statýti, stãto (stãčia), stãtė tr. K, Rtr, Š, KŽ; SD353, H, R, MŽ, N, M, L
1. daryti, kad stačiai stovėtų, vertikaliai dėti, kelti, kad būtų stačias: Ans telepono stulpus stãtė Krš. Jei apynvarpčių tujau nestato, tad į jų vietą tu tarpu įbado mažus mietelius S.Dauk. Ant kojų statýti NdŽ. Statýti žvakę į žvakidę NdŽ. Eina an kapų, stãto žvakes [per Vėlines] Pb. Būdavo, par Jonines kalam vainikus prie durų i stãtom beržiukus prie tvorų Bsg. Statýk gubas į statas J. Ejom rugius rinkti, statýti – daba jau nebreik ne statýti, ne rinkti – kombainai KlvrŽ. Tus rugius su dalgiu pjovė, su rankoms rinkom i rišom į tokius pėdelius, į gubeles stãtėm Tl. Pėdus riša, stãčia, džiovina Grv. Kviečius stãtom po penkius pėdus, šeštu apdengiam Aps. Iš po pjautuvo nestãtom [rugių], renkam nuog lauko ir vežam Pls. Jau mano dukrelė nuvargo, tankius rugius bepjaudama, pėdelius bestatydama LTR(Auk). Linus stãtė po keturis pėdus, o rugius po dešims Rod. An tų karčių stãto [linus pirtyje] Pb. Linus pirtin stãto, džiovina Šlčn. Velniai labai šoko – net ausis statydami, uodegas kratydami LTR(Lkv). Žąsys klykavo, nardė, uodegas statė S.Stan. Kumelė ausis tik stãto stãto Jnšk. Arklys stato ausis nuo dviračio (baidosi) Ėr. Kas akis tur piktas, ižg tolo žvakę liepia sau statyti SPII141. Ponas neliepęs esti … žvakių apžadus statyti Mž371.
^ Kaip katė glostoma uodegą stãto Slk. Kantrus glostomas keterą stato LMD.
2. dėti ką kur, ant ko nors: Kur čia da bestatýsi tą stalą, ka jau nė apsisukt nėr kur Jrb. Statýti suolus į eiles NdŽ. Statau ką ant ko R67, MŽ89. Statýti lempą ant stalo BŽII470. Statýti po kuo NdŽ. Statýti priešais NdŽ. Tokia gera versmė raistely – pieną statýsiu Klt. Pernai sirgau – žiūrėjo vaistus, maistą virė, stãtė prie lovos Rs. Statýti vakarienę NdŽ. Oi berneli dobilėli, kur statýti pusrytėlį? (d.) Lar168. Kai numiršta kas, statom naktin pieną ir kitus gėrimus ir valgymus dubenyse ir ąsotyse V.Krėv. Kepurę statyti reiškė padėti ją ant teisėjo stalo ir pasakyti, už ką ji statoma rš. Nestačiau viedrelių, neguldžiau naštelių, nei padėjau bernuželiui žirgelius girdyti StnD8. Kojas užtroškusiojo iki kelių į drungną [v]andenį statyk S.Dauk. Matei šešką?.. Gražus, velnys. Slaikanas, ilgas. Parodon statyk J.Avyž. Nėra kada, reikia eit vandenio, puodai statýt (kaisti) Dv. Statýk puodą, ko žiopsai – matai, kad malkos bereikalingai dega Ldk. Nė vienas, uždegęs žvakę, nestãto jos paslėpime DP556. Demi, guldžiu, statau SD170.
^ Tegu koc puodu vadina, bet pečiun nestãto Arm.
ǁ einant, žengiant dėti (koją): Kur koją statai, tę ir akim žiurėk Vrn. Statýk pėdan koją (pažiūrėsim, ar čia tavo eita) Ob. Kap eina, jau nestãto kojų, ale švok švok švok [velka] Rod. Oi žirge žirgeli, juodasai bėreli, statyk kojas in kelelį, josiu in mergelę LTR(Lš). Nematau, kur koją statýti NdŽ. Vilkas dešinę užpakalinę koją stato į priešakinės kairės kojos pėdą sp.
| refl.: Kojos kažkodėl taip sunkiai statosi iš kulšių, pėdos pasisukusios į vidaus pusę I.Simon.
3. liepti, įsakyti kur stovėti, atsistoti: Stãto mokinį į kampą DŽ1. Mum stãtė po dvidešimt penkius i paveikslavo Gsč. Nuveža į vietą, stato į mierą, dėkuo Dievuo, netinku Plt. Bijo, kad benzinas neužsidegt – reikia sargyba statýt Sb. Žydai stato sargus pas grabą Kristaus M.Valanč. Ne vieną sykį liaudies gynėjai vežė tėvą į valsčių, statė prie nušautų banditų – bene sūnus? V.Bub. O Jonas į tuos tardymus ar kišasi? Turbūt į akivaizdą (į akistatą) stato? K.Saj. Visus [ligonius] stãto an šviesos (rentgeno), žiūri žiūri Ukm. Statýtas ties Kaifošiumi DP158(paraštėje). Kada mudu kunigėlis su mergele venčiavos, seredon po pietelių stati̇̀s mudu už grotelių DrskD232.
^ Kelios seseres ir keli broliai, ir gražūs, nor langan statýk! Pv.
4. palikti kur būti, stovėti, laikyti kur (gyvulį, vežimą, mašiną ir pan.): Kur gyvena, nėr kur karvę statýt – tvarto nėr Rs. Pievoj karves vis vidudienio stãtė (sugindavo) Str. Nestatyk sušilusio arklio ant vėjo LKGII335(Kp). Jisai į savo intaką da nenorįs statýt (rišti) tos karvės Jrb. Ratus pakaladnykėn statýk Mrc. Pastogė vežimams statýti NdŽ. Statýti automobilį į garažą BŽII470. Automobilius statýti draudžiama! NdŽ. Pavargęs, nusiplūkęs laiškininkas vedasi dviratį, stato jį prie kiekvienų vartų rš. Svirne guldysma bernelį, stainioj statysma žirgelį NS1066. Kur aš statysiu žirgelį, kur aš kabinsiu balnelį? LTR(Slk). Statė pristatė pilnas stonias žirgelių LTR. Kur statysium laivelį, ties kuriuoj kiemeliu? KrvD17. Zebulon ant jūrių kranto gyvens ir stotėje ekrūtų (kur ekrūtai statomi yra) ir prasiteks iki Sidon BB1Moz49,13.
| Stãto (pradeda) kiaulę penėt Dv.
5. Sut, N, I, Amb, LL11, PolŽ51 daryti pastatą, statinį, įrenginį: Pas mus statomi nauji miestai rš. Taupant teritoriją, vis dažniau statomi daugiaaukščiai garažai rš. Mokėj[o] ma[no] tėvas namus iš medžiagos statýt Pls. Da šitas rūmas iš Valinių miško statýtas Krs. Akmenis vežėm abudu, namą statýt reikėjo Žln. Tadaik jau mes statýsim pirkią LKKII205(Zt). Anys ir dabar stãto namus an trijų langų Grv. Statýkit namus ant ratų, ba reiks išvažiuot Ukm. Kai trobą stãto, reikia statýt ryty vėjy, tai nebus pelių Ds. Sako, statýsiąs namus vaikam Ob. Niekur neisiu – čia aš su vyreliu rąsčiukus nešiau, trobeles stačiáu Nmk. Paskui su kirviu aš namą stačiaũ Nmč. Stãtė kirviu, nebuvo pielos – ir kokia sąspara graži! Mlt. Sąsparas statýti NdŽ. Stãtomoji medžiaga NdŽ. Po kari statýtas buvo namas Pb. Stãtė Vadakstės dvarą, pilį budavojo Klk. Mūs kluonas da dieduko statýtas Dglš. Tamošius pradėjo statyti trobesį: išvedė sienas, kazilus pakėlė ir lotus prikalo M.Valanč. Medinius tiltus kaimas pats statýdavo Grz. Persėdas stãtė an Ūlos Dbč. Pakirsiu klevelį ir aržuolėlį, statysiu tiltelį per Nemunėlį LTR(Nmj). Ožys malė baltus miltus, briedis stãtė aukštus tiltus DrskD267. Sukilėliai statė barikadas rš. Jonas žvalgėsi, kur čia geriau statyti palapinę K.Saj. Par atlydį vaikai stãto šnėmaną (senį besmegenį) Klp. Fundamentas iš akminų statýtas Rsn. Statýti krosnį NdŽ. Statýti sieną NdŽ. Reikia laiko turėt tvorom statýt Trgn. Bendorius, pristašęs šulelių, cebrikus stãto Kpč. Stãtę nestãtę paminklą – kap nori Dglš. Darau, statau, ižkeliu, ižvedu namus SD21. [Kryžius] po laukus ir ant vėžių stãtome ir viežlyvai laikome DP455.
| prk. kng.: Liaudis stãto sau šviesią ateitį DŽ1. Ant jo (tikrojo tikėjimo) kaip ant tikro fundamento statýsime visokius darbus geruosius DP86.
^ Numai statýti – ne kepurė pakelti! Krš. Ant kito gero stato dvarą LTR(Zp).
| refl. tr., intr.: Ten davė vietą visims tims statýties Krtn. Netoli pakrančio stãtos namiuką Erž. Jūs statýkitės, aš in valdžią inteisiu, man padarys (duos medžiagų) Jz. Petras jau stãtąsys pirkią LD380(Lkm). Lig kelintais metais mes stãtėms [namus], aš nežinau Skp. Po penkis aktarus nupirko žemės i stãtės miškūse Knt. Tu va kerties medžius i stãtais namus Dglš. Im', vežies i stãtais pirtį Aps. Kad būčių iš ko, tai statýčiųsi naują gryčią LKKVII191(Krs). Daba trobą tenai stãtose Vdk.
ǁ montuoti, sudėti, sudaryti iš dalių: Ar nemokė jos motulė stovelių statýtie, ar nemokė jos sesulė drobelių rėdytie? DrskD120. Kap motulė stovus stãtė, dar aš maža buvau (d.) Vrn.
6. NdŽ dėti į skirtą vietą ir įtvirtinti: Šmakštels [batsiuvys] yla į padą, stato vinį, varo plaktuku, o toji nenori gilyn J.Balt. Išgręždavo [akėčių skersinius] ir medinius dantis statýdavo Pv. Darys grėblelį, statys kotelį, ves mane jauną šienelio grėbtie KrvD205. Dantim statýtais (dirbtiniais) [mergina], negraži Klt. Stãtom langus, kad nebūtų vėjo Dgp.
| refl.: In ieneles stãtosis ratas Plm.
ǁ įdurti, įsiūti: Rankovės statytos trimis centimetrais žemiau pečių linijos sp.
7. padėti kokį įtaisymą ir palikti kurį laiką: Stačiaũ stačiaũ visąžiem kilpas ir nei vienos kurapkos nepagavau Rdm. Spąstai statomi prie olų, ant žvėrių takų rš. In lydekaičių stačiaũ bučius Aps. Taures statýti NdŽ. Ar esi taurių statýtas? Šts. Aš neesu kirminais statyta, ne kraujo leista Šts. Statýti kam klizmą NdŽ.
8. J jungti, kad veiktų: Statýti laikrodį NdŽ. Jeigu televizorius neina, radiją stãto Jrb.
9. daryti, kad būtų atsikišęs, iškelti: Statýti lūpas NdŽ. Paltas pečiais statýtais – nemadnas Klt. Tu i vėl tą pasturgalį statái! Tl. Statýk keterą, iki užkelsi medį Kt. Katė stato keterą prieš šunį Vlkv.
ǁ BBEz25,2 gręžti, kreipti (veidą, akis): Ir statyk (gręžk) veidą tavo priš jį BBEz4,3.
×10. rašyti, dėti: Statýti kablelį, tašką NdŽ. Numerius aš mokėjau statýti Vdk. Į laikraščius tik nestatýk! Vn. Buvo paprotys ant kožno nukryžiavoto galvų statyti parašą, reiškiantį, kas kybo ir už kokią kaltybę M.Valanč.
| refl.: Prieš visus kitus ir statosi skirsmelis A.Baran.
11. nurodyti, skirti: Prašysiu, ka pirmą rūšį statýtų Jrb. Manęs nebuvo, kai kainas [už vienkiemį] stãtė, pačius niekus sumokėjo Bb. Statyta yra žmogui vieną kartą mirti CII10. Statýta diena KI470. Neprašykite daugiaus, kaip statyta BbLuk3,13. Kam koravonę uždėti, statýti KII293.
12. siūlyti, skirti, kelti, daryti, dėti kuo, rinkti: Jį viršininku stãto DŽ. Galėčiau į gerą vietą statýti – mergikė zgrebni Vdk. Statýti savo kandidatūrą NdŽ. Žemaičiai atsisakė klausyti savo seniūno Mykolo Kęsgailos, Kazimiero šalininko, ir išvijo jo statytus apskričių valdytojus (tijūnus) rš. Ožį per užveizdą statyti N. Tegiveizd … išmintingo vyro ir testato šitą ant visos Egiptų žemės BB1Moz41,33. Pilnavoju, ant ko statytas esmi R63, MŽ84. Ne tiktai karaliumi vadina Dievą, bet ir karaliumi visų karalių tos žemės, kuriuos anas stato karaliumis SPII150. Idant nei vienas pakrutintas nebūtų tuose varguose, nes patys žinote, jog ant to esme statyti Bt1PvT3,3. Nemoku skaityt nė rašyt – žada mane karaliu statýt BM217(Nj).
13. versti, liepti, įsakyti, nurodyti ką dirbti: Mum tėvai nuo mažuomės prie darbo stãtė Ps. Vyrus prie girnų šeimininkai statė tik tinginius, mergas – tik neišmaningas verpti ir austi Vaižg. Kur poni Zosę statė, čia ji dirbo Žem. Argi reiks mokytas sūnelis leisti bandos ganytų, o po tam statyti prie akėčių ir arklo? rš. Senių nestãto in darbo – prašo Krm. Pristatė riešutų malt – nepamaliau, statė žvirzdų grūsti – nepagrūdau, ir paleidė mane Sln. Anksti ryto nebudyk, prie girnelių nestatyk LTR(Srj).
14. pasirūpinti, kad kas kur nuvyktų, atvyktų, pristatyti kur: Statýti į kariuomenę NdŽ. Karas da buvo nepasbaigęs – sūnų ant karo stãtė Sb. Tu Taduką į gimnaziją statysi (leisi)? rš. Jei sumelavai, dešimt liudinykų statýk – neišsisuksi Alv. Ir tas turėjo išsivadžioti ir liudininkus statyti, jog tikrai jo avis buvo Žem. Ei stãtė stãtė mus tris brolužėlius į kareivių pulkelį JD1153. Herodas atpen statyti Pilotui liep ir sūdyti SGI78.
| refl. SGI19: Tur tačiau [atgailojantis] statytis po akim kunigo DP76. Jo tiktai tasai karias balso klauso, ant jo tiktai įsakymo aba vieno mosterėjimo jam statos SPI261. Visi ant tos tiesos turi statytis SPI16. Statausi (pasirodau, ateinu) pokim SD420. Statause po akim Sut.
15. Pp, Skdv, Krš, Mžš, Krs, Mrc, Slv, Skrd tiekti: Pieną stãtom visą, o sviesto nusiperkam patys Bgt. Ar daug pieno stãtot į pieninę? Tl. Kad tų čia pieninių nebuvo, pieno nestãtė Lž. Kiti stato miesteliams meisą M.Valanč. Mėsą, pieną statýdavom į Joniškį – prievolės buvo Sk. Statýti žaliavas NdŽ. Seniau visa žydai stãtė miestam Slm. Tau reiks i valgį statýt, i viską – bus sunku Jrb. Mūsų pareiga buvo statyti literatūrą iš Tilžės į Šiaulius rš. Visą mėnesį daktaras išlaikė prie savęs, kiek išleido pinigais, kiek valgymų statėme Žem. Statýsi arklį šiandiej an turgaus? Sdk. Šią dieną nes statýtas yra Sutvėrėjui brangusis vaisius žemės DP427. Meldžiu …, idant statytumbite kūnus jūsų gyva, šventa … afiera Ch1PvR12,1.
16. vaišinant duoti, dėti (svaiginamųjų gėrimų): Suvedė mus, alaus stãtė [per pažintuves] Jnšk. Jau tas piršlys gaus tujaus duoti šnapšės jau, statýti piršlio kraujo Jdr. Stato butelį arielkos saldžios [pirmaryčių dalyviams] Pb. Rovėjos, baigę raut linus, šaukdavo: – Dabar, gaspador, statýk bačką! Skrb. Gėrė pakarčiuo alų ar arielką, katrą statė vaikeliai, o mergaitės tujaus ryšeliūse savo užkandos ieškojo M.Valanč. Samdant magaryčias stãtė gaspadorius Vkš. Šitą stiklą pats stataũ NdŽ.
^ Gera gerti kitam statant KrvP(Vs).
17. duoti užstatą (lažinantis, lošiant iš pinigų): Stataũ šimtą rublių, kad taip bus DŽ1. Statýti dvigubai NdŽ. Statýtieji pinigai NdŽ. Statýti už valetą BŽII470. Statau keturis tūkstančius svarų, kad neapvažiuosi J.Balč.
18. rengti, kurti (spektaklį, filmą): Naują spektaklį statýti DŽ. Pjesę, filmą statýti DŽ1. Statant naują šokį, reikia aiškiai ir tiksliai žinoti, kokį momentą jis vaizduos rš. Statomieji veikalai dažniausiai buvo grindžiami antikiniais mitais rš.
19. kelti; pateikti vykdyti, įvykdyti: Statau sąlygą rš. Nestatome jokių sąlygų rš. Aš stataũ (dedu) sau už pareigą BŽ56.
20. manyti turint kokių ypatybių, laikyti kuo: Jauni žmonės save drąsiais stãto Vv. Jis savę stãtė labai gudriu Ppl. Kad svietas matytų, man' mandrą statytų LTR(Slk). Kaip Antaną stataũ kantrum, tai baisiai Lel. Nesirūstinu, mielas broli, už tai, kad mane už nieką statai LTsIV726. Nereikia kitas durnu statýt Dglš. Kas yra neteisus, tas savo malagystę už teisybę stãto PP79. Įvairi bukli vyrai, atrasdamys tose kningose gilią išmintį, aukštesniai jas statė už visas nešventas kningas M.Valanč.
ǁ refl. PK120, N rodytis kokiu, vaizduoti save kuo: Ana dide stãtės, t. y. didžiavos J. Anas visiems stãtos bagotu Dglš. Turtingu baisiai stãtos, o vaikšto apiplyšęs Srv. Ponu statės – papirosus rūkė Plng. Viename daikte stãtos poni, kitame pasiverta į ubagę Krš. Jie dideli stãtėsi Ėr. Dar ką tik bandą varinėjosi, o jau stãtosi kažkokiu vyru Vdžg. Aš da statáus, kad aš vyras Rs. Už bernioką stãtosi Rm. Jei statai̇̃si toks drūtas, ava (eiva) persiimt Alk. Dar iš po mamos skverno neišlindusi, o jau stãtosi pana Gl. Kalakutas statėsi paukščių karalium rš. Statýtis teisėju NdŽ. Svetimims stãtos gera be vieno galo Krš. Aš nesistataũ šventąja Ar. Tokia vikri stateisi, – tarė į marčią, – o žlembi dėl niekų! Žem. Kvailas tu, broli, nors, gyvas būdamas, stateisi gudruoliu V.Krėv. Petras … gyrumi už kitus didesniu stãtės DP150.
