̀sekė prie urvo Lnkv. Ė paskui juos (šunis) prisekė ir medžiotojai BsPII239.
^ Siūlas kamuolio galą priseks Sln.
ǁ intr. imti paskui eiti: Važiuoja į miestą dėdis, ir prisekė šuo Stak.
2. tr. R ieškant, sekant pėdsakais, surasti: Seku, seku, benoriu prisèkti aš jįjį J. Ar pri̇̀sekėt vakar vagį su šunim? Kair. Pri̇̀sekė, kas pavogė mėsą Lnkv. Aš gi vagį pėdais pri̇̀sekiau Ds.
| refl. tr.: Prisisekiau savo daiktus, vagį pėdomis J. Prisiseko, kas pavogė karvę Šts.
3. tr. Gsč išaiškinti, slapta sekant: Buvo prisekę aną už piningų dirbimą Dr.
4. tr. sulaukti: Amžiaus galą prisekiau – dar buvau to negirdėjusi, kad vidurvasarį vanduo užšaltų J.
5. tr. įrodyti: Neprisekamas SD175.
prisektinai̇̃ adv.: Prisektinai parodžiu, priseku ką kame SD45.
6. tr. pajausti, suvokti, pagauti: Mas visos turiam prisèkt natą Lnkv. Nepamatomas, nepajaučiamas, neprisekamas, nesusekamas SD174.
7. intr. pripasakoti: Kas gi būtų mums pridainavę tiek tūkstančių dainų, prisekę tiek pasakų Vaižg.
1 susèkti, sùseka, sùsekė; N
1. tr. Rdš sekant surasti: Sùsekė vagių lizdą Grž. Šuva, įstatytas į pėdą, susekė kiškį, t. y. atrado J. Susek šitą vištą, kur ji deda kiaušinius Vrn. Į vieną, į kitą vietą karves ves, ale laumės jąsias susèkdavo Vlkš. Šuva suseka pėdomis savo poną už kelių valandų Blv. Jei vyčiai nesuseks, badu žus girioje žvėrių sudraskytas V.Krėv. Tas šuo geras pėdsakis, t. y. suseka pėdas žvėrio J.
^ Su siūlu kamuolį greit suseksi Mrk. Suseks siūlas kamuolį Kos92. Suseksim (susèkti Sch111, suseksi M) siūlų kamuolį B515, PrLXVII20.
2. tr. kurį laiką stebėjus, sekus, išaiškinti, nustatyti: Visuomenės raidos dėsniams susekti reikalingas metodas rš. Aš neabejoju, kad žandarai susekė jį platinant valdžios draudžiamus raštus V.Myk-Put. Sąmokslas buvo susektas, ir jo vadai nubausti mirtimi rš. Susẽko ir gerai nupliekino už vaginėjimą Šts. Kraipės (slapstėsi), ka nesusèktų Bt. Sùsekiau tavo darbelius – nepaslėpsi Jrb. Kad ant to žmogus sėdžia, tai jis turia tikrą teisybę susèkt Vdk. Šito žvėrelio vardo kilmė dar tebėra nesusekta K.Būg. Kalnuose iš tiesų sunku susekti, iš kur balsas eina, nes aidas gali suklaidinti ir patį žmogų Blv.
3. tr. atrasti, atpažinti (vietą, kurioje būta, ėjimo kryptį, kelią): Iš čia aš jūsų to namo nesusèkčiau Skr. O mes patys prieblandose skęstame, vos apgraiboms taką susekdami Pt.
4. tr., intr. SD174, Sut suvokti, suprasti, susigaudyti, susiorientuoti: Jis vis dar nesuseka, kaip gyventi Skr. Iš pradžių ji nieko nesùsekė, o kai pas mus pabuvo kiek, pasitaisė i pradėjo viską susèkt Šmk. Galėjo ir apsirikt: žmogus jau senas, nelabai suseñka Vdžg. Aš savo gyvenimo nėkaip nebsusenkù išpasakoti Ms. Kaži, ar aš čia suseksiu, kaip gerti vaistus Kv. Senas, visko jau jis nebsùseka Grd. Nebsùseku skaitliaus [metų], žinau, ka devintą dešimtį bengu Krš. Aš nebsusenku visų [dainos] punktų, posmų Šts. Turės balsą susèkti (prisiderinti prie ritmo), kad galėtų spragilais kulti Trg. Žodis susenkamas, gal susekti, t. y. daeiti J. Metus amžiaus savo suseka M.Valanč. Jeigu dienų nesusenki̇̀, greit mirsi Kln.
^ Greičiaus apjaksi, neg Dievo darbus suseksi M.
5. tr. papasakoti, pasekti: Susèksim kokią pasaką Krn. Pie penkias sùsekėm [sakmes] LKKIX218(Dv). Ir sùsekėm kokią sekmaitę Lz.

1 sèkti, sẽka (señka), sẽkė (sẽko)
1. tr., intr. BB1Moz24,5, PK149, H175, R, K, FT eiti, vykti iš paskos, pridurmais: Įstoju, paskui eimi, seku SD170. Lapė sẽkė bulių iki kiemo, kur pasakė: teks kalėms ir katėms, o man neteks J. Paskum ratus sẽkė baltas šuniokas LKT324(Dbk). Kumelys sẽka paskui vežimą Dkš. Anas mato, kad kokia moteriškė paskui jį sẽka LKT326(Trgn). Boba net prigulus senį sẽka Kp. Ar paspėsi paskui mane sèkti? Grž. Veizėk, kaip señka tie žąsyčiai manie Dov. Seka kai lapė paskui avino uodegą Km. Jau potam akėt ir žagrę sèkt (arti) panorėjau K.Donel. Teip paskui kamuoluką besekdamas, nuėjo pas saulę BsMtI20. Užtenka man pamoti vienu pirštu, paliks ją ir seks paskui mane J.Gruš. Jis sẽka mane pėda iš pėdos (įkandin) KI477. Ant šviežių pėdų, ant karštų pėdų impėdžiui (orig. inpedzui) sekti B129. Dabar jau reikėjo įtempti jėgas: policija sekė pėdomis rš. Pėdus jo seku (einu iš paskos, įkandin) R155. Sekė tada jį paskui didis pulkas žmonių ir moterų, kurios dejavo ir apverkė jį VlnE206. O kaip jis ejo nuog kalno, sekė jį daug žmonių MP73. Ir kad išleidž avis savo, eit pirma jų, ir avys seka jį, nesa pažįsta balsą jo BPII159. Anuo metu … sẽkė jį didės minios DP73. Atsiųsk mumus … angelą, kuris mus seks bei ves geru … keliu Mž592.
| Da iš pradžios, kai įsėdom [į laivą] tai sẽkė žuvėdros LKT185(Vl). Sugulėm an karties ir šliaužiam [ledu], o [v]anduo paskui sẽka Ob.
| prk.: Senybiniai žodžiai sẽkė (buvo paveldimi, perduodami iš lūpų į lūpas) ir atasekė lig šių laikų Antš. Nelaimės kartais ateina visai nelauktai ir paprastai jos seka viena kitą A.Vien. Vargas vargą seka rš. Iš apaštalams praneš[a] vargus, juos seksiančius (kuriuos jie patirs) BPII77.
^ Kur adata lenda, ten ir siūlas seka rš. Sek paskui bitę – medun įseksi, o paskui vabalą – mėšlan Ds. Kur eisi žmogus, smertis paskui tavę seks NžR. Griekas ne teliokas – paskui nèseka Krd.
| refl. tr., intr. H175: Reik sèkties iš paskos tokį krupį Rdn. Sẽkės visur [vaikiną], nenorėjo paleisti Stl. Šuo paskui jų sekės S.Stan. Sekės aną mokytiniai jo Ev.
×2. (sl.) intr. R123 būti, vykti tuojau po ko nors: Po poliklinikos sekdavo vizitai pas ligonius į namus rš. Sekamą rytą jis išėjo į mišką rš. Seka pabaiga paguldymo Ch3Moz11(turinys).
| refl.: Todėl sekės antras užsigynimas tuojau po pirmojo prš. Bet dabar, mielas skaitytojau, sekas paskutinis žodis, prie kurio apsistokim Ns1857,2. Tada sekasi jo vainikavimas ir prysėga LC1878,8. Sekasi … giesmė apie Jėzaus Christaus deivystę ir žmogystę Mž343.
×3. (sl.) intr. išplaukti, aiškėti: Iš to sekė išvada, kad valstietis niekada neturės teisingos pažiūros į gamtą sp.
| refl. MT21: Iš to tikrai sekasi, jog neišganytingi būsią nemielaširdingiejie prš.
4. tr. einant pėdsakais, tyrinėti, stengtis surasti kieno ėjimo kryptį: Šuva seka zuikio pėdas J.Jabl.
5. tr. stebėti judantį daiktą: Ans (balandis) neveiza į viršų, bet ans señka šašėlį Sd. Sẽka vaikas akim (žiūri, kur kas eina, ką veikia) Ėr. Artyn bijojome prieit, ale tik iš tolo sekėme [gyvatę] BsPII117. Ir kiek motinai reikia juos rūpestinga akimi sekti ir saugoti! J.Dov. Vaikai aptilo, tik akimis sekė voveraitę rš. Seku klaidžiojantį mamos žvilgsnį ir matau – įsminga jis į langą V.Bub.
6. tr. stebėti (ppr. slapta) kieno nors veikimą, norint ką išsiaiškinti: Žandarai ir studentus sekdavo J.Jabl. Caro vyriausybė nuolat sekė Lenino revoliucinę veiklą (sov.) rš. Sek vagį: šiąnakt vištą pavogė Pn. Šeimininkė vištą seka – žiūri, kur ji nuslinks kiaušinio dėti J.Jabl. Vienas žmogus kavojo pinigus, kitas jį sekė LTR(Vdkt). Seksu tave, katral (= katrul) nueisi N.
7. tr. domėtis dalyko eiga, būkle: Aš nèseku savo kalbos Čk. Tą [kalbos] mokėjimą jis didino, stebėdamas gyvąją kalbą ir sekdamas lituanistikos literatūrą LKI25(J.Balč). Carinė policija sekė gyventojų nuotaikas rš.
8. tr. laikytis orientyro, vadovautis kokiais požymiais, einant kur, ieškant ko: Atrado taką, katrą sekdami suvokė ir kelį BM309(Šll). Išgirdo gaidžius begiedant ir, tą balsą sèkdamas, išėjo į pagirį Jrk8. Kur žirgų bėgta, tę rasa krėsta – sekù paseku uošvelio dvarą (d.) Dv. Karaliai, sekdami žvaizdę, Christų poną est atradę Mž223.
| refl.: Naktimis tankmėmis girių ir versmėmis, sekdamos nu žvaizdžių, Keistutas, visas šakų nudraskytas, išejo an galo į kaimą S.Dauk.
9. tr. rasti, atpažinti (ėjimo kryptį, kelią): Geras arklys ir naktį kelią seka Kv. Ta bjauryčyna kumelė nėmaž nesenka kelio, yt gatavai akla Skd. Mūso gyvoliai señka numus Šv. Kiaulė saki senka namus J. Eisi i nebsèksi savo numų Lnk. Arklys sekte pasenka namus J. Lapuo iškritus ar žiemą keleiviai nu žvaizdžių kelį tesekė S.Dauk.
^ Su gyvate nearsi: ne kamantai mieru, ne vagos señka (apie netikusį žmogų) Stk.
10. tr., intr. suvokti, susigaudyti: Ans sugaudė muni, kad aš nèseku raidžių, aš tikt ano žodžius šneku Lk. Ten dabar y[ra] prisistatę, kad aš jau ten nė sekti nebgaliu Trk.
| prk.: Laikrodis laiką sẽka (tiksliai rodo) – geras yr Šll.
| refl. tr., intr.: Nuo to senkuos (sprendžiu, juntu) ano gerą širdį, kad mun paskolino piningų Ggr. Valug to ir aš senkúos Als. Aš nesenkuos (negaliu atminti) metų Šts. Mes nesenkamos (neįsidėmime) akmenų vardų Ggr. Nu ragų reik gyvolio amžių sekties, ne nu plauko Šts. Aš nuo savo slūžmos senkuos, kad ans dvidešimtį metų pabengė J.
11. tr., intr. Mž47, R262, VlnE40, P daryti, elgtis panašiai kaip kitas: Jis teip padarė, sèkdamas kitus Krš. Dabar sodžius miestą sẽka Grž. Jau ir sūnus sẽka tėvu Dbk. Cigonai nèseka kitų, laikosi savo papročių Ėr. Rašydamas lietuviškai, Baranauskas lenkų poezija visai nesekė rš. Oi! kaip būt padoru, kad visi didžiūnai sektum jo paveizdą M.Valanč. Bet kad paseno ir vaikai jo, būdo tėvo nesekė S.Stan. Tu nesek daugybės ant pikto BB2Moz23,2. Viešpatį Christų sektum̃bime DP124. Gera būtų didžiūnamus tame sekti Viešpatį SPII178-179.
^ Vilkiukai vilką seka PPr279.
12. tr., intr. remtis, vadovautis, laikytis: Be reikalo jis aklai seka šitais kalbos pavyzdžiais J.Jabl. Kai sekei mano patarimais, ar nelydėjo tave visur pasisekimas? V.Krėv. Rados svieto niukinys, kalbąs ir sekąs įvairią dabą ir tikybą S.Dauk. Sekdamas teisybę muno rašte, aš turėjau taip rašyti, kaip raštūse senovės radau S.Dauk.
13. tr., intr. būti panašiam, atsigimti: Tėvą (tėvu) sekęs J.Jabl(Skp). Čia jau vaikas nebe manim sekęs Sdk. Kartais ir krikšto tėvais vaikas seka Ds. Vaikai senka pagal bočiaus, rečiau pagal tėvų Šts. Jie čigonais sekę; jis tavim sekęs J.Jabl(Užp). Vienas [sūnus] buvo geras, ė kitas, – tėvą sekęs – labai nedoras BsPII220.
14. tr., intr. panašiai vykti, atitikti: Kai tas [pranašysčių] knygikes parskaitai, tai viskas sẽka Nmk. Jei žiema seks į vasarą, tai bus vandenio Rz. Vasara sẽka žiemą Prn. Žiema vasara sẽka Krš.
| refl.: Vasara sẽkasi į žiemą Pc. Ant vasaros sẽkasi žiema KI74.
ǁ tr. būti priklausomam nuo ko, lemiamam ko: Daržinių apynių yra įvairios veislės, kurios vienog didžiai seka gruntą, kuriame auga: kaipogi gerame grunte augdamos derlingą vaisių duoda, o prastame grunte menką vaisių neša S.Dauk.
^ Sriuba mėsą seka N, LTsV223. Obuoliai obelį seka MŽ, N.
15. tr. CI716 atlikti, vykdyti: Tai Dieve duok kožnam, kurs mūsų Lietuvą garbin ir, lietuviškai kalbėdams, baudžiavą sẽka K.Donel. [Žmonės] ponų baudžiavą sekti ginasi BPII504. Ans, sekdamas prisakymą tėvo nabaštiko, išejo į šiaurę BM353(Vkš). Drąsiai sek kožną grieką, prapuolimą sau pats ieško Mž452.
16. tr. prižiūrėti, saugoti: Savo numų dabą sekė S.Dauk. Pats nieko negalia pasakyti, ans jau i numus sẽka Varn. Juo nugis savi lepini ir seki kūną, tuo sunkesniai paskuo primokėsi M.Valanč. Tu nebsenki namų J.
17. tr., intr. J pasakoti: Sekmę seku, sekmę sakau SD5. Ir klausau, kur tik sekmę sẽka Dv. Senelė mokėjo jiemu sèkt LKT357(Dv). Moma sẽka vaikui pasaką Tvr. Sekù, sekù pasaką, vilks padėjo ašaką (flk.) Snt. Marė šią pasaką sekdavo pusiau dainuodama, ir dėl to, jos klausant, būdavo dar graudžiau A.Vencl. Seka, seka močiutė iš lėto – seka pasakas ilgas S.Nėr. Kas sekė – blynas ir pyragas, o kas klausė – klynas ir noragas (sakoma pasakos gale) Lz.
18. intr. impers. būti galima, galėti: Žiemą nèseka (negalima, nevalia) basam vaikščioti J.Jabl. Kosulys dusina, pilvą gelia – užmigt nèseka Rūd. Sopa man koją – nèseka gerai vaikščiot Lt. Riebiõs mėsõs niekam nèseka Dbč. Kruopos nèseka valgyt – neskanios Žln. Plonas ledas: eit dar nèseka Prl. Man neseka eit iš namų Pls. Ten labai kelias blogas, neseka išvažiuot Srj. Vasarojus sėt dar neseka Vs. Vasarą per dainas nèseka ir susklausyt Dg. Pernai metais turėjau šešiolika kalakutų, tai nèsekė ir apsiklausyt Ndz. Jau rogėm važiuot nèseka Trak. Puodo ant stalo neseka statyti, nes kurmiai raus pievą TŽIII370.
| refl.: Ar sẽkas (gali, valia) čia gulėti? J.Jabl. Brangiai žudarbuit sẽkas Asv. Tą ąžuolaitį sẽkas an malkos (malkoms) pjaut Pls. Čia ir pieno sẽkas gaut Vlk. Ar sẽkas jau važiuot per ežerą? Vrn. Sekė̃s pereit Pls. Dar̃ tik su meškere sẽkas gaudyt Mrc.
ǁ Mrk, Rdš, Drsk priderėti, reikėti: Tokie dalykai nèseka kalbėti Mrj. Nèseka jaunai mergai eit vienai Rdš. Neimk, vaikel, nèseka svetimo judint Lp. Ir to didžiulio namo sẽkė mokyklą padaryt Mrp. Daug kalbėt nèseka Mrp.
| refl.: Nežinau, pienas ar sèksis po silkei duot Klvr.
19. intr. impers. Lp, Vs turėti sėkmę, gerai vyktis, eitis: Dabar nèseka Arm. Nieko nèseka, kai [ūkyje] nėra vyro Rud. Neseka gyvent Bd. Vai tai meili mergužėlė, tik nesekė kelionėlė (d.) Ktv. Gerai sekant prieteliui, džiaugėsi anys su juo BBSir37,4.
| refl. SD286, SPI8, R: Jam sekė̃s Ad. Ale jau nesèkdavos, o paskui jau papratau Vdk. Nèsekos gyventi Šts. Anai taip nèsekės mokslas, kad neduok Dieve! Trš. Katram nesekas, tam i neseksias Tl. Jam visa kas sekas – kap iš pieno Prng. Jam visi darbai sẽkasi kaip rašyt Zp. Kiaulę apsimoka laikyti, jei gerai sẽkas Stl. Pinigai sẽkas aždirbt Klt. Antanui nesi̇̀seka: karvė sirgo, kiaulė klupinėja Mžš. Marčią apvelka kailiniais, kad avys sèktųsi, žentu[i] nieko nedaro LKT206(Ig). Kap tau, Mare, sekasis? Žž. Tikrai nežinau, kap su darbais sèksis Kt. Tik vėlai atsikelk, ir nesi̇̀seka Dkš. Viena [duktė] mokslą ejo, nèsekės LKT123(Žgč). Ka ans ejo į mokslą, anam sẽkės Kal. Jam kalbos [mokytis] sẽkėsis LKT183(Ar). Matematikos iš tiesų nemėgau, ir ji man sunkiai sekėsi V.Myk-Put. Mun motriškos gauti señkas, ale tiktai neseñkas su anoms gyventi Vž. Nesiseka darbas jam, t. y. dirba be jokios nuosaikos J. Nei darbas šiandien jam nebesiseka, nei valgis nelenda Žem. Mano darbas man gerai sẽkas KI556. Tai dar juo dailiaus uždėts mums sẽkasi darbas K.Donel. Taip pat nesisekė jam valgyti ir žuvį su šakutėmis ir peiliu A.Vien. Jau kad nesiseka kam, tai nesiseka! V.Kudir. Didžiai jam sekas N. Miestas džiaugiasi, kada gerai sekasi teisiemus BBPat11,10. Jam visi daiktai šiame sviete … gerai turės sektisi BPII169. Ir ką jisai darytų, jeib jam tatai sektųse BBDan8,12. Kitam nepavydėk, i tau geriau seksis LTR(Vdk). Jei kelyj sutinki bobą – nesiseks, jei vyrą – seksis LTR(Šil). Jei perbėga zuikis per kelią – tai nesiseka LTR(Ldvn). Mumiem kiaulės nesi̇̀seka Lzd. Bitės tada tik sekas ir esti geros, kad bičiuoliai nešykštūs ir vienybėj gyvena J.Bil. Man arkliai nèsekas KI493. Kas muša kates, tam nesiseka karvės; kas muša šunis, tam nesiseka arkliai LTR(Slk).