^ Didžiu besistãtąs, o mažai tepakeliąs KlvrŽ. Ponu statos, o šūdas ant nosės LTR(Vdk).
ǁ refl. I, Trk didžiuotis: Kiekvienas statosi – kas aš! Gs. Jis nekas, bet baisiai stãtosi Alk. Ana labai stãčiasi GrvT78. Didžiai pykstu ant jų, kad jie prieš tave statosi brš.
| Retai kada vilkas prieš žmogų stãtosi (drįsta, kėsinasi pulti) Ig.
21. daryti, kad kas patektų į kokią padėtį: Statýti ką į keblią padėtį BŽII470. Tėvas viską atidavė sukilėlių reikalams, stato į pavojų savo gyvybę J.Gruš. Statýti save į pavojų NdŽ. Dramaturgas stato savo herojų į dramatiškas situacijas rš.
22. atiduoti, paaukoti, skirti: Visą jėgą statýti NdŽ. Ko čia jėgą statai̇̃? Mrj. Dirbk pagal išgalėjimą, o ne paskutines sylas statýk Gs. Jis (batsiuvys), dratelius traukydamas, visą sylą statýdamas, kur tik jis sėdėjo, te pikis smirdėjo JV267. Visas pajėgas ant to stačiau V.Piet.
23. refl. prieštarauti, priešintis: Prieš ką statýtis KII185. Tu, Emne, vis dėlto drąsiai statais prieš vyrą ir nesivaržai rš. Jis pradėj[o] statỹtis prieš kunigą Mrc. Jis stãtosi prieš vyriausybę KBI23. Ten buvo Šaltabuizių kortininkas, su kuriuom tiktai vienas bernas tegalėjo statytis rš. Statausi vyringai Sut. Rojaus darže pradėjos prapultis, idant tenai V. Christus velinui statýtųs DP149. Ir satanas stovėjo po dešinės jo, idant pryš jį statytųse BBZak3,1. Dievas statosi prieš didžiuojančius, bet prastiemus yra malonus BPI82.
24. refl. mergintis, suktis: Paaugo mergelka, i stãtos vaikiai Krš. Galėtumi statýties pri Aldutės – graži mergikė Rdn.
ǁ gretintis, norėti dėtis: Toki bezdukai vaikai, ir jau prie vyrų stãtosi Dkš. Ko čia prie mano turto stãtotės?! Plv.
25. refl. palaikyti, ginti, užstoti: Aš stačiaũsi už jį Gs.
26. paversti kuo: Aš tave statysiu raiba gegule KrvD85. Dangų kaipo geležį, žemę kaipo varią statai …, idant žemė n'išduotų vaisiaus savo MKr41.
27. Lš traukti paviršių ledu, stingdyti (upę, ežerą): Jau geras šaltis, jau ir ežerą stati̇̀s Sn.
◊ aki̇̀s statýti
1. Plk, Lk piktai žiūrėti, baltakiuoti, šnairuoti, žvairuoti (ppr. nesutinkant, prieštaraujant, rengiantis gintis): Negražu prieš tėvą aki̇̀s statýt Skr. Dėl menkų niekų tuoj aki̇̀s stãto Grž. Stãto akès, jei ne taip pasakai Krš. Jeigu ben rubliu mažiau duosi, tai tuoj stãto aki̇̀s Slm. O ką vyrai sakys, mergos akis statys JD771. Dažnai ir mes vieno kito bijom, susitikę akis statom arba drebam J.Jabl. Ir mės tankiai akis statom, nežinomą kaip pamatom, bet patyrę, ką jis gali, metam baimę tuo į šalį A1884,124.
2. NdŽ stebėtis.
3. dvėsti: Nueinu, žiūriu – paršas jau aki̇̀s stãto Jrb.

akysè (akýsu) statýti įsivaizduoti: Statyk sau akysu amžiną prapultį P.
akysè (akýsa) stãtosi vaidenasi, rodosi: Ko tu bijai, gal tau akýsa stãtos? Kb. Josios paveikslas akyse statos LTR(Sv).
ant galvõs statýti greitai varyti, ginti: Jei arklį stati̇̀s an galvõs, tai gal dar ir suspės Kls.
ant juõko statýti sudaryti progą juoktis, šaipytis kam iš ko: Ne žydelis būtau, kad aš pasakytau ir tave, berneli, an juõko statýtau DrskD242.
ant kõrtos statýti rizikuoti: Gyvenimas tėra vienas, Adomai, ir aš nenoriu dar kartą jo statyti ant kortos J.Avyž.
ant pei̇̃lio statýti pykdyti: Kam jūs mane ant pei̇̃lio stãtot? Al.
ant sàvo statýtis užsispirti, nenusileisti: Toki užsispyrėlė: Aldonia teip ją lupa – nieko, an sàvo stãtos, ir viskas Slm.
ant žmonių̃ liežùvių statýti suteikti dingstį plepalams, pajuokai: Marijonele, daugiau aš tavęs neblankysiu – ant žmonių liežuvių nebstatysiu S.Čiurl.
ausi̇̀s statýti NdŽ suklusti.
baugštyklès statýti gąsdinti, grasinti: Ans mun stãto baugštyklès KlvrŽ.
bókštą statýti svajoti, fantazuoti: Ne, Antanai, aš nė jokio bokšto nestatau, visai siauras tėra mano tikslas Žem.
danti̇̀s statýti nenusileisti, nesutikti, prieštarauti: Juozukas nė vienam nenusileidžia: jis prieš visus danti̇̀s stãto Prn.
ẽšerį statýti
1. priešgyniauti, prieštarauti: Nestatýk ẽšerį prieš tėvą, būk mažesnis Skr. Nu jau nestatýk nestatýk savo ẽšerio Lkš.
2. NdŽ puikautis, pūstis, didžiuotis.

gálvą statýti laiduoti, garantuoti: Už Joną stataũ gálvą Kt.
gerùs kãzilus statýti ant dùgno mušti: [Tėvas] paėmė gerą brūklį, pradėjo ant dugno gerus kazilus statyti, nu, tada pasakė DS151(Vdk).
į kanapès (kanapiùs, kanãpėsen) statýti (stãtomas) apie negražų: Ė kai apsiskarmaliavęs, tik kanapė́sen statýt Švnč. Baidykla merga – į kanapiùs stãtoma Rdn. Vyras ne į kanapius statomas VP50.
į kõrtą statýti rizikuoti: Statė korton savo gyvybę, savo turtą, savo laisvę J.Jabl.
į pė́das statýti paimti kitą į kieno buvusio vietą: Valia nevalia – [mirus motinai] reikės kitą į jos pėdas statyti Žem.
kẽterą statýti spirtis, šiauštis: Prieš viens kitą kẽteras stãto kap katinai Gs. Jei tik ji pradės kẽterą statýt, tai aš į ją nė nežiūrėsiu Skr. Pasileido dabar svietas, tai ir pradėjo prieš ponus keterą statyti V.Myk-Put.
krūti̇̀nę statýti priešintis: Nors kartą, vyrai, pakelkim galvas, bangoms krūtinę statydami! V.Myk-Put.
kui̇̃benas statýti Krtn mirti.
kuõdą statýti pūstis, puikauti: Nuo pat pirmos dienos tas iš miesto atvažiavęs pradėjo kuodą statyti J.Paukš.
lui̇̃šį statýti Ktk, Blnk, Vdš būti nepatenkintam, pykti.
niẽko (nė vi̇́eno) prieš savè ne(si)statýti NdŽ nieko nepaisyti, nesiskaityti su niekuo: Girtas nė vieno nestato priš savi, o pagiriomis nė penkių nepaskaito LMD. Nieko priš savi nestatos karalius I. Ji nieko prieš save nestato, vis pasipūtusi, vis su didyste Žem.
nors į lángą statýk labai gražus: O kai užvelka naują suknelę – gražuolė, nors į langą statyk A.Gric.
nósį statýti [į aũkštį, į aũkštą] NdŽ šiauštis, pūstis, didžiuotis: Visi stãto nóses į aũkštą! Krš. Baigė mokslus, nu statýs nósę į aũkštį! Krš. Tikra duktė stãto nósį, ko iš svetimų norėti? KlK6,63(Krš).
óbelę statýti atsistoti ant galvos: Vaikai, bandą ganydami, išmokdavo óbelę statýt Škn.
óžį (óžius) statýti Lž, Mrj aikštytis, šiauštis, pūstis: Negal išsiduoti, kad labai myliu – pradėsi óžius statýti KlK6,64(Krš).
pi̇̀nkles statýti klastingai elgtis: Aš nepatikėsiu, kol pats patirsiu, kad jis man pinkles stato V.Krėv.
po akimi̇̀s statýti akivaizdžiai rodyti, vaizduoti: Statýdamas mumus po akimis didumą algos DP592.
po akių̃ statýtis įsivaizduoti: Ką gyvai po akių̃ statýtis KII14.
prie si̇́enos statýti Všv šaudyti.
ragùs (rãgą Ms) statýti DŽ, NdŽ pūstis, darytis nesugyvenamam, šiauštis: Šiaip dėl štukų niekas ragų̃ nestatýt Skrb. Toks paršelis, o jau ragùs stãto pryš muni Vkš. Nestatýk ragų̃ – niekas tavęs nebijo! Blnk.
skẽterą statýti NdŽ spirtis, šiauštis.
smė̃lio pili̇̀s statýti kurti nerealius planus, svajoti, fantazuoti: Kiekvienas įtemptai galvojo ir tylėjo, kūrė planus, statė smėlio pilis rš.
statýtas [mókslo KII18] žõdis; R299, MŽ401 teiginys, tezė.
šẽrį (šeriùs NdŽ) statýti prieštarauti, spirtis, šiauštis: Sunku gaspadoriams nuteikti šeimyną: musėlė nepralėkė pro nosį, tuoj šerį stato Žem. Nestatýk par daug šerių̃ prieš savo vyrą – pames Ps.
šerỹs stãtosi apima puikybė: Pasirodo, kad aš labai pageidautina. Man pradeda kažkaip malonu darytis, šerys statytis I.Simon.
ties akių̃ statýti akivaizdžiai rodyti: Saugojimas gavėnios … keturių dešimtų dienų metinykėmis ceremonijomis ties akių statytas DP111.
ti̇̀ltą statýti LKKIII140(Grv) toks žaidimas.
véidą (véidus NdŽ) statýti; N daryti grimasas.
žárdą (žagrès) statýti stotis aukštyn kojomis, remiantis į žemę rankomis ar galva: Vaikai laksto po kluoną, žárdą stãto Ėr. Aš stačiaũ stačiaũ žagrès, net galva pradėjo suktis Ps.
antstatýti (ž.) tr.
1. ant viršaus pastatyti: Paminklas antstatýtas Šts. Supylė kalną ir stabą su povyziu nabaštiko antstatė S.Dauk. Anstatýta namo dalis, viršunamė BŽ263.
2. ant viršaus uždėti, užvožti: Puodą be dugno antstatýs Lc. Ant [avilio] antstatyk kepurę iš šiaudų, idant lytus neįtekėtų prš.
3. liepti stovėti prie ko, pastatyti: Sargus antstãtė pry kožno arklio su šautuvu Kl.
apstatýti tr. Rtr, Š; Q83, SD203, N, BzF176, LL116, L
1. K, NdŽ aplinkui apdėti kuo, statmenai dedant: Kūliais stirtas apstatýk, kad paukščiai nelestum J. Lopšį pakaria, beržiukais apstãto – vaikui pavėsiukas Klt. Karves vainikais apipindavom, duris berželiais apstatýdavom [per Sekmines] Ob. Kai numirė, apstãtė ją gėlioms, gražiai pagiedojo Jrb. Aš apstatýsiu savo mergelę kuo šviesiausioms žvakelėms JD1216.
| refl. N, Š, NdŽ: Pasiėmęs jaunikaitis iš namų tris žvakes ir knygą sugrįžo koplyčion, apsistãtė tom trim žvakėm BM53(Vžns).
ǁ sudėti statmenai aplink ką: Apstatýti ką aplink ką K. Apstãtom [linus] aplink pečių, džiovenam, tada kuliam Klt.
^ Suraizgytas, sumazgytas, apie gyvulius apstatytas (tvora) LTR(Grk).
2. daug ko pristatyti paviršiuje, nustatyti visą kuo: Ten kryžius prie kryžiaus – visas kalnas i pakalnės visos aplinkui apstatýtos Mšk. Tas kalnas jau nuo senų laikų visas apstatytas kryžiais LMD(Sln).
3. NdŽ apkrauti, apdėti: Apstãto [gėrimais] stalą kai par veselę Kln. Tuoj apstatė buteliais stalą Žem. Treitą karčių uždėjo ir apstãtė (apdengė) stogą Vn. Šiąvasar jau reiks delto apstatýt sietkelė (uždėti pavaras ir plūdes) Sdk.
| refl. intr., tr.: Atsiveš ratus, ekėčias ben kelias, apsistatýs Gd. Tėvalis liuob apsistatys kaip eglyną alaus, kad liuob gers karčemo[je] Šts. Da apsistatỹs stalą, i sėdėk visą dieną Jrb.
| prk.: Visą gyvenimą (sodybą) buvo apsistãtę buteliais (dažnai gėrė) – tokie pijokai Krš. Apsistačiau darbais – nėr nė kada pailsėti Rs.
4. R66, MŽ87, Sut, Varn, Plšk liepti stovėti apstojus aplinkui, iš visų pusių: Visų laukų, visų kelių neapstati̇̀s karaūlu Grv. Vario vartai užrakyti, sargais apstatýti (d.) Vv. Garbingasis vyskupas Henrikas ir jo palydai sėdi savo kambary, sargyba apstatyti, kaip kaliniai – ir kenčia V.Krėv. Aš turu kareivius, apstatysu aplink, kad nė paukštis prie tavęs negalės prilėktie! BsPIV44. Vyresnybė apstatė sargais Varnių miestelį, kad nė vienas nebeišeitum, nė įeitum M.Valanč. Kaip šaudykliai zuikį pamatė, pamatė, visus kelius šunimis apstãtė, apstãtė JD1511. Urėdnykas karaliaus Aretas sargais apstatė miestą Damašką, norėdamas mane sugauti VlnE35. Tu mus, bernus savo, šventais apstatyk visad anielais PK20. Anys tada nuėję apstatė grabą sargybe Ch1Mt27,66.
^ Vidury auksas, aplink tą auksą sargai apstatyti (akys) Šd.
| refl.: Apsistatýčiau margais kurtužėliais; tai mano sargovužiai – margi mano kurtužiai JD798. Pats caras apsistatęs savo valdininkais, kad prie jo jokiu būdu negali prieiti Vrp1895,29.
5. palikti stovėti, sustatyti: Matau arklių apstatytų daug pri šventoriaus Yl. Tas žmogus tuos visus gyvulius apstatė apie tą trobelę BsPIV258.
6. Vdk visą pristatyti (pastatų): Gatvės buvo siauros, apstatytos sulūžusiomis mažomis trobelėmis J.Balč.
| refl.: Ir taip apsistãtę – kurgi dės klėtį Skp.
ǁ apsupti aplinkui sustatytais pastatais: Mes namais apstatýti Rmš.
7. išdėlioti (baldus): Didelė stuba, ale menkai apstatýta Rg. Kambarys senoviškais baldais apstatytas rš. Lauritėnas apsidairė po ištaigingai apstatytą kambarį rš.
8. Ml paskirti, išrinkti, padaryti kuo: Nei skaityt, nei rašyt [nemoku], ir nori manę karalium apstatýt (ps.) LKT369(Rdm).
9. užimti (pareigas): Apstatau urėdystę, slūžbą R66, MŽ87.
10. Lzd palaikyti kuo: Mañ labai sena apstãtė žmonės Dglš. Jos mane durne apstãtė Št.
×11. (plg. rus. oбcтaвить) Jdr, Varn, Kt, Žž, Jnšk, Ln apgauti: O tai apstãtė boba: dažylų vietoj suodžių davė Pn. Jis visus ten apstãtė Bb. I apstãtė žmogus velnį (ps.) LKT100(Krtv).
| refl.: Apsistačiáu – aštuonius šimtus aš parmokėjau Trš.
^ Apsistãtė kai merga su devintu vaiku Lkč.
atstatýti tr. K, J, Rtr, NdŽ, KŽ; H, L
1. padaryti, kad vėl stovėtų: Tą [pavirtusią] kėdę atstatýk Pc.
ǁ atgaivinti, sustiprinti nupuolusį nuo kojų (gyvulį): Jau atstãtėm karvelę LKT56(Akm). Atstatỹtumiam į tas kojas [kiaulę], da ka galėtų ben parduoti Trk. Jeigu neatstatýs į kojas [paršelių], žinai, ka neparduosi Trk.
2. BŽ83 sugrąžinti į vietą ką išjudėjusį, pasisukusį: Atstatyti, grąžinti į išeities padėtį SkŽ30. Vieną [išsuktą ranką] trukterėjo trupučiuką ir atstãtė JnšM.
3. BŽ86 atkišti į priekį, atsukti: Eina krūtinę atstãtęs pats pirmasai Sdk. Į klevo viršūnę sutūpė būrys kuosų ir atstatė savo gūžius prieš vėją rš. Vipas pabudęs tuojau išbėgo į denį ir atstatė nosį prieš vėją Mš. Dykduoniai suvažiuo[ja] [į Palangą] i vartos, plikus pilvus atstãtę Krš. Būdavo, atsigulei an pečiaus, galvą nulenkei, kojas atstatei̇̃ Ds. Eina kelius atstãčius, kojos sulenktos Klt. Jaunõs nepadaris [ligoninėje], vis tiek vaikščios šikinę atstãčius (susilenkus) Ob. Rūrą atstãčius (sena, sulinkusi), ale bet eina, ir da vis su jaunom Slm. Kai tik broliukai dalgius atstatė, visi žolynai smūtką pamatė LTR(Gdž). Eina ubagas atstãtęs rankas (išmaldos prašydamas) Arm. Eidami par lauką, susitiko jie levą, kursai, atstãtęs nagus, norėjo jus sudraskyti BM276(Šlv). Dirbo pusnuogiai, saulei, darganom ir lietui atstatę nugaras P.Cvir. Jis atstatė ausį ir sumurmėjo A.Vencl. Jautis atstãtė ragus ir nė iš vietos Vkš. Asilas atstatė kaktą, padelbė akis J.Jabl. Malūno sparnai, atstatyti prieš vėją, sukėsi kaip pašėlę P.Cvir.
| refl.: Tas pilvas atsistãtęs anai Brs. Atsistãtę kaulai Mrc. Toks prakaulis arklys: a šeri jį, a ne – kaulai atsistãtę Ar.
4. LL118, BŽ61, PolŽ55 iš naujo, vėl pastatyti (pastatą, statinį): Išdegė visi seniejai numai, dabar atstatýta yr daug numų Klk. Bokštai buvo abudu sudaužyti, atstãtė po karu Krk. Reikė ūkį atstatýt LKT229(Žž). Anądien audra paskutinę tvorą apvertė. Kas ją atstatys? I.Simon. Nes jei ką suardžiau, vėl tai atstatau GNPvG2,18. Šitai tau, kursai griauni bažnyčią Dievo, o par tris dienas vėl atstatai! M.Valanč.
| refl. tr., intr. Š, Slk: Sudegė triobos, paskui dar geresnes atsistãtė Kp. Dabar jau Žarėnai atsistãtė, al bet nedaug teatsistãtė Lks. Kažin kuo beatsistatys sugriuvusias trobas ir malūną? Vaižg.