^ Sekas kai senam (kaip čigonui Žl) meluot LTR(Ds). Sekas meluot kaip ropė graužt An. Sekasi kai ledas (ledą Erž) krimsti (griaužti Šd) LTR(Jz). Sekas kap šuniu[i] ant ledo (iron.) Lš. Sekas kaip čigonui su kumelėm Ukm. Kad man tai ir sẽkas kaip nuo liepto upėn (iron.) Ut. Ne vis teip sekasi, kaip viens nor B540.
20. refl. impers. pasitaikyti: A sèksias pamatyti, katra [višta] giesta DūnŽ.
21. refl. būti skalsiam: Ėdis nèsekos par linų mynimą Šts.
◊ sèkti (kieno) pėdomi̇̀s (pėdai̇̃s, pė́das, pė́du, pė́dus, tãką, takù) daryti, elgtis panašiai kaip kitas; imti pavyzdį iš ko: Ir tu sek mano pėdomis J.Jabl(Vlkj). Vaikas sẽka tėvo pėdõm Jnš. Seki̇̀ motynos pė́das nieko nedirbti Krš. Jeigu sūnus seks tėvo pėdas, tai gyvens gerai J. Ar neseks močios pėdais? Ds. Teipo ir mumus visiemus pareitisi daryti, jei norim sekti pėdu tėvo savo dangujęjo BPII253. Vaikai visados tėvų takais seka LTR(Jnš). Sūnus (Vaikas PPr160) sẽka tėvo tãką Krn.
sèkti (kieno) žingsniùs žiūrėti, kaip kas elgiasi: Esą ne tarnų reikalas sekti ponų žingsnius J.Marc.
1 antsisèkti, antsi̇̀seka, antsi̇̀sekė (ž.) tr. sekant užeiti, užsivaryti: Antsi̇̀sekė medės kiaulę ir nušavo Šts.
1 apsèkti, àpseka, àpsekė tr.
1. Š, LVI118 apeiti iš paskos ratu: Šuva apisekė mane per visus laukus Jž.
2. apimti: Kas saiko vandenį kumščia ir nutver dangų sprindžiu, ir apsek žemę tripirščiu? CII920.
1 atsèkti, àtseka (atseñka K), àtsekė (atsẽko K)
1. tr., intr. Š ateiti iš paskos: Važiavau aš, ir šuo kana kieno paskui man' àtsekė Ds. Kaip tik parvažiavo [mergina], tai jis ir àtsekė ją Db. Aš bijojau ten eit, kad neatsèktų tas velnias (ps.) Trgn.
| prk.: O tas žinojo, kad jau smertis iš paskos àtseka Sdr.
| refl.: Atsi̇̀sekė klebono gaspadorius ir klausia žmogelio LTR(Šlv).
ǁ ateiti kieno pėdsakais: Sekt, sekt, i atàsekė net namo [vagį] Klt.
| refl.: Atsi̇̀sekiau aš pas tavę, t. y. radau tavę J. Atsi̇̀sekė į numus iš paskos i rado [vagį] su toms paltėms Krš.
2. tr., intr. atrasti, einant kieno pėdsakais, vadovaujantis kokiais požymiais: Zuikį pėdomis (ant pėdų, pagal pėdas) atsèkti KI158. Paskum vėžėm jie sekė, sekė ir àtsekė Srd. Nėkaip negalėjau atsèkti, kur tas avis nuvarė Slnt. Kapitonas iš pat pakrantės atsekė takeliu nedidelę lūšną rš. Skalikai tavo pėdas niekai[p] neatsèks Jrk34. Ka slepi, reik paslėpt teip, ka bele kas neatsektų Vdžg. Tik po metų atsekė Vdk. Simanai, ar apkurtai? Visur nuieškojau, vos atsekiau, – kalbėjo priilsusi LzP.
| refl. tr. Rdn: Atsisèkt vagį ne bet kam atseina Lkm.
3. tr., intr. K, Žg atminti, atpažinti (kelią, vietą, kur anksčiau būta): Aš kartą kur važiavęs paskui kelią atsenkù, neklystu Plt. Teip gerai žinojau tą vietą, ali dabar jau negaliu atsèkti Trg. Po Klaipėdą nieko nebatsenkù Sg. Eina vis užlauždama šakas, kad galėtų atsekti numie grįžti Plng. Aš jau visai neàtseku to kiemo (kaimo) apžėlimo Smln. Jis seniai čia vaikščiojo, tai neatsèks namų mūsų naktį Jrb. Gandrai, blezdingos atseñka savo lizdus Šv. Šuo nebatseñka numų Ms. Paklydęs kelį negal atsèkti J. Ar vienas atseksi kelią? J.Jabl. Buvęs, o nebatseñkąs taką Krš. Šiandien aš tus visus kelius atsèkčio, ka jau būtų reikalas Vž. Atseku kelią B, R. Kelią atsekti MŽ218, N. Nu gaidžio ar šunies balso numus savo tegalėjo atsekti S.Dauk. Dienos vidu sugrįžęs, atsekė vietą MitIII115(M.Valanč). Taip jis dar vis tolyn kaip vilkte nusivilko, kad butą atsektų Ns1854,1. Tamsi naktis, tolims kels, nebatsèksit kelio JD1564. Sveteliai, sveteliai, vėlus vakaras, ar atseksit kelią? (d.) J.Jabl. Teip tolie žadėta, teip tolie nuduota, argi ana pargrįžtum, matušelę atsektum? D6.
| refl. tr., intr. K: Atsi̇̀seka [vaikai] senas vietas greitai Rdn. Jeigu paklysti, išsiversk pirštines ir drabužius, tai vėl atsiseksi LTR(Klp).
4. tr., intr. Šlu, Vkš nustatyti, išaiškinti, suvokti, suprasti, susigaudyti: Aš neàtsekiau, katra mano krūva [šakų] Erž. Rėžiais buvom, dar i dabar rėžius gal atsèkti Krš. Dar langą matau ir medį ant oro atseku, bet po kojom tako nebematau Pžrl. Negalim atsèkt, kas in ką priguli Dv. Tai savo protu negali atsekti N. Nėsa ir linksmybės gimtinė yra atsekama; jos kilmė gerai pažįstama Vd. Neatseku tą balsą (nemoku tos melodijos) MŽ535. Negal to razumas mūsų atsekti, koki tai yra … gėrybė SE125.
| refl.: Kaip tamsta atsiseki tą žodį sakyt? Pš. Tik supilami ten aukšti kaupai, kad žmonės ir po šimtmečių atsisektų, jos čia maro kapai buvę I.Simon. Kur (kokiame dalyke) atsisèkti KII102. Toj girioj negalėjau atsisèkti K.
5. intr. būti panašiam: Sūnus atsẽkęs į tėvą Mrj.
6. tr. atrinkti pagal tai, kaip buvo sutvarkyta, sudėta: Atsargiai, žiūrėk, kad juos (siūlus) gražiai imtai ir atsektái Lš.
7. intr. įspėti, atspėti, numatyti: Negali atsèkt, negali atmyt, kap kur kada bus Lp. Žiūrėk, kap àtsekėm, ką bus lietaus! Srj. Kalendoriai nieko o nieko neatseñka [oro]! Db.
8. intr. sugrįžti: O danguose linksmybė per vierą ataseks KN233.
| refl.: Aš vėl atsisenku ir niekados nuo tavęs neatsiskirsu brš.
9. tr. įvykdyti: Anys nusistebėjo … Dievą savo žodį atsekusį, sūnų savo svietui siuntusį BPI101.
10. refl. turėti sėkmę, sektis: Man labai gerai atsi̇̀sekė šitas arklys pirkt Ds.
◊ siū́lo gãlą atsèkti išaiškinti: Atsèks siū́lo gãlą (suras nusikaltimo pradžią) Skr.
1 ×dasèkti, dàseka, dàsekė (hibr.)
1. tr. RtŽ ieškant, sekant surasti, susekti: Dàsekė vaikus vagiant obuolius Klt.
2. tr., intr. I nustatyti, išaiškinti, sužinoti, susekti, suvokti: Aš to nedasekiau, kodėl manęs nemušai Sln. Ne vienas apei pradžią cigonų didžias kningas prirašė, tečiaus jų tėvynės kaip reikiant nedasekė M.Valanč.
1 įsèkti, į̇̃seka, į̇̃sekė
1. intr. Š sekant, iš paskos įeiti: Kad ir išbėga kiaulės, tai parodai viedrą, ir vėl įseka gurban Ds. Berniokas tylėdamas įsekė paskui savo poną J.Balč.
^ Sek paskui bitę – medun įseksi, o paskui vabalą – mėšlan LTR(Ds). Sek paskui aklą – įseksi į balą LTR(Šll).
2. refl. nusisekti, pavykti: Tai Levu[i] neinsi̇̀sekė [žmona gaut] Lp.
1 išsèkti, i̇̀šseka, i̇̀šsekė tr., intr. sekant, iš paskos išeiti: Šuo i̇̀šsekė paskui jį ir nebeparbėga J. Šuo išsekė mane laukan J.Jabl(Rk). Žentas išsekė iš paskos J.Paukš. Vieną kartą kupčius išjojo atsiimt piningų, ir pask jį i̇̀šsekė jo viernas šuva BM143(Pkr).
1 nusèkti, nùseka, nùsekė; N
1. intr. iš paskos nueiti: Šuva paskum nùsekė Ėr. Ančiukė nuplaukė visai į kitą kraštą prūdo, paskui ją ir karalius nusekė BsPIII30.
2. tr., intr. SD279, Sut ieškant nueiti kieno pėdomis: Jis nùsekė vagį kaip kamuolį po siūlu J. Jis su savo sūnumis sekė vagį pėdomis ir nusekė iki vieškelio, o toliau ir nebegalėjo A.Vien. Jisai turėsiąs nusekti tuo keliu rš.
| refl.: Nusi̇̀sekė pėdoms ir atėmė vogtą karvę Šts.
3. tr. nulydėti žvilgsniu nutolstantį: Ji nusekė akimis tą žmogų J.Dov.
4. tr. SD333 sekant išaiškinti, išsiaiškinti: Randu, nuseku SD440. Nenusekamas, nenutiktinas SD182. Prispirs sūdžia iž pačių daiktų, iž kurių piga bus kaltą nusekt SPI27.
5. intr. remtis kuo, laikytis ko: Tik per daug toli nenusek šituo jo kalbos pavyzdžiu J.Jabl.
6. intr. atsigimti, paeiti: Į ką tie vaikai nùsekė – tokie nedori Ėr. Ir nusek tu man taip: Jonas – gūdnas tėvas Kp. Jis tėvu nùsekė: vis susiraukęs, piktas Trgn. Mano vaikai po tėvu nusẽkę Trgn. Vienas sūnus nusẽkęs į mane Ul. Sekęs tėvu ir nusẽkęs Ds.
| refl.: Nusisekęs vaikas į motiną Srv. Šių laikų vaikai ne į tėvus nusisekę J.Avyž.
7. tr. numanyti, nutuokti, suprasti: Nieko nenùseka darbo Jrb. Ans nuseka darbą ir padirba nūsaikiai J. Ir nenusekami keliai jo SPI210.
8. intr. būti sėkmingam, pavykti: Nenusekęs šio žodžio aiškinimas LTI231.
| refl.: Nenusi̇̀sekė šiuokart duona iškept Ds. Ragaišis tavo šiandien labai išpleręs, nenusi̇̀sekė jau tau Paį. Būtų buvę blogai, jei nebūtų tau nusisekę teip išsimeluoti Vv. Ėjo iš visų kraštų jaunikiai, bet nė vienam nenusisekė sušnekėt BsPIII56. Meniniu atžvilgiu tai labiausiai nusisekusi trilogijos dalis rš. Perstatymas arba atlošimas nusisekė gana gerai prš.
1 pasèkti, pàseka, pàsekė
1. tr., intr. BB1Moz14,5, Q514, CII1161, H, R263, Sut, N nueiti iš paskos: Paskui vežamus suimtuosius pasekė didokas žmonių būrys rš. Nesek – aš tau paseksiu! (graso vaiką nuo sekimo) Ėr. Pàsekė paskui ją kačiokas Klt. Paršiokai gal ką nors pàsekė, kad teip tol[i] nulėkę Lel. Jiedu išjojo, ir tie šunes pasekė paskui (ps.) Brt. Ir daug moterų, kurios jį iš Galileos buvo pasekusios, regėjo vis tatai BPI392. Daug žmonių pasekė jį pėsti CII102.
| Jie gėrė iš uolos dvasiškos, kuri pasekė VlnE32.
| prk.: Gerybė ir susimilimas tavo paseks mane visosu dienosu Mž534. Nemesk mus nuog meilės tavo, jeng neseks mus pikta alga, kuri pasek žmonių mokslą Mž335. Man mieliaus tykoje dirbti nekaip linksmybes pasekti KII32.
ǁ paklysti, išsekus, išėjus iš paskos: Ar nematėt pasẽkusio šunio? Sdk.
ǁ paskiau gyventi: Trumpai valdžius pasekantiems jį įpėdiniams rš.
2. tr., intr. suspėti eiti iš paskos: Jau auklėtoja nepàseka paskui tuos vaikus Smln. Aš jį negaliu pasèkti K. Slūgos led galėjo paskui ją pasekti srš.
3. tr., intr. MT11 būti, įvykti, eiti tuojau po ko nors: Po giedros paseks audra Db. Žiemą pàseka pavasaris KI98.
| refl.: Ir ant to naudingo dieviško gailesčio pasiseka atleidimas griekų brš.
4. tr., intr. kiek stebėti judantį daiktą: Ji visai nepasekė to, kas dedasi bažnyčioj I.Simon. Petras, pasekęs Skrodskio žvilgsniu, taip pat pamatė Katrytę ir viską suprato V.Myk-Put.
5. tr. kurį laiką stebėti (ppr. slapta) kieno veikimą, norint ką išsiaiškinti: Reiks tą vištą pasèkti, kur jin deda Pc. Pasèk, kur eis višta dėt Ds. Princas išbėgęs paliepė jos vežimą sulaikyt arba nors pasèkt ir dabot, iš kur ėsanti Jrk79.
6. tr. ieškant paeiti kieno pėdsakais: Pasekęs kiškį ar paukštį, mano palieptas jis sustodavo ir kantriai laukdavo Blv.
7. tr. surasti, einant kieno pėdsakais: Kur žirgų bėgta, tę rasa krėsta – seku pàseku uošvelio dvarą (d.) Dv. Šuo paseñka pėdas Als.
8. tr. atrasti, atpažinti, suvokti ėjimo kryptį: Arklys sekte pasenka namus, t. y. pareit J. Kaži ar aš pasèksiu kelį į numus? Trg. I kaip čia daba pàsekėt? Nmk. Jei pasèksi, eik tuo takiuku Jdr. A pasèksi tą takiuką į Girdiškę? Grd. Nebepàseku, kur yra vaistinė Kv. Žuvimis galėjo misti, o kelio nesant – upe ar upaliu numus savo pasekti S.Dauk.
ǁ pasaugoti: Ten tą ribą pasèk tiktai Grg.
9. tr. suprasti, suvokti, susigaudyti, atsiminti: Aš tų metų nepasenkù (neapskaičiuoju, neatsimenu) Šts. Aš nepasenkù kalnus eiti nė su būriu Gršl. Kas paseñka tas mašinas, galia nuvažiuoti Erž. Parašykiat, kaip gerti vaistus, o tai aš nepasèksu Kv. Seniai dainavau tą dainą, kaži ar jau paseksiu padainuoti Trg. Ans natą pasenka, o balso netura Šts. Balsą (melodiją) nepasèkti KII345. Aš nepàseku tų dainų Prk. Vieną raidę recepto pàseka (perskaito), kitas atspė[ja] Pvn.
10. tr., intr. padaryti, pasielgti panašiai kaip kitas: Čia ne lenkai, o lietuviai, lenkais pasẽkę PnmA. Bet krikščionis riteris tik mūšy turi liūtu pasekti, o su nugalėtais priešais turi elgtis kaip avinėlis V.Krėv. Ir senė Stašienė, pasekdama seniu, ėmė tarškėti tą patį V.Myk-Put. Karaliaus darbą netrukus visa karalystė pasekė S.Stan. Išmintingiausi jų pradėjo, ir kiti jiems pasekė K.Donel1. Idant, kas tau malonu yra, visa širdimi pažintų ir pažinę visa stiprybe pasektų Mž311. Ir kur yra, kuris jumus iškadytų, jei jūs gerybe pasekat? VlnE91.
^ Blogas pavyzdys lengvai pasekamas KrvP(Vlkv).
11. tr., intr. Sb, Aln, Krs paveldėti kokią ypatybę, atsigimti: Jis buvo savo tėvu pasekęs J.Jabl. Sūnus pasekęs visą lytį tėvo, t. y. toks yra visame kaip tėvas buvo J. Pasẽko vaikas po tėvi Arm. Senelius daugiausia pàseka vaikai Slm. Ėgu mamą būt pasẽkęs, būt šimtą metų išgyvenęs Mžš. Bjaurumėlis to vaiko: į ką jis bus pasekęs? Grž. Mūs mamytė buvo gabi, mes jau nepàsekėm Ad. Anas močią pasẽkęs Sv. Vaikai pàseka pagal tėvus Lkč. Vaikai paseka gimdytojų silpnybes Blv. Šitas žąsiokas pàsekė po žąsia Šš.
| refl.: Tėvas gėrė, o vaikai nepasi̇̀sekė: nė vienas negera Krš. Kūdikis ne taip į tėvus, kaip į kūmus pasi̇̀seka Skr.
12. tr., intr. KI74 būti panašiam, panašiai vykti: Jei žiema vasara pasèks, sustipsma Krš. Vasara žiemą pasẽkusi Grš. Kad paseks vasara po žiemai, tai bus gera Arm. Jei vasara pasèktų žiemą, tai par pačią rugiapjūtę būtų liūtys Jrb. Kap aš sakiau, tap ir pàsekė Dkš.
13. tr. nustatyti, išaiškinti, stebint eigą: Beveik vienaamžė su Kazimiero bažnyčia yra Seinų katedra, kurioje galima pasekti perėjimą nuo renesanso prie baroko rš. Naujųjų [K. Būgos] laiškų dėka galima pasekti beveik visą žodyno rašymo eigą KlbXIV163.
14. tr. imti vadovautis, laikytis: Apaštolų mokslą paseka ir tą išpažįsta MT(PraefatioXXIII).
15. tr. papasakoti: Pasèk man pasaką, mamute Snt. Aš tau paseksiù vieną sekmę Dv. Pasèkt tau „Balti veršeliai“? Tvr.
16. intr. turėti laimę, pavykti: Tik kad jau jis pasèktų (kad jam pasisektų)! Kč.
| refl. impers. H179, K, J, M: Tavo darbas nepasisèks Jrk28. Kaip pasi̇̀seka mokykla: kitas greit išeina, o kitas negalia pabaigt Erž. Bet šį kartą kelionė nepasisekė K.Bor. Ar nepasiseks netolimoje ateityje išleisti mums toksai žurnalas? K.Būg. Jam pasi̇̀sekė sudabot, kas vagia LKT198(Vv). Karalienei pasisekė nuog mirties drauge su kūdikiais išsisuktie LTI19(Bs). Kaip ją rasti, jei pasisektų pasprukti iš čia? rš. Alus pasisekęs – tvirtas ir gardus Žem. Jeigu sustinka bobą su dykais viedrais, kelionė nepasiseks, jeigu su pilnais – pasiseks LTR(Slk). Kad tau pasisèktųs KBI11. Jam pasisenka kraują apstabdyti TP1881,43. Jam pasiseka R180. Gerai pasiseka jam N. Darbas man pasiseka KBI46. Kitą kartą nepasi̇̀seka duona – išeina blogesnė Pg. Ciecoriaus tas širdingiausias velijimas ėsąs, idant … kongresui pasisektųs LC1878,25. Garbink tėvą ir motiną savo, kad tau gerai pasisektųs ir ilgai patektumbei ant žemės brš.