5. sugrąžinti pirmykštę būklę, būseną: Suvalgomas maistas – tai žaliavos yrančioms ląstelėms atstatyti K.Daukš. Atstatant sužeistą veidą, chirurgui reikia į tai kreipti labai rimtą dėmesį rš. Tų arų nebatstatýs, nebatsvadins, nebrėk Grd. Teismas atstãtė garbę jo geram vardui BŽ62.
| Aš pati tik atstačiaũ jį, kad važiuotų namo Rg.
| refl.: Raumens darbingumas gali atsistatyti tiktai tada, kai raumuo gauna deguonies V.Laš. Jį buvo suparalyžiavę, ale, sako, vėl atsistãtė Pv. Mano giminietė žolėm atsistãtė (išsigydė) Trgn.
6. iš naujo suorganizuoti, atkurti, įsteigti: Aš nesutariu su ponais bajorais, kurie nori atstatyti Žečpospolitą su senosiomis sienomis V.Myk-Put. Rimtis ir tvarka visame krašte esanti atstatyta P.Cvir.
| refl.: Kai tarybų valdžia atsistatė, pagalvojom, kad kam kam, o mūsų šeimai blogiau nebus sp. Greičiausia, kad jį išveš kur nors toliau į rytų gubernijas, o atsistačius tvarkai, leis grįžti į savo kraštą V.Myk-Put.
7. remiantis kuo, nustatyti, atkurti, atgaminti: Seniai tę buvau, dar jau ir atstatýt sunku, kur buvo tas namelis Vlk. Minėtieji laiškai vienintelė tėra medžiaga, iš kurios galima atstatyti Tatarės gyvenimas [tremtyje] LTII231.
ǁ lingv. transponuoti: Didžiausią dalį netikslumų sudaro blogai atstatytos arba visai neatstatytos į literatūrinę kalbą tarminės formos KlK3,55.
8. Vn, Grdm sugrąžinti į buvusias pareigas, darbą, užimamą vietą: Buvo iškėlę [agronomą], ale atstãtė atgalio Slm. Aš nėko nenoriu, atstatýk (grąžink) ma[n] vyrą Trg. Ir atstatė vyriausį šinkorių vėl ing savo urėdą šinkavimo BB1Moz40,21.
9. Lex3, Q10,11, H153, R9, MŽ11, Sut, K, LL121, Š, Sg, Srd, Snt, Vrb, Mrc atleisti, pašalinti iš vietos, iš darbo, atskirti iš draugės, pavaryti: Atstatė fabrikantas ir Lauryną, nors jis tam fabrikantui tiek metų dirbo, savo sveikatą padėjo J.Bil. Ponaičiai rengėsi važiuoti toliau mokytis, ir namų mokytojas buvo atstatytas LzP. Kad ir turim atstatyti [mergą], reikia širdis turėti V.Krėv. Kai brolis vedė, marti atstatė ją nuo namų šeimininkės pareigų A.Vien. Blogai dirbo, tai atstãtė Sb. Tingi – atstãto nū darbo Užv. Jis nepabūva niekur: iš fermų atstãtė, iš sandėlio atstãtė Mžš. Kuningas tavęs nekenčia ir nori nuo draugystės atstatyti DS258(Rs). Atstatyk Agarą nuog savęs su jos vaiku I. Aš jau ketverius piršlius atstačiaũ Rk. Klebonui pasakyti, kad jis prie kitos lenda, kaip matai ir nuo šliūbo atstatys Žem. Nu meilės atstatýsi, jei mušinėsi vaiką Šts. Atstatau, išmetu iš slūžbos, iš kuningų, iš amtmonų R18, MŽ23. Atstatyti nuo dalyko (nuo paveldėjimo) N. Atstatau ką SD216. Neatsikratomas, neatstatomas SD198. Bei anys našlės nė vienos nei atstatytos netur vesti BBEz44,22. Jis karalius atstato ir karalius įstato BBDan2,21. Ar tu jo todrin vieno neižkarotumbei arba neatstatýtumbei DP391.
ǁ R9,389, MŽ4,524 atleisti, paleisti (iš kariuomenės).
ǁ nuvaryti, nubaidyti, nuginti tolyn: Kalnų žąsis taip yra drąsi ir smarki, kad ji pigiai atstato lapę nuo savęs Blv. Kad iš jūros kerta vė[ja]s, atstãto žuvį nū mūso krašto tolyn Prk. Atstatė kaip šunį nu lakalo Šts. Atstãtė kap tą nuo stintų Plv.
| refl.: Ė, katinas atsistãto (nepasiduoda šuniui) Db.
10. nukelti į šalį, atstumti, atidėti į kitą vietą: Sueina, stalą atstati̇̀s – ir susėda, ir verpia Pb. Dvijau maišo ratūse neatstato – tokie menki muno vaikiai Šts. Pienas atstatytas nuog ugnies I. Vandenį įpylei į ramunes ir atstatai̇̃: negalima virti – jos pačios pritraukia Upn. Oligė, liovusi verpti, atstato šalin verpstį V.Krėv.
11. atiduoti, atvežti (prievolę): Atstatė visą meisą, o vokytis užrašė da i prylaidus Šts.
ǁ J atvežti, atgabenti: Atstatysiat pašarą, aš užmokėsu Šts. Paėmė jį šoferis, atstãtė ligoninėj (į ligoninę) Vlk. Ponuo nepatiksi, i atstatýs tavi į rekrūtus Lnk.
◊ aki̇̀s atstatýti įdėmiai, nekantraujant žiūrėti: Pareini namo, vaikai atstãtę akutès – nori valgyti, o paduoti nėra ko Rm.
danti̇̀s atstatýti šypsotis: Kol pr[i]ėdusios, tai besivaipot danti̇̀s atstãčiusios Jrb.
kãktą atstatýti pūstis, būti išdidžiam: Aš nestovėdavau kãktą atstãčius Lg.
kójas (kepšès Grž) [į duri̇̀s] atstatýti menk. mirti: Taip nesisaugodamas atstatýsi kepšès greit Vkš. Gyveno gyveno, ėmė ir atstãtė kójas Grž. Jei krau[ja]s sustos, ir atstatýsi kójas Rdn. Vai ilgai dar teks palaukti, kol aš kojas į duris atstatysiu V.Bub.
lū́pą atstatýti supykti, būti nepatenkintam: Ben kiek ne po juo, tai ir atstãto lū́pą Skdt. Tik lū́pą neatstatýk! Rg.
nagùs atstãčius nenusitveriant darbo: Tas tėvas i vaikšto visą dieną nagùs atstãtęs Jrb.
ragùs atstatýti priešiškai nusiteikti: Negerai kaimynystėje ragus atstačius gyventi, tačiau ką aš turėjau daryti? V.Bub.

×dastatýti (hibr.) tr.
1. pastatyti pastatą, prišliejant prie kito, pristatyti: Daržinė dastatýta gale Šč.
2. pristatyti, nugabenti: Į vietą dastatýk siuntį, gromatą J. Nieko dauges nenoriu, kad kap mane dastatýtai manan kraštan Lz.
| refl. Auk: Džiaugės namo dasistãtęs Str.
įstatýti K, Rtr, DŽ, KŽ; SD325, H169, R, MŽ, L
1. tr. įdėti į ką statmenai, vertikaliai: Skaitė knygą prie dviejų žvakių, įstatytų į žvakides rš. Pienas reikia šalto vandens kibiran įstatýti, kad taip veikiai nesurūgtų Š. Rapolas įstatė botagą į dėklę, prie dešiniojo turėklo J.Balt. Tuojau, aš pati jas (gėles) į puodelį įstatysiu Ašb. Šluotą į kertę įstatýti NdŽ. Vilkams didelę duobę iškas, vidurė[je] duobės kartį įstatýs Gd. Į tą grabę vandenyje įmerktus gluosnius tiesiai įstatyti turite K.Donel1. Į stiklinę [su taukais] įstatýs kokią skilelę – i degs Krtn. Kame rasi kaip numie: košę išverda, žvakę įstãto – ir valgo Šts.
ǁ užpildyti visą (patalpą) sustatytais daiktais: Pirtis jau instatýta (sudėti linai džiūti) Dsn.
2. tr. įdėti, padėti kur: Kap lieka kokio nors valgio nuo pusryčių, tai reikia instatýt pečiun pietum Nč. Ana instãtė skarvadą pečiun ir indegino Dv. Į klojimo langelį įstãto [lemputę], padega – i dega Krp.
| prk.: Vartoju čia skliaustelius – juose įstatau skaitytojui vieną kitą savo žodį J.Jabl. Tas buvo į laikraštį įstatýta (išspausdinta) Rsn. Buvo ir į laikraštį įstatýtas už tą vogimą NmŽ.
| refl. tr.: Ponai dūdavo in langų gramafonus insistãtę Kli.
3. tr. liepti stovėti kur įkeltam, pastatytam, priversti kur atsistoti: Senelė šiandien pirmą kartą jį čia (į stovynę) įstatė, sumaniusi išbandyti anūko kojyčių stiprumą J.Avyž. Tą žmoną įdeda į vežimą, nuveža į mišką, suranda, kur storiausias ąžuolas, į tą ąžuolą įstãtė i užkalė Jrb. Kad aš įmanyčia, dvarus pastatyčia, trisdešimt šešis strielčius tenai įstatyčia LTR(Plk). Kumelys nesiduoda įstatýt ant ienas Rm. Prikrovęs vežimą, [Meškausis] griebė vienai meškai už kaurų, įstãtė į ienas ir parvažiavo namo VoL327.
| prk.: O mano motynėlė, tik nedėkavoju – į ašarėles įstãčius palikai kaip į vandenėlį JD1182.
^ Rėkia kai ugnin instatýta, ko trobos negriūva Prng. Šventa nevalga, į koplyčelę įstatýta (apie tariamai nevalgų žmogų) Krš.
4. tr. pastatyti, įrengti (pastatą): Jis įstãtė svirną, įstãtė tvartus, visas trobas įstãtė Šk. Matytum, kad įstãtė triobas – kap dvaras! Alk. Čia namai an dviej, an trij aukštų instatýti Dbč. Triobos buvo rūpestingai ir dailiai įstatytos V.Kudir. Jis tą visą malūną įstãtė Jrb.
| refl. tr. Skr: Kiti jau įsistãtė trobas – ko begrįš Trk.
5. tr. įtvirtinti, įtaisyti, įmontuoti: In ką duris instatysi, jei ne adverijos? Kpč. Įstatýti naują šulą duryse BŽ44. Šios bažnyčios akmuo tapė įstatýtas trylektais metais Šlu. Daržo gale Anskis tvorą taiso, išvirtusius vartelius vėl įstato I.Simon. Noriu dančius instatýt Lz. Akį instãtė iš stiklo Ker. Vėžys eina atapakalias až tai, kad jam šikinėj akes instatýtos Pst. Kaip ans sugebėjo, ans sukirpo, rankoves įstãtė Gršl. Kap motka marškinus siuvo, pažastėsan klynelius instãtė Kpč. Padaro tokią skylę rungui įstatýti Žlp. Kumet rakini duris, rakto užkarpius turi įstatýti į skląsčio užkarpius Vkš. Žiedų vertikaliose sandūrose įstatoma armatūra rš. Tai mes padirbtum kitus namelius, tai mes įdėtum stiklo langelius ir įstatytum vario dureles TŽI296. Tik nepadėkavok, kad jiej (karstadirbiai) neinstãtė stiklelio langelio (rd.) LKT387(Rud). Imsite … akmenis insiūtus (viršuje instatytus) efodui BB2Moz25,3-7. Niekas teipag nesiuva naujos gelumbės lopinio and senos drapanos, kiteip lopinys naujas, įstatytas iš jos, plėšia seną (drapaną) Ch1Mr2,21.
| Radiją jis mums įstãtė (įrengė) Skr.
| refl. tr.: Gal dantų turi daugiau – maž insistãčius? Ml. Anksti įsistačiaũ audeklą [austi] Alks. Jau dvi nedėlios, kap insistãtėm stovus Arm.
6. tr. įremti: Instãtė krūtinėn strielbą Rod. Peilį nugaron instãtė i vedas Klt.
| prk.: Zaksok čia akis įstãtęs! Vvr.
7. tr. įvesti (į kelią), parodyti (kryptį, kelią): Aš tavi įstatýsiu į takelį, kad nepaklystumi Dr. Jonuk, instatýk mergaites takan Trgn. Liki tai varyklai atginiau, įstačiaũ gyvulius, paleidau Lkč. O kaip įstačiaũ į vieškelėlį: – Bėk, mano žirgeli, n'atsižiūrėki JV1069.
| prk.: Daugumas lėmė jai aukštą ateitį, reikią tik geros rankos jai pravesti, į vagą įstatyti Žem. Mokė, į kelį įstãtė – padėjo vaikams Krš. Ten darbas į vėžes įstatytas rš.
| refl. Sut: Insistãtė girtas kelian i eina – bet kelias Klt. Nuo mūs ūlyčios kai insistatýta vilko kelian, tai eita ir eita Prng.
8. tr. K, Krtn, Trk padėti, pasirūpinti, kad kur patektų, įstotų, įtaisyti: Įstãtė tėvą į darbą, tedirbie Krš. Buvo ją į pabriką įstãčius Jrb. Kur aną reiks įstatýti mokyties? End. Įstãtė (paliko dirbti) py munęs vaikiuką Vn. Aš neturiu iš ko tavęs įstatýt an daktarus a an kunigus Ėr. Par vasarą aš tavi į trečią klasę įstatáu, į gimnaziją Krt. Tu šeimynykštį į darbą kaip ašvienį į vagą įstatai̇̃ J.
| prk.: Jis drauge su mumis yra bėdoje, jis nor mus iš tos išimti ir garbėn įstatyti BPII105.
ǁ priversti, pavesti ką daryti, pristatyti prie ko: Tinginį reik po pryvarta įstatýti dirbti Šauk.
9. tr. padaryti sugebantį, išmokyti ką atlikti, įveikti: Išmokusią elementorių, įstatė jau į maldaknygę Žem. Motina per kelias žiemas jau buvo jį į kelias litanijas įstačiusi Pč.
10. tr. SD352,418, R341, MŽ456, Vln32, M įsteigti, įkurti: Kas mūsų krašte įstãtė vyskupystes? Š. Aerijus … mokė, jog nereika … laikyt pasnykų, nuog bažnyčios š[ventos] įstatýtų DP546. Yra sakramentai, kuriuos Christus įstatė SPII82. Tiesą įstatau SD289. Ten įstatė žmonėmus įstatymą Ch2Moz15,25.
| Ponas Christus večerą savo įstatė (suruošė) PK215.
11. tr., intr. nustatyti, nurodyti, įsakyti: Ponas įstãto pagal jo žodžio gyventi J. Instãtė laiką, kada operuos Dg. Didžiasis Lietuvos kunegaikštis įstatė, jog nėksai į svetimus medžius įkilų negal kelti S.Dauk. Teip instatyta yra žmogui, idant vieną kartą mirtų BPII202. Taip ponas įstatė, idant kurie evangelijum sako, iš evangelijos gyventų Mž30. Buvo Klaudijušas įstatęs, idant visi žydai iš Rymo išeitų BtApD18,2.
12. tr. OsG156, N, S.Dauk išrinkti, paskirti: Ją instãtė apylinkės pirminyke Dgč. Jo vietoj kitą anstãtė Lel. Vietinykas, instatytas ant kito vietos SD187. Įstatau, aprenku kitą ant būklės, ant vietos kieno SD165. Įstatyti ką klebonu B. Jis mums (nuo) Dievo karaliumi įstatytas KBI56. Dovydas įstatė sūdžias žemėje CI316. N'įstatýtas sūdžia KII261. Juk jie neyra tikri įstatyti mokytojai Ns1832,1. Nesa eš vėl ing mano urėdą įstatytas esmi BB1Moz41,13. Dievas įstatė mane viešpačiu visoj žemėj Egipto Ch1Moz45,9. Karalius įstato, bet be manęs CII173. Įstatė jį vyriausiu ant visų išmintingų Babilonijoje BBDan2,48.
^ Nemoku nei skaityt, nei rašyt – nori mane dangun karalium anstatýt Ad.
13. tr. duoti užstatą, įkeisti, užstatyti: Vienas ponas paėmė iš bankos šmotą piningų ir įstãtė dvarą Krp.
14. refl. N laiduoti, tarpininkauti: Įsistatau ažu ką SD440.
15. intr. pasiryžti, nusistatyti: Įstato ir prižadžia daugiaus nenusidėti Pron.
| refl.: Įsistãtė (užsispyrė) mokytoja, kad padainiuočiau vaikams Grd.
16. refl. Š, Krk įsivaizduoti, didžiuotis: Žiopla paskutinė, o įsistãto, ka baimė! Trk. Ale kam tau reik tei įsistatýt, ka tu tiek žinai? Jrb.
◊ į kójas įstatýti parengti savarankiškam gyvenimui: Ans muni mokė, į kójas įstãtė Krš.
liežùvį (liežiùvį) įstatýti liežuvauti: Nieko nedirba, tik eina per kiemą (kaimą) liežiùvį anstãtęs LKKXIII129(Grv).
išstatýti tr. K, Rtr, Š, KŽ; N, M, L
1. daugelį pastatyti vertikaliai: Linus, durpes išstatýti DŽ1. Kolei išstãtėm linus, ir sutemė Alv. Juo tabokai yra išstatyti į saulėkaitį, juo geresnę įgauna barvą ir kvapą S.Dauk.
2. kurį laiką statyti ką vertikaliai: Sena, o mandelius išstačiáu septynias dienas Pj.
3. daugelį išdėlioti, sustatyti: Ir išstatė avilelius vyšnelių sodelin LTR(Rš). Susirinkus svietui į didžiai ertą numą, jo kertėse išstatė bosus ir verpeles alaus ir midaus S.Dauk.
4. padėti stačią: Jakobas … akmenį (kurį buvo pasidėjęs po galva) ižstãtė ant atminimo DP571.
5. padėti ant ko: Išstatýsim (pastatysim virti) večerią ir eisim verpt Arm.
6. visą iš vidaus apdėlioti kuo statomu: Kitą kartą iškasdavę gilias vilkduobes, kraštus medžio statiniais išstatydavai Sln. Mūs klėtelės labai aukštos, zerkolėliais išstatytos LTR(Lp).
7. SD419, LL296 padėti visiems matomai, rodyti: Išstatýti (parodai) BŽ86. Salėje išstatyta apie 40 tapytojo kūrinių – tematinių drobių, peizažų, portretų sp. Lakuotų nagučių į parodą neišstatysi V.Bub.
8. SD419 daugeliui liepti, nurodyti kur stovėti: Čia išstatyta visur sargyba – neleidžia LTR(Bsg). Po skambučio klasė, išstačiusi sargybą už durų, vis dar tebedūko kaip galėjo V.Bub. Visam mieste išstatė daug sargų LTsIV149. Žvalgai pranešdavo, kur išstatyta naktį stepėse netikėlių piketai A.Vien.
9. NdŽ, Sut, Š, Dglš, Klt, Ktk pastatyti, suręsti, įrengti (ppr. įspūdingą pastatą, statinį): Dirbo kaip juodas jautis, tokias trobas išstãtė! Rdn. Kad jau gražios triobos išstatýtos! Srv. Buvo jau išstatýti triobesiai, viskas Grnk. Visas senovės triobas pardavė, o išstatė tokias kaip pono Tučinsko Tat. Neseniai išstatýtas svirnelis Mrc. Tai išstatytau an dvarelio klėtelę, tai aš sudėtau zerkolėlio langelius LTR(Vlk). O ir išstatė margą dvarelį ant aštuonių kampelių StnD21. Až vienos vasaros išstãtė bažnyčią Brsl. Išstatė namus savo ant smilties GNMt7,26. Apginklas – vieta, išstatyta dėl apsigynimo nuog užpuolimų I. Iš šito klaimo išstãtė malūną Km. Galiu ižardyt bažnyčią Dievo ir tą gi pačią trise dienose ižstatyt Ch1Mt26,61. Paskui išstatė altorių S.Stan.
| refl. tr. Mlk, Grv, Žln, Skr, Skdv: Daug kas išsistãtė gražius namus Dglš. Tokias trobas išsistãtė – gabus vyrukas Krš. Buvo išsistãtęs gerus namus – sudegė Dbč. Kad išsistãtė triobas – kaip dvaro Srv. Išsistatytau vidur dvaro klėtelę LTR(Vrn).
ǁ kokiame plote pastatyti: Daug mūrų išstatýta, nebsuvoku gatvės Krš. Ant kapais to Šventarago Vilniaus miestas yra šiandien išstatytas S.Dauk.
| refl. tr., intr.: Išsistãtė miestas Strn. Dirvonai buvo, reikė išsistatýt viską Vdn. Nu brolio atsiskyrės ir išsistãtės Krš. Bukonto kiemas y[ra] pačio[je] dvaravietė[je] išsistãtęs Vkš. Sodžius pagal kalnelį išsistatęs (įsikūręs) Grž. Kaimas išsistãtęs, išsimėtęs paupyje BŽ227.
ǁ statant iškelti: Kiek išstatysi namo per dieną, tai vakare uždėk ant sąsparos akmenį – velnias gali išardyt LTR(Auk).
10. Trk į priekį atkišti, iškišti į kurią pusę, atstatyti: Žiūria galvą išstãčiusi, įsiręžusi Krž. Stovi žmogus po bažnyčia išstãtęs ranką Grv. Vaikas miega pilvą išstãtęs LKKIX210(Dv). Kas apsigumuręs su skepeta, o kaktą išstatęs, tas kvaukis J. Sėdi visi [žvejai] kupras išstãtę prieš vėją Ktk. [Ežys] kad ką pamato, kuprą išstato D103. Eina briedis kramę išstãtęs Lpl. Ot prilesus višta, net išstatýtas gurklys Pb. Kad naktį yra pilnatis mėnuo, niekados negulk … šlunkus kokius kūno savo išstatęs prieš mėnesį! DS203(Šmk). Erkė galvą inkiša skūron, ė šikinė viršuj išstatýta Aps.
| refl. Azr: Kūdos rankos – labai kaulai išsistãtę, išlindę Ktv. Kniūpsčias atsigulė, kaulai išsistãtė Dbč. Telyčiūtės tešmeniukas išsistãtęs, jau ketvirtas mėnuo (veršinga) Klt.
^ Visa medžiaga lygi, tik viena šaka išsistãtė (melžtuvė) Dv.
11. SD457 paleisti (nuo karinės prievolės): Ižstatyt kareivius iž karionės SD421. Išstatau kareivius Sut.
12. laikyti didžiu, aukštinti, kelti: Y[ra] daug tokių, kas didliai savi išstãto Plng.
| refl.: Da pienburnis, o jau išsistãto Ds. Išsistãtąs, sako, einąs nosį iškėlęs! Krš. Išsistãtąs buvo pri kalbos Trg. Kad i daug turia mokslo, ale n'išsistãto Jrb. Mokytas, o nedamokytas, nežino, kaip išsistatýt Erž. Ka i grapas, bet nebuvo didžiai išsistãtęs Plng. Ana y[ra] be galo išsistãtanti, ta nuovadienė Šts. Labai išsistatai̇̃ suprantančiu Blnk.
^ Iš mužiko kai ponas palieka, labai išsistãto Skrb. Penkių neišmano, o kaip išsistato LTR(Jnš).
ǁ refl. dėtis, apsimesti: Nora išsistatýti gera i čiulba liežuvį paploninusi Krš.
13. skirti kokiam likimui: Dėl to iž rojaus išvytas ir ant vargų išstatytas SGI26.
14. nustatyti, sutvirtinti: Ir ižstatysiu sandarą mano terp manęs ir terp tavęs Ch1Moz17,7.
15. atsiųsti, pristatyti: Ir ižstatė mumus ragą ižganymo (gelbėtoją) namuose Dovydo Ch1Luk1,69. Aba išmanai, kad negalėčia dabar prašyt tėvą mano, o išstatytų mi daugiaus neig dvylika pulkų anielų Ch1Mt26,53.
16. išdėstyti, nurodyti: Toj pirmoj knygoj krainykų ižstatoma est mums trumpai prieš akis pradžia bažnyčios Dievo Ch1Krn(santrauka).
17. pasirodyti kokiam: Rūpinkis, kad ižstatytumbei save datirtu Dievui darbinyku Ch11PvTm2,15.
◊ ant akių̃ išstatýti padaryti apkalbų objektu: Suviliojai man dukrelę, suvedžiojai, ant akių visiems išstatei, tai kur aš ją dabar dėsiu? J.Balt. Tai dabar jį išstatys visiems žmonėms ant akių rš.
ausi̇̀s išstatýti nustebti: Tas ausi̇̀s išstãto – kaip čia y[ra]: čia neturėjai pinigų, čia vėl turi Pgr.
danti̇̀s išstatýti juoktis, šypsotis: Ar neparduodai dantis, ko tep sėdi danti̇̀s išstãtęs?! LKKXIII118(Grv).
gálvą išstatýti pūstis, puikuotis: Statės tokia pana, ejo gálvą išstãčiusi Krš.
juõkui (ant juõko) išsistatýti sudaryti progą juoktis, šaipytis: Tu išsistatei̇̃ an juõko Db. Save juokui išsistatyti LL317.
nósį (krãmę) išstatýti didžiuotis, pasipūsti: Vaikščiojo nósę išstãčiusi i negavo vyro Krš. Rupūžė, nevėkšla, eina krãmę išstãčiusi Krš.
pãjuokai išstatýti sudaryti progą tyčiotis: Be reikalo ėjo į miestą, dabar išstãtė žmonių pãjuokai Jnš.
paišstatýti (dial.) tr. daugeliui pasistatyti (pastatus): Paškonys pirkias paišstãtė Dv.
nustatýti tr. K, Rtr, Š, KŽ; SD460, Sut, N, RtŽ, L
1. visą pristatyti, pridėti ko vertikaliai: Visas kalnas rikėm nustatýtas, net marguoja Alv. Kažkur už upės, gubomis nustatytame lauke, rėkavo kiškis J.Avyž. Ir nustatė tuos kampelius tik vienom lazdelėm KrvD285.
2. visą nudėlioti: Stalas nustatýtas buteliais, valgymais, kad baimės! Krš. Lentyna buvo nustatýta buteliais Pc. Virtuvė nustatýta vienais puodais Rm. Jo kambarys nustatytas visokiais daiktais J.Balč. Karių klubo salė stalais staleliais nustatyta A.Vien. Nustãtė bankom nugarą – visa juoda Žl.
| refl. tr.: Nusistatyta pilnas langas uogom Lp. Visus kampus nusistãtė vazonais DŽ1.
ǁ daug pridėti, pristatyti: Ir nustatė pirmą eilę armotų, šaudyklių LTR(Sv, Lp). O šitų (motociklų) eilios nustatýtos Krč. Žiūrėk, kiek avilių nustatýta – pilnas daržiukas LKT222(Vnd). Ant kiemo nustatė stalus [vakarienei] V.Piet. Tų vainikų nustãtė iki pat durų Jrb. Bankas nūstãtė, išvarinėjo kraują Vn. Taures nustãtė – ir sugijo Ob.
3. daugeliui liepti stovėti sustatytiems, išrikiuotiems: Te nustãtė eilužėles baltų kareivėlių JD1071.
ǁ visą pripildyti stovinčių, pastatytų: Visos gatvės buvo nustatytos sargybomis rš. Ale nustatýta mokiniais miestas iš abiejų pusių Mlt. Seniau arklių būdavo laukai nustatýti par atlaidus Šmn. Visos gatvės arklių nustatýtos [per mugę] Krš. Nustãtė dvarelį žirgeliais (d.) Prl.
4. NdŽ visą pristatyti (pastatų): Ėmė statyti namus vienus po kitų ir nustatė visą gatvę rš. Dalis miesto aukštais mūriniais namais nustatýta NdŽ. Oi, kokie plotai nustatýta Sug.
| refl.: Visas laukas nūsistãtęs – didelė grupinė Pvn.
5. nukaisti, nukelti į kitą vietą: Nustatýk sagoną nuo ugnies J. Kad i greit nustačiaũ puodą, ale vis tiek nubėgo Sdb. Užkursi pečių – rasi išdraskytą, užkaisi puodus – rasi nustatytus LTR(Ndz).
ǁ dedant nepataikyti, pro šalį pastatyti: Stačiaũ torielką an šėputės ir nustačiaũ an žemės Ėr.
6. suteikti reikiamą padėtį, nutaikyti, sureguliuoti: Yr kas nustãto tą laikrodį Pšl. Nustačiaũ dureles kaip an plauko Slm. Sunku teip nustatýt (pasiūti), kad rūbas stovėt kai an diego Trgn. Miopa (žemažiūrė) akis yra nustatyta skleistiniams spinduliams P.Aviž. Nustatýti taikiklį NdŽ. Nustatomasis varžtas PolŽ46.
| refl. tr., intr.: Gerai nusistatýk laikrodį, kad ryto[j] nepramiegotum Krs. Reguliatorius nusistatýt vagos gilumą i platumą LKKXV301(Jrb). Nusistatantis kontaktas SkŽ104.
7. N, Klt iš anksto nurodyti, nužymėti, nuskirti: O kad neturi ariamos [žemės], tai ir karvės ganyklon nevarysi. Šitaip iš seno čia (kaime) nustatyta J.Balt. Kiek kas duos – a dešimtį litų, a penkis – jau nebuvo nustatýta Jdr. Nu Užgavėnių jau austi, lig kol į lauką reiks eiti, jau buvo nustatýti laikai Plt. Miesto darbininkui darbo valandos nustatytos I.Simon. Drebėkit jūs, tarnai tamsybės, jums bausmę liaudis nustatys rš. Nustatýti metinį mokestį NdŽ. Viską saviškai nustatýti NdŽ. Nustatýta tvarka NdŽ.
| refl.: Nusistataũ par dieną išaust tokį gabaliuką Aln. Kiek tu nusistãtęs dirbt aukščio [lovelį]? Slm.
8. remiantis kokiais duomenimis išaiškinti, patvirtinti: Kamisija nustãtė man širdies reumatą Krs. Seniūnai, būdavo, nustatýdavo nuostolius Grz. Jo kaltumas jau tikrai nustatýtas NdŽ. Laiką [senovėje] nustatýdavo [pagal žvaigždes] LKT117(Rs). Danų mokslininkai nustatė, jog prieš mūsų geležinį buvę dar žalvarinis ir akmeninis amžiai J.Jabl. Dabar tiksliai neįmanoma nustatyti, kur stovėjo gimtieji rašytojo namai rš. Miškininkams dažnai reikia nustatyti medžių ir ištisų medynų amžių sp. Ji mañ pasiguldė, nustãtė, kad raktikaulis lūžęs Pnd. Morfologinės normos irgi nustatomos, remiantis zanavykų tarme rš. [J. Jablonskis] ne vienai mokslo sričiai padėjo nustatyti terminus KlbV62(J.Balč).
| refl. tr.: Nusistačiau kryptį an to kupsto LKGII587(Ar). Pačios nusistãto ligas – tokių yra bobų; i daktarai neparšneka Krš.
9. refl. Žlp nepalankiai, priešiškai nusiteikti: Jis viešai pasisakė esąs nusistatęs prieš popiežių J.Jabl. Sunku, kai žmogus vienas, ir prieš jį visi nusistatę V.Krėv. Vis daugiau jaunimo, nusistačiusio prieš fašizmą, atsidūrė kalėjimuose A.Vencl. Matyt, jau jam įkalbėta, kad iš pat mažens jis prieš mane nusistatytų I.Simon. Anam šone Nemuno – tę nusistãtę Dg.
10. refl. laikytis kokių pažiūrų, kokios nuomonės, kokio įsitikinimo: Kas lietuviškai nusistãtęs buvo, tas pasiliko Plšk.
11. refl. Š apsispręsti, pasiryžti: Nusistatýk nėkur neiti be pasiklausimo Krš. Ar man tekėt, ar teip nusistatýt gyvent? Jnšk. Širdyje ji nusistatė daryti taip, lyg kad Tautrimienės čia visai nėra I.Simon. Mat labai nusistatýt reikia, jeigu nori negert Pkr. Nusistačiaũ grynai nerūkyt, i nerūkau Jd. Griežtai nusistãtęs kovoti NdŽ.
12. LC1878,9 atleisti, pašalinti (iš darbo, iš pareigų): Ką nuo ūrėdo nustatýti KI28. Yra keli gendroliai nustatyti ir kiti į tųjų vietą nusiųsti Kel1881,184.
pastatýti tr. K, Rtr, Š, KŽ; H157, H, R, MŽ, N, I, M, LL156, L
1. vertikaliai padėti, suteikti stovimą padėtį: Jis pastãtė kopėčias NdŽ. Stulpą pastatýti KI121. Kad jisai, rodos, galėtų, iš naujo liepą pakeltų, pastatytų ją ant seno kelmo V.Krėv. Pastatýk grėblį prie tvoros Lzd. Kerdžius, pastatęs priemenėj botagą, slinko trobon J.Balt. Lazdą kampe pastačiáu Šll. Devynis pėdus pastatai̇̃, o dešimtu apdengi Pls. Tris pėdus suriša i pastãto bobą Ar. Reikia pastatýt [gubas] padėt vyrui Pb. Pastatýkim kruopą (kiek) pėdus, ba labai pavertė vėjas LKKII207(Zt). Vieną lovą [linų] pastãto, kitą lovą pastãto, o priemenė[je] mina Pb. Pasku pastãto juos (linus), išdžiūsta, suriša LKT185(Čk). Jaujon rugius pastãto pastãto ir ažukuria Vdn. Kai pradeda pjaut [rugius], ataneša gražų kūlelį, kampelin pastãto LKT332(Dbg). Jis savo žirgą piestu pastato rš. Pastatýk man apikaklę Mrj. Uodegos voverė nepastati̇̀s stačiai Rdš. Idant ją (žvakę) and lichtoriaus pastatytų Ch1Mr4,21. Ir stulpui auksinam, kurį tu pastatei̇̃, nekloniosimės DP81.
| refl. tr. Sut, N: Pasistatýk prie kiaulių kūtelės kopėtėles ir užlipsi kiaušinių paieškot Skrb. Prisėdau aš ant akmens, pasistatęs botagą tarp kojų J.Balt.
2. R268, MŽ358 padėti kur, ant ko nors: Burokus pečiun pastatai̇̃ ir verdi Aps. Kur pastatai, te ir verda Žsl. Pastatýta an stalo, ir reikia valgyt Nmč. Prieg va kanpo (kampo) pàstačia GrvT37. Pastàt' puodą ant pripečko Ad. Reikia [rūgštų pieną] pastatýt pečiun Nmč. Sukošia [pieną], pastãto in lentynos Dgč. Pastataũ [gėlę] po lašais – nelaistau Ad. Sumokėjo dešims dolerių [už vyžas] ir langan pastãtė Eiš. Vidury pirkios pastatýdavo diedą inkišt balanai Antr. Anas atanešė tą skrynią, pastãtė ant grindų Gdr. Akminą baisiausį pastãtė vaikai ant tėvo kapo Krž. Pastatei̇̃ (įstatei į vagą) – plūgas i eina Dglš. Pastatoma lempa Zr. Pastatomoji sienelė (paravanas) LL138. Jis atnešė maišą ir pastãtė tvarte NdŽ. Pastatai̇̃ [nagines] kur an pripečko, kad išdžiūt Rod. Pastatyk viedrelius, paguldyk naštelius, eikš padėki, mergužėle, žirgelius girdyti StnD8. Pastàt (pastatyk) viedrelius, paguld' nėšelius, pagird' mano žirgelį (d.) Švnč. Pastãtė lovą prie sienos NdŽ. Vidury salės buvo pastatýtas stalas NdŽ. Dar neinėjau aukšton klėtelėn, jau ir pastãtė naują krėslelį DrskD96. Aukavo aukavo ant rankelių, ilsėtis pastãtė ant savo kelių JD894. Bei malonės krėslą (sostą) padėk (pastatyk) ant skrynelės BB2Moz26,34. O buvo ten pastatyti iš akmenio šeši sūdai vandenio Ch1Jn2,6. Sosta pastatyta buvo danguj, ir sėdėjo ten viens and sostos Ch1Apr4,2. Įvaizdžiai pastatydlavo MT145. Padaryk variną žaltį ir pastatyk jį ant žymės DP454. Raštas šventas, kuris kaip zerkolas pokim širdies pastatytas SPI111.
| Adverniškai pastatei̇̃ žodžius, posmus dainoje, t. y. apkeitei J.
^ Du juodi puodai gale lauko pastatyti (batai) LTR. Surazgytas, sumazgytas, gale lauko pastatýtas (akėčios) Škn.
| refl. tr. N, K: Jeigu lova išsiteks, čia pasistatýsiu Jrb. Jis atsigulė pasistãtęs staliuką prie sienos NdŽ. Jie mintuvus pasistatýdavo klojime, netoli jaujos durų, ir čia mindavo linus Skrb. Priebrauką pasistatýdavo pirkioj i braukdavo linus Klt. Bast ant žemės pasistatei̇̃ [rąstą], pasiselsti i vėl neši Erž. Velnias pasidirbęs juodą ožką ir pasistatęs ant tvoros Sln. Sėdėjo vyras su pačia pasistãtę priešais keptą vištą NdŽ. Pasistãto kur kvarabiškai, i nuvirs puodas Dglš. Vaikų būrys, an pagalio pagalį pasistãtę, kerėplą mušė Kpč.
ǁ padėti, kad pasidarytų tinkamas vartoti: Ar jau pastatei̇̃ (užraugei) kopūstus? Alv. Apkirbęs [pienas], aš jį anta rūgštaus pastatýtau Drsk.
ǁ einant, žengiant padėti (koją): Pastatýti koją ant ko NdŽ.
ǁ pateikti gretinimui, lyginimui: Pajėga ir jėga nėra tapatūs dalykai: jėga pastatoma prieš negalią, pajėga – prieš veiksmą FT.
3. SPII1 liepti kur stovėti, būti: Kur pastatyk, ten tebrasi – toks ans slinkis darbininkas Šts. Aplink dvarą buvo pastatyta šiokia tokia sargyba rš. Jis kap kuolas: kur jį pastatai̇̃, tę jis ir stovi Kpč. Mokytojas seniau, būdavo, ausis nusuka, kertėn pastãto, paklupdo – kaip nebijosi! Mžš. Pastãtė prie durų sargą DŽ1. Piemenėlius po kokius du pastatýdavai an linijos: čia viena linija, čia kita apsuku bandą Mšk. Pastatýsim [pačią] kampe stačią su vienu dančiu, su tuoj klibančiu DrskD235. Ir pastatė jį ties paraono BB1Moz47,7. Duok, id mes po tavo dešinei pastatyti būtumbim visi PK174. Išeis angelai ir pastatys piktuosius ant kairės DP15. Tada velnias ėmė jį ingi miestą šventą ir pastatė jį ant viršaus bažnyčios VlnE44. Pavadinęs vaikelį, pastatė jį viduje jų BtMt18,2.