^ Pasi̇̀sekė kap aklai vištai grūdas LKT210(Dkš). Devynis kartus pasiseks, dešimtą – kliūsi KrvP(Erž).
◊ (kieno) pėdõm (pė́das) pasèkti
1. būti tokiam pat, atsigimti: Pasẽkusi motinos pė́das, pasiutusi Krš.
2. panašiai daryti, elgtis: Kuris iš jų paseks mano pėdom? rš.
1 parsèkti, par̃seka, par̃sekė intr.
1. pareiti, parvykti iš paskos, pridurmais: Parėjau namo, ir šuniukas par̃sekė Snt. Visi gyvuliai paskui juos parsekę LTR(Sln). Vilkų par̃sekta ir paršas nunešta Zp. I obelikė, i vynas par̃sekė pasku mergikės (ps.) LKT158(Šln). O ji, jo prašydama, kad atiduotų, parsekė paskui jį į tą grintelę BsMtI20.
2. pareiti pagal pėdsakus: Pėdais pėdais šuva ir par̃sekė namo Ėr.
| refl.: Parsi̇̀sekė šuo pėdoms Grdm. Parsi̇̀seka pėdums i namo pareina Vdk.
1 pérsekti tr.
1. išpasakoti: Sekmės visos pérsektos Dv.
2. persekioti: Persekiau bažnyčią Dievo VlnE102.
1 prasèkti, pràseka, pràsekė tr. pražiopsoti: Jis pràsekė gyvenimą (nieko nepasiekė) Dglš.
1 prisèkti, pri̇̀seka, pri̇̀sekė; N
1. tr., intr. Trgn sekant iš paskos, prieiti: Milžinas velnį sekė ir prisekė urvą, į kurį velnias įlindo LTR(Tt). Jis sekė sekė ir pri̇̀sekė prie urvo Lnkv. Ė paskui juos (šunis) prisekė ir medžiotojai BsPII239.
^ Siūlas kamuolio galą priseks Sln.
ǁ intr. imti paskui eiti: Važiuoja į miestą dėdis, ir prisekė šuo Stak.
2. tr. R ieškant, sekant pėdsakais, surasti: Seku, seku, benoriu prisèkti aš jįjį J. Ar pri̇̀sekėt vakar vagį su šunim? Kair. Pri̇̀sekė, kas pavogė mėsą Lnkv. Aš gi vagį pėdais pri̇̀sekiau Ds.
| refl. tr.: Prisisekiau savo daiktus, vagį pėdomis J. Prisiseko, kas pavogė karvę Šts.
3. tr. Gsč išaiškinti, slapta sekant: Buvo prisekę aną už piningų dirbimą Dr.
4. tr. sulaukti: Amžiaus galą prisekiau – dar buvau to negirdėjusi, kad vidurvasarį vanduo užšaltų J.
5. tr. įrodyti: Neprisekamas SD175.
prisektinai̇̃ adv.: Prisektinai parodžiu, priseku ką kame SD45.
6. tr. pajausti, suvokti, pagauti: Mas visos turiam prisèkt natą Lnkv. Nepamatomas, nepajaučiamas, neprisekamas, nesusekamas SD174.
7. intr. pripasakoti: Kas gi būtų mums pridainavę tiek tūkstančių dainų, prisekę tiek pasakų Vaižg.
1 susèkti, sùseka, sùsekė; N
1. tr. Rdš sekant surasti: Sùsekė vagių lizdą Grž. Šuva, įstatytas į pėdą, susekė kiškį, t. y. atrado J. Susek šitą vištą, kur ji deda kiaušinius Vrn. Į vieną, į kitą vietą karves ves, ale laumės jąsias susèkdavo Vlkš. Šuva suseka pėdomis savo poną už kelių valandų Blv. Jei vyčiai nesuseks, badu žus girioje žvėrių sudraskytas V.Krėv. Tas šuo geras pėdsakis, t. y. suseka pėdas žvėrio J.
^ Su siūlu kamuolį greit suseksi Mrk. Suseks siūlas kamuolį Kos92. Suseksim (susèkti Sch111, suseksi M) siūlų kamuolį B515, PrLXVII20.
2. tr. kurį laiką stebėjus, sekus, išaiškinti, nustatyti: Visuomenės raidos dėsniams susekti reikalingas metodas rš. Aš neabejoju, kad žandarai susekė jį platinant valdžios draudžiamus raštus V.Myk-Put. Sąmokslas buvo susektas, ir jo vadai nubausti mirtimi rš. Susẽko ir gerai nupliekino už vaginėjimą Šts. Kraipės (slapstėsi), ka nesusèktų Bt. Sùsekiau tavo darbelius – nepaslėpsi Jrb. Kad ant to žmogus sėdžia, tai jis turia tikrą teisybę susèkt Vdk. Šito žvėrelio vardo kilmė dar tebėra nesusekta K.Būg. Kalnuose iš tiesų sunku susekti, iš kur balsas eina, nes aidas gali suklaidinti ir patį žmogų Blv.
3. tr. atrasti, atpažinti (vietą, kurioje būta, ėjimo kryptį, kelią): Iš čia aš jūsų to namo nesusèkčiau Skr. O mes patys prieblandose skęstame, vos apgraiboms taką susekdami Pt.
4. tr., intr. SD174, Sut suvokti, suprasti, susigaudyti, susiorientuoti: Jis vis dar nesuseka, kaip gyventi Skr. Iš pradžių ji nieko nesùsekė, o kai pas mus pabuvo kiek, pasitaisė i pradėjo viską susèkt Šmk. Galėjo ir apsirikt: žmogus jau senas, nelabai suseñka Vdžg. Aš savo gyvenimo nėkaip nebsusenkù išpasakoti Ms. Kaži, ar aš čia suseksiu, kaip gerti vaistus Kv. Senas, visko jau jis nebsùseka Grd. Nebsùseku skaitliaus [metų], žinau, ka devintą dešimtį bengu Krš. Aš nebsusenku visų [dainos] punktų, posmų Šts. Turės balsą susèkti (prisiderinti prie ritmo), kad galėtų spragilais kulti Trg. Žodis susenkamas, gal susekti, t. y. daeiti J. Metus amžiaus savo suseka M.Valanč. Jeigu dienų nesusenki̇̀, greit mirsi Kln.
^ Greičiaus apjaksi, neg Dievo darbus suseksi M.
5. tr. papasakoti, pasekti: Susèksim kokią pasaką Krn. Pie penkias sùsekėm [sakmes] LKKIX218(Dv). Ir sùsekėm kokią sekmaitę Lz.

1 výti, vẽja (vi̇̀ja OGLII377, LD338(Zt), GrvT83; SD137, vỹna), vi̇̀jo KBII162, K, Rtr, K.Būg, NdŽ, FrnW
1. tr. Q282, SD1128, SD63, R, MŽ, Sut, S.Stan, M, ŠT42, Slnt versti eiti, bėgti kuria nors linkme, ginti, varyti: In raistą výt kur tuos bjaurybes Brb. Žąsinas gaudo vaikus, vẽja į triobą Vdk. Užtenka jom lest, vẽjam dabar laukan LKKXI136. Liepė jau didžiausiai duktelei výt ožį, kad gadnai priganytų (ps.) Grv. Kol išgeni [kiaules], o kai vėl atalekia debesį pamatę, kai antruokart reikia výt, tai tada koronė didžiausia Plvn. Par mišką, sako, arklius výk Žl. Sartoji kumelinga – negali̇̀ vyt smarkiai, tegu iš palengvo lapsi Gs. Veji̇̀ arklį risčios, tai vienas žmogus gali̇̀ kult Č. Įveda arklį [molio duobėn], te arklį aplink suka suka, vẽja vẽja, tai arklys išmina šitą molį Kp. Šakos plėšė rūbus raitelio, bet tasai nieko nejautė, tik vijo žirgą V.Krėv.
| prk.: Plentu veja motociklą prie didžiosios kalvos… J.Ap.
| refl. tr.: Atsiskyriau karves i vejúos namo Klt.
2. tr. versti palikti esamą vietą, versti pasišalinti: Mane mergos výdavo, sakydavo, eik, ko tu čia lendi, piemene! Grš. Vẽja močia do bernus, do nekokia merga (duktė) Klt. Veitè (vykite) jį namo, kolei nevėlu Dglš. Naktį jis tą vaiką vi̇̀jo iš namų, a ma[n] labai gailėjo Jrb. Norėjo mušt ir výt iš namų, bet nė mušė, nė vi̇̀jo Krs. Ana mušas ir vẽja iš pirkios [anytą] Nmč. Kai vi̇̀jo, tai visi į miestus ėjo kai pakaustyti Jrb. Nevejami̇̀, nestumiami išvažiuosim Pv. Mama apipiktė, kad vỹs [marčią] su vėjais Jd. Výk tokį (girtuoklį) vyrą, nuodėmės nebus Drsk. Negi výsi iš kiemo dėl lašo vandens Vlkv. Ji jį iš akių vẽja Prn. Nuo kelio výdavo, kad karvių nerišt[ų] Klt. Baltais drobiniais apsivilkęs [ponas] výdavo moteris, neleisdavo par ežią páreit Rd. Výt jos, rupūžės (katės), laukan! Slm. Výt žalčius, ka durų nesurast[ų] Brb. Neduoda ir tų vartų, vẽja, muša, duoda, karas eina, nu ir ben mėnesį jie čia pakariauna ir prapuola [starkai] Č. Kur didelė šeima, tai vẽja busilą vaikai: „Mum jau ir tep gana, dar nešiosi!“ Alv. Pakeliu galvą, kad gyvuliai avižosa, turėjau ilgą botagą, kap ėmiau aš juos výt Lzd. Šitą kumelį vi̇̀jo su kočėlu iš gryčios LKT303(And). Skregždutės tiek juos vẽja, būrys didžiausias Bsg. Bobutė paėmė baslį ir pradėjo vyt ožkelę iš namų DvP34. Tėvas sirgdamas vis vi̇̀jo gegužę, kad nekukuot, ažna vis tep mirė Vlk. Pro langą jau mažai ką įžiūri, o ir motina veja – peršalsi J.Marcin. Jis nuolat tupinėja apie mašiną ir iš tolo veja Marių šalin, kad neįbrėžtų V.Bub. Geras piemuo, regėdams avelę paklydusią, vargstančią, albo vilko gainiojamą ir smerčiop vejamą, aną užsistoja, kačei turėtų galvą savo pridėti BPII63.
| prk.: Kunigas iš žygio negrįžta, o moterų ašaros iš namų veja V.Krėv. Vyk toliausiai nuo savęs tokias mintis, jos gelia kaip sparvos S.Zob. Klausykite mane jūs, kurie teisybę vejate CII104. Lietuvių kalba Prūsuose buvo skubiai vejama ne tik iš mokyklos, bet ir iš bažnyčios A.Sm.
^ Veja kap šunį iš veseilios LTR(Klvr). Durną ir iš bažnyčios veja Vb. Kas pagirių prašo, tą veji̇̀ laukan Dt.
3. tr. versti, raginti dirbti, spausti prie darbo: Lekia pati i tą senį vẽja: sako, dvyleka tūkstančių turi pasidėję Mžš. Mañ' niekas nevi̇̀jo, ale vis nenorėjau nuo kitų palikt [dirbdama] Svn. Leki výt, kam atsisėdo Sml. Nuo patamsėlės kaip pradeda výt [samdinį], tai ir veja lig vidūnakčio Slm. Iž valios skubykis, kas vẽja Drsk.
4. tr. D.Pošk, S.Dauk, ŠT333 iš paskos bėgant ar važiuojant stengtis priartėti ar pagauti: Výdamas gaidį, sučiupau už uodegos ir išpešiau kelias plūksnas Skrb. Vi̇̀jo šuoj per upę ir govė ligą Drsk. Arklį vi̇̀jo [moteris] papieviu, nugriuvo ir nugriuvo, nueina – nebegyva Ant. Bėgu i daboju vis atsisukdama, ar nèveja kas Klt. Vilką vejù, o vilkas kai nue[jo] i nue[jo] su avele Klt. Kai výta višta vanago, net lig raistui Klt. Anys ažmietijo (pastebėjo), kad ižbėgo, kad nėr jos, tai tada výt ją keliais Mlk. Kamgi valgai teip skubydamas – a taũ kas vẽja? Mžš. Bijo šuva [šernų], nevi̇̀jo Žln. Vi̇̀jo vanagas žvirblį ir pataikė langan Žl. Aš bėgt, jis manę výt Jrk92. Pasiemam viedrą su vandeniu, vanta ir vẽjam spiečių Všk. Vaikai pasiėmė šunį, nubėgom ir výt stirnelę Ant. Bet atsisukęs pamato žalčius jį bèvejant ir arkliui an kulnų puolant Jrk117. Vysu tą senuką, rasi jis ir man pateps akį BsPIV11(Brt). Ei kelkiat kelkiat, muno sūneliai, vykiat vykiat seselę D95. Vai sėsiu žirgelin, gudo žmones vysiu KrvD9. Jote prijosi, vyte privysi, tik Dievas žino, a besugrįši (d.) Ul. Jos vijo jįjį iki jo vartų FrnS135. Atminkite, kaipo mūsų tėvai mariosu Raudonosu išgelbėti yra, kada anus (viršuje juos) faraonas didžiu kariu vijo BB1Mak4,9. Ir kaip jūs pajusit juos nusiminusius ir bėgančius, tada vykiat juos drąsiai BBJdt14,5.
| prk.: Mane į risčią vẽja ir gyvuliai, ir valgis (reikia viską skubėti padaryti) Snt. Viena mislis vijo kitą, paveikslas vienas kilo paskui kitą V.Piet. Mintys, vaizdai, prisiminimų nuotrupos vijo vienas kitą J.Mik. Vienas netikėtumas veja antrą Pt. Putotomis keteromis bangos veja viena kitą ir su dusliu trenksmu griūva į krantą J.Mik. Šitoj pakrantėj sustojau šįryt auštant, audros vejamas rš.
^ Lekia kap vẽjamas, tai kur jis ras grybų – reikia po tykiai eit Pv. Užbėga kai kieno nots vejami̇̀ (vaikai retai teaplanko) Trg. Ot kad uždusęs, kaip velnią vijęs LTR(Kz). Tai važiuoja, kaip bites vẽja Dbk. Koks par jus gyvenimas – kaip šuva ant medžio katiną vija Zr. Kiba jį šunes vẽja (verčia skubėti) Mrc. Nevyk mažą, pamesi didelį LTR. Gera výt, kad lekia Ėr. Vyk, kad bėga J.Jabl. Gera baidyti, kad yra kam vyti KrvP(Ut). Vyk – nepavyk (neprivyk LTsV257), mušk – neužmušk M.Katk. Jei veja, tai bėk, jei muša, tai rėk LTR. Jei iš lengvo vysi, veikiaus prinoksi M. Pondieve, padėk ir bėgančiam, ir vejančiam LTsV269(Jnš). Vagiui (Bėgančiam Šl) vienas kelias, vejančiam daug LTR(Vlkv). Vilką vijus, nors uodega atiteko Sln, PPr439. Šunį vijus, nors uodega teks Grk. Septyni vilkai vieną bitę veja Prng. Du kiškiu vysi – nė vieno nepagausi LTR(Krn). Nevyk dviejų kiškių iš karto – nepagausi nė vieno LTR(Srd). Nebėr kada nė atsikvėpt, darbas darbą vẽja Slm. Vaikai, gyvulėliai, gryčia – darbelis darbelį vẽja Mžš. Nusibodo maišyt cukrų [bitėms], viedras viedrą vẽja Ėr. Rudenį labai brangūs paršai buvo: kupčius kupčių vi̇̀jo Mrc. Tu ir rūkai nebežmoniškai: popierosas popierosą vẽja Mžš. Bėda bėdą veja (RD213, N, Tlž), ale gyvent možna LKKXII119(Grv). Bėda bėdą veja, trečia kaklą laužia LTR(Grv). Bėda bėdą vẽja, vargas vargą spiria A.Baran. Vargas vargą veja, kylis kylį varo I.Simon. Žolė vešėjo, tikra grietine plaukė, per tai ir muštokės nebespėjo džiovinti Juza: sviestas vijo sviestą J.Balt. Aplink stalą dubenys tuštėjo ir žodis vijo žodį A.Vaičiul. Riekė riekę vẽja (daug valgo) Mžš. Malkas kąsnį veja (užkandus norisi gerti) prš. Ot verkia, ašara ašarą veja LTR(Grk). Nevyk metus, patys praeis LTR(Zp). Ratas ratą vẽja, kad pavytų, tai prarytų OG283. Ratas tekinį vi̇̀jo, o niekad nepavijo JD1421. Du bėga, du veja (ratai) PrLXVII35, Lnkv. Brolis brolį veja – niekad nepaveja Šr. Du bėga, du vẽja, niekad nepaveja Dl. Du bėga, du vẽja, šeši šimtai švilpia (arklys) JT359. Du lekia, du vẽja, keturi tataluoja Krs. Du bėga, du veja, vienas kelią rodo (vežimas su arkliu) LTR(Antz). Vienas bėga, vienas veja (dviratis) LTR. Brolio žirgas nepavejamas (vėjas) Užp.
| refl. tr., intr. LL21,23: Aš bėgt, anas výties Aps. Výties výties čigonus – i pasvijau Dglš. Paskui ją ant arklio vẽjas Lt. Verčiau palaukt [mašinos], nei výtis Pv. Ans muni vẽjas, vẽja Slnt. Vi̇̀jos net su mašinele vagis Klt. Anas bėgt, šunes výties Rš. Tas vaikas bėga, o šuniokas vẽjas Svn. Veji̇́estie vė ką greičiau! Ad. Výdavos tie kurkinai vaikus Erž. Gaidys vẽjasi kap šuva žmogų – gali ir akis iškapot Ign. Kad nebėgtai, i nesvýtų Eiš. Vienam padavė – kitas atimt vẽjas Rz. Kiškis išbėgo, anas vijõs vijõs i nedavijo Lz. Iš krūmo išlenda kokis žmogus: aš bėgt, jis výtis Eiš. Ji (gyvatė) mane výtis, suktis Kb. Anie (vilkai) nu kelio pasitraukė, paskuo davai výtiese Krž. Tas nuo to mėšlo vežimo nulipęs valiai výtis Kbr. Vijaũs [chuliganą], [tas] už kampo pasisukė ir pabėgo Ul. Per daržais miškan kūriau, skrebai vẽjas, šaudo Slk. Jei numirėlį lydint kas nors palikęs greitai vejasi, tai iš to kaimo mirs dar žmogus LTR(Nj). Su skrynele po pažastimi nėrė per kiemą uždusęs, tartum kas vytųsi J.Paukš. Ir pirmieji gyventojai, pasirodę Lietuvoje, buvo laimikį besiveją medžiotojai rš. Eigiptiečiai, besivydami išėjusių pėdomis, juos užklupo stovyklose ant jūros kranto Skv2Moz14,9.
| prk.: Rudenį keitė žiema, jos purvinais pėdsakais vijosi pavasaris rš. Ką gi tau kenkė, kad vijausi laimę ir su kova tik pasiekdavau viską? V.Kudir. Ir vijausi laimę, bėgdamas užuolanka, ir maniau – užbėgsiu laimei už akių J.Aist. Tavo paveikslas visados paskui manę lyg šešėlis vejasi Vrp1889,132. Paskui – dienos vejasi dienas, o bažnytkaimio berniokai vejasi botagus: skubiai artėja laikas, kada reikės išeiti paskui gyvulius į lauką rš. Nespėjom išmūryt eilią akmenų, ir vanduo vẽjas (kasant šulinį) Alz. Edmundas, mano sūnus, nesi̇̀veja paskui butelį Aln.
^ Uždusau kai varlę vi̇̀jus Šln. Výkis kaip ratas ratą, vis tiek nepavysi Dbk. Visi laimę vẽjas, ne visi prisiveja Ps. Ko taip įsistrošijęs, a zuikys vijos? LTR(Vdk). Vargas žmogų visur vẽjasi Mrj. Ažvis oršiau laukt ir výties Lz. Sako, trys daiktai negeri: nėr blogiau laukt, výties ir prašyt Dsn. Seni žmonės sako: nereikia lėkt, bo ugnelė vẽjas (bėgsi nuo gaisro – gali ir paties namas sudegti) Kpr. Subinė paskui vẽjas Žlp. Bepigu nesivyti, kad bėga KrvP(Lzd). Nesivyk dviejų: nei vieno nepagausi NžR. Sugauk valandą, kap ateina, o nesivyk, kap išeina LTR(Vlk). Du bėga, du vẽjas, vienas kelią rodo (vežimas) Sk. Du pirma bėga, o du paskun vi̇̀jasi ir niekap nedavija (ratai) Lz. Keturios žuvys viena kitą vejas, ale niekada nepasiveja (malūno sparnai) LTR(Grk).
ǁ refl. smarkiai plakti (apie širdį): Širdis vẽjas, tokia negeruma Rud.
ǁ refl. tr. lygintis kuo: Vẽjas [ūgiu] šitos mergaites mažoja Dkšt. Visi jau mane vẽjas, ė aš dar vis tąsaus Tvr.
5. tr. prk. sekti kuo, remtis, laikytis: Jis veja madas Rm. Į puikybę pasikeltie vieną valandėlę, tuštybes vytie, troškavimus lobių sektie Tat. Savo senelių paprotį vijo Lnkv.
| refl. tr., intr.: Kita (merga) vẽjas paskui madą ir saũ gadina Grv. Mada reikia sekti, bet ne vytis ją rš.
6. tr. prk. stengtis įgyti, siekti gauti: Ana rublį vẽja, žiūri kur uždirbt Aln. Turtus vẽja vẽja visą amžių ana Klt. Ne manas daiktas duot jumus [karūnas], bet tiemus, kurie vẽja ir išžaidžia DP485.
| refl.: Seniau vis ažu žemės výdavos, pinigelius sukrovinėdavo Pst. Dabar visi pinigų vẽjasi Al.
| Mergelė vẽjas tekėt del savo bernužėlio Rod.
7. intr. impers. nešioti sniegą, pustyti: Kap sniegti ir vẽja, tai pusnys Pls.
◊ Diẽvo nevýk į mẽdį (į medžiùs, karklýnan) Jnš, Ukm, Mlt geros padėties nepeik, be rimto pagrindo nesiskųsk: Parijęs, Diẽvo nevýk mediñ Drsk. Tik nevýk tu Diẽvą į medžiùs! – duona jau jam negardi, varlei Plv. Nevýk Diẽvo mẽdin su rančiu, ba nesuprašysi ir su pyragu LKKXIII131(Grv). Diẽvo medžiañ nevýkium: kaip dabar, gyvent geriau nebus Slm. Nevýk Diẽvo mediñ, paskui neišprašysi JT371. Nevýk Diẽvo karklýnan, valgyk, ką turi LKKXIII131(Grv).
ir šuõ vẽjamas nei̇̃tų Šk apie labai blogą orą. ×
į striõką výti Snt versti skubėti.
iš kriẽso výti daryti, kad netektų pusiausvyros: Nevýk gerą žmogų iš kriẽso Snt.
kruopà kruõpos nèveja apie skystą viralą: Nebuvo kas valgo: būdavo, sėdi abiedot, tai viralas – kruopa kruopos neveja KlK13,99(Švnč).
kuolù vẽjamas rambus: Tavo arklys kuolu vejamas Ml.
žarnà vẽja žárną labai norisi valgyti: Kad noris valgyt, tai net žarna žarną veja Užp.
1 antvýti, añtveja, antvi̇̀jo tr.; S.Dauk, I vejant priartėti, privyti.
1 apvýti, àpveja, apvi̇̀jo Š
1. tr. N vejant apvaryti: Mano sesuo didesnė, apvi̇̀s ne rozą aplink gryčią Žl. Būdavo, kad uždūks, tai apie Kėdainis ben tris kartus api̇̀veja bėgte Sb.
| refl. Lp: Aplink trobą apsivi̇̀jo, bet nepavijo OGLIII335. Dar ne rozą, dar ne kitą aplink trobą apsivỹs, dar ne rozą, dar ne kitą man galvelę sudaužis DrskD195.
2. refl. tr. aplenkti, pranokti: Jonas Antaną apsivi̇̀jo [pjaudamas šieną] Snt.
1 atvýti, àtveja, atvi̇̀jo tr. NdŽ, DŽ1
1. Š, LL196 atvaryti, atginti: Man paliko kumelę tokią nė šiam nė tam, ir pavargus jau te atvytà nuo Viešintų Sb. Atvýta vanago višta net pamiškėn Klt. Kapai netoli, tie šunys an tuos kapus i lekia, kad jie àtveja, kad drasko, o nieko nėr Pg.
| prk.: Atvi̇̀s anas debesis [namo] Žl. Jei vargs tvanais atvytų, mano meilę n’išgesytų PG.
2. priversti atvykti: Atvýk atgal, ką buvai nuvijęs J. Kas tave atvi̇̀jo teip anksti? Ėr. Jau tave turbūt paskutinis galas atvi̇̀jo naktį Mrj.
^ Kiek šunų (vilkų) tave atvi̇̀jo (ažvijo)? (klausiama, kai ateina ilgai nebuvęs žmogus) LKKXIII127(Grv).
3. nuvaryti šalin, nuvyti: Nemožna atvýt nuo karvės veršis Dglš.
| Da gal ruskis prūsą atvỹs Gs.
4. refl. tr., intr. J, Š, Dglš stengtis privyti, pasivyti: Jau, matyt, atsivi̇̀jo tie stribai tuos žmones Gž. Su kirviu atsivi̇̀jo iki pusės kelio Pv. Atsivi̇̀jo paskun šunį jo namump LzŽ. Lekia griūdami [vaikai], kad jau atsi̇̀veja pakaruoklis Kp. Ka ji ėjo mišku toli ir pamatė – atsi̇̀veja ją šungalvis (ps.) LKT187(Sdr). Žiūrėk, sėdėdamas ant manęs, ar neatsivejas kas iš rytų pusės! DS72(Rs). Aš jį septynias mylias atsivijau, o nieko negalėjau padarytie! BsPIV80(Brt). O štai iš paskos atsiveja ir Steputė, laužydama rankas, verždamasi prie motinos, klykdama ir aimanuodama A.Rūt.
| prk.: Antradienį Antasę palaidojom, – rodos, atsiveja Marcelės balsas V.Bub.
5. refl. tr., intr. Š, Brt ateiti, atbėgti paskui: Atsivi̇̀jo net iš kariuomenės ana jį – i apsiženijo Klt. Nepaspėjo ateit Targonskienė, jau kokia boba atsvi̇̀jo (ir kita atėjo) Aln. Gal jau ką pavogei, kad atsvi̇̀jo (sakoma, kai grįžus kas nors ateina iš paskos) Trgn.
ǁ prk. prasidėti, kilti: Mūsų padermė atsi̇̀veja nuo Trakų, iš rytų – sakydavo mano tėvas Ss.
6. vairuojant atgabenti: Man atvi̇̀jo naują traktorių Skp.
1 ×davýti, dàveja, davi̇̀jo (hibr.) tr.
1. D.Pošk, Lz, ZtŽ privyti, priginti: Mes juos davýsme i aplenksme Dglš. Anas davi̇̀s tą žmogų ir jį pavežės Šš. Kap davyti bernužėlis, kap atimti vainikėlis LTR(Vrn).
^ Eina tep, kad šimtas velnių nedavýt DrskŽ. Ratas ratą vijo, niekaip nedavi̇̀jo Nmč. Du bėga, du vejas, kad davytų, tai prarytų (ratai) LTR(Auk).
| refl. tr.: Eikit, aš jumi dasivýsiu Brš. Sako, tu manę nedasvýsi LzŽ. Aš jau jus dasivijaũ ZtŽ. Ir pakinkė [ponas] geriausį arklį výtis, mažum dasvỹs Pns. Tokis greitas, kad neseka dasvýt Mrc. Vijos vijos, dasvijo in marias Rš. Kaip suniko šunys, lig pat čia dasivijo Žem.
2. prk. susilyginti kuo: Tamošius davi̇̀jo su mokslu savo draugus ir pralenkė LMD(Ldvn). Vėlyvi bus blogesni [linai], jau tų nedavỹs ZtŽ.
| refl. tr.: Ji dasvi̇̀jo brolį: jis trečiam ir ji trečiam [skyriuje] Rdš. Daro visa, kad tik užsienį dasvỹt Žln. Tu mažas, tu jo nedasvýsi Onš.
ǁ refl. tr. ką dirbant privyti: Maža jūs su dalgėm mane dasvýsit? LKT358(Dv).
1 įvýti, į̇̃veja, įvi̇̀jo tr. Š, NdŽ; N, Krs, Ant vejant priversti įeiti, įbėgti; įginti: Šuo įvi̇̀jo kiaulę į daržą JI673. Veršį įvijaũ į sietuvą Jrb. In šiaudžiukų išbėga i vė atgalio iñveja, i tai kojas atšalo [vištos] Klt. Katukas in medį invýtas kniaukia Mrj. Išsilaužiau sau rykštelę ir iškirtau sa žirgelį, ir invijau pulką mergų (d.) Asv. Įvejamoji medžioklė LEXVIII120. Invi̇̀jo gryčion nuo šieno miegot Aln.
| prk.: Įvijo šaltis ir jį vidun J.Balt. Jį į apatines įvijo (atšalus orui, apsimaunama daugiau kelnių) Snt. Įvi̇̀jo į koją skausmą Mrj.
^ Visus į risčią įvi̇̀jo (visi turėjo skubėti) Prn. Ar šunes tave invi̇̀jo? (apie netikėtai apsilankiusį) Sug. Šuo neįvýtų jo į bažnyčią (niekada neina) Gs. Te manę nei su šuniù neįvýtum Alks.
| refl. tr. Š: Kap iñsveju voverį medin, lipu lipu iš apačios ir pagaunu Vlk. Kur tos antys, gal kas į žvyryną kur įsivi̇̀jo – tik tokiam plačiam vandeny negal būt Jrb. Gal kur mulan ansivi̇̀jo, dumblan JnšM. Čia įsivi̇̀jęs ir patį velnią pagautai Dkš. Darbininkas laukininkas voveraitę gaudė, įsivijo į eglaitę, nusitraukė uodegaitę LTR(Jnk). Aš nusvysiu šilko lyną, insivysiu kampan vyrą, tai dar ir duosiu KrvD281.
◊ Diẽvą į mẽdį (mẽdin) įvýti išpeikti gerą padėtį: Negriešyk, be Dievą invysi medin Švnč. Anvei̇̃ Diẽvą medžiañ, tai ir neišprašysi Švnč. Neinvýk Diẽvo medžiañ Trgn. Įvýsi Diẽvą medžiañ su botagu, neišprašysi nei su pyragu A.Baran.
ki̇̀škį įvýti prigauti merginą, įtaisyti vaiką: Ėgi šitas bernas ki̇̀škį invi̇̀jo dukteriai Rš. Su bernu pasvolio[jo], nu i invi̇̀jo jai ki̇̀škį Vdš.
1 paanvýtis (dial.) vytis iš paskos: Anas surinko vaiską, paskun juosu ir paanvýtis (ps.) Lz.
1 išvýti, i̇̀šveja, išvi̇̀jo tr. NdŽ
1. Sut, LL156, ŠT25 priversti išeiti, išbėgti kuria nors linkme, išginti: Ìžveja visus vaikus laukan [žaisti] Drsk. Išvýkit katę oran, nepalikit nakčiai Aln. Botagais i̇̀šveja vaikai miškan [veršį], i priryja Klt.
2. priversti pasišalinti, išvaryti: Nevedoma (nežinia), kap juosa išej[o], ar jį iš ten išvi̇̀jo, ar anas pats LzŽ. Va mano marti, jau manę tai ana neišvỹt Ml. Sūnaus žmona ragana – išvi̇̀jo [vyro motiną] Grv. Nei an galvą man, kad mane išvi̇̀s Sug. Kupron, uodegon – ir išvi̇̀s [senį] tie vaikai! (našlys nori vesti našlę) Mžš. Vienas [vyras] numirė, kitą išvi̇̀jo,– neėmė šliūbo Žl. Inlenda krautuvėn [moterys], – kad tu jas išvytum̃ Sug. Ateis rusas – aš jo neišvýsiu, nei ateis lietuvys – neišvýsiu Rdm. Namą pasistatėm, rusas ižvijo, in vagoną invarė (ištrėmė) Prl. Išvi̇̀jo žmones vienkiemiuos dalytis Kp. Išvijo jaunikį, o piršliam arklį davė LKT280(Ssk). Kab jis ateis, tai aš paimsiu šluotą ir išvýsiu Sn. Šuniukas tas tuoj žąsis i̇̀šveja iš daržo, aveles išvaro Krs. Ìšveju i̇̀šveju – i vė vištos miežiuose Klt. Laksto ir laksto, darbo nežiūro – išvi̇̀s kap šunį Pv. Inej[o] tę kas mano trobelėn ir nesekas išvýt (ps.) Azr. Nebijokita tų gaidžių, paimkita rykštę kokią ir išvýkita Snt. O aš – išvytas iš namų kaip šuo paklydęs B.Sruog. Ką jūs pasakysite savo senelių ir prosenelių vėlėms, kurias jūs išvijote iš savo namų V.Krėv. Karalius užsigeidė neatbūtinai jį iš sodo išvytie BsPIV267(Brt). Dėl to iž rojaus išvytas ir ant vargų išstatytas SGI26. Ìšvijau, išvijaũ GrvT11. Rusą ižvi̇̀jo, vokietys insišaudė, tą vė ižvi̇̀jo – vargas Brš.
| prk.: Išvi̇̀jo iš daržo [lietus], pradėjo lyt Šmn. Šieno vežimas i̇̀šveja visus iš namų (visi skuba suvežti šieną) Mlt. Rubliai išvijo žmones gyvenvietė̃s Avl. Matyt, ji (elektrinė šildyklė) neįkaitina lig normos, kiek reikia, kad ligą tuoj išvytų̃, kaip man išvi̇̀jo nuo vieno karto pasikaitinimo Mžš. Arielka visas ligas i̇̀šveja Mlt. Dabar visos dienos badus išvýsim Vlk. Pridėjus prie rankų stibinų, česnagas išvijo pasikartojantį drugį rš.
^ Vaikai kap ir ižvyti̇̀: bėkit – varėm nuog žemės Lš. Išejau kab ižvýtas (nieko iš namų negavęs) Drsk. Atvažiavo pusnuogis lyg išvýtas Mrj. Dabar bruknės kaip išvýtos: bruknienojų yr, bruknių nėr Šmn. Kai išvytà atalėkė in mus Klt. Išvijo lyg kanapinis lašininį Pns. Išvysi Dievą su botagu, nepriprašysi ir su pyragu LTR. Išvijo pro duris, tai pro langą įlindo Prn. Išvýk velnią pro aukštinį, įlįs pro langą JT452. Ne tep lengva išvyt numirusį, o gyvą – da sunkiau Gs. Ir paukštis, iš gūžtos išvytas, vis apie ją suka A.Gric. Kur tu būsi bagotas, kad tu durnas: atejo namuos laimė, o tu išvijai̇̃ LKT328(Ktk).
| refl. tr.: Išsivi̇̀jo tą ženyką ir svotą, ba buvo ižgėrę Kpč. Išsivi̇̀jus visus vaikus boba, va Drsk.
3. pašalinti (iš darbo, mokyklos ar pan.), išvaryti: Jį iš mokyklos išvi̇̀jo DŽ1. Visoj apylinkėj buvo lietuvių mokytojas Bikelis – išvýt norėjo [lenkai] Pls. Liūdni išvytojo profesoriaus garbintojų atsidūksėjimai Pt. Išvijo iš darbo, ir eik, kur nori rš. Visus ūkininkus išvi̇̀jo iš žemės ūkio, dabar jau grįžkit Jrb.
4. refl. tr. vytis, giñtis pãskui: Šuva išsivi̇̀jo katę kieman ir ėmė draskyti Š. Išsivi̇̀jo net oran pasakyt, kad matė Klt. Išsivi̇̀jo tą pijonyčią Drsk. Išsivi̇̀s do ana jį (vyrą) paskui Klt. Išsivijus [vyrams] vagis, visas kaimas tik ir kalbėjo apie pavogtus Pakšio arklius A.Vien.
◊ į pipi̇̀rų žẽmę išvýti; LTR nubausti.
1 nuvýti, nùveja, nuvi̇̀jo tr. Š; N
1. vejant, genant priversti nueiti, nuginti, nuvaryti: Basa kiaules in Kamantinį [ežerą] per sniegelį nuvijaũ Dglš.
| refl. tr.: Kur jis nusivi̇̀jo tuos ančiukus? Jrb. Kad nusi̇̀veja [vilkai] laukan, cap – i papjauna kumelukelį Ml.
2. Vlkv nuginti, nuvaryti šalin: Nuvýk šunį laukan! NdŽ. Karvės net bliaudamos vilką nuvi̇̀jo Klt. Nuvi̇̀jo [vaikus] nuo mūsų vyšnių Skp. Vištos nùveja tuos mažiukus [viščiukus] nuo lovio – turi̇̀ dabot Jrb. Nebrėka ta pelėda, pavargau, kol aš aną nùvijau Trk. Iš javų, ka papjudai, tai nùveji stirnas dideles Sdb. Buvo daug riksmo ir triukšmo, bet pagaliau nelabąjį užpuoliką (stirniną) pavyko nuvyti į mišką T.Ivan. Ateik, saulyte, su pyragu, nuvyk debesėlį su botagu LTR(Sv). Nuvijo in Galdapę lenkus Kč.
| prk.: Vieną bėdą nuveji, kita atbilda J.Marcin.
^ Didelis vagis mažesnius nuveja KrvP(Ps). Atbėga ponaitis raudonom kelnelėm: nuvýkit vištas, šunų nebijau (sliekas) JT290. Atbėgo nuogi basi, pagavo kikimiki, nuvijo kamantininkai (atėjo vilkai, pagavo ožką, nuvijo piemenys) ST435.
| refl. tr.: Musės nuo nosies negali̇̀ nusivýt Dg.
3. refl. tr. Š nubėgti paskui, stengiantis priartėti: Šuo nusi̇̀veja kiškį per laukus NdŽ. Tas kiaulis (šernas) nusvi̇̀jo šunį Pb. Vijos vijos – nusvi̇̀jo ir toliau šitą spietį Smal. Garsiai auksėdami, šunys per kaimą nusivijo lapę P.Cvir. Tos angys mislio[jo], kad tai jų vainikas ir nusivijo paskui tą ryšiuką BsPIV290(Brt). Jis vijęs kai padūkęs, rasi ik svieto krašto nusivi̇̀jęs [draugus] Jrk19.
4. refl. vejantis nuvykti (paskui): Paskui berną nusvi̇̀jo net Sibiriun Ml.
| Mama mano džiova mirė, ir tėtė paskui mamą nusivi̇̀jo Snt.
^ Nesivyk, kad laidoja numirėlį, greit ir pats nusivysi Pnd.
5. prk. pašalinti, panaikinti būklę, būseną, nuvaryti: Na ką, badą jau nuvijai, kad nebevalgai? Grž. Tai va, alkį jau nuvijaũ Mrj. Valgyk išgėręs, kartumą nuvýsi Srv. Kelis kartus bandė nuvyti nuo savęs miegą, bet galų gale užmigo ant tos pačios senelės kanapos J.Balč. Kiek valgė, kiek ne – bet tik norą nuvi̇̀jo Sml. Leisk jį pasilakstyt: tegu jis tą norą nuvi̇̀s ir daugiau nebelįs tau į akis Pg. Ir išėjo mergelė su paukštužėliais pakalbėtų, nuo jaunos širdelės liūdesį nuvytų V.Krėv. Norėdamas nuvyti šią mintį, keistą viziją, jisai net ranka perbraukė atskleistus klasės žurnalo puslapius J.Mik. O kad jau visą apmaudą ant jos nuvijo, tada tolyn jau gražiai gyveno BsPIV208(Brt). Ji an savo vyro piktumą nuvi̇̀jo Mrj. Su kuom supyko, in ko zlastį nùveja Dglš. Valandėlę, širdį nuvydamas, Joškus dar neva barėsi, bet pagaliau ir jis sutiko su Mauškaus žodžiais V.Piet. Orų jo veidą amžis raukais pamargino, laikas nudažė plaukus baltai ir nuo veido nuvijo skaistumą V.Piet.
| refl. tr.: Negaliu miego nusivýt, miegu ir miegu Vlkv. Nuolat sergu, negaliu ligų nusivýt nuo savęs Mrj. Susėdo jie už stalo, pasipjaustė lašinių, užbėrė pipirais ir nusivijo alkį nuo savęs A.Vaičiul.