^ Jį pupos[e] pastatýkit, tai ir žvirblis nečirkš Jž.
| refl. tr.: Jau tokia pleškatainė ji: ka tavi nusitvers, tai pusę dienos laikys pasistãčius Jrb. Pasistãtęs jį prieš save, peržvelgė nuo galvos ligi kojų NdŽ.
4. palikti kur stovėti, būti, laikyti kur (gyvulį, vežimą, mašiną): Pastãtė arklius saulės atokaitoje DŽ1. Esam keturios šeimos, neturam nė kur gyvolį pastatýti Tl. Neturėjom nė karvę pastatýt, nė nieko Kdn. Pastatýti nėra kur karvės [ir nelaikom] Nmk. Pastãtė (pririšo) gyvulį an pliko lauko i dvasina Mžš. Pastãtė šyvą žirgelį pas rūtų naują darželį (d.) Lš. Ai merguže, mergužele, kur man žirgas pastatytie? LTR(Slk). Jau žirgeliai pakinkyti ir prie gonkų pastatýti DrskD168. Nesirūpink, bėrasis žirgeli, aš nujosiu pas tėvelio, pas tėvelio į dvarelį, stainė[je] pastatysiu StnD29. Vidulaukėj pastãtė traktorių i nue[jo] Klt. Vežimams pastatýti vieta NdŽ. Automobilį pastatýti NdŽ. Iš ryto atsistojo, in vakarą ir pastatė sielį Kaune Gg. Jam reikia armotą pastatýt, kad pabudintie tokį miegalį LKKXIII118(Grv).
| refl. tr.: Pasistãtęs arklius turia an dirvos, o pats kur įlindo Slm. Tik gauk girio[je] nors ratams vietą pasistatýt, o paskui bus malkų Skr. Jis čia po langu pasistãto tais mašinas Vv.
ǁ Alk laikyti (gyvulį) kokiomis mitybos sąlygomis: Pastatýk karvę an vienų šiaudų, tai tiek ji tau duos pieno Alv. Pastãtėm [karvę] an bado – vis tiek pieno duoda, sunku užleist Sdb.
5. SD20, Sut, J, Amb, LL149, Mlk, Dv, Skdt, Dbg, Nmč, Smal padaryti pastatą, statinį, įrenginį: Namas pastatýtas, tik vidus neinrengtas Klt. Kokią norėsim, tokią pastatýsim [pirkią] LKKII206(Zt). Jie visą mūrą pastãtė par dvi savaites Všn. Anas pats pirkią pastãtė, pats langus darė LKT399(Rod). Nebuvo klaimo pastatýta JnšM. Pastačiaũ pirtį linaminę Iš. Kalvė buvo naujoviška, iš plytų pastatýta Krš. Jis liepė savo vyrams pastatyti ant ežero kranto palapines sau ir visiems palydovams J.Balč. Čėtrą ižtiesiu, pastatau SD321. Šiaip teip tokį pastačiaũ tvartelį ir gyvenau Pb. Pastatýta gurbas kirviais Aps. Gale kiemo (kaimo) buvo vartai pastatýta GrvT125. Pastãtė pečių kap [pirties] krosnį Arm. Kakalį pastatyti N. Iš tų pelkių nešė, supylė tus kalnus Telšių miestuo pastatýti Tl. Mūsų miestas abipus upės pastatytas J.Jabl. Mes visas Mockas (Mockų kaimą) pastãtėm GrvT64. Kad aš turėtau pas tėvulį valelę, tai pastatýtau viduj dvaro klėtelę (d.) Vlk. Man sapnuojasi, kad pastačiaũ kryžių Aps. Višinskis pirmasis iškėlė sumanymą pastatyti paminklą V. Kudirkai rš. Laivą pastatýti NdŽ. Pastatýti kartuves NdŽ. Pastatýti stovyklą NdŽ. Pastatýtas tiltas NdŽ. Bitei pri procios pridėk žmogaus razumą, tai antrą svietą pastatys LTR(Vdk). O ir pastãtė margą dvarelį su keturiais kampeliais DrskD42. Kuris ardai bažnyčią Dievo, o trise dienose vėl pastatai̇̃ DP172. Pastatė namus savo ant uolos SPI50. Kas pastatė tas baltas trobas, mūrinyčias, iš plytų ir iš akmens blizgančias bažnyčias? D.Pošk. Ir pastatyk jį (altorių) lauke užu užkabą BB2Moz30,6. Miestas, pastatytas and kalno, negali pasislėpt Ch1Mt5,14.
^ I tau namas pastatýtas, i man be langų (abiejų karstas laukia) Mžš. Namas pastatýt – ne kepurė pakelt Pmp. I su aukso razumu trobos nepastatysi – reik dirbti LTR(Vdk). Pastatyt reikia metų, sugriaut – dienos LTR(Km). Sugriaut lengviau kaip pastatyt LTR(Gdr). Su melu didžiausius palocius sugriauna, ale pastatyti tik su teisybe tegal LTR(Vdk). Be kirvio be kirvelio, be grąžto be grąžtelio, be medžio be medelio – pastato (padirba) tiltą (šaltis) J.Jabl. Šepetys repetys perdien pilį pastati̇̀s (grėblys) Ck. Be rankų ir be kirvio – ir pastatýta pirkia (lizdas) LKKIII204(Lz).
| refl. tr.: Iškirto mišką ir pasistãtė namus Ign. Tura savo numuką pasistãčiusys End. Pasistàt' tu čia namus! LKT345(Dsn). Čia pasistãtė trobukę – tokį galuką Alv. Pats pasistačiaũ savo lizdą Stk. Čia mes esam pasistãtę an dvaro žeme Plt. Pasistãtėm tą pirtelę i pradedam gyventi Klk. Pasistãtės pirmą mūrą [Kuršėnuose] ponas Krš. Pasistãtėv, o užejo karas – sudegė Skd. Namelius pasistãtė savo penkiais pirštais Šmn. Giliai miške esanti ištisa partizanų karalystė; pasistatę palapines, laužus susikūrę, dainuoja V.Bub. Susipratęs mirsiąs, užrašė jezavitams 2000 vengriškų raudonųjų, kad už tus piningus klioštorių Kražiūse sau pastatytumias M.Valanč.
6. įdėti į ką, įstatyti: A teip tas dantis i tebuvo kaip grybas pastatýtas (prastai įstatytas) Grg. Seniau buvo, ka skausta, reik surbėles pastatýti a kraujį nuleisti Lž. Liežuvis tieg pastatytas tarp sąnarių mūsų SPII75­76. Teip yra pastatytas liežuvis terp sąnarių mūsų Ch1JokL4,6.
7. padėjus, pritvirtinus kokį įtaisymą palikti kurį laiką: Pastačiaũ kiškiam mūklas Švnč. Žiemą kaip apsnigo, tai tada nunešiau šitą kapkoną miškan ir pastačiaũ Dgč. Kilpų kiškiam nepastãtė, tai apgraužė visas obeliūtes Klt. Te kilpos mano pastatýta, tai mažgi žuvų rasiu kilpose (ps.) LKT336(Rš). Jis neleido nei su meškere sugaut žuvų, nei bučio pastatýtie LKT360(Sem). Pastatomasis tinklas lašišoms bei karšiams gaudyti rš. Slastus kap pastačiaũ kluone, tai du šešku iš rozo sugavau Lš.
8. J atkišti, iškelti, atstatyti: Ans pastatė kuprą, o antras užlipo LTR(Žg). Kiek jam tų aparacijų pridarė, o drūtas, eina kuprą sau pastãtęs, i gana Jrb. Dirbo kaip pašėlę, kupras pastãtę KlvrŽ. Marė, subinę pastãčiusi, vagą po vagos varo (kasa bulves) Vkš. Tik paėdė katė ir vėl žiūria kuprą pastãčius Skr. Karvės neturi pašaro, stovi kaulus pastãtę Ėr. Vienas meldžias ašaromis aptekęs, kitas stovi barzdą pastatęs bažnyčioje ir juokias iš visų religijos apeigų Blv. Atsisėdęs ant kupsto, besnaudžia, nosį pastatęs prieš saulę Žem. Knarkia barzdą pastatęs LTR(Žg). Ožys man, prieš mane pastãtė ragus NdŽ. Straigė ragelius pastãtė NdŽ. Katė nagus pastãtė NdŽ. Ji dūdele pastãtė savo burną NdŽ. Ko tę dabar pastãtęs kaktą žibini? Jrb. Prigėrė boba, nebė[ra] žmogaus, kojas pastãtė į aukštį Trk. Vienas dirbk, o kitas gulės kojas pastãtęs Jrb. Karvė aukštynelka įversta ir kojas aukštyn pastãčiusi ratūse gulėjo Sd. Tas zuikis dulkėjo ir nudulkėjo ausis pastatęs LMD(Sln). Katinas ilgą ūsą pastatė, uodegą pakratė LTR(Mrj). Kap šoko jis ant manęs, akis tik išpūtė, ūsus pastãtė, maniau, kad jau duos Gs. Plaukus pastatyti I. Ežys pastãtė savo šepetį NdŽ. Pastatė striekus kap ežgė LTR(Mrs). Laukai, atidavę pribrendusius rugius, ražus kaip šerį pastatę kėksojo Žem. Katė keterą pastãtė Vdžg. Bliūzės aukštai pastatytais pečiais, po smakru pinikiniais įstatais I.Simon. Jei kas tave ištiks dešinan žandan, pastatyk jam antrą DP488. Tvyksterės per vieną šalį veido – pastatyk jam antrą SPII247.
| refl. tr., intr.: Tai vienos kaulai pasistãtę, tai kitos karvės vėl kas negerai Jrb. Sėdi kelius pasistãtęs Sdk.
| Ant ryto tą atradę – galva į žemę įsismeigus, kojos aukštyn pasistačiusios Sln.
ǁ padaryti nejudrų, stačiai žvelgiantį (apie mirštančiojo, miegančiojo akis): Iš nustebimo net akis pastãtė (išplėtė) Gs. Paukščiai tarpais ateidami matė [neužsimerkus miegančios] pelėdos akis pastatýtas Jrk42. Akis pastãto ir miršta – neduok Dieve šitos (nuomario) ligos Lt. Priėjo – akys stulpu pastatytos – į lubas įbestos J.Paukš. Miega, i akys stulpu pastatýtos Klt.
| refl.: Tik man pelė po bliuzka krust krust krust, mano ãkys stulpù pasistãtė Skr.
×9. nustatyti, nurodyti, paskirti: Sąlygas pastatýti NdŽ. Vienas kainos nepastatýsi – kaip visi prašo, tai teip ir moka Užp. Mūsų obuoliam pastãtė aukštesnę kainą, o išmokėjo mažiau Slm. Pigiu pastãto vis pieną Klt. Ir ant to sau adyną tikrą pastatýt DP12. Apaštalai pastãtę est, idant … mirusiųjų atminimą darytų DP544. Pastatyta yra žmonėmus kartą vieną numirt SPI108. Tenai pastatė (paraštėje insakė, pramanė) jisai jiemus prisakymą ir tiesą BB2Moz15,25-26. Ir pastatė [Dievas] žmogų ant šio svieto vargų Mž155. Aš pastatysiu ir nustiprysiu užkalbį PK194.
ǁ Mž81 nutarti, nuspręsti: Širdyj savo pastatė ižduot ir parduot Viešpatį SPII49.
10. paskirti kuo ar kokiam darbui, išrinkti, pavesti ką daryti: Jį direktoriu pastãtė Ėr. Mūsų Mikodemas tik ką nenorė[jo], ė būt jį dideliuom pastãtę Dglš. Mane pastãtė piemeniu Ar. Karalius pastãtė jį pirmuoju po savim NdŽ. Jei tau patarnauti reikia, pasišauk tuos, kurie tam pastatyti V.Krėv. Motina pastatė jį pri sodo už sargą DS310(Stak). Ė tu dabar pastàt' (pastatyk) karvę palaidyt penkiolikos metų [mergaitę]! Str. Išgydė tep, kad likau vyras – kur nori, kokian nori darban pastãtai Aps. Prie kunigo pastatyti N. Pastatė mergelę an pabarėlio rugelius pjautie ir pėdelius rištie KrvD129. Sako, daba išginei mergę, daba pastatýsi kitą į vietą Ms. Šeimininkė pastatýs mergą, ka tus blynus keptų Lpl. Pastatė pri gero žmogaus ir pasamdė derektorių M.Valanč. Ir aš esmi žmogus po valdžios pastatytas I. Penkis ar šešis pastatysim ryšininkais, kad per juos būtų pranešta, kas darosi Mš. Ir pastãtė žentą ciesoriu LB248. Jis turės jį ant viso lobio pastatyti VlnE135. Idant būtų maldos ir prašymai … už visus ant urėdo pastatýtus DP367. Vietinykas miestavaldžio, ant būklės miestavaldžio pastatytas SD21. Pastatys jį and visų turtų savo Ch1Mt24,47. Kadang man ant trupučio buvai ižtikimu, pastatýsiu tave ant daugio DP526. Žmogų karalium ir viešpatim pastatė SPI143.
^ Aš nemoku ne skaityti, ne rašyti, muni nora karalium pastatýti Vkš.
11. Ėr, Lz, Pls padaryti, pasirūpinti, kad kas kuo taptų, koks pasidarytų: Kad vaiką galia pastatýt par žmogų (išmokyti), tai labai gerai Brž. Ponu brolį Mykolas pastãtė (išmokė) Dglš. Kuoj tu jį pastatysi (išmokysi)? Lp. Ką tu man gerai padarei, aš tave pastatýsiu bagotesniu Ml. Aš galiu šventais visą familiją pastatýt [poteriaudama] Srj.
ǁ paversti: Ka muni pastatýtų jauną i ūkį duotų – nenorėčiau Stl. Jau aš tave, dukrele, gegute pastatýsiu (d.) Alk. Dievas kad būtų buvęs, būt akmenais pastãtęs juos (žudikus) Prl.
12. nugabenti, nuvežti, nuvesti, pristatyti: Karan pastãtė – ir negrįžo Trgn. Į žentus n'išleido, į vaiską pastãtė [sūnelį] LB22. Papundiju gerai, o jis tris liūdinykus pastãto Prn. Atnešė jį Jeruzalėna, idant jį pastatytų Ponui, kaip parašyta yra zokane Pono Vln39. Jei eš jį tau nesugrąžinsiu, po tavo akim pastatydamas BB1Moz43,9. Angelų urėdas yra dūšias … po Viešpaties Dievo akimis pastatýt ir afieravot DP523.
13. įsigyti, įsitaisyti: Šitoks paltas tai ir geram čėse sunku pastatýt Trgn. Ne ką už [samdinio] algą galėjai pastatýti Grd.
| refl. tr.: Ne teip lengva paltą pasistatýt PnmR. Pardaviau karvę, tai nors čebatus pasistatýsiu Srv.
14. Tl, Ign, Pb pavaišinti (ppr. gėrimais): Alaus butelį pastatysi – parvešiu namo, jei neužtruksi ilgai miestely V.Krėv. Pastatė litrą, ir užtenka visom vestuvėm Bgs. Atvažiuos tas ponas, pusbutelkį pastatýs muno tėvalis Všv. Pastatýsiu magaryčias visiems NdŽ. Aš kragą alaus kam pastatau B. Svočia pastãto mėsą, sūrį, babką Eiš.
| refl. tr. Všn, Pb, Klt: Pasistačiaũ alutėlį juodą be geltoną JV30. Susirenkam, degtinės pasistãtom, giedam an visų namų Btrm.
15. NdŽ užstatyti (lažinantis, lošiant): Lažybų dydis, pastatyta suma SkŽ24.
16. sukurti (filmą, spektaklį): Lietuvos kino studija neseniai pastatė naują pilnametražį filmą sp. K. Glinskis pastatė septynis veikalus, kuriuose dažnai pats ir vaidindavo rš. Pastatýti spektaklį, pjesę DŽ1.
17. iškelti, paskelbti: Ji pastãtė tai savo tikslu NdŽ. Jis pastãtė ją pavyzdžiu visai klasei NdŽ.
| refl. tr.: Kelias prie pasistatýtojo tikslo NdŽ. Jūs šitą pasistatėt sau idealu, tai privalote be paliovos jo siekti P.Vaičiūn.
18. palaikyti kuo esant: Mane durnu pastati̇̀s, ką aš lėksiu, rėksiu Str. Mislina sau vienas, kap jam iš svirno išejus, ba jį kap ras, tai vagim pastatỹs Lp.
19. H166 parodyti, atvaizduoti.
ǁ refl. H166 nusiteikti kaip, rodytis kokiam, vaizduotis kuo esant: Marti iš karto pasistatė ponia A.Vien. Tu pasistatyk, būk vyras! Krsn. Nieko negali pasistatyt prieš jį BsMtII70. Griežtai pasistatýti NdŽ. Ka tokiu ežiu pasistatai, ir kame sutikę lenks tavi žmonys iš tolo Šts. Pasistatęs ko nopuikiausiai, o nė kas, nė ko Gs. Bulius pasistãtė galingas KzR. Idant kūmai … su visu galimu už bernelį prieš čartą pasistatytų ir drąsiais pasirodytų Vln58.
20. SD217 padaryti, kad kas patektų į kokią padėtį: Šitoks rūpestingumas ir klausimas pastato Vilių į labai keblią padėtį I.Simon. Rėžė žmonėms teisybę į akis, dažnai ir pašiepdavo jų silpnybes, pastatydavo juos į juokingą padėtį J.Balt. Rašytojas neretai pastato savo veikėjus į labai sunkias aplinkybes, kuriose atsiskleidžia svarbiausi jų charakterio bruožai rš. Nepasigirdamas pasakysiu: būčiau aš, kaip tamsta, mokslo paragavęs, ne vieną išminčių durniaus vieton pastatyčiau rš. Nepaklausė rimto patarimo, o dabar ne tik save prapuldė, bet ir kitus pastatė į pavojų rš.
×21. sutvarkyti: Šitas ūkis gerai pastatýtas NdŽ.
×22. suorganizuoti, įsteigti, įkurti: Pastatė večerą savo šventą PK124. Pastatau tavorių (tavorą Sut) SD430. Pastatyt teikeis karalystę, id daugintųsi PK72.
×23. refl. save paskirti, paaukoti: Atsižadėtų velniui irgi svietui su visais jų darbais ir geiduliais, insiduotų ir pasistatytų tena Ponui ir šventai bažnyčiai Mž124.
×24. refl. apsistoti: Bei garbė Pono vėl išėjo nuog slenksnio namų ir pasistatė ant cherubinų BBEz10,18.
◊ aki̇̀s pastãtęs nustebęs, išsigandęs (žiūri): Ko žiūrai į mane aki̇̀s pastãtęs? Mrj. Veiza aki̇̀s pastãčiusi Nt.
aki̇̀s pastatýti
1. Všt žvelgti išplėstomis, nustebusiomis ar išsigandusiomis akimis: Ka pasakiau, tik pastãtė aki̇̀s! Kair. Tik pasakiau, kad ne aš, tai ir pastãtė aki̇̀s Btr. Kumet pasisakiau iš numų išeinanti, visi aki̇̀s teip i pastãtė Vkš. Jis, sutikęs mani, kad pastãtė aki̇̀s! Jrb. Aš jį prirėmiau prie sienos už šunybes, o jis pastãtė aki̇̀s ir pradėjo kryžiavotis Plk. Ka senovės žmonys atsikeltų, akès pastatỹtų Krš.