6. prk. vejant labai nuvarginti, nuvaryti: Bene iš šliūbo važiavai, kad arklį tep nuvijai̇̃? (juok.) Lš.
ǁ nusilpninti: Kas gi iš mūsų šiandien nenuvýtas? Rm.
◊ ki̇̀škį nuvýti prigauti merginą, įtaisyti vaiką: Anas tik kiškį nuvi̇̀jo dukteriai, ir visa LKKXIII127(Grv).
1 pavýti, pàveja (pàvija; SD43, S.Dauk), pavi̇̀jo tr. Š, Rtr, NdŽ
1. SD1134, Sut, Amb, M, ŠT286, Šlč, BzB312 vejantis susilyginti: Jodamas paveju R127, MŽ167. Nenusekamas, nepasiekiamas, nepavijamas SD193. Jok risčia, kad pavýtum juosius J. Vyties vyties [ėmė] i pavi̇̀jo Dglš. Vijo ir nepavi̇̀jo ZtŽ. Mato, kad pavỹs, ir pabėgo LKT222(Vnd). Tokia sprauni, kaip aš tave pavýsiu Jnš. Nepàveju aš jos, koks te ejimas man su juo Klt. Vyti gal nepàveja stirnos [vilkas] Ėr. Zuikis greitesnis buvo – šuva vijos vijos ir nepavi̇̀jo Lš. Mes turėjom arklį, tai dviratį pàveji, būdavo Pg. Ineina kieman [elgeta], kulzuoja, o už kiemo su šunim nepavýsi (juok.) Grv. Ka spiečius eina, tu nė su arkliu nepavýsi Jrb. Jos da nė raitas nepavýtum Snt. Manęs i velnias raitas nepavýt Dglš. Mama aštuoniasdešimt penkius metus turėjo, bet pavýk tu ją kad nori Lb. Kai kada pavýdavo ir [v]andeniu apipildavo [per Užgavėnes] PnmR. Kai tik oran, eina, neria [vištos], nei jų pavýsi, nei rasi Klt. Atleidi lenciūgą, tai nebegali pavýt tos karvaitės Svn. Kad duodu pradalgę, tai tuoj [visus] pàveju, iš paskos tuoj pàveju ir pralenkiu Kp. Suriši pėdą ir greit bėgi, kad tavęs kita delgė nepavýtų, jeigu dujuos pjauna Imb. Jis žino, kad laukinis turi geras kojas ir ne visad jį (liūtą) pavysi Blv. Jūs gi ir lekiat lyg akis išdegę: nei prisišaukti, nei pavyti negali! A.Vaičiul. Ją pavydavo ir pralenkdavo grįžtą iš turgaus važiuoti ir pėsti A.Vien. Dešimtą dieną mus pastebėjo du piratų laivai, ėmė vytis ir netrukus pavijo J.Balč. Laivas įplaukęs į tą ugninį taką, rodosi, norėjo pavyti saulę A1886,87. Žinoma, kaip žvėris žmogaus pėdas suuodžia, jis pėdom vyt vyt ir pavijo BsPIV274(Brt). Oi tu bite, bite, bite, saldi tavo uodegytė, kad pavytáu, palaižytau DrskD157. Vyte pavysiu, ginte paginsiu, Dievas tikt žino, ar aš sugrįšiu StnD24. Tai ir pavijo savą seselę pas žaliąją girelę D95.
| prk.: Žmogus ant kalno paėjėjo, o jo norai jau už trečio kalno nuriedėjo: pavyk juos žmogus, jei gali! V.Krėv. Aš troškau vien džiaugsmą pavyti pasauliui ir sau S.Nėr. Nemožna pavýt nė jo kalbos: kalba kalba bala žino ką Rz. Be kunigo nepalaidosi, o kunigo mūsų pavýt neina (mažai būna namie) Jrb. O gilybė bagotystės ir išminties ir pažinties Dievo: kaipo neištiriami yra sūdai jo ir nepavijami keliai jo BtPvR6,33. O teip neieškodami dvariškai aukštų o nepavejamų̃ slaptų Dievo DP262. Ansai amžinasis ir nemirštąsis Viešpatis, ansai aukščiausias ir nepavejamasis DP241.
^ Greitas, kad šuo atbulas pavytų LMD(Mrj). Iš Vaivadiškių risčiom, kiškį pavýtum, kaip bėgau Pg. Naujo gyvenimo nepavýt, vėlu (kalba senas žmogus) Dglš. Neką ir parvažiavęs aš tenai pavýsiu (nėra ko skubėti namo) Sug. Ale kai litai buvo, tai su kojom nepavejami̇̀ (sunkiai uždirbami) Pnd. Pavasarį dieną sugaiši, tai rudenį savaitę nepavýsi Ktk. Skysta sriuba, makaronai vienas kito nepàveja Vrn. Du kiškiu vaikysi, nei vieno nepavýsi JT371. Kartais ir karvė kiškį paveja B186, J.Jabl, ŠT291. Ratas tekinį vijo, o niekad nepavi̇̀jo JD1421. Ratas ratą vytų vytų, kad pavýtų – sudraskytų Kt. Nuo mužiko pabėgo, pono nepavijo PPr81. Iš piemenės išbėgus, o mergaitės da nepavi̇̀jus (apie pusmergę) Bsg. Iš mažo išbėgęs, didžio nepavi̇̀jęs Š. Didžių nepavijom, mažų išbėgom B. Prasčiokus palikai, o ponų nepavijai Tat. Iš šiaudų išėjęs, o šieno nepavijęs TŽV616(Ps). Mūsų linai iš mažų išbėgo, bet didžio nepavijo N. Ir aitvaro kojom jo nepavysi TŽIII385(dz.). Pirmiaus pašokęs suklysi, atsilikęs nepavysi LTR. Nieko nepadarysi, pėsčias raito nepavysi LTR(Šlv). Terbą palikai, maišiuko nepavijai̇̃: ant mažo nenorėjai, didelio nepavijai̇̃ Kln. Rankos burnos nepàveja, ką anas gali turėt (apie girtuoklį, kuris daugiau prageria negu uždirba) Švnč. Akyse – piestu šoksta, už akių – varlės nepaveja Al. Vienas kitą paveja ir pavijęs pralenkia (vėjas ir medžiai) LTsV459(Vlk). Su sparnais, o nelaksto, be kojų, bet nepavýsi (žuvis) JT503. Turi sparnus, bet nelekia, neturi kojų, bet nepavysi Jrg. Du bėga, du veja ir niekad nepàveja (vežimas ir ratai) Klt. Tėvo juosta nesujuosiama, močios skrynia nepakeliama, brolio žirgas nepavejamas (kelias, žemė, vėjas) LTR(Rk). Ko negalim pavyt? (šešėlio) Vrn.
| refl. tr. LL21,287, FrnS135: Kad kokiõs, aš taũ da pasvýsiu KlbIII24(Lkm). Iš namų mane pasivi̇̀jo, tai parsivežė Vlkv. Gal da pasvýsiu bobas, nebus nuobodu visom eit Dbk. Kai spiečius nueina, pasi̇̀veji, pasiimi, i niekas neužgins Bsg. Tegul tau kojas pasuka, jau aš tavę nepasvýsiu! Nč. Pasvei̇̃ (pasivyk) an tą ir eiste GrvT112. To (senelio) stiproko būta, katras (vyras) pasi̇̀veja, iš to išsineria i vė bėga Bsg. Gūrinant toliau, mūsų būrelį pasivijo itin keista žmogysta M.Katil. Pasivijęs didį Šarūno pulką, paporino, pasakė gūdžią naujienėlę V.Krėv. Jis mane buvo pasivijęs su pradalgiu ir varėsi prieky V.Bub.
| prk.: Skubėkim dirbt, vakaras pasivỹs Kt. O senai dienai naujas rytas tiesia ranką – nei pasivyt, nei suturėt jau jų netenka B.Braz.
^ Du bėga, du veja – niekados nepasiveja (ratai) Slm. Penkios sesiulės viena kitos nepasiveja (virbalai) LTR.
2. FrnS135, Skp, Žž pavaryti šalin, nuvaryti, paginti: Ar ją (karvę) pavi̇̀jo, ar ką – radom negyvą Dg. Vilkas ažkart kukelę suėdė, kuodelį suplėšė, verpstelę sulaužė, ir vėl pavijo tą mergą DvP211. Svirplys pamatė, ūsus pastatė, namo vaitą pavijo DvD295. Tokius melagius reikia su šluota nuo angos pavyti! I.Simon.
| Daugiau dėl blogos nuotaikos, o ne iš reikalo, keturis studentus jis pavijo nepasirašęs įskaitos rš.
pavytinai̇̃
ǁ pašalinti (iš darbo), atleisti, išvaryti: Jau daug pavi̇̀jo nuo tarnysčių Gs.
3. Btg, Plv prk. susilyginti, prilygti: Aš jų nepàveju: ir iš kur jie kabina to pinigo! Jrb. Tu jau jo nepavýsi, baikia, kad, atrodo, tu razumnas – anas do razumnesnis Trgn. Ale man labai gerai sekės [mokintis], tai aš ir pavýdavau ir aplenkdavau Kp. [Mokiniams per atostogas] reikia pavyti, kame buvo atsilikę Pt. Tais pagyrimais ant iškalbos pàveja Demosteną ir Ciceroną A.Baran. Lenkų pavyti mes tuo tarpu neišsigalėsime, nes neturime taip turtingos, kaip jų, visuomenės A.Sm. Skubiai, rūpiai, nuoširdžiai dirbo ir pavijo pirmuosius darbinykus, išlenkė juos SPI330–331.
^ Nepavýsi viso svieto Dglš.
ǁ susilyginti didumu: Jau tas mažiukas [ančiukas] pavỹs tuos, jau beveik nesiskiria Jrb.
| refl. tr.: Daugelį smulkesnių dvarelių pasivijo ir pralenkė stambesniųjų ūkininkų sodybos K.Bor.
4. refl. prk. pasigviešti, pasigodėti: An ko tu pasvijai̇̃, ma[no] bernužėli: ar an turtelių, ar an skrynelių, ar an mano rūtelių (d.) Rod.
1 parvýti, par̃veja, parvi̇̀jo tr. NdŽ, Pnd parvaryti namo, parginti: Parvyk vištas KlbXXXI(1)28.
| prk.: Kiek papjaus [avižas], ir vėl par̃veja lietus Ėr. Lytus parvi̇̀jo mergas Smln.
| Užvakar grįžau. Nerimas ir kaltės jausmas parvijo mane rš.
| refl. tr. NdŽ: Jie parsivi̇̀jo tą žmogų pėdoms Lkš. Ponas matydamas, kad jie visi kvailiai ir kvailai darė dėl vieno kiaušinio, pagriebęs bizūną pradėjo šutyt bernui ir parsivijo namon BsPIII93.
ǁ priversti, išreikalauti, kad grįžtų namo: Močia parvi̇̀jo Vidmantą namo Aln.
1 pérvyti tr. NdŽ
1. pervaryti į kitą pusę ar kitą vietą: Tu mirk, avelių per [v]andenį nepérvysi Ds.
2. vaikant pervarginti, pervaikyti: Jeigu pérvysi arklį, reikia grūdų duot Švd. Tai arklys pérvytas, visas šlapias Klvr. Kumelė, sykį pérvyta, paskui sylos neturi Alk. Kumelaitė b[uv]o pérvyta – jos viduriai sudegę, tai ir nunyko Gs. Katrą tik [vilkatą] perveja, tas ir atvirsta žmogum LTsIV477.
1 pravýti, pràveja, pravi̇̀jo tr.
1. Sut, Lp pralenkti: Ans pamatys kokią mašiną, turės vyti i pravýti Jdr. Jie skuba, jie klumpa per vienas kitą, jie verčiasi kūliu, lenktynių bėgdami, vienas kitą pravydami I.Simon.
| refl. tr.: Aš jį vijau, vijau ir net prasivijaũ Mrj.
ǁ refl. vejantis prabėgti pro šalį: Atbėgo į pavieškelį ir stovi, laukia, kol ponas prasivys LTR(Vlkv).
×2. (sl.) Arm nuvyti, nuginti, nuvaryti šalin: Višta pravi̇̀jo varną nuo viščiukų Aps. Pravýta nuo karvės telyčia [vilko] i sutąsyta Klt. Tep šeiminyką keldamas lodamas šuo ir vagius pravi̇̀jo Ign. Trankausi po žmones lyg šuva, nuo kiemo pravytas V.Krėv. Christus… velnuvą pravijo ir patį pamynė, galvą jo sutrynė Mž92.
| prk.: Saulė… nakties tamsumus pravijo DP502. Idant pergalėtumbime ir pravytum̃bim visus mūsų pagundymus DK87.
^ Gegulės balsu nelaimės nepravysi, bet širdelę nuraminsi KrvP(Mrk).
| prk.: Tolei ten (skruzdėlyne sergantį arklį) laikyti, pakolei pradės cypti, kaip daro arkliai pjaudamys tarp savęs, ir teip pravysi ligą suskį LMD.
ǁ išvaryti: Ją pravi̇̀jom – nieko nedirbdavo Aln.
| refl. tr.: Nuprato, kad pinigus pavogė, tai ir prasvi̇̀jo kap šunį Arm.
1 privýti, pri̇̀veja, privi̇̀jo tr. Gmž, Rtr
1. S.Dauk, Š, ŠT47 baigti vyti, pavyti: Aš jus privijaũ, lenksiu Rdm. Aš jį jau kur až miško privijaũ Ds. Mūsų nežiūrėkit, mes privýsma Sdk. Vaiko privýt jau nebegaliu, sena Slč. Jy an kojų teip nepaeina, palikom vieną, mum nebeprivi̇̀s Slm. Išsleidžiau bėgina, i privijaũ Klt. Gedeonas karalius neprytelių privijęs suėmė ir išmušo S.Stan. Privi̇̀jo ir vėl paliko MitI87(Galbrastai). Privýt privýsiu raitą pulkelį, Dievas jau žino ar besugrįšiu BzF1. Tu takus pramynei, kol mane privijai KlvD75. Oi bite, bite, tavo saldi uodegytė, kad privyčia – palaižyčia LMD(Plš).
| prk.: Plauksiu jūreles, plauksiu giliosias, ar neprivysiu jaunų dienelių (d.) Gdr.
^ Jei pamažu vysi, veikiau privysi J.Jabl. O jau šitos kalbos ir su vėju neprivýsi (apkalbos greitai sklinda) Aln. Sparnai yra, o nelaksto, kojų nėra, bet neprivysi (laivas) Pn. Sparnus turi, o nelaksto, be kojų, o neprivýsi (eldija) JT503. Penkios sesytės aplinkui bėga, viena kitos nepriveja (virbalai) Sim.
| refl. tr. LL23, Rtr: Jūs pirmiau važiuokit, aš iš paskos prisivýsiu Ėr. Mumę prisivi̇̀jo pusėj kelio Krs. Pamatė, kad prisi̇̀veja, šmirkšt arkliui, i pavažiuoja toliau Klt. Šungalvis prisivi̇̀jo i sako: – Merga, merga, kur tu eini? (ps.) LKT187(Sdr). Jy pamatė, kad baigia prisvýt, nuskabino škaplierius ir numetė Šmn. Tėvas pjauna pirma, o vaikai paskui, tai prisi̇̀veja ir vis tėvui palei kulnį, palei kulnį Šk.
^ Brolis lekia naktį, sesuo dieną, nė vienas neprisi̇̀veja (saulė ir mėnuo) LTR.
2. vejant, varant priartinti, priginti: Atgręžia, pri̇̀veja krūvona skatus GrvT40–41.
| prk.: Po pirmo karo buvom prie bado privyti̇̀ Mrj.
3. prk. sulyginti su kuo: Mūsų paršai beveik privijo jų, mat jų vienas kosta, kitas neėdrus, laibučiukas toks Mžš.
| refl. tr.: Paskui, kai jau ašian ištekėjau, tai jie (mažesni vaikai) prisivi̇̀jo, priaugo LKT244(Pkr). Šios jaunūmenės neprysivýsi, neįmadosi nė dirbti taip, nė pirštų judinti Šv.
1 suvýti, sùveja (sùvija), suvi̇̀jo (sùvijo) tr.
1. M, Š, Rtr, Sml, Pmp suvaryti, suginti: Gyvuolius į laidarą suvijau, t. y. suginiau J. Sùvijo visus kralikus į klojimą Ėr.
| prk.: Liūtis, matyt, visus suvijo į trobas rš. Senius jau suvi̇̀jo į kambarius (lauke dirbti nebeturi jėgų) Alvt.
2. Rm vejantis susilyginti, privyti: Jie sùvijo vagį Ėr. Kap išeinu, tai su dviračiu nesuvýsi Rod. Suveja jie tą žmogų ir atima skotertėlę (ps.) Lnkv. Kaip kokia veselia, anie šoka ir aple pušis leka aplinkuo, vija, i tavi sùvija Lc. Kiti raiti suvijo ir sugrąžino M.Katk. Karalius liepė suvyti tuos šešis nenaudėlius J.Balč. Nebesitikėjau jūsų besuvyti Žem. Ir suvi̇̀jo seselę ant jūrelių marelių JV210.
| prk.: Pražuvo meilė, nesuvijai raitas KN268.
^ Lėkštėn makaronas makarono nesùveja (apie skystą sriubą) Onš. Nesuvysi jų kalbos nė su marga kumele LTR(Šd). Ir kad į bajoriškus rūbus įlįsi, iš mužiko neišbėgsi – bajoro nesuvysi NžR. Du bėga, du veja, niekados vienas kito nesuveja (ratai) LMD(Vlk).
| refl. tr.: Susi̇̀vijo ir atsiėmė arklį Ėr. Tie pradėjo vytis – ir susivijo M.Katk.
| prk.: Anas nesusi̇̀veja algos paimt, kai gauna, tuoj pragroja Ml.
3. TS1901,6–10, RdN, Jnšk, Sdb, Srv, Krkn, Rs prk. suvaikyti, supaisyti: Tu jų nesuvýsi: turia jie viso, tik vis bėdoja Slm. Jin tokia papliauška: nė sùvijai, nė suvýsi, ką jin kalba Sml. Ar suvýsi, kaip ką vadina Slm. Atšakiau kur kas gyvena, to nesuvýsi Mžš. Jų nesuvýsi, ką tie te daro Ėr. Suvýsi sopių: tai tas sopa, tai tas sopa, nespėsi sužiūrėt Antš. Kur tu jį suvysi: vienąkart teip, kitąkart kiteip pasakis Grž. Suvýsi vaiko norą: užsimeta, ir duok Grž. Nesuvýsi, ką jis paisto Krs. No, tai jau labai seniai, nebesuvysma, – sako pagoniai ir buvo begrįžtą… (ps.) M.Katk.
ǁ atsiminti: Daugiau pasakų nebesùveju Sl.
4. Mžš prk. susilyginti, prilygti, pasivyti: Tu jų nesuvýsi, jie jauni abu Rm.
| refl.: Senas, džiūstantis [ąžuolas], o šitie sveiki [ąžuolėliai] auga, tai beveik susivi̇̀jo su juo PnmR.
1 užvýti, ùžveja, užvi̇̀jo tr.
1. Š, Rtr užvaryti ant ko nors ar už ko nors: Užvi̇̀jo katę ant maltuvės JT430. Šuva neduoda [katėm] ramybės, vaiko gi jas, užùveja ant pečiaus Kpr. Ažvijaũ ją až kertės JT430. Ažùveja vištą až gurbo JT430. Ažvýk až vartų tuos bjaurybes (ančiukus), tegu eina balon KlbX133(Mlk).
2. vejant atvaryti: Sargybiniai užvijo [vyrą] į apledėjusias pelkes P.Cvir.
ǁ atvaryti medžiotojo link, užvaryti: Skalikai ne tik užveja vilkiukus ant medžiotojų, bet dažnai ir patys juos sugauna rš.
3. D.Pošk pavyti, užginti: Užvijaũ, noriu paskalbėt, neskubėk Onš. Einam pėsti, maž kas užvi̇̀s ir paveš Drsk. Ùžveja [mašina], tai paima, paveža Dg. Prie Kviklio ažvi̇̀jo su mašina Aln. Šiandie eidamas užvijaũ dėdę Bladžių KlbX133(Mlk). Užvi̇̀jo kartą pėsčią, norėjo pavežt, bet nesėdau Vžns. Važiuojam namo, vedas karvę žmogus, ùžveja mum Pnm. Dar buvo neparejus, bet užvijo bernai ir parvežė Lp. Aš jo galėt neužvýsiu Mrc. Einant užveja jį koks ponas ant poros arklių ir liepia jam greit sėstis SI269(Slk). Kap užriši didelį pagalį po kaklu, tai tada paršas nepabėga: galima greičiau užvýt Mrc.
| prk.: Manę neužvi̇̀jo kalbos, to nebuvo Mrc.
^ Kalbos nei užvysi, nei su arkliu pavysi Kpr. Lekuoja kaip šuo katę užvi̇̀jęs Nm.
| refl. tr.: Užsivi̇̀jo kely i nuveš Daugėliškin Dglš. Važiuojam atgal, užsi̇̀vejam, vaikų prisisodinam Rš. Užgirdo, kad užsiveja, tuoj ana pavirto kopūstu, ė jį [pavertė] tvora LTR.
4. vejant atvaryti: Kam tu karves per ledą užvijai? Ds. Žumbakis narakiai, juokdamas, ėmė ir ažvijo kaliotę par rėčkelę BsPII254. Kam tu ažvijai̇̃ paršą per daržą – išmindžios kopūstus Ds.
| prk.: Dabar stovėdamas nežinomo namo koridoriuje, kur mane užvijo speigas, aš jaučiau tikrai besapnuojąs rš. Kokie reikalai užvi̇̀jo tamstą? NdŽ.
^ Uošvį vieną kartą šuo užvi̇̀jo (trumpam atvažiavo) Trg.
5. smarkiai pavyti, paginti: Sūnus kaip užvi̇̀jo, ir išsitęsė [tėvas] Aln.
6. D.Pošk pervarginti vejant, varant: Padaviau arklį ir užvi̇̀jo pardien Dgl.
7. Rmš prk. labai nuvarginti, užvaikyti: Jų motina užvytà Ėr. Ji vyro užguita ir užvytà Vrn. Užkurys posūnį baigia užvýt Antš. Ir puolė žirgas užvytas V.Krėv. Jie (šokėjai) užvytų smuikorių, jeigu šis griežtų tiek, kiek šokėjai nori šokti M.Katk.
| refl. tr.: Jau tik iš namų važiuodamas neužsivýk arklius, ba nenuvažiuosi nė ligi Griškabūdžio Žvr.
8. impers. Dsm, Lš apnešti sniegu, užpustyti, užvaryti: Buvo didelis vėjas, tai ir užvi̇̀jo kelią Vlk. Ale kelias kap užvýtas, tai neseka praeit Vlk. Tę būta šulnio ir užvýta sniego Dbč.
9. refl. tr. prk. sukaupti atsargų, užsivaryti: Bulbų daug sukasė i pinigų ažsivi̇̀jo Dglš. Mes pinigų niekad neužsi̇̀vejam – kiek gaunam, tiek ir išleidžiam Lš. Kad šiemet i man dobilų ažsivýt Prng.

1 výti, vẽja (vi̇̀ja OGLII377, LD338(Zt), GrvT83; SD137, vỹna), vi̇̀jo KBII162, K, Rtr, K.Būg, NdŽ, FrnW
1. tr. Q282, SD1128, SD63, R, MŽ, Sut, S.Stan, M, ŠT42, Slnt versti eiti, bėgti kuria nors linkme, ginti, varyti: In raistą výt kur tuos bjaurybes Brb. Žąsinas gaudo vaikus, vẽja į triobą Vdk. Užtenka jom lest, vẽjam dabar laukan LKKXI136. Liepė jau didžiausiai duktelei výt ožį, kad gadnai priganytų (ps.) Grv. Kol išgeni [kiaules], o kai vėl atalekia debesį pamatę, kai antruokart reikia výt, tai tada koronė didžiausia Plvn. Par mišką, sako, arklius výk Žl. Sartoji kumelinga – negali̇̀ vyt smarkiai, tegu iš palengvo lapsi Gs. Veji̇̀ arklį risčios, tai vienas žmogus gali̇̀ kult Č. Įveda arklį [molio duobėn], te arklį aplink suka suka, vẽja vẽja, tai arklys išmina šitą molį Kp. Šakos plėšė rūbus raitelio, bet tasai nieko nejautė, tik vijo žirgą V.Krėv.
| prk.: Plentu veja motociklą prie didžiosios kalvos… J.Ap.
| refl. tr.: Atsiskyriau karves i vejúos namo Klt.
2. tr. versti palikti esamą vietą, versti pasišalinti: Mane mergos výdavo, sakydavo, eik, ko tu čia lendi, piemene! Grš. Vẽja močia do bernus, do nekokia merga (duktė) Klt. Veitè (vykite) jį namo, kolei nevėlu Dglš. Naktį jis tą vaiką vi̇̀jo iš namų, a ma[n] labai gailėjo Jrb. Norėjo mušt ir výt iš namų, bet nė mušė, nė vi̇̀jo Krs. Ana mušas ir vẽja iš pirkios [anytą] Nmč. Kai vi̇̀jo, tai visi į miestus ėjo kai pakaustyti Jrb. Nevejami̇̀, nestumiami išvažiuosim Pv. Mama apipiktė, kad vỹs [marčią] su vėjais Jd. Výk tokį (girtuoklį) vyrą, nuodėmės nebus Drsk. Negi výsi iš kiemo dėl lašo vandens Vlkv. Ji jį iš akių vẽja Prn. Nuo kelio výdavo, kad karvių nerišt[ų] Klt. Baltais drobiniais apsivilkęs [ponas] výdavo moteris, neleisdavo par ežią páreit Rd. Výt jos, rupūžės (katės), laukan! Slm. Výt žalčius, ka durų nesurast[ų] Brb. Neduoda ir tų vartų, vẽja, muša, duoda, karas eina, nu ir ben mėnesį jie čia pakariauna ir prapuola [starkai] Č. Kur didelė šeima, tai vẽja busilą vaikai: „Mum jau ir tep gana, dar nešiosi!“ Alv. Pakeliu galvą, kad gyvuliai avižosa, turėjau ilgą botagą, kap ėmiau aš juos výt Lzd. Šitą kumelį vi̇̀jo su kočėlu iš gryčios LKT303(And). Skregždutės tiek juos vẽja, būrys didžiausias Bsg. Bobutė paėmė baslį ir pradėjo vyt ožkelę iš namų DvP34. Tėvas sirgdamas vis vi̇̀jo gegužę, kad nekukuot, ažna vis tep mirė Vlk. Pro langą jau mažai ką įžiūri, o ir motina veja – peršalsi J.Marcin. Jis nuolat tupinėja apie mašiną ir iš tolo veja Marių šalin, kad neįbrėžtų V.Bub. Geras piemuo, regėdams avelę paklydusią, vargstančią, albo vilko gainiojamą ir smerčiop vejamą, aną užsistoja, kačei turėtų galvą savo pridėti BPII63.
| prk.: Kunigas iš žygio negrįžta, o moterų ašaros iš namų veja V.Krėv. Vyk toliausiai nuo savęs tokias mintis, jos gelia kaip sparvos S.Zob. Klausykite mane jūs, kurie teisybę vejate CII104. Lietuvių kalba Prūsuose buvo skubiai vejama ne tik iš mokyklos, bet ir iš bažnyčios A.Sm.
^ Veja kap šunį iš veseilios LTR(Klvr). Durną ir iš bažnyčios veja Vb. Kas pagirių prašo, tą veji̇̀ laukan Dt.
3. tr. versti, raginti dirbti, spausti prie darbo: Lekia pati i tą senį vẽja: sako, dvyleka tūkstančių turi pasidėję Mžš. Mañ' niekas nevi̇̀jo, ale vis nenorėjau nuo kitų palikt [dirbdama] Svn. Leki výt, kam atsisėdo Sml. Nuo patamsėlės kaip pradeda výt [samdinį], tai ir veja lig vidūnakčio Slm. Iž valios skubykis, kas vẽja Drsk.
4. tr. D.Pošk, S.Dauk, ŠT333 iš paskos bėgant ar važiuojant stengtis priartėti ar pagauti: Výdamas gaidį, sučiupau už uodegos ir išpešiau kelias plūksnas Skrb. Vi̇̀jo šuoj per upę ir govė ligą Drsk. Arklį vi̇̀jo [moteris] papieviu, nugriuvo ir nugriuvo, nueina – nebegyva Ant. Bėgu i daboju vis atsisukdama, ar nèveja kas Klt. Vilką vejù, o vilkas kai nue[jo] i nue[jo] su avele Klt. Kai výta višta vanago, net lig raistui Klt. Anys ažmietijo (pastebėjo), kad ižbėgo, kad nėr jos, tai tada výt ją keliais Mlk. Kamgi valgai teip skubydamas – a taũ kas vẽja? Mžš. Bijo šuva [šernų], nevi̇̀jo Žln. Vi̇̀jo vanagas žvirblį ir pataikė langan Žl. Aš bėgt, jis manę výt Jrk92. Pasiemam viedrą su vandeniu, vanta ir vẽjam spiečių Všk. Vaikai pasiėmė šunį, nubėgom ir výt stirnelę Ant. Bet atsisukęs pamato žalčius jį bèvejant ir arkliui an kulnų puolant Jrk117. Vysu tą senuką, rasi jis ir man pateps akį BsPIV11(Brt). Ei kelkiat kelkiat, muno sūneliai, vykiat vykiat seselę D95. Vai sėsiu žirgelin, gudo žmones vysiu KrvD9. Jote prijosi, vyte privysi, tik Dievas žino, a besugrįši (d.) Ul. Jos vijo jįjį iki jo vartų FrnS135. Atminkite, kaipo mūsų tėvai mariosu Raudonosu išgelbėti yra, kada anus (viršuje juos) faraonas didžiu kariu vijo BB1Mak4,9. Ir kaip jūs pajusit juos nusiminusius ir bėgančius, tada vykiat juos drąsiai BBJdt14,5.
| prk.: Mane į risčią vẽja ir gyvuliai, ir valgis (reikia viską skubėti padaryti) Snt. Viena mislis vijo kitą, paveikslas vienas kilo paskui kitą V.Piet. Mintys, vaizdai, prisiminimų nuotrupos vijo vienas kitą J.Mik. Vienas netikėtumas veja antrą Pt. Putotomis keteromis bangos veja viena kitą ir su dusliu trenksmu griūva į krantą J.Mik. Šitoj pakrantėj sustojau šįryt auštant, audros vejamas rš.
^ Lekia kap vẽjamas, tai kur jis ras grybų – reikia po tykiai eit Pv. Užbėga kai kieno nots vejami̇̀ (vaikai retai teaplanko) Trg. Ot kad uždusęs, kaip velnią vijęs LTR(Kz). Tai važiuoja, kaip bites vẽja Dbk. Koks par jus gyvenimas – kaip šuva ant medžio katiną vija Zr. Kiba jį šunes vẽja (verčia skubėti) Mrc. Nevyk mažą, pamesi didelį LTR. Gera výt, kad lekia Ėr. Vyk, kad bėga J.Jabl. Gera baidyti, kad yra kam vyti KrvP(Ut). Vyk – nepavyk (neprivyk LTsV257), mušk – neužmušk M.Katk. Jei veja, tai bėk, jei muša, tai rėk LTR. Jei iš lengvo vysi, veikiaus prinoksi M. Pondieve, padėk ir bėgančiam, ir vejančiam LTsV269(Jnš). Vagiui (Bėgančiam Šl) vienas kelias, vejančiam daug LTR(Vlkv). Vilką vijus, nors uodega atiteko Sln, PPr439. Šunį vijus, nors uodega teks Grk. Septyni vilkai vieną bitę veja Prng. Du kiškiu vysi – nė vieno nepagausi LTR(Krn). Nevyk dviejų kiškių iš karto – nepagausi nė vieno LTR(Srd). Nebėr kada nė atsikvėpt, darbas darbą vẽja Slm. Vaikai, gyvulėliai, gryčia – darbelis darbelį vẽja Mžš. Nusibodo maišyt cukrų [bitėms], viedras viedrą vẽja Ėr. Rudenį labai brangūs paršai buvo: kupčius kupčių vi̇̀jo Mrc. Tu ir rūkai nebežmoniškai: popierosas popierosą vẽja Mžš. Bėda bėdą veja (RD213, N, Tlž), ale gyvent možna LKKXII119(Grv). Bėda bėdą veja, trečia kaklą laužia LTR(Grv). Bėda bėdą vẽja, vargas vargą spiria A.Baran. Vargas vargą veja, kylis kylį varo I.Simon. Žolė vešėjo, tikra grietine plaukė, per tai ir muštokės nebespėjo džiovinti Juza: sviestas vijo sviestą J.Balt. Aplink stalą dubenys tuštėjo ir žodis vijo žodį A.Vaičiul. Riekė riekę vẽja (daug valgo) Mžš. Malkas kąsnį veja (užkandus norisi gerti) prš. Ot verkia, ašara ašarą veja LTR(Grk). Nevyk metus, patys praeis LTR(Zp). Ratas ratą vẽja, kad pavytų, tai prarytų OG283. Ratas tekinį vi̇̀jo, o niekad nepavijo JD1421. Du bėga, du veja (ratai) PrLXVII35, Lnkv. Brolis brolį veja – niekad nepaveja Šr. Du bėga, du vẽja, niekad nepaveja Dl. Du bėga, du vẽja, šeši šimtai švilpia (arklys) JT359. Du lekia, du vẽja, keturi tataluoja Krs. Du bėga, du veja, vienas kelią rodo (vežimas su arkliu) LTR(Antz). Vienas bėga, vienas veja (dviratis) LTR. Brolio žirgas nepavejamas (vėjas) Užp.
| refl. tr., intr. LL21,23: Aš bėgt, anas výties Aps. Výties výties čigonus – i pasvijau Dglš. Paskui ją ant arklio vẽjas Lt. Verčiau palaukt [mašinos], nei výtis Pv. Ans muni vẽjas, vẽja Slnt. Vi̇̀jos net su mašinele vagis Klt. Anas bėgt, šunes výties Rš. Tas vaikas bėga, o šuniokas vẽjas Svn. Veji̇́estie vė ką greičiau! Ad. Výdavos tie kurkinai vaikus Erž. Gaidys vẽjasi kap šuva žmogų – gali ir akis iškapot Ign. Kad nebėgtai, i nesvýtų Eiš. Vienam padavė – kitas atimt vẽjas Rz. Kiškis išbėgo, anas vijõs vijõs i nedavijo Lz. Iš krūmo išlenda kokis žmogus: aš bėgt, jis výtis Eiš. Ji (gyvatė) mane výtis, suktis Kb. Anie (vilkai) nu kelio pasitraukė, paskuo davai výtiese Krž. Tas nuo to mėšlo vežimo nulipęs valiai výtis Kbr. Vijaũs [chuliganą], [tas] už kampo pasisukė ir pabėgo Ul. Per daržais miškan kūriau, skrebai vẽjas, šaudo Slk. Jei numirėlį lydint kas nors palikęs greitai vejasi, tai iš to kaimo mirs dar žmogus LTR(Nj). Su skrynele po pažastimi nėrė per kiemą uždusęs, tartum kas vytųsi J.Paukš. Ir pirmieji gyventojai, pasirodę Lietuvoje, buvo laimikį besiveją medžiotojai rš. Eigiptiečiai, besivydami išėjusių pėdomis, juos užklupo stovyklose ant jūros kranto Skv2Moz14,9.
| prk.: Rudenį keitė žiema, jos purvinais pėdsakais vijosi pavasaris rš. Ką gi tau kenkė, kad vijausi laimę ir su kova tik pasiekdavau viską? V.Kudir. Ir vijausi laimę, bėgdamas užuolanka, ir maniau – užbėgsiu laimei už akių J.Aist. Tavo paveikslas visados paskui manę lyg šešėlis vejasi Vrp1889,132. Paskui – dienos vejasi dienas, o bažnytkaimio berniokai vejasi botagus: skubiai artėja laikas, kada reikės išeiti paskui gyvulius į lauką rš. Nespėjom išmūryt eilią akmenų, ir vanduo vẽjas (kasant šulinį) Alz. Edmundas, mano sūnus, nesi̇̀veja paskui butelį Aln.
^ Uždusau kai varlę vi̇̀jus Šln. Výkis kaip ratas ratą, vis tiek nepavysi Dbk. Visi laimę vẽjas, ne visi prisiveja Ps. Ko taip įsistrošijęs, a zuikys vijos? LTR(Vdk). Vargas žmogų visur vẽjasi Mrj. Ažvis oršiau laukt ir výties Lz. Sako, trys daiktai negeri: nėr blogiau laukt, výties ir prašyt Dsn. Seni žmonės sako: nereikia lėkt, bo ugnelė vẽjas (bėgsi nuo gaisro – gali ir paties namas sudegti) Kpr. Subinė paskui vẽjas Žlp. Bepigu nesivyti, kad bėga KrvP(Lzd). Nesivyk dviejų: nei vieno nepagausi NžR. Sugauk valandą, kap ateina, o nesivyk, kap išeina LTR(Vlk). Du bėga, du vẽjas, vienas kelią rodo (vežimas) Sk. Du pirma bėga, o du paskun vi̇̀jasi ir niekap nedavija (ratai) Lz. Keturios žuvys viena kitą vejas, ale niekada nepasiveja (malūno sparnai) LTR(Grk).
ǁ refl. smarkiai plakti (apie širdį): Širdis vẽjas, tokia negeruma Rud.
ǁ refl. tr. lygintis kuo: Vẽjas [ūgiu] šitos mergaites mažoja Dkšt. Visi jau mane vẽjas, ė aš dar vis tąsaus Tvr.
5. tr. prk. sekti kuo, remtis, laikytis: Jis veja madas Rm. Į puikybę pasikeltie vieną valandėlę, tuštybes vytie, troškavimus lobių sektie Tat. Savo senelių paprotį vijo Lnkv.
| refl. tr., intr.: Kita (merga) vẽjas paskui madą ir saũ gadina Grv. Mada reikia sekti, bet ne vytis ją rš.
6. tr. prk. stengtis įgyti, siekti gauti: Ana rublį vẽja, žiūri kur uždirbt Aln. Turtus vẽja vẽja visą amžių ana Klt. Ne manas daiktas duot jumus [karūnas], bet tiemus, kurie vẽja ir išžaidžia DP485.
| refl.: Seniau vis ažu žemės výdavos, pinigelius sukrovinėdavo Pst. Dabar visi pinigų vẽjasi Al.
| Mergelė vẽjas tekėt del savo bernužėlio Rod.
7. intr. impers. nešioti sniegą, pustyti: Kap sniegti ir vẽja, tai pusnys Pls.
◊ Diẽvo nevýk į mẽdį (į medžiùs, karklýnan) Jnš, Ukm, Mlt geros padėties nepeik, be rimto pagrindo nesiskųsk: Parijęs, Diẽvo nevýk mediñ Drsk. Tik nevýk tu Diẽvą į medžiùs! – duona jau jam negardi, varlei Plv. Nevýk Diẽvo mẽdin su rančiu, ba nesuprašysi ir su pyragu LKKXIII131(Grv). Diẽvo medžiañ nevýkium: kaip dabar, gyvent geriau nebus Slm. Nevýk Diẽvo mediñ, paskui neišprašysi JT371. Nevýk Diẽvo karklýnan, valgyk, ką turi LKKXIII131(Grv).
ir šuõ vẽjamas nei̇̃tų Šk apie labai blogą orą. ×
į striõką výti Snt versti skubėti.
iš kriẽso výti daryti, kad netektų pusiausvyros: Nevýk gerą žmogų iš kriẽso Snt.
kruopà kruõpos nèveja apie skystą viralą: Nebuvo kas valgo: būdavo, sėdi abiedot, tai viralas – kruopa kruopos neveja KlK13,99(Švnč).
kuolù vẽjamas rambus: Tavo arklys kuolu vejamas Ml.
žarnà vẽja žárną labai norisi valgyti: Kad noris valgyt, tai net žarna žarną veja Užp.