2. atidžiai žiūrėti: In šitą mergaitę visi akis pastatė: ir vyrai, ir šinkarka V.Piet. Aki̇̀s pastãtėm į tą vietą, žiūriam – neiškilo, ir nuskendo Skr.
3. Trš, Pj sakoma apie supykusį, pasipiktinusį: Tuoj aki̇̀s pastãtė ir rėkia Pc. Akis pastatė kap ešerys Lp. Motyna jai (marčiai) padeda, o ji vis aki̇̀s pastãčiusi i pastãčiusi Vdk. Pastãtė akès, pryšais pulna Krš. Aki̇̀s pastãto – nėko negal pasakyti Rdn.
4. išsigąsti: Aš krebšt, o ji ir pastãtė aki̇̀s Mrj.

aki̇̀s [stulpù] pastatýti Slv numirti: Tik pamačiau, pastãtė aki̇̀s stulpù, ir baigta Blnk. Kaip tik akis pastatysi, tujaus pamatysi šunį su katineliu LTR(Trg). ×
ant kánto pastatýti išjuokti: Berneliai, jūs mane an kánto pastãtėt Rdm. Tai jau ir tave pastatė ant kanto Vv.
ant kẽlio pastatýti užauginti, išauklėti, išmokyti: Da kad pagyvent, kolei vaikus in kẽlio pastatýsiu Ktk.
ant kójų pastatýti
1. parengti savarankiškam gyvenimui, padėti įsigyventi, įsikurti: Galia jau mirt – vaikus ant kojų pastatė: dukterys ištekėjo, sūnai vedė LTR(Pnd). Brolis padėjo mun visus vaikus ant kójų pastatýti Vkš. Daug vaikų gerai, ale kol jus užaugini, ant kójų pastatái… Nmk. Buvo jau nusigyvenęs, bet aš vėl jį pastačiaũ ant kójų Btr. Jį arkliai an kójų pastãtė (iš arklių prasigyveno) Alv. Pagelbmi, ant kojų pastatau R155, MŽ205.
2. Mrj sukelti, pažadinti: Pastãtė visą šeimyną ant kójų Upn. Skardus it varpo garsas bematant pastatė vyrus ant kojų V.Myk-Put.
3. išgydyti: Kad mane an kójų pastatýt, nieko nežiūrėč, eič namo Ukm. Buvau tikras, kad jam vieni niekai pastatyti ant kojų sunkiausią ligonį rš.

ant kõrtos pastatýti surizikuoti: Negalima žaisti su ugnimi ir lengva ranka pastatyti ant kortos viską rš. Petras ne kartą turėjo apsispręsti ir pastatyti viską ant kortos: arba – arba rš.
ant sàvo (ant savę̃s) pastatýti padaryti pagal savo norą, įsitikinimą, nepaisant kitų prieštaravimo: Vis tiek in sàvo pastačiaũ, bobom nepasidaviau Ktk. Nors čia trūktų plyštų, aš turu ant sàvo pastatýti Užv. Sūnus pastãtė ant sàvo ir iš namų nėjo Skrb. Tolei gins, lig an savo pastatis LTR(Ds). Ne kap tu nori, ale kap aš – an sà[vo] nepastatýsi Vlk. Aš pastačiaũ tyčia an saũ, kad man gražų grabą nupirkt Slm.
ausi̇̀s pastãtęs labai atidžiai (klauso): Barė – i klausais ausi̇̀s pastãčiusi Rdn. Jam buvo dyvai, kodė dabar anų kalbą suprantąs, ale veik vis ausi̇̀s pastãtęs klausės Jrk113. Akis ir ausis pastatęs klausė Tat. Nuo avilio nesitrauk, klausyk ausi̇̀s pastãtęs i žiūrėk akis išpūtęs LKT205(Kt). Žmogus būni kap tas kiškis – tik ausi̇̀s pastãtęs ir klausai Rod. Aš ausis pastãtę ir klausau LKKXIV214(Zt).
ausi̇̀s pastatýti KII100 sukaupti dėmesį klausantis, suklusti: Turiu gerai ausi̇̀s pastatýt, kad suprasč LKT177(Smln). Pakelt, pastatyt ausis SD170. Pastatau ausis R333, MŽ446, Sut.
batùs pastatýti [į šiáurę]; bul̃kenas pastatýti Pp, Varn menk. mirti, nusibaigti: Kumelelis pastãtė batùs Šts. Ans dirbs, ka pastatýs batùs į šiáurę (nesulauksi, kad jis dirbtų) Ms.
bùrną pastatýti būti nepatenkintam: Burną (zūbus) pastatau CII25.
danti̇̀s pastãtęs įširdęs, supykęs: Ėmė visi akis pabalinę, dantis pastatę, ant jos pulti Žem.
ẽšerį (ẽžį) pastatýti prieštarauti, pykti: Ką tu jam padarysi: pastãtė ẽšerį – kad nori, tai pykis Gs. Pastatęs ešerį kaip bužys LMD. Bernas pastãtė ẽžį ir neina prie mėšlo vežimo Jnš.
gérklę pastatýti pradėti bartis, šaukti: Ka ji pastãtė ger̃klę ant to senio! Skdv.
gùrklį pastatýti pasipūsti: Eina gùrklį pastãtęs Plt.
į kójas pastatýti
1. padėti įsikurti: Visus keturius vaikus pastatýsi į kójas Als.
2. išgydyti: Daktarai muni bepastatė į kojas, tariaus jau mirsiąs Šts.

į (kieno) pė́das pastatýti sudaryti tokias pat sąlygas: Daba[r] jaunūmenę, ka pastatỹtų į mūso pė́das, anie tokią revaliuciją pakeltų! Trš.
káušą pastatýti pradėti verkti: Aš tik pajuokavau, o tu jau ir pastatei̇̃ káušą Ob.
kẽterą pastãtęs pasipūtęs, išdidus, piktas: Ko vaikščioji kẽterą pastãtęs? Stak. Žiūri – viens ant kito keteras pastatę V.Kudir.
kẽterą pastatýti pasipriešinti, prieštarauti, nesutikti: Kai aš savo kẽterą pastatýsiu, tai visi cyps Kt.
kójas (kaũšenas Lkv, kebekštès, kė̃geles Rt, kė̃gelius, kepšès Jnš, Šl, kė́ženas, ki̇̀belkas, kójenas; Žem, kùlbenas) pastatýti [į vir̃šų, į aũkštą, į aũkštį] Bb menk. numirti, nusibaigti: Par tą didelę sprogseną i kójas pastãtė Vkš. Jei neėsi, kójas pastatýsi į aũkštą! Krš. Dirbsi dirbsi i bedirbdama kójas pastatýsi Vdk. Reiks visims kójas pastatýti į vir̃šų Grd. Arė arė, kol arklys kójas pastãtė Šll. Vienas gaidelis, veizam, kójas pastãtęs Mžk. Ka rėšu – i kė́ženas pastatýsi! Rt. Ėsk ėsk, bene pastatysi kėgelius! Krž. Gėrė gėrė, jau kebekštès ir pastãtė Erž. Plėšos plėšos kaip beprotė, o pastatýs kepšès, i būs po visko Krš. Tik bardokšt aukštielnykas, ir pastatė kepšes Grz. Kam čia taip storojies – pastatýsi ki̇̀belkas, ir bus po visam Sml. Pastatė kojenas vieną kartą ir tas vagies šmotas Brs. Jau greit reikės ir mun kulbenas pastatyti Akm. Nueinu į tvartą – kumelė kaušenas pastačiusi ir gulia Šll.
kóks (ki̇́ek) pari̇̀tus, tóks (ti̇́ek) pastãčius Jrb, Trk sakoma apie mažą storą žmogų: Ji tokia kupurna, kiek paritus, tiek pastačius Prn.
kõzerį pastatýti NdŽ didžiuotis.
krỹžių pastatýti baigti, nieko gera nebesitikint: Kur boba įsimaišo, ten geriau iš karto kryžių pastatyk – gero nebus A.Vien.
lẽtenas pastatýti [į vir̃šų Pvn, į sáulę NdŽ] menk. numirti, nusibaigti: Susidėdino dantis, o po mėnesio letenas pastatė Šts.
lui̇̃šį (lū́pas) pastatýti būti nepatenkintam: Kam pastatei̇̃ lui̇̃šį, gal pyksti? Dglš. Pastãtęs lui̇̃šį – neprijemnas žmogus Dsn. Lū́pas pastãčius mergaitė Ėr.
nagàs pastãtęs pasirengęs griebti: Laukia nagàs pastãtęs Dglš.
naujàs kójas pastatýti vesti jauną: Kap pati pamirė, ažsigeidė naujàs kójas pastatýt LKKXIII130(Grv).
nėrà kur kójos pastatýti labai ankšta, maža vietos: Nė̃r kur būt, kur kójos pastatýt Švn.
ni̇̀kį pastatýti užsispirti: Jug ans čia ni̇̀kį pastãto Gršl.
nósį (nósę) pastatýti [į vir̃šų Ggr]
1. Ggr menk. numirti, nusibaigti.
2. pasipūsti, didžiuotis: Išsirodė, kas par vienas, eina nósę pastãtęs Krš. Poni paliks, pastatýs nosi̇̀kę Krš. Parvažiavo iš Vilniaus, tuo ir vaikšto nósį pastãčiusi Varn.
3. supykti: Tuojau nósį pastãtė i išsikraustė Jrb.

óbelę pastatýti atsistoti aukštyn kojomis: Jau obelę beveik pastatau, tik biškį biškį da už kojų reik pritūrėt Škn.
óžį pastatýti užsispirti: Ir toks krupis jau moka óžį pastatýti Vvr. Monika pastãtė savo óžį Jz.
padùs (piñkules Kv) pastatýti menk. numirti, nusibaigti: Ji tik tik padùs nepastãtė Žlp.
pečiùs pastatýti Ukm nustebti.
po (kieno) akimi̇̀s (po akių̃; N) pastatýti parodyti, pateikti: Pastatau po akių, duomi R154, MŽ204. Jis man savo bėdą po akių̃ pastãtė (papasakojo) KII330.
prie si̇́enos pastatýti sušaudyti: Visus prie sienos pastatysiu! rš.
ragùs pastatýti Srv užsiožiuoti, supykti: Maža kiek nepatiko – tuoj pastãto ragùs Ėr. Neklauso, pastãtė ragùs ir neina prie darbo Jnš. Nespėju aš žodžio pasakyt, o marti ir pastãto ragùs Skrb.
ragõžių pastatýti parvirsti: Vienas vyras ėjo, visai prie durų kad davė – ragõžių pastãtė Jrb.
raudóną gai̇̃dį pastatýti padegti: Galia iš keršto pastatyti raudoną gaidį Krkl. Aš tau raudóną gai̇̃dį pastatýsu, palauk! Krš.
ri̇́etus pastatýti menk. numirti, nusibaigti: Ri̇́etus pastãtė, i viskas Rdn.
skẽterą pastatýti NdŽ pasipriešinti.
skiaũterę pastatýti pasipūsti, didžiuotis: Anas eina kaip gaidys skiaũterę pastãtęs Dbk. Bagočius skiaũterę pastãtęs vaikšto, su nieku nesišneka Vlkj. Brazė jau įkaušęs, skiauterę pastatęs, nors didumo kaip gorčius, nuolat pylė panelei alų J.Paukš.
snùkį pastatýti būti nepatenkintam, įsižeidusiam: Prisitraukė tuos barščius, snùkį pastãtęs, pamaišė, pamaišė i blinkt šaukštą Mžš. Supyko pykutis, pastãtė snukùtį Prk.
sùbinę pastatýti menk. numirti, nusibaigti: Pastatýsi sùbinę taip plėšydamos Krš.
šẽrį (šeriùs, šer̃stį) pastatýti prieštarauti, šiauštis, pykti: Nors dar jaunas, bet jau pastãto šẽrį prieš vyresnį Jnš. Ko dabar į Kupiškį? – pastatė šerius tėvas. – Vis prasimanai tu, Marijon! J.Balt. Aš tik žodį – jis tuoj šeriùs pastãtė Ps. Pastatýs šẽrį, ar su tokia susišnekėsi?! Krš. Daba tokią žlibelę [senutę] turu, i tatai ana da šẽrį pastãto Lkv. Kaip sendvariškiai kad šerį pastatė, pasipūtė provoties Žem. Anys buvo vienas kitam šer̃stį pastãtę Rš.
šerỹs pasistãtė supyko: Visiems ant jo šerys pasistatė kaip katinams prieš šunį Žem.
tóks paguldýtas (pàverstas Sln), tóks pastatýtas Skr; tóks pari̇̀tus, tóks pastãčius; Žem sakoma apie mažą storą žmogų.
úodegą (žagrès) pastatýti Krš menk. numirti, nusibaigti: Serga jau kelinti metai, turbūt ir žagrès pastatỹs Šl.
zūbùs pastatýti KII31 būti nepatenkintam: Pastatė zūbus kai kiaulė šerius B827.
žãgrę pastatýti atsistoti remiantis rankomis ir galva: Ot mano vaikas kad pastãtė žãgrę! Krs.
papastatýti (dial.) tr.
1. Dv daug pristatyti, statmenai pridėti.
2. pristatyti, pastatyti daug pastatų: Papastãtė naujas pirkias Dv.
priešpastatýti tr. kng.
1. sp sugretinti du dalykus, norint iškelti jų priešingumą, priešpriešinti, statyti priešais.
2. iškeliant priešingų jėgų skirtybes, ugdyti priešiškumą, nesantaiką: Jie nori priešpastatýti vienas tautas kitoms DŽ1.
pérstatyti tr. K, Š, perstatýti Rtr
1. Sut, N, M, LL166,190 perdėti, perkelti į kitą vietą: Stalą pérstatė į kampą DŽ1. Žmogus kluone nuejo pérstatyt kūlio, suėmė kūlį – gyvatė ir rankon [kirto] Dg. Kambario sienos plonutės, perstatomos J.Jabl. Pérstatyti puodus NdŽ. Paskui ėmė tais bačkas perstatė: kur buvo drūtas vanduo, tai jis pastatė minkštąjį, o kur buvo minkštas, tai jis pastatė drūtąjį BsPIV227. Pérstatoma sėdynė NdŽ. Pérstatomasis prietaisas NdŽ. Pérstatyti geležinkelio vagonus NdŽ.
| refl. NdŽ.
ǁ einant kelti į priekį (koją): Jau labai serga, negali eit, tik ką kojas pérstato Švnč.
2. Sut, J, LL182, NdŽ išardžius sukonstruoti, padaryti (pastatą, statinį) kitaip ar kitur: Pérstatė namą kitoje vietoje DŽ1. Tas jų namas párstatytas Jrb. Šiemet parstati̇̀s gurbus Mžš. Juk triobas párstatyt – tai ne tvorą užtvert Jsv. Pérstatis palaikį tvartą Ktk. Ta vieta dabar vadinama Gaidžio kalnu, kur ir šiandien tebestovi kelis kartus parstatyta raudona koplyčelė KlbXVII94(Slnt). Gyvenamąjį namą iš naujo perstatė – apipjautų rąstų, trumpesnį, platesnį rš. Reikia pečiuką pérstatyt Ln.
| refl. tr.: Pirkaitę pérsistatė ir skarda apsidengė Alv. Be amato nestova: kūtikę pársistato Krš.
ǁ iš naujo sumontuoti: Tas vežimas yr pérstatomas Plšk.
3. refl. tr. persiskirti, persitverti (patalpą): Kartėm parsistãtėm daržinę Ėr.
4. perkelti į naują vietą (gyvulį, pririštą ganykloje): Išvažiavau iš namų, tai be manęs nebuvo nė kam karvių pérstatyt Srv. Reikia eit an karves pérstatyt Gdr.
5. K perkelti, paskirti į kitą vietą: Jįjį párstatė iš Maksvos į Adesą, t. y. parkėlė J.
| Kristus mus išgelbėjo nuog darbų tamsybės, perstatydamas mus ing karalystę jo sūnaus BPI426.
6. iš naujo, kitaip parengti (veikalą, šokį ir pan.): Neretai choreografui, pradėjus repeticijas su orkestru, reikia perstatyti ne vieną šokį rš.
7. pertvarkyti, kitaip skirti, nurodyti: Po gali (galų gale) kitep pérstatyta buvo [kaimo] rėžiai Vlk.
ǁ refl. pasikeisti: I vis tiek išejo laikai, i pársistatė laikai Vž.
×8. pristatyti, supažindinti: Pažįstamas nuvedė Jurgį į lenkų draugystės posėdį ir perstatė jį kaipo atstovą ir pasiuntinį nuo Lietuvos M.Katk.
| refl. NdŽ: Tartum mes pažįstami? – tarė jis, persistatydamas Ievutei rš.
×9. vaizduoti: Čion paduotieji dainų variantai perstato mums levą dar su paukščiais besikovojantį LTI37(Bs).
10. refl. didžiuotis, įsivaizduoti: Ans y[ra] didliai pársistatęs Krn.
×11. N išversti iš vienos kalbos į kitą: Jo giesmių dalykėlis ir į lietuviškąją kalbą perstatytas prš. Naujas testamentas jų kalboj jau perstatytas ir išdrukavotas Ns1850,2.
piestatýti (ž.)
1. žr. pristatyti 10: Žmona pystãto daržų ravėti Sg.
| refl.: Aš turiu pysistatýti (prisiversti), kad viską išgerčiau Krg.
2. refl. žr. pristatyti 12 (refl.): Anam bešvilpant, pysistãtė velnias Krg.
prastatýti tr.
1. NdŽ pradėti, imtis statyti (pastatą).
2. NdŽ dedant, statant į kitą vietą, nepataikyti.
3. refl. NdŽ pramokti statyti.
4. K, NdŽ, KŽ užstačius (užstatą) netekti, prarasti.

×priešstatýti tr. N pastatyti, iškelti priešpriešiais: Ir kitur malonę nupelnymui ir vertystei darbų mūsų drąsiai priešstato MT79.
pristatýti tr. K, Rtr, Š, KŽ; L
1. SD308, N, LL198, VĮ padėti atrėmus į ką, prišlieti: Kopėčias prie medžio pristatė J.Jabl. Pristãtoma lova NdŽ. Tie visi pristatė koptas, ištraukaliojo vinis M.Valanč.
^ Iš medžio padaryta, prie lūpų pristatyta gražiu balsu gieda (dūdelė) Pnd.
| refl. tr.: Prisistatė prie lango kopėčias ir įlindo rš.
ǁ žengiant greta padėti (koją): Koją reik taip pristatýti, kad užkulniai kaukšteltų Rs.
2. daug sudėti statmenai: Ot laukai pristatýti mandelių! Pc. Pilni laukai sėdelių pristatyti, rikių pririkiuoti J.Jabl. Ar daug nukirtot rugelių? Ar daug pristãtėt kapelių? (d.) Vrn. Kiek vainike varpelių, tiek pristatėm kalne rugelių LTR(suv.). Tų kūlių pristatýdavo daržiniukės galą keliem metam Sk. Aplink visą grabą buvo pristatýta vaškinių žvakių Skrb. Rugių pristati̇̀s, pakurs i džiovena jaujuj Aps. Nuveži, pristatai̇̃ linų, išdžioveni Antr. Du gaspadoriai jaują pristãto [linų] Vdn. Ardai buvo tokie, pridžiovė, pristãtė, pečių kūreno i džiovino [linus] Vvr. Buvo kartys po tą pirtį, teip aukštai pristatýsi tų pėdų Nt.
3. I daug pridėti ko: Pilną stalą pristato visko Dbč. Visas stalas buvo pilnas pristatýtas alaus uzbonų Skrb. Pri̇̀stačiu puodų pilną pečių GrvT134. Pristãtė pilną stalą valgyti ir gerti NdŽ. Kambarys pristatytas gėlių rš. Džiaugės karalius gavęs paną, pasisodino prie stalo, pristatė visokių valgių ir vaišina BsPII137. Motyna pristatė užkandos, susvadino visus vaišinti Žem.
4. liepti įpareigoti kur, prie ko būti, stovėti: Šitas protas intiko Holofernui ir jo zalnai gerai, ir paguldė (apačioje pristatė) po šimtą pas kožną šulinį BBJdt7,11. Į Klevus atsidangino kažkokie žandarai, krečia rūmus, ponų neišleidžia, o ponaitį laiko atskirai, pristatę prie jo sargybinį V.Myk-Put. Kurie žmonys pėsčiokai buvo, tujau pabėgo, o kurie su arkliais, pristãtė sargybą, nebipaleido Knt. Sargybą anielų šventųjų jiemus pristatė SPI333. Apveizdėjo grabą, užženklino akmenį ir pristãtė sargus DP180.
5. palikti stovėti daugelį (arklių, vežimų): Pašaliais, pakraščiais pristãto tus vežimus i eis į vidų Akm. Vai kad prijojo pilnas dvaras svetelių, vai kad pristatė pilnas stonias žirgelių LTR(Grv). O ir pristãtė stainio[je] žirgelių, o ir prisėdo svečių suoleliai JV336. Žirgeliai sukinkyti, prie gonkų pristatyti (d.) Sn.
| Ešalonas dunda – pilnas prisėdęs kareivių, tankų pristatytos platformos, patrankų rš.
6. Sut, LL21,193 įrengti, padaryti (pastatą, statinį), prišliejant prie kito: Sugriuvo mano kiauliatvartis, reiks kitą prie tvarto pristatýt Kpč. Kiaulinykas prie tvarto pristatýtas Dg. Mūs per mažas tvartas, reikia pristatýt trisienis Alv. Pristatýta priemnė Šlčn. Pristatyt ką namump SD302.
| refl. tr.: Prie gryčios prisistatė pavietėlį žabams sukrauti rš.
7. daug įrengti, padaryti (pastatų, statinių): Dusmenys atsikūrė – žiūrėk, kiek namų pristãtė! Pv. Pilną miestą namų pristatysiu J.Jabl. Nepristačiau naujų klėčių dėl tavo dukrelės LTR(Kpč). Nepristačiaũ naujų stainių dėl tavo žirgelio (d.) Rod. Anas bažnyčių daug pristãtė …, o karčemos nė vienos nepastatė (ps.) LKT341(Lb). Ant visų kelelių pristatėm kryželių LTR(Lp).
| refl. tr. Š: Palei plentą žmonės prisistãtė namų DŽ1. Čia jau daba prisistãtė gyva bala Všv. Daug pirkelių prisistãtė Strn. Jis prisistatė dveja tiek kūčių Vaižg. Jiej (bebrai) prisistãto būdaičių Dbč.
ǁ užpildyti (vietą) pastatais, užstatyti: Pakalnė pristatyta viešbučių, kareivinių, krautuvių Šlč.
| refl.: Kaip miestelis toks išeina, prisistãtęs yra Lc.
8. Pb padėjus daugelį kokių įtaisymų palikti kurį laiką: Pelėkautų pristãtėm, gal vis kokią vieną žiurkę pagausme Krs. Dabar bulbõs pristačiaũ baltų maišų [šernams gąsdinti] Dgč.
×9. prirašyti: Ant kelnių, diržų ir petnešų jis pristatė šventa kreida daug kryžių ir vylėsi, kad kelnės ir traukiamos nenusmuks LTsIV473.
10. liepti, užduoti, priversti ką dirbti, daryti: Buvo berniokų, tai art pristãto, tai čia, tai te Skrb. Kad būt mano valia, tai pristatýč prie žemės darbo Ds. Pristãtė muni jovalo kapoti Varn. Būdavo, baigsi kult, prie girnų pristãto LKKXV289(Jrb). Po myriui Raulo motinos niekas nepasirūpino pamokyti jį skaityti arba rašyti, bet tuoj pristatė žąsis ir kiaules ganyti J.Bil. Tokį mažą vaiką i prie darbo pristãtė Dj. Prie grūdų punkto aš buvau pristatýtas Pgg. Dinderį muša mieste – reik pri dalgio, pri šakės pristatýti Krš. Reiktų šitas žmogus vėl pristatýt ant tą darbą LKT309(Žl). Pristãtė jį varpais skambinti NdŽ. Dievas pristatė visus žvėris kasti upes ir ežerus SI64. Pristãtė pelėdą su didžiausioms akims sargu prie pelės olos Jrk42.
| refl. Š, BŽ488.
ǁ palikti kieno priežiūrai: Pristãtė jį prie meistro NdŽ. Nuvežęs pristãtė prie vieno mokytojaus BM189(Šl). Nuvedė jį Kaunan ir pristatė pri gero kalvio M.Valanč. Mano [dėdė], tuojaus atėmęs iš mokyklos, pristatė mieste prie kurpiaus amato mokytis LzP.
11. A1884,324, M, LL24, Švnč atgabenti, nugabenti, nuvežti kur, nugabenus pateikti: Pristatýk man ko reikia J. Ko tik reik – a runkulių, a grūdų – jis viską pristãto Jrb. Nors daugiausia tų visų daiktų ponui turėdavom pristatyti, bet ir mums šis tas kliūdavo J.Bil. Nupirktos prekės pristãtomos į namus DŽ1. I pristãto šviežienėlių visokių [į parduotuves] Mšk. Meisos kiek pristãto (prineša), ka daba patys nebsuėda Trk. Seniai pristačiáu kiaulę Rsn. Kitims tą bjaurybę pristatydamas, ir pats lig laiku sriuobti brauškę pradėjo M.Valanč. Dabar linų nebereik mint: pristãto šiaudus – gauna išaustus Dt. Pristãto čia peno kiaulėm Dv. Pristačiaũ porą vežimų dobilų kariuomenei Srv. Į Skuodą pryvoles vežėm su purmankoms pristatyti valdžiai Ms. Laiku paduoti, pristatyti I. Medžiagas pristatýkiat, aš padirbsu Tl. Valgyti yr pristatýta visko Žeml. Pažiūrėsim, ką šiandiej man valgyt pristatis LTR(Zr). Nieko labai kompromituojančio [korespondencijoje] mes neradome, nors kai ką turėsime pristatyti pono generalgubernatoriaus kanceliarijai V.Myk-Put. Mėlennosiams blogai – savaitė rašalo nepristãto (juok.) Krš. Tuojau jai pristatė čeverykas, liepė apsiaut ir vėl vadina šokt LTR(Šd).
| prk.: Būt pristãčius (pagimdžiusi) [vaiką] i gyvenus Švnč.
pristatýtinai Tik pristatytinai teperka, t. y. nupirkus pardavėjas turi pristatyti rš. Įsakytinis vekselis, kuriame mokėjimo terminas nenurodytas, laikomas mokėtinu pristatytinai rš.
12. pasirūpinti, kad kas kur nuvyktų, atvyktų: Anidvi daktarą tujau pristãtė Vž. A pristãtė tavo vaiką [į kariuomenę]? Jrb. Ažu šitokią neteisybę kas dabar bus? Pristatýk svietkus Mlk. Po metų aš tave pristatysu in tavo karalystę BsPIV199. Mes turiam tave pristatýt karaliui (ps.) Ar.
| refl. Rtr: Pirmadienio rytą jau turi laiku prisi̇̀statyti į darbą Kv. Skolininkai prisistãtė NdŽ. Matai, kiek cagių prisistãtė [vakaroti], nebūs ir kur susvadinti Krš. Kur gegužinė, kur vakarėlis, reikia prisistatýt Rk. Da nespėjo saulė patekėt, i prisistãtė Pmp. Barbutė tuoj prisistatė [merginoms] į pagelbą S.Čiurl. Taip besiriejant – šmakšt uredninkas ir prisistatė Žem. Lapė kojas ištiesė ir laukia varnos. Varna tuoj ir prisistatė rš.
ǁ refl. atvykus pasirodyti kam: Grįžę iš namų kareiviai turėjo kamandantui prisistatýti Plšk. Tuojau prisistačiau kalifui ir apsakiau, kaip atlikau jo pavestą reikalą J.Balč.
ǁ refl. tr. atsikviesti, įsigyti: Prisistãtė daktaras pagelbininką (felčerį) Užv.
13. refl. prie ko pristoti, prikibti: Prisistãtęs sekio[ja] i sekio[ja] paskui Vdk. Eik šalin, i prisi̇̀statys kaip cigonas (įkyriai prašai)! End. Ko čia dabar prisistatéi, ar neatsitrauksi! Pgr. Prisistãtė kap ožka prie vežimo Plv. I prisistatė kaip velnias pri gražio abrozo LTR(Krž). Prisistãtė kai velnias pri davatkos Erž.
14. nuvarginti, nualsinti: Dalgę gerai traukiu – da jaunus pristataũ Ssk. Ji vakar, kratydama mėšlus, dvi mergas pristãtė Snt. Tiek daug rugių neprikraukit, kad arklius pristatýtumėt! Žvr.
15. prarasti: Jis kupčiaudamas visą savo turtą pristãtė KII386.
16. prikimšti, prigurkti: Pristačiaũ pilną pilvą bandų Al. A morką išrovę, ar kame obulių tie velniukai pristatýs Tl. Ka pristãtė vištos gurklius žirnių, net nebepaeina Ps.
| refl.: Prisistačiaũ, kad visądie galėčiau kęst Alk.
17. suvesti į pažintį, supažindinti: Pristãtė naują tarnautoją DŽ1. Keblauskienė merkia Adomui, kad šis pristatytų ją Tomui K.Saj. Draugė Lauritėnienė, – pristatė ją meno tarybos nariams Lengvenis rš.
| refl.: Prisistatýk, kas esąs DŽ1. Jis prisistatė ir draugiškai pakratė man ranką rš. Piršlys su jaunikiu šeimininkams dažniausiai prisistatydavo kaip pirkliai ar medžiotojai rš.
ǁ refl. teikti ką aiškinant: Šimkaus recenzija ne tiek analitinė, kiek knygą propaguojanti, ją visuomenei pristatanti rš.
18. DŽ1 pasiūlyti, rekomenduoti: Pristatýti apdovanoti NdŽ.

×razstatýti (hibr.) tr.
1. iš naujo sustatyti, perstatyti: Tu nesbãstai niekur, eisim rugių razstatýt Grv.
2. išdėstyti, išdėlioti: Retai razstatýta [avilio] rėmeliai Aps.
3. refl. statantis daugeliui kitur persikelti: Buvo didesnė ūlyčia, tik razsistãtė Švnč.
4. išskėsti: Strielkos (laumžirgiai) skraido sparnus razstãtę Lz.
5. atkišti: Kojas razstãtę LKKXIV214(Zt).
| refl. Aps: Vieni kaulai razsistãtę kap tuinai Lz.
sustatýti tr. Rtr, Š, KŽ; LL269, L
1. N, K padaryti, kad stovėtų, stačiai, vertikaliai sudėti, pakelti, kad būtų stati: Sustãtėm stulpus, įdėjom kryžiavonę Vvr. Gubas, rikes sustatýk į statą, į eilią J. Sustãtėm miežius čiupkelėm Mlt. Vakare, jei neparvežė [rugių pėdų], i sustatýsi, nepaliksi End. Gubas sustãto po dešimt pėdų Adm. Nesustãtė rugių kuoruosna – sulis Klt. Grikius surauna, sustãto gubelėm Antr. Kap anys (linai) išauga, tai rauna juos, sustãto pėdus Dv. Linus sustãto gubukais Stl. Ka nenora į vandenį merkti [linų], sustãto an dirvono Gd. Stačiamalkin stačias malkas sustãtė ir užkūrė Šmn. Tę yra ardai, tokios kartys, ir sustãto tę linus LKT314(Rk). Sustati̇̀s [linus] jaujon, tada kūrena pečių – džiūsta Ml. In palų sustãtom [linus] aukštai, tada minam Klt. Sustatýdavai šiltose jaujose, gražiai eiliukėm tokiom [javus] Mšk. Dideles kupetas [rugių] sustatýs, pask apkepurės, i teip būs kupeta pri kupetos End. Yr mestinės turpės, anas sustãto į krūveles, veikiai išdžiūna Brs. Baltramiejus stirtas statė ir sustatė tris stirtaites KlvD3. Sustatýti šautuvai NdŽ. Vienu keliu priklaupiau, aukštyn plaukus sustačiau LTR(Klvr). Kap dar̃ jis tę tuos ūsus sustãto? Lp. Kad sustãtė ausis jaučias, kad pasipūtė! Ob.
| refl. tr., intr.: Ateis, padės rugius surinkti, matai, reikės i susi̇̀statyti Lpl. Jį suėmė baimė, kad net plaukai susistatė SI285. Mun toks skriaubis pašoko, plaukai susistãtė Dr. Arklio plaukai susistãtę, nesuglostyti, reik arklį gūniuoti Ggr. Pūrinių vištų plunksnos yr atbulos, ant galvos susistato Šts.
2. daugelį kurioje nors vietoje sudėti, išdėstyti tam tikra tvarka: Aikštelėje ant sustatytų pakraščiuose suolų sėdi Devynbėdžių žmonės K.Saj. Popiet stalus sustãtė, išgert, pasakė, kad sėstų Lt. Sustatýti paeiliui statines NdŽ. Prie bažnyčiai armotos sustatýtos – laukia vokiečių Kp. Atneš in stalo, sustãto – visi valgom Aps. Ir tuojaus žydelka, atnešus šešias butelkas, sustatė ant stalo eilion Sz. Sustãtė jau kiek tų bliūdų košės valgyti Lž. Dar aš neinejau aukštona klėtelėn, ir sustatė man krėslelius jauna švogerkėlė KrvD44.
| refl. tr., intr.: Ir knygų spintos visu pasieniu susistatys, ir jos bus pilnos knygų V.Bub. Neturiu kur puodų susistatýt Skdt.
ǁ užkėlus sudėti (kojas): Kojas tik sustačiaũ in suolo, bijau i nukart žemyn Klt.
3. Lt liepti, įsakyti keliems ar daugeliuį stovėti vienam šalia kito arba vienoje vietoje: Mus sustãtė į eilę DŽ1. Sustatýti pagal didumą NdŽ. Eilėj sustatýti kareiviai NdŽ. Mus čia sustãtė i varė toliau Plšk. Sustãto iš keturių pusių piemenis, išgena ant eikštės [karves] Sk. Pašešupy būdavo kareiviai sustatýti, ka neitų nė į Vokietiją, nė iš Vokietijos Nm. Prijojau kiemelį, uošvelės dvarelį – vario vartai uždaryti, sargai sustatýti JV64. Šįryt sustatęs darbininkus visus prie vieno darbo, gal dabar nebesirūpinti Žem. Nuejau rinkti [rugių], muni sustãtė su savo martele Kal. Sustatė brolius an aukšto kalno – dūzgia kulkelės pro jų galveles LTR(Vrnv). Ir sustãtė mus bernelius į vieną glitelę JD223. Ir sustatė vedu jaunu pri balto stalelio, ir parkeitė aukso žiedus ant baltų rankelių LTR(Klk).
| refl. tr. Šts: Susistãtė į būriuką i paveikslavos Jrb. Susistãtė ir kamantinėja DŽ1.
ǁ prk. sugretinti, sulyginti: Muni sustatyk su suvalkiečiu – didelis skirtumas Krg.
4. Kv suvedus ar privažiavus palikti stovėti (gyvulius, mašinas ir pan.): Ant dvaro ašvieniai sustatýti J. Arklius sustãtė kluonuose Dglš. Sustatýti mašinas NdŽ. Jau žirgeliai sukinkyti, prie gonkelių sustatýti (d.) Šmn.
5. pasirūpinti, kad atvyktų kur: Galiu ir dešimtį sustatýt liudininkų Jrb. Žinoma, užmokės, sustatysi gerus liudytojus, gerai apsisukęs nusmauksi Žem.
6. M suręsti, padaryti pastatą, statinį: Tėvas sūnui gražias trobas sustãtė Trgn. Davė [ponas] piningų bažnyčiai sustatýti Grd. Vasarą parsivežte [rąstus] ir sustatýste pirkią GrvT137. Priemenelė šakaliukų (plonų rąstelių) sustatýta Dglš. Triobos sustatytos keturkampiu Vrp1895,21. Apie laivus ir iš jų sustatytuosius tiltus ant upių turime ir kronikose gana įdėmias žinias LTI240(Bs). Kad aš turėtau pas tėvulį valelę, sustatytau viduj dvaro klėtelę KrvD91. Šitoj ūlytėlė tankiai sustatýta LKT305(Kur). Sustatė savo stovyklas prie vandens Skv2Moz15,27. Jei pats ponas namų nesustatys, noprosnai jais rūpinas Viešpatis PK93.
| refl. tr. LKT167(Ktč), Vdžg, Skr, Lp, Skp, Ob: Susistãtė žmogus triobeles – kaip tik gyvent Ėr. Gavo [padegėliai] draudimus i susistãtė numus Krš. Keliautojai susistatė palapines, o aplinkui paleido kuprius ir arklius J.Balč.
ǁ įkurti: Gyvenimą sustatýt pinigų kaštuoja, o liuosinykaut nenoriu Gs.
| refl.: Ant mūsų žemės ta kaimutė susistãtė Krk. Iš senų senovės dvaras buvo taip pavadintas, o paskuo to[je] vieto[je] susistãtė Skaudvilė Skdv. Tarp balų susistãtęs kaimas Db. Anys čia jau susistãtę nuo senų senybės Vžns.
7. Mžš sumontuoti, sudėti, surinkti iš dalių: Kumet šulai y[ra] gatavi, tumet tik meistras emas bačką sustatýti Vkš. Sustãtė mašiną Lp. Atsiguliau, i lažka suvirto – šakaliukų sustatýta (menka) Klt. Man be galo įdomu, kada moterys, pailgėjus pavasario dienoms, iš daržinės į trobą atsineša stakles ir, vyrų padedamos, jas sustato A.Vencl. 1620 m. pargobino į Kretingą [vargonus] ir bažnyčio[je] sustatė M.Valanč.
| refl. tr. Klt.
ǁ sulaužytą (kaulą) vėl sudėti, kad sugytų: Atsitekėjo jis ligoninėje su suraišiota ir sustatyta ranka J.Bil. Mašina koją sulaužė, reikėjo vežt an daktarą sustatýt Ėr.
ǁ Sk iš sukirptų dalių dygsniais susiūti, kad galima būtų pasimatuoti (drabužį): Jūsų paltus sustatýsiu pirmadieniui Lnkv. Nuėjau pasimatuot – suknelė da nesustatýta Snt.
ǁ siejant sudėstyti: Sustãto vaikas raides, paskaito Krš. Sintaksėje žiūrime, kaip su vienas kitu sustatomi mūsų kalbos žodžiai J.Jabl. Iš kalbų [teismas] sustãto (nustato) teisybę Pj.
ǁ nutarti: I būtum nušavę, jau buvo sustatýta Žeml.
ǁ refl. tr. suderinti: Nusinešė kišeninį [laikrodį], ten susistãtė End.
8. daugelį sudėti į ką, įtvirtinti: Sustatýti langus NdŽ. Jau gegnės sustatýtos, reikia tik grebėstuot Ėr.