1 antvýti, añtveja, antvi̇̀jo tr.; S.Dauk, I vejant priartėti, privyti.
1 apvýti, àpveja, apvi̇̀jo Š
1. tr. N vejant apvaryti: Mano sesuo didesnė, apvi̇̀s ne rozą aplink gryčią Žl. Būdavo, kad uždūks, tai apie Kėdainis ben tris kartus api̇̀veja bėgte Sb.
| refl. Lp: Aplink trobą apsivi̇̀jo, bet nepavijo OGLIII335. Dar ne rozą, dar ne kitą aplink trobą apsivỹs, dar ne rozą, dar ne kitą man galvelę sudaužis DrskD195.
2. refl. tr. aplenkti, pranokti: Jonas Antaną apsivi̇̀jo [pjaudamas šieną] Snt.
1 atvýti, àtveja, atvi̇̀jo tr. NdŽ, DŽ1
1. Š, LL196 atvaryti, atginti: Man paliko kumelę tokią nė šiam nė tam, ir pavargus jau te atvytà nuo Viešintų Sb. Atvýta vanago višta net pamiškėn Klt. Kapai netoli, tie šunys an tuos kapus i lekia, kad jie àtveja, kad drasko, o nieko nėr Pg.
| prk.: Atvi̇̀s anas debesis [namo] Žl. Jei vargs tvanais atvytų, mano meilę n’išgesytų PG.
2. priversti atvykti: Atvýk atgal, ką buvai nuvijęs J. Kas tave atvi̇̀jo teip anksti? Ėr. Jau tave turbūt paskutinis galas atvi̇̀jo naktį Mrj.
^ Kiek šunų (vilkų) tave atvi̇̀jo (ažvijo)? (klausiama, kai ateina ilgai nebuvęs žmogus) LKKXIII127(Grv).
3. nuvaryti šalin, nuvyti: Nemožna atvýt nuo karvės veršis Dglš.
| Da gal ruskis prūsą atvỹs Gs.
4. refl. tr., intr. J, Š, Dglš stengtis privyti, pasivyti: Jau, matyt, atsivi̇̀jo tie stribai tuos žmones Gž. Su kirviu atsivi̇̀jo iki pusės kelio Pv. Atsivi̇̀jo paskun šunį jo namump LzŽ. Lekia griūdami [vaikai], kad jau atsi̇̀veja pakaruoklis Kp. Ka ji ėjo mišku toli ir pamatė – atsi̇̀veja ją šungalvis (ps.) LKT187(Sdr). Žiūrėk, sėdėdamas ant manęs, ar neatsivejas kas iš rytų pusės! DS72(Rs). Aš jį septynias mylias atsivijau, o nieko negalėjau padarytie! BsPIV80(Brt). O štai iš paskos atsiveja ir Steputė, laužydama rankas, verždamasi prie motinos, klykdama ir aimanuodama A.Rūt.
| prk.: Antradienį Antasę palaidojom, – rodos, atsiveja Marcelės balsas V.Bub.
5. refl. tr., intr. Š, Brt ateiti, atbėgti paskui: Atsivi̇̀jo net iš kariuomenės ana jį – i apsiženijo Klt. Nepaspėjo ateit Targonskienė, jau kokia boba atsvi̇̀jo (ir kita atėjo) Aln. Gal jau ką pavogei, kad atsvi̇̀jo (sakoma, kai grįžus kas nors ateina iš paskos) Trgn.
ǁ prk. prasidėti, kilti: Mūsų padermė atsi̇̀veja nuo Trakų, iš rytų – sakydavo mano tėvas Ss.
6. vairuojant atgabenti: Man atvi̇̀jo naują traktorių Skp.
1 ×davýti, dàveja, davi̇̀jo (hibr.) tr.
1. D.Pošk, Lz, ZtŽ privyti, priginti: Mes juos davýsme i aplenksme Dglš. Anas davi̇̀s tą žmogų ir jį pavežės Šš. Kap davyti bernužėlis, kap atimti vainikėlis LTR(Vrn).
^ Eina tep, kad šimtas velnių nedavýt DrskŽ. Ratas ratą vijo, niekaip nedavi̇̀jo Nmč. Du bėga, du vejas, kad davytų, tai prarytų (ratai) LTR(Auk).
| refl. tr.: Eikit, aš jumi dasivýsiu Brš. Sako, tu manę nedasvýsi LzŽ. Aš jau jus dasivijaũ ZtŽ. Ir pakinkė [ponas] geriausį arklį výtis, mažum dasvỹs Pns. Tokis greitas, kad neseka dasvýt Mrc. Vijos vijos, dasvijo in marias Rš. Kaip suniko šunys, lig pat čia dasivijo Žem.
2. prk. susilyginti kuo: Tamošius davi̇̀jo su mokslu savo draugus ir pralenkė LMD(Ldvn). Vėlyvi bus blogesni [linai], jau tų nedavỹs ZtŽ.
| refl. tr.: Ji dasvi̇̀jo brolį: jis trečiam ir ji trečiam [skyriuje] Rdš. Daro visa, kad tik užsienį dasvỹt Žln. Tu mažas, tu jo nedasvýsi Onš.
ǁ refl. tr. ką dirbant privyti: Maža jūs su dalgėm mane dasvýsit? LKT358(Dv).
1 įvýti, į̇̃veja, įvi̇̀jo tr. Š, NdŽ; N, Krs, Ant vejant priversti įeiti, įbėgti; įginti: Šuo įvi̇̀jo kiaulę į daržą JI673. Veršį įvijaũ į sietuvą Jrb. In šiaudžiukų išbėga i vė atgalio iñveja, i tai kojas atšalo [vištos] Klt. Katukas in medį invýtas kniaukia Mrj. Išsilaužiau sau rykštelę ir iškirtau sa žirgelį, ir invijau pulką mergų (d.) Asv. Įvejamoji medžioklė LEXVIII120. Invi̇̀jo gryčion nuo šieno miegot Aln.
| prk.: Įvijo šaltis ir jį vidun J.Balt. Jį į apatines įvijo (atšalus orui, apsimaunama daugiau kelnių) Snt. Įvi̇̀jo į koją skausmą Mrj.
^ Visus į risčią įvi̇̀jo (visi turėjo skubėti) Prn. Ar šunes tave invi̇̀jo? (apie netikėtai apsilankiusį) Sug. Šuo neįvýtų jo į bažnyčią (niekada neina) Gs. Te manę nei su šuniù neįvýtum Alks.
| refl. tr. Š: Kap iñsveju voverį medin, lipu lipu iš apačios ir pagaunu Vlk. Kur tos antys, gal kas į žvyryną kur įsivi̇̀jo – tik tokiam plačiam vandeny negal būt Jrb. Gal kur mulan ansivi̇̀jo, dumblan JnšM. Čia įsivi̇̀jęs ir patį velnią pagautai Dkš. Darbininkas laukininkas voveraitę gaudė, įsivijo į eglaitę, nusitraukė uodegaitę LTR(Jnk). Aš nusvysiu šilko lyną, insivysiu kampan vyrą, tai dar ir duosiu KrvD281.
◊ Diẽvą į mẽdį (mẽdin) įvýti išpeikti gerą padėtį: Negriešyk, be Dievą invysi medin Švnč. Anvei̇̃ Diẽvą medžiañ, tai ir neišprašysi Švnč. Neinvýk Diẽvo medžiañ Trgn. Įvýsi Diẽvą medžiañ su botagu, neišprašysi nei su pyragu A.Baran.
ki̇̀škį įvýti prigauti merginą, įtaisyti vaiką: Ėgi šitas bernas ki̇̀škį invi̇̀jo dukteriai Rš. Su bernu pasvolio[jo], nu i invi̇̀jo jai ki̇̀škį Vdš.
1 paanvýtis (dial.) vytis iš paskos: Anas surinko vaiską, paskun juosu ir paanvýtis (ps.) Lz.
1 išvýti, i̇̀šveja, išvi̇̀jo tr. NdŽ
1. Sut, LL156, ŠT25 priversti išeiti, išbėgti kuria nors linkme, išginti: Ìžveja visus vaikus laukan [žaisti] Drsk. Išvýkit katę oran, nepalikit nakčiai Aln. Botagais i̇̀šveja vaikai miškan [veršį], i priryja Klt.
2. priversti pasišalinti, išvaryti: Nevedoma (nežinia), kap juosa išej[o], ar jį iš ten išvi̇̀jo, ar anas pats LzŽ. Va mano marti, jau manę tai ana neišvỹt Ml. Sūnaus žmona ragana – išvi̇̀jo [vyro motiną] Grv. Nei an galvą man, kad mane išvi̇̀s Sug. Kupron, uodegon – ir išvi̇̀s [senį] tie vaikai! (našlys nori vesti našlę) Mžš. Vienas [vyras] numirė, kitą išvi̇̀jo,– neėmė šliūbo Žl. Inlenda krautuvėn [moterys], – kad tu jas išvytum̃ Sug. Ateis rusas – aš jo neišvýsiu, nei ateis lietuvys – neišvýsiu Rdm. Namą pasistatėm, rusas ižvijo, in vagoną invarė (ištrėmė) Prl. Išvi̇̀jo žmones vienkiemiuos dalytis Kp. Išvijo jaunikį, o piršliam arklį davė LKT280(Ssk). Kab jis ateis, tai aš paimsiu šluotą ir išvýsiu Sn. Šuniukas tas tuoj žąsis i̇̀šveja iš daržo, aveles išvaro Krs. Ìšveju i̇̀šveju – i vė vištos miežiuose Klt. Laksto ir laksto, darbo nežiūro – išvi̇̀s kap šunį Pv. Inej[o] tę kas mano trobelėn ir nesekas išvýt (ps.) Azr. Nebijokita tų gaidžių, paimkita rykštę kokią ir išvýkita Snt. O aš – išvytas iš namų kaip šuo paklydęs B.Sruog. Ką jūs pasakysite savo senelių ir prosenelių vėlėms, kurias jūs išvijote iš savo namų V.Krėv. Karalius užsigeidė neatbūtinai jį iš sodo išvytie BsPIV267(Brt). Dėl to iž rojaus išvytas ir ant vargų išstatytas SGI26. Ìšvijau, išvijaũ GrvT11. Rusą ižvi̇̀jo, vokietys insišaudė, tą vė ižvi̇̀jo – vargas Brš.
| prk.: Išvi̇̀jo iš daržo [lietus], pradėjo lyt Šmn. Šieno vežimas i̇̀šveja visus iš namų (visi skuba suvežti šieną) Mlt. Rubliai išvijo žmones gyvenvietė̃s Avl. Matyt, ji (elektrinė šildyklė) neįkaitina lig normos, kiek reikia, kad ligą tuoj išvytų̃, kaip man išvi̇̀jo nuo vieno karto pasikaitinimo Mžš. Arielka visas ligas i̇̀šveja Mlt. Dabar visos dienos badus išvýsim Vlk. Pridėjus prie rankų stibinų, česnagas išvijo pasikartojantį drugį rš.
^ Vaikai kap ir ižvyti̇̀: bėkit – varėm nuog žemės Lš. Išejau kab ižvýtas (nieko iš namų negavęs) Drsk. Atvažiavo pusnuogis lyg išvýtas Mrj. Dabar bruknės kaip išvýtos: bruknienojų yr, bruknių nėr Šmn. Kai išvytà atalėkė in mus Klt. Išvijo lyg kanapinis lašininį Pns. Išvysi Dievą su botagu, nepriprašysi ir su pyragu LTR. Išvijo pro duris, tai pro langą įlindo Prn. Išvýk velnią pro aukštinį, įlįs pro langą JT452. Ne tep lengva išvyt numirusį, o gyvą – da sunkiau Gs. Ir paukštis, iš gūžtos išvytas, vis apie ją suka A.Gric. Kur tu būsi bagotas, kad tu durnas: atejo namuos laimė, o tu išvijai̇̃ LKT328(Ktk).
| refl. tr.: Išsivi̇̀jo tą ženyką ir svotą, ba buvo ižgėrę Kpč. Išsivi̇̀jus visus vaikus boba, va Drsk.
3. pašalinti (iš darbo, mokyklos ar pan.), išvaryti: Jį iš mokyklos išvi̇̀jo DŽ1. Visoj apylinkėj buvo lietuvių mokytojas Bikelis – išvýt norėjo [lenkai] Pls. Liūdni išvytojo profesoriaus garbintojų atsidūksėjimai Pt. Išvijo iš darbo, ir eik, kur nori rš. Visus ūkininkus išvi̇̀jo iš žemės ūkio, dabar jau grįžkit Jrb.
4. refl. tr. vytis, giñtis pãskui: Šuva išsivi̇̀jo katę kieman ir ėmė draskyti Š. Išsivi̇̀jo net oran pasakyt, kad matė Klt. Išsivi̇̀jo tą pijonyčią Drsk. Išsivi̇̀s do ana jį (vyrą) paskui Klt. Išsivijus [vyrams] vagis, visas kaimas tik ir kalbėjo apie pavogtus Pakšio arklius A.Vien.
◊ į pipi̇̀rų žẽmę išvýti; LTR nubausti.
1 nuvýti, nùveja, nuvi̇̀jo tr. Š; N
1. vejant, genant priversti nueiti, nuginti, nuvaryti: Basa kiaules in Kamantinį [ežerą] per sniegelį nuvijaũ Dglš.
| refl. tr.: Kur jis nusivi̇̀jo tuos ančiukus? Jrb. Kad nusi̇̀veja [vilkai] laukan, cap – i papjauna kumelukelį Ml.
2. Vlkv nuginti, nuvaryti šalin: Nuvýk šunį laukan! NdŽ. Karvės net bliaudamos vilką nuvi̇̀jo Klt. Nuvi̇̀jo [vaikus] nuo mūsų vyšnių Skp. Vištos nùveja tuos mažiukus [viščiukus] nuo lovio – turi̇̀ dabot Jrb. Nebrėka ta pelėda, pavargau, kol aš aną nùvijau Trk. Iš javų, ka papjudai, tai nùveji stirnas dideles Sdb. Buvo daug riksmo ir triukšmo, bet pagaliau nelabąjį užpuoliką (stirniną) pavyko nuvyti į mišką T.Ivan. Ateik, saulyte, su pyragu, nuvyk debesėlį su botagu LTR(Sv). Nuvijo in Galdapę lenkus Kč.
| prk.: Vieną bėdą nuveji, kita atbilda J.Marcin.
^ Didelis vagis mažesnius nuveja KrvP(Ps). Atbėga ponaitis raudonom kelnelėm: nuvýkit vištas, šunų nebijau (sliekas) JT290. Atbėgo nuogi basi, pagavo kikimiki, nuvijo kamantininkai (atėjo vilkai, pagavo ožką, nuvijo piemenys) ST435.
| refl. tr.: Musės nuo nosies negali̇̀ nusivýt Dg.
3. refl. tr. Š nubėgti paskui, stengiantis priartėti: Šuo nusi̇̀veja kiškį per laukus NdŽ. Tas kiaulis (šernas) nusvi̇̀jo šunį Pb. Vijos vijos – nusvi̇̀jo ir toliau šitą spietį Smal. Garsiai auksėdami, šunys per kaimą nusivijo lapę P.Cvir. Tos angys mislio[jo], kad tai jų vainikas ir nusivijo paskui tą ryšiuką BsPIV290(Brt). Jis vijęs kai padūkęs, rasi ik svieto krašto nusivi̇̀jęs [draugus] Jrk19.
4. refl. vejantis nuvykti (paskui): Paskui berną nusvi̇̀jo net Sibiriun Ml.
| Mama mano džiova mirė, ir tėtė paskui mamą nusivi̇̀jo Snt.
^ Nesivyk, kad laidoja numirėlį, greit ir pats nusivysi Pnd.
5. prk. pašalinti, panaikinti būklę, būseną, nuvaryti: Na ką, badą jau nuvijai, kad nebevalgai? Grž. Tai va, alkį jau nuvijaũ Mrj. Valgyk išgėręs, kartumą nuvýsi Srv. Kelis kartus bandė nuvyti nuo savęs miegą, bet galų gale užmigo ant tos pačios senelės kanapos J.Balč. Kiek valgė, kiek ne – bet tik norą nuvi̇̀jo Sml. Leisk jį pasilakstyt: tegu jis tą norą nuvi̇̀s ir daugiau nebelįs tau į akis Pg. Ir išėjo mergelė su paukštužėliais pakalbėtų, nuo jaunos širdelės liūdesį nuvytų V.Krėv. Norėdamas nuvyti šią mintį, keistą viziją, jisai net ranka perbraukė atskleistus klasės žurnalo puslapius J.Mik. O kad jau visą apmaudą ant jos nuvijo, tada tolyn jau gražiai gyveno BsPIV208(Brt). Ji an savo vyro piktumą nuvi̇̀jo Mrj. Su kuom supyko, in ko zlastį nùveja Dglš. Valandėlę, širdį nuvydamas, Joškus dar neva barėsi, bet pagaliau ir jis sutiko su Mauškaus žodžiais V.Piet. Orų jo veidą amžis raukais pamargino, laikas nudažė plaukus baltai ir nuo veido nuvijo skaistumą V.Piet.
| refl. tr.: Negaliu miego nusivýt, miegu ir miegu Vlkv. Nuolat sergu, negaliu ligų nusivýt nuo savęs Mrj. Susėdo jie už stalo, pasipjaustė lašinių, užbėrė pipirais ir nusivijo alkį nuo savęs A.Vaičiul.
6. prk. vejant labai nuvarginti, nuvaryti: Bene iš šliūbo važiavai, kad arklį tep nuvijai̇̃? (juok.) Lš.
ǁ nusilpninti: Kas gi iš mūsų šiandien nenuvýtas? Rm.
◊ ki̇̀škį nuvýti prigauti merginą, įtaisyti vaiką: Anas tik kiškį nuvi̇̀jo dukteriai, ir visa LKKXIII127(Grv).
1 pavýti, pàveja (pàvija; SD43, S.Dauk), pavi̇̀jo tr. Š, Rtr, NdŽ
1. SD1134, Sut, Amb, M, ŠT286, Šlč, BzB312 vejantis susilyginti: Jodamas paveju R127, MŽ167. Nenusekamas, nepasiekiamas, nepavijamas SD193. Jok risčia, kad pavýtum juosius J. Vyties vyties [ėmė] i pavi̇̀jo Dglš. Vijo ir nepavi̇̀jo ZtŽ. Mato, kad pavỹs, ir pabėgo LKT222(Vnd). Tokia sprauni, kaip aš tave pavýsiu Jnš. Nepàveju aš jos, koks te ejimas man su juo Klt. Vyti gal nepàveja stirnos [vilkas] Ėr. Zuikis greitesnis buvo – šuva vijos vijos ir nepavi̇̀jo Lš. Mes turėjom arklį, tai dviratį pàveji, būdavo Pg. Ineina kieman [elgeta], kulzuoja, o už kiemo su šunim nepavýsi (juok.) Grv. Ka spiečius eina, tu nė su arkliu nepavýsi Jrb. Jos da nė raitas nepavýtum Snt. Manęs i velnias raitas nepavýt Dglš. Mama aštuoniasdešimt penkius metus turėjo, bet pavýk tu ją kad nori Lb. Kai kada pavýdavo ir [v]andeniu apipildavo [per Užgavėnes] PnmR. Kai tik oran, eina, neria [vištos], nei jų pavýsi, nei rasi Klt. Atleidi lenciūgą, tai nebegali pavýt tos karvaitės Svn. Kad duodu pradalgę, tai tuoj [visus] pàveju, iš paskos tuoj pàveju ir pralenkiu Kp. Suriši pėdą ir greit bėgi, kad tavęs kita delgė nepavýtų, jeigu dujuos pjauna Imb. Jis žino, kad laukinis turi geras kojas ir ne visad jį (liūtą) pavysi Blv. Jūs gi ir lekiat lyg akis išdegę: nei prisišaukti, nei pavyti negali! A.Vaičiul. Ją pavydavo ir pralenkdavo grįžtą iš turgaus važiuoti ir pėsti A.Vien. Dešimtą dieną mus pastebėjo du piratų laivai, ėmė vytis ir netrukus pavijo J.Balč. Laivas įplaukęs į tą ugninį taką, rodosi, norėjo pavyti saulę A1886,87. Žinoma, kaip žvėris žmogaus pėdas suuodžia, jis pėdom vyt vyt ir pavijo BsPIV274(Brt). Oi tu bite, bite, bite, saldi tavo uodegytė, kad pavytáu, palaižytau DrskD157. Vyte pavysiu, ginte paginsiu, Dievas tikt žino, ar aš sugrįšiu StnD24. Tai ir pavijo savą seselę pas žaliąją girelę D95.
| prk.: Žmogus ant kalno paėjėjo, o jo norai jau už trečio kalno nuriedėjo: pavyk juos žmogus, jei gali! V.Krėv. Aš troškau vien džiaugsmą pavyti pasauliui ir sau S.Nėr. Nemožna pavýt nė jo kalbos: kalba kalba bala žino ką Rz. Be kunigo nepalaidosi, o kunigo mūsų pavýt neina (mažai būna namie) Jrb. O gilybė bagotystės ir išminties ir pažinties Dievo: kaipo neištiriami yra sūdai jo ir nepavijami keliai jo BtPvR6,33. O teip neieškodami dvariškai aukštų o nepavejamų̃ slaptų Dievo DP262. Ansai amžinasis ir nemirštąsis Viešpatis, ansai aukščiausias ir nepavejamasis DP241.
^ Greitas, kad šuo atbulas pavytų LMD(Mrj). Iš Vaivadiškių risčiom, kiškį pavýtum, kaip bėgau Pg. Naujo gyvenimo nepavýt, vėlu (kalba senas žmogus) Dglš. Neką ir parvažiavęs aš tenai pavýsiu (nėra ko skubėti namo) Sug. Ale kai litai buvo, tai su kojom nepavejami̇̀ (sunkiai uždirbami) Pnd. Pavasarį dieną sugaiši, tai rudenį savaitę nepavýsi Ktk. Skysta sriuba, makaronai vienas kito nepàveja Vrn. Du kiškiu vaikysi, nei vieno nepavýsi JT371. Kartais ir karvė kiškį paveja B186, J.Jabl, ŠT291. Ratas tekinį vijo, o niekad nepavi̇̀jo JD1421. Ratas ratą vytų vytų, kad pavýtų – sudraskytų Kt. Nuo mužiko pabėgo, pono nepavijo PPr81. Iš piemenės išbėgus, o mergaitės da nepavi̇̀jus (apie pusmergę) Bsg. Iš mažo išbėgęs, didžio nepavi̇̀jęs Š. Didžių nepavijom, mažų išbėgom B. Prasčiokus palikai, o ponų nepavijai Tat. Iš šiaudų išėjęs, o šieno nepavijęs TŽV616(Ps). Mūsų linai iš mažų išbėgo, bet didžio nepavijo N. Ir aitvaro kojom jo nepavysi TŽIII385(dz.). Pirmiaus pašokęs suklysi, atsilikęs nepavysi LTR. Nieko nepadarysi, pėsčias raito nepavysi LTR(Šlv). Terbą palikai, maišiuko nepavijai̇̃: ant mažo nenorėjai, didelio nepavijai̇̃ Kln. Rankos burnos nepàveja, ką anas gali turėt (apie girtuoklį, kuris daugiau prageria negu uždirba) Švnč. Akyse – piestu šoksta, už akių – varlės nepaveja Al. Vienas kitą paveja ir pavijęs pralenkia (vėjas ir medžiai) LTsV459(Vlk). Su sparnais, o nelaksto, be kojų, bet nepavýsi (žuvis) JT503. Turi sparnus, bet nelekia, neturi kojų, bet nepavysi Jrg. Du bėga, du veja ir niekad nepàveja (vežimas ir ratai) Klt. Tėvo juosta nesujuosiama, močios skrynia nepakeliama, brolio žirgas nepavejamas (kelias, žemė, vėjas) LTR(Rk). Ko negalim pavyt? (šešėlio) Vrn.
| refl. tr. LL21,287, FrnS135: Kad kokiõs, aš taũ da pasvýsiu KlbIII24(Lkm). Iš namų mane pasivi̇̀jo, tai parsivežė Vlkv. Gal da pasvýsiu bobas, nebus nuobodu visom eit Dbk. Kai spiečius nueina, pasi̇̀veji, pasiimi, i niekas neužgins Bsg. Tegul tau kojas pasuka, jau aš tavę nepasvýsiu! Nč. Pasvei̇̃ (pasivyk) an tą ir eiste GrvT112. To (senelio) stiproko būta, katras (vyras) pasi̇̀veja, iš to išsineria i vė bėga Bsg. Gūrinant toliau, mūsų būrelį pasivijo itin keista žmogysta M.Katil. Pasivijęs didį Šarūno pulką, paporino, pasakė gūdžią naujienėlę V.Krėv. Jis mane buvo pasivijęs su pradalgiu ir varėsi prieky V.Bub.
| prk.: Skubėkim dirbt, vakaras pasivỹs Kt. O senai dienai naujas rytas tiesia ranką – nei pasivyt, nei suturėt jau jų netenka B.Braz.
^ Du bėga, du veja – niekados nepasiveja (ratai) Slm. Penkios sesiulės viena kitos nepasiveja (virbalai) LTR.
2. FrnS135, Skp, Žž pavaryti šalin, nuvaryti, paginti: Ar ją (karvę) pavi̇̀jo, ar ką – radom negyvą Dg. Vilkas ažkart kukelę suėdė, kuodelį suplėšė, verpstelę sulaužė, ir vėl pavijo tą mergą DvP211. Svirplys pamatė, ūsus pastatė, namo vaitą pavijo DvD295. Tokius melagius reikia su šluota nuo angos pavyti! I.Simon.
| Daugiau dėl blogos nuotaikos, o ne iš reikalo, keturis studentus jis pavijo nepasirašęs įskaitos rš.
pavytinai̇̃
ǁ pašalinti (iš darbo), atleisti, išvaryti: Jau daug pavi̇̀jo nuo tarnysčių Gs.
3. Btg, Plv prk. susilyginti, prilygti: Aš jų nepàveju: ir iš kur jie kabina to pinigo! Jrb. Tu jau jo nepavýsi, baikia, kad, atrodo, tu razumnas – anas do razumnesnis Trgn. Ale man labai gerai sekės [mokintis], tai aš ir pavýdavau ir aplenkdavau Kp. [Mokiniams per atostogas] reikia pavyti, kame buvo atsilikę Pt. Tais pagyrimais ant iškalbos pàveja Demosteną ir Ciceroną A.Baran. Lenkų pavyti mes tuo tarpu neišsigalėsime, nes neturime taip turtingos, kaip jų, visuomenės A.Sm. Skubiai, rūpiai, nuoširdžiai dirbo ir pavijo pirmuosius darbinykus, išlenkė juos SPI330–331.
^ Nepavýsi viso svieto Dglš.
ǁ susilyginti didumu: Jau tas mažiukas [ančiukas] pavỹs tuos, jau beveik nesiskiria Jrb.
| refl. tr.: Daugelį smulkesnių dvarelių pasivijo ir pralenkė stambesniųjų ūkininkų sodybos K.Bor.
4. refl. prk. pasigviešti, pasigodėti: An ko tu pasvijai̇̃, ma[no] bernužėli: ar an turtelių, ar an skrynelių, ar an mano rūtelių (d.) Rod.
1 parvýti, par̃veja, parvi̇̀jo tr. NdŽ, Pnd parvaryti namo, parginti: Parvyk vištas KlbXXXI(1)28.
| prk.: Kiek papjaus [avižas], ir vėl par̃veja lietus Ėr. Lytus parvi̇̀jo mergas Smln.
| Užvakar grįžau. Nerimas ir kaltės jausmas parvijo mane rš.
| refl. tr. NdŽ: Jie parsivi̇̀jo tą žmogų pėdoms Lkš. Ponas matydamas, kad jie visi kvailiai ir kvailai darė dėl vieno kiaušinio, pagriebęs bizūną pradėjo šutyt bernui ir parsivijo namon BsPIII93.
ǁ priversti, išreikalauti, kad grįžtų namo: Močia parvi̇̀jo Vidmantą namo Aln.
1 pérvyti tr. NdŽ
1. pervaryti į kitą pusę ar kitą vietą: Tu mirk, avelių per [v]andenį nepérvysi Ds.
2. vaikant pervarginti, pervaikyti: Jeigu pérvysi arklį, reikia grūdų duot Švd. Tai arklys pérvytas, visas šlapias Klvr. Kumelė, sykį pérvyta, paskui sylos neturi Alk. Kumelaitė b[uv]o pérvyta – jos viduriai sudegę, tai ir nunyko Gs. Katrą tik [vilkatą] perveja, tas ir atvirsta žmogum LTsIV477.
1 pravýti, pràveja, pravi̇̀jo tr.
1. Sut, Lp pralenkti: Ans pamatys kokią mašiną, turės vyti i pravýti Jdr. Jie skuba, jie klumpa per vienas kitą, jie verčiasi kūliu, lenktynių bėgdami, vienas kitą pravydami I.Simon.
| refl. tr.: Aš jį vijau, vijau ir net prasivijaũ Mrj.
ǁ refl. vejantis prabėgti pro šalį: Atbėgo į pavieškelį ir stovi, laukia, kol ponas prasivys LTR(Vlkv).
×2. (sl.) Arm nuvyti, nuginti, nuvaryti šalin: Višta pravi̇̀jo varną nuo viščiukų Aps. Pravýta nuo karvės telyčia [vilko] i sutąsyta Klt. Tep šeiminyką keldamas lodamas šuo ir vagius pravi̇̀jo Ign. Trankausi po žmones lyg šuva, nuo kiemo pravytas V.Krėv. Christus… velnuvą pravijo ir patį pamynė, galvą jo sutrynė Mž92.
| prk.: Saulė… nakties tamsumus pravijo DP502. Idant pergalėtumbime ir pravytum̃bim visus mūsų pagundymus DK87.
^ Gegulės balsu nelaimės nepravysi, bet širdelę nuraminsi KrvP(Mrk).
| prk.: Tolei ten (skruzdėlyne sergantį arklį) laikyti, pakolei pradės cypti, kaip daro arkliai pjaudamys tarp savęs, ir teip pravysi ligą suskį LMD.
ǁ išvaryti: Ją pravi̇̀jom – nieko nedirbdavo Aln.
| refl. tr.: Nuprato, kad pinigus pavogė, tai ir prasvi̇̀jo kap šunį Arm.
1 privýti, pri̇̀veja, privi̇̀jo tr. Gmž, Rtr
1. S.Dauk, Š, ŠT47 baigti vyti, pavyti: Aš jus privijaũ, lenksiu Rdm. Aš jį jau kur až miško privijaũ Ds. Mūsų nežiūrėkit, mes privýsma Sdk. Vaiko privýt jau nebegaliu, sena Slč. Jy an kojų teip nepaeina, palikom vieną, mum nebeprivi̇̀s Slm. Išsleidžiau bėgina, i privijaũ Klt. Gedeonas karalius neprytelių privijęs suėmė ir išmušo S.Stan. Privi̇̀jo ir vėl paliko MitI87(Galbrastai). Privýt privýsiu raitą pulkelį, Dievas jau žino ar besugrįšiu BzF1. Tu takus pramynei, kol mane privijai KlvD75. Oi bite, bite, tavo saldi uodegytė, kad privyčia – palaižyčia LMD(Plš).
| prk.: Plauksiu jūreles, plauksiu giliosias, ar neprivysiu jaunų dienelių (d.) Gdr.
^ Jei pamažu vysi, veikiau privysi J.Jabl. O jau šitos kalbos ir su vėju neprivýsi (apkalbos greitai sklinda) Aln. Sparnai yra, o nelaksto, kojų nėra, bet neprivysi (laivas) Pn. Sparnus turi, o nelaksto, be kojų, o neprivýsi (eldija) JT503. Penkios sesytės aplinkui bėga, viena kitos nepriveja (virbalai) Sim.
| refl. tr. LL23, Rtr: Jūs pirmiau važiuokit, aš iš paskos prisivýsiu Ėr. Mumę prisivi̇̀jo pusėj kelio Krs. Pamatė, kad prisi̇̀veja, šmirkšt arkliui, i pavažiuoja toliau Klt. Šungalvis prisivi̇̀jo i sako: – Merga, merga, kur tu eini? (ps.) LKT187(Sdr). Jy pamatė, kad baigia prisvýt, nuskabino škaplierius ir numetė Šmn. Tėvas pjauna pirma, o vaikai paskui, tai prisi̇̀veja ir vis tėvui palei kulnį, palei kulnį Šk.
^ Brolis lekia naktį, sesuo dieną, nė vienas neprisi̇̀veja (saulė ir mėnuo) LTR.
2. vejant, varant priartinti, priginti: Atgręžia, pri̇̀veja krūvona skatus GrvT40–41.
| prk.: Po pirmo karo buvom prie bado privyti̇̀ Mrj.
3. prk. sulyginti su kuo: Mūsų paršai beveik privijo jų, mat jų vienas kosta, kitas neėdrus, laibučiukas toks Mžš.
| refl. tr.: Paskui, kai jau ašian ištekėjau, tai jie (mažesni vaikai) prisivi̇̀jo, priaugo LKT244(Pkr). Šios jaunūmenės neprysivýsi, neįmadosi nė dirbti taip, nė pirštų judinti Šv.
1 suvýti, sùveja (sùvija), suvi̇̀jo (sùvijo) tr.
1. M, Š, Rtr, Sml, Pmp suvaryti, suginti: Gyvuolius į laidarą suvijau, t. y. suginiau J. Sùvijo visus kralikus į klojimą Ėr.
| prk.: Liūtis, matyt, visus suvijo į trobas rš. Senius jau suvi̇̀jo į kambarius (lauke dirbti nebeturi jėgų) Alvt.
2. Rm vejantis susilyginti, privyti: Jie sùvijo vagį Ėr. Kap išeinu, tai su dviračiu nesuvýsi Rod. Suveja jie tą žmogų ir atima skotertėlę (ps.) Lnkv. Kaip kokia veselia, anie šoka ir aple pušis leka aplinkuo, vija, i tavi sùvija Lc. Kiti raiti suvijo ir sugrąžino M.Katk. Karalius liepė suvyti tuos šešis nenaudėlius J.Balč. Nebesitikėjau jūsų besuvyti Žem. Ir suvi̇̀jo seselę ant jūrelių marelių JV210.
| prk.: Pražuvo meilė, nesuvijai raitas KN268.
^ Lėkštėn makaronas makarono nesùveja (apie skystą sriubą) Onš. Nesuvysi jų kalbos nė su marga kumele LTR(Šd). Ir kad į bajoriškus rūbus įlįsi, iš mužiko neišbėgsi – bajoro nesuvysi NžR. Du bėga, du veja, niekados vienas kito nesuveja (ratai) LMD(Vlk).
| refl. tr.: Susi̇̀vijo ir atsiėmė arklį Ėr. Tie pradėjo vytis – ir susivijo M.Katk.
| prk.: Anas nesusi̇̀veja algos paimt, kai gauna, tuoj pragroja Ml.
3. TS1901,6–10, RdN, Jnšk, Sdb, Srv, Krkn, Rs prk. suvaikyti, supaisyti: Tu jų nesuvýsi: turia jie viso, tik vis bėdoja Slm. Jin tokia papliauška: nė sùvijai, nė suvýsi, ką jin kalba Sml. Ar suvýsi, kaip ką vadina Slm. Atšakiau kur kas gyvena, to nesuvýsi Mžš. Jų nesuvýsi, ką tie te daro Ėr. Suvýsi sopių: tai tas sopa, tai tas sopa, nespėsi sužiūrėt Antš. Kur tu jį suvysi: vienąkart teip, kitąkart kiteip pasakis Grž. Suvýsi vaiko norą: užsimeta, ir duok Grž. Nesuvýsi, ką jis paisto Krs. No, tai jau labai seniai, nebesuvysma, – sako pagoniai ir buvo begrįžtą… (ps.) M.Katk.
ǁ atsiminti: Daugiau pasakų nebesùveju Sl.
4. Mžš prk. susilyginti, prilygti, pasivyti: Tu jų nesuvýsi, jie jauni abu Rm.
| refl.: Senas, džiūstantis [ąžuolas], o šitie sveiki [ąžuolėliai] auga, tai beveik susivi̇̀jo su juo PnmR.
1 užvýti, ùžveja, užvi̇̀jo tr.
1. Š, Rtr užvaryti ant ko nors ar už ko nors: Užvi̇̀jo katę ant maltuvės JT430. Šuva neduoda [katėm] ramybės, vaiko gi jas, užùveja ant pečiaus Kpr. Ažvijaũ ją až kertės JT430. Ažùveja vištą až gurbo JT430. Ažvýk až vartų tuos bjaurybes (ančiukus), tegu eina balon KlbX133(Mlk).
2. vejant atvaryti: Sargybiniai užvijo [vyrą] į apledėjusias pelkes P.Cvir.
ǁ atvaryti medžiotojo link, užvaryti: Skalikai ne tik užveja vilkiukus ant medžiotojų, bet dažnai ir patys juos sugauna rš.
3. D.Pošk pavyti, užginti: Užvijaũ, noriu paskalbėt, neskubėk Onš. Einam pėsti, maž kas užvi̇̀s ir paveš Drsk. Ùžveja [mašina], tai paima, paveža Dg. Prie Kviklio ažvi̇̀jo su mašina Aln. Šiandie eidamas užvijaũ dėdę Bladžių KlbX133(Mlk). Užvi̇̀jo kartą pėsčią, norėjo pavežt, bet nesėdau Vžns. Važiuojam namo, vedas karvę žmogus, ùžveja mum Pnm. Dar buvo neparejus, bet užvijo bernai ir parvežė Lp. Aš jo galėt neužvýsiu Mrc. Einant užveja jį koks ponas ant poros arklių ir liepia jam greit sėstis SI269(Slk). Kap užriši didelį pagalį po kaklu, tai tada paršas nepabėga: galima greičiau užvýt Mrc.
| prk.: Manę neužvi̇̀jo kalbos, to nebuvo Mrc.
^ Kalbos nei užvysi, nei su arkliu pavysi Kpr. Lekuoja kaip šuo katę užvi̇̀jęs Nm.
| refl. tr.: Užsivi̇̀jo kely i nuveš Daugėliškin Dglš. Važiuojam atgal, užsi̇̀vejam, vaikų prisisodinam Rš. Užgirdo, kad užsiveja, tuoj ana pavirto kopūstu, ė jį [pavertė] tvora LTR.
4. vejant atvaryti: Kam tu karves per ledą užvijai? Ds. Žumbakis narakiai, juokdamas, ėmė ir ažvijo kaliotę par rėčkelę BsPII254. Kam tu ažvijai̇̃ paršą per daržą – išmindžios kopūstus Ds.
| prk.: Dabar stovėdamas nežinomo namo koridoriuje, kur mane užvijo speigas, aš jaučiau tikrai besapnuojąs rš. Kokie reikalai užvi̇̀jo tamstą? NdŽ.
^ Uošvį vieną kartą šuo užvi̇̀jo (trumpam atvažiavo) Trg.
5. smarkiai pavyti, paginti: Sūnus kaip užvi̇̀jo, ir išsitęsė [tėvas] Aln.
6. D.Pošk pervarginti vejant, varant: Padaviau arklį ir užvi̇̀jo pardien Dgl.
7. Rmš prk. labai nuvarginti, užvaikyti: Jų motina užvytà Ėr. Ji vyro užguita ir užvytà Vrn. Užkurys posūnį baigia užvýt Antš. Ir puolė žirgas užvytas V.Krėv. Jie (šokėjai) užvytų smuikorių, jeigu šis griežtų tiek, kiek šokėjai nori šokti M.Katk.
| refl. tr.: Jau tik iš namų važiuodamas neužsivýk arklius, ba nenuvažiuosi nė ligi Griškabūdžio Žvr.
8. impers. Dsm, Lš apnešti sniegu, užpustyti, užvaryti: Buvo didelis vėjas, tai ir užvi̇̀jo kelią Vlk. Ale kelias kap užvýtas, tai neseka praeit Vlk. Tę būta šulnio ir užvýta sniego Dbč.
9. refl. tr. prk. sukaupti atsargų, užsivaryti: Bulbų daug sukasė i pinigų ažsivi̇̀jo Dglš. Mes pinigų niekad neužsi̇̀vejam – kiek gaunam, tiek ir išleidžiam Lš. Kad šiemet i man dobilų ažsivýt Prng.