9. suglaudus atkišti: Sustãtė kelius, aš par kelius plumpt Šts. Eina, būdo (būdavo), lūpas sustãtę, tai eina! Lp. Kaip tos bobos eina – papus sustãčiusios Pj. Gali rūkšoti šykas sustãtęs, – nėkas tavęs dideliai nebijo Vvr. Kuprą sustãtė (įsigaužė nepatenkintas) i iše[jo] Klt. Vaikščiauna sustãtęs pečius kap kuolas Vrnv. Eina sustãtęs pečius lodz kuprotas Grv. Lekia net pečius sustãtęs Klt.
| refl. tr.: Senam tik sėdėt in saulės, kelius susistãčius Klt.
ǁ sukišti, suglausti: Nugaras sustatýs tas į kupetą, parsvies tatai katras diktesnis Nv.
10. refl. Alk, Graž susivaidyti, susikivirčyti: Tai žinai, kad susistatys jie abu, tai aš tik jau bijau ir žiūriu į duris Žž. Žodis po žodžio ir susistãtė Gs.
| Šunes kad susistatė (susipjovė)! Šn.
| Kai su tuo susistãtė (susiėmė), tai nutrenkė jį nuo stogo Stk.
11. Sn, Alv, Rmš, Jz užtraukti paviršių ledu, sustingdyti (upę, ežerą): Kap tik sustati̇̀s ežerą, tai ir važiuosim – aplink labai toli Rdm. Stipriai pašalo – ir Nemuną sustãtė PnmA. Nukėlė (nunešė) Nemuno ledus, o jau buvo sustatýtas Lp.
| Ledą sustãto žiemą, ir eini [per ežerą] Dg.
×12. (sl.) A1884,73 surašyti, sudaryti, sukurti: Sustatýti protokolą NdŽ. Sustatýti laišką NdŽ. Jūs nuo manęs (užsirašinėdamas mano pasakojimus) visas knygas sustatýsit Vlkš. Tada ir sustatė tą dainą LTR(Ob). Mokslus išejo – nesustãto pasakėlės padabnos Trgn. Parašyti satyrą kur kas sunkiaus nekaip sustatyti puikiausią pamokslą V.Kudir. Jis ir kompozitorius – muzikai gaidas sustato Žem. Komisijos buvo sustatytas atsišaukimas į visuomenę LTII136. Sustatýti planą NdŽ.
| refl. tr. LL263.
◊ ausi̇̀s sustatýti labai atidžiai klausytis: Vaikai ausi̇̀s sustãtę klausysmos, ką didiejai šnekės Rt.
danti̇̀s sustatýti primušti: Danti̇̀s sustatýsiu tam rupūžei! NdŽ. Greičiau duokše, jei nenori, kad dantis sustatyčiau! rš.
į aki̇̀s sustatýti NdŽ suvesti vieną su kitu į akistatą: Sustatysiu jus į akis Žem.
káušą sustatýti Ds pradėti verkti.
lui̇̃šį sustatýti būti nepatenkintam, supykti: Kai užpyksta, tai tuoj ir sustato luišį Ktk. Kamgi sustatei luišį, manai tavęs bijau KlK29,63(Tvr).
prie duobė̃s sustatýti sušaudyti: Kartu su kitais šakiečiais sustatė prie duobės rš.
skẽterą (skiaũturę) sustatýti priešiškai nusiteikti, supykti, pasipūsti: Dar kiaulė pro kiaulę praeidama sukriunkia – krukt, o ta bieso bobutė eina skiauturę sustačiusi, tik iš paniūros blykt, žvilgt, ir tiek LzP. Mergėms kažkas nepatiko – kažko skẽterą sustãtė Vkš.
pasustatýti (dial.) tr. padaryti, kad visi stovėtų, vertikaliai sudėti: Rugius teip pačia reikia pasustatýt mendeliuosnan Dv.
užstatýti tr. Rtr, Š, NdŽ, KŽ; N, L
1. padėti, pastatyti prie ko, kad būtų kliūtimi, užstotų: Langą spinta užstatýti DŽ1. Nunešė stalą prieg durų ir užstãtė Lp. Duris buvo akėčioms užstãtę Krš. Kam tu mane užstatai̇̃ [, kad neišeičiau]? Kr. Prijojo dvarelį, uošvelės vartelius – šiaudais vartai užstatýti, kelmais užramstyti JV178. Vario vartai užstatyti, lenciūgais rakyti LTR(Ldvn). Atimu šviesų pavyzdėjimą, ažustatau SD426.
| refl. tr., intr. SD1211, Sut, NdŽ: Atėjau, radau varpo nuolaužą ir užsistačiau nuo pūgos rš. Ans tus kailinius užsistãtęs (užleidęs ant veido) įejo paveizėti, kas ten tokie gẽra Akm.
| prk.: Ažusistato raštu (stengiasi pavaizduoti, kad juo remiasi) ir dangstos žodžiais jo SPI252.
2. LL313 uždėti ant ko: Sriuba užstatoma ant ugnies, kad užkaistų rš. Virtuvė[je] visos skylės statytos užstatýtos, aš išsivirti [prie marčios] negaliu Krš. Jau jam puodą ant ugnies užstačius ir pradėjus virti, pradėjo kas į buto duris barškyt BsPI98. Visa ko užstãtė [ant stalų], buvo viso ko Eiš. Man kai davė plytelių, tai ir aš puslitrį užustačiaũ Slm. Teip niežti galvą, kad nėra nė piršto kur užstatýt, kur neniežtėtų Upt.
| refl. tr., intr.: Užsistãtė vieną butelį [vyno] Km. Užsistatei̇̃ (užsikaitei) jau pieną, tai i stovėk Jrb. Kas kokį akmenį yr užsistãtęs, koks jau ten kokį paminklą Vgr. Kepurę ant galvos užsistatýti, užsidėti KII184.
| Skersai geležis, an ko pumpurė užsistãto Rm.
3. užimti kokią vietą, plotą, daugelį palikti stovėti: Laukus ažustatýdavo arkliais Paringy [per šventes] Dglš. Visur užstatýta – tiek mašinų privažiavo Dg. Prijojo svetelių prie tavęs (dukrelės), užstãtė dvarelį žirgeliais, užkorė tvorelę balneliais (d.) Š.
4. įsakyti, liepti stovėti ir saugoti: Užstãtė sargus, nebleida Šts. Užstãtė vyrus už duris Šts. Užstatýsiu vaktelius ant aštuonių kantelių JD189. O kaip į dvarą nuvarė, strielčius už durių užstãtė JD1067. Ir užstatė jį sode Eden, kad apdirbtų jį ir saugotų jo Ch1Moz2,15.
ǁ saugoti stovinčiai sargybai: Rubežius buvo užstatýtas – neišvažiuosi Grd.
5. refl. užsitraukti (apie ledą): An ežero žiemą ledas visur užsistãto Dg.
6. suręsti, įrengti pastatą: Gatvė pasibaigia, skersai trioba užstatýta Skr.
ǁ LL302 suręsti daug pastatų: Tas sklypas jau užstatýtas DŽ1. Sklypą užstatýti pastatais NdŽ. Ne per toli nuo šio uosto neužstatytoje aikštėje susimetė fakyrai Šlč.
| refl. Grd, Krž: Keturioliktais metais tas buvo, išdalino [žemę], užsistãtėm Žg. Buvo tuščias miestas, o dabar kad užsistãtė! Sug.
7. LL313 pridurti ant (pastato) viršaus: Namui užstãtė dar vieną aukštą DŽ1. Viršun, ant viršaus užstatýti NdŽ.
8. pakėlus atkišti: Galvą palenkė, kuprą užstãtė Ar.
9. padėjus palikti kurį laiką (kokį įtaisą kam sugauti): Šeškas vištas išpjovė. Užstačiau slastus, bet vis nieko V.Bub. Kada toji antukė įplaukė pas savo brolį, užstatė tinklą ant skylės ir ją begrįžtant pagavo BsMtII165.
| prk.: Tinklas užstatytas (įstatymas nusikaltėlių nepaleidžia) Srj.
10. Vl įjungti, prisukti mechanizmą, kad veiktų: Laikrodį užstačiaũ šeštai valandai DŽ1. Parėjo i užstãtė radiją vidurnakty Jrb. A užstatei̇̃ mašinėlę (magnetofoną), pasakot galiu? Bb.
| refl. tr.: Užsistatýk laikrodį, kad nepramiegotum DŽ1. Turi gramafoną, tai kad užsistãto! Klvr. Jis užsistãto radiją ir atsigula Jrb.
ǁ prk. duoti pradžią, pamokyti: Tu mun tik užstatýk, o paskuo aš vienas galėsu dirbti Up.
11. nustatyti, paskirti: Sumažino mokslaines, užstatė skaudžią cenzūrą ant knygų S.Dauk. Ir užstatė jamui zokoną, ižgi kurio anas niekad išrigzt negali MP79. Ant to gavėnia užstatýta DP11(paraštėje).
×12. Pbs, Brsl priversti, prispirti: Mane užustatýdavo par vaikus būt Adm. Jėgu nedirbs, tu jo neažustatýsi Sdk. O ką gi padarysi: ažustãtė, ir turi vežt Skdt. Tas ponas ažstãtė žmogų pakukuot geguže Trgn.
| refl. NdŽ.
13. Q556,598, R, MŽ, Sut, I, N, K, M, BŽ157 duoti užstatą, įkeisti: Už skolą užstãtė armoniką DŽ1. Užstatýk drabužius į užstatą, tai gausi pinigų, duonos J. Užstãtė brolis pinigų, tai paleido iki teismui Gs. Viskas užstatyta lombarde: laikrodis, apsiaustas – daugiau turto aš neturiu rš. Kad tu nepabėgtum, tai užstatyk man savo vaiką BsPII165. Savo galvą užstatýti KI357. Ei, cit, neverki, mergelė, aš užstataũ bėrąjį žirgelį JV115. Ažuduomi, ažustatau SD3. Jisai savą dūšią užustatė CII201.
^ Išpirko marškinius, o žiponą užstatė LTR(Al).
| refl.: Kas neturi kuo užsistatyti, turi eiti į areštą iki teismui, kaltas nekaltas Vaižg.
14. refl. I, Rd, Pj, Pgr užsispirti: Užsistãtė – su pagaliu neišmuši Krš. Ka aš užsistatýsiu, ta (tai) munęs nėkas neparšnekės! Bt. Būčiau nejęs, bet Onutė užsistãtė, tai i užejau Up. Kad ant to užsistatysma, turime išgydyti Žem.
15. refl. pasiryžti, nusistatyti: Užsistačiáu par dieną visas roputes nūkasti Bt. Buvau užsistatęs neduoti be dešimties Žem.

kójų apačiojè bū́ti klausyti (ko): Vyras buvo pačios kojų apačioj. Šts.
kójų apačiosè yrà susijęs su darbštumu: Žmogaus turtai kojų apačiose. Jz.
kójų ãpačias iščiupinė́ti smulkmeniškai iškritikuoti: Kojų apačias iščiupinėjo Druskius. Jabl.
iš kójų apačių̃ smarkiai (barti, keikti): Išsibariau, išsiriejau, išsiėmiau iš pat kojų apačių, iš pat panagučių. Šts.
nuo kójų apačių̃ smarkiai (barti, keikti): Ji tą žmogelį nuo kojų apačių išdirba su liežuviu. Dr.
kójų atsukìmas į durìs Šln. mirtis:
į kójos aũtą smarkiai (išbarti, iškeikti): Išdirbo į kojos autą. Kal. Aš šiokia, tokia ir anokia – išdirbo į kojos autą. Slnt.
kójos aũto nestóvi niekam tikęs: Aš nė kojos auto nestoviu, kad ans mane taip kreizavoja. Šv.
kójomis galvomìs labai greitai (eina, bėga): Ėjau kojoms galvoms, kad buvo vidurius bepaleidžią. Šts.
kója grabè arti mirties: Grabe jau koja, o teisybės prie tavęs nė už grašį. Žem. Kokie gi ten dabar be giedotojai, kad jų koja jau grabe. Mžš.
kójos grabè arti mirties: Jau kojos grabe, o dar ženytis ruošies. Ds. Kojos grabe, jau ana tokia ir bus, nepakeisi. End. Dabar grabe kojos žmonių, kogi bedurniuot. Ut.
kójos karstè arti mirties: Karste kojos yr. Kv.
po kójų pãdais padė́ti leisti nugalėti: Tu žinai, kad mano tėvas negalėjo statyti namų Viešpaties, savo tėvo, vardu per jam grasinančius priešus, kol Viešpats nebuvo jų padėjęs jam po kojų padais. ŠR.
po kójų padù pamìnti paniekinti, nepaisyti: Ką matęs, ką regėjęs, pamink po kojų padu, būsi geresnis. B.
iš kójų panagių̃ smulkmeniškai, išsamiai (klausinėti): Jis viską iš kojų panagių klausinėdavo. Raud.
kójų plakìmas ėjimas (be reikalo, veltui): Svietelis subėgo supuolė gminon (valsčiun) miltų ir nieko negavo, tik gaila dienos ir kojų plakimo. Tvr.
kója rankà apie nerišlią kalbą: Kokia ten jo kalba – koja ranka, bet aš susgaudau. Lš.
kójas rankàs bučiúoti nusižeminus, labai prašyti: Bučiavo kojas rankas, kad dovanok, žmonel, dovanok!. Mžš.
kójas rankàs padžiáuti mirti: O kai padžiausiu kojas rankeles, tada išvargsiu savo vargelį. Zp.
kójų sūkulìmas nuėjimas (be reikalo, be naudos, veltui): Šįmet gailu tik kojų sukūlimo. Žem.
abíem kójomis rem̃tis rš. turėti tvirtą pagrindą:
abíem kójomis stovė́ti turėti tvirtą pagrindą: Jis abiem kojom stovi, neprapuls. rš. Jis gal net abiem kojomis semitinėje rasėje stovi (yra semitas). Šein.
aukštỹn kójomis netvarka, suversta: Kaži kaip ta Lietuva, a nebus aukštyn kojom. Graž. Kai susimušė, viskas ėjo aukštyn kojom. Mrj. Tai išeina, kad visi mūsų planai aukštyn kojom. Dovyd. Tarėmės tarėmės, – vėl sumurmėjo Alis, – o jis viską žybt aukštyn kojom. Saj.
aukštỹn kójomis apsiver̃sti
1.iš esmės pakisti: Neapsakomai daug kas per šitą valandą apsivertė aukštyn kojom. Zur. Kodėl viskas taip aukštyn kojom apsivertė: ir vėliava, ir tokios kalbos, ir bažnyčia. Krš.
2.suirti tvarkai: Motinai sergant namuose viskas apsivertė aukštyn kojomis. rš. Kitaip pasaulis apsiverstų aukštyn kojomis. rš.
aukštỹn kójomis apver̃sti
1.iš esmės pakeisti: Karas viską sujaukė, apvertė aukštyn kojom. Daut. Aš ta pati Virginija Tyrulytė, kuri viską aukštyn kojomis apvertė internate!. Zur. Ir atėjo tada pavasaris, kuris Prano gyvenimą apvertė aukštyn kojomis. Cvir.
2.padaryti netvarką: Tada mudu juokdavomės visa gerkle ir visai iš niekų, apversdavom butą aukštyn kojom.... Bub. Nejaugi tie žmonės, be jokių ceremonijų įsiveržę į svetimus namus ir apvertę juos aukštyn kojomis, pagaliau prisiminė šeimininką?. Avyž. Kas jo nežino: kol geras – geras, o kai supyksta, tai tokia audra pakyla, kad, rodos, viską pasirengęs aukštyn kojom apversti. Paukš. Gyvena bendrabutyje, disciplina, kliauzūra, lygu vienuolyne, bet Myliutė sugebėjo viską aukštyn kojomis apversti. Žem. Vaikas apvertė gryčią aukštyn kojom. Tr.
aukštỹn kójomis apvir̃sti iš esmės pasikeisti: Einant nuo durų iki egzaminatorių stalo, man apvirto viskas kojom aukštyn. Gric. Paskui buvo Didysis karas, viskas aukštyn kojom apvirto, visi giminės kažkur išnyko. Mont. Agotai atėjus į Noreikų sodybą, per dešimtis metų įprasta tvarka apvirto aukštyn kojomis. Avyž.
aukštỹn kójomis išver̃sti sujaukti: Viską išvertė aukštyn kojom. Mrj.
aukštỹn kójomis lė̃kti darytis netvarkai: Ši diena vargšelei viena iš tų, kai viskas lekia aukštyn kojom. rš.
aukštỹn kójomis ver̃sti
1.iš esmės keisti: Jūs viską verčiate aukštyn kojom. Gruš.
2.daryti netvarką, jaukti:
aukštỹn kójomis ver̃stis
1.iš esmės keistis: Pati matote, kas iš to išeina... Visos jūsų programos verčiasi aukštyn kojomis. rš. Dar čia gali viskas aukštyn kojom verstis. Mrj.
2.darytis netvarkai: Viskas kažkaip aukštyn kojomis vertėsi ir vakar, ir užvakar. rš.
nė̃ basà kója nesistóti ant žẽmės nesivarginti pradėti ką nors dirbti: Pati žebravojo, o jisai tai nė basa koja nestojos ant žemės. Vlk.
drūktomìs kójomis nėščia: Padirbo mergą drūktomis kojomis, o nepaėmė. Nt.
ìlgos kójos greitas: O kas per tą laiką įvyko Daučiūnuose ir tolimesnėse apylinkėse? Vargui, sako, ilgos kojos. Marc.
ìlgas kójas turė́ti greitai sklisti: Bloga naujiena turi šimtą liežuvių, ilgas kojas ir toli nubėga. Pt.
kairią́ja kója išlìpti iš lóvos Ds. apie prastai nusiteikusį: Prieš šaukdamas pasiklaustum. Kaire koja iš lovos išlipai?. rš.
kairią́ja kója išsirõpšti iš lóvos būti prastai nusiteikusiam: Žinokite visi, kad panelė Elzė šiandien kairiąja kojyte iš lovelės išsiropštė. Pt.
kám kója kám rankà bet kaip, atmestinai: Primetė tom karvyštėm kokios siečkos kam koja kam ranka ir nuėjo švirkšdamas kieman. Arm. Kam koja kam ranka nudaužia – kokis ten jo darbas. Grv. Kada ar bulbes nečystai renka ar ką, tai sako: kokis tę darbas – kam koja kam ranka. Pls.
katrà kója ráišti
1.kaip išsisukti (iš keblios padėties): Nežinojo žmonės po karo kaip šokinėti, katra koja raišti. Vn.
2.kokią turi silpnybę: Dabar žinosi, katra koja raišti. Šts.
kreivà kója atsistóti iš pãtalo prastai nusiteikti: Oligė nūnai pikta iš pat ryto: matyti, kreiva koja atsistojo iš patalo. Krėv.
kurià kója ráišti kaip išsisukti (iš keblios padėties): Ot skubu, tai skubu, nebeišmanau, kuria koja beraišti!. Gršl.
laisvà kója galima bet ką daryti: Kai tu išvažiuosi, man bus laisva koja. Pln. Palmyrai dabar laisva koja. Lkv. Kol buvau netekėjusi, buvo laisva koja. Krž. Jis gali važiuoti kur tik nori, jam laisva koja, o moteriška turi būti namie. Stl. Vaikiams, vyrams laisvesnė koja, gyvena pašvytraudami. Krš.
liuosà kója be rūpesčių: Ko jam reik – dabar liuosa koja. Erž. Petronėlei Dauginienei dar liuosa koja. Nutekėjo pernai rudenį, grynai iš meilės. Žem. Šiandie ir tavo liuosa koja. Lkv.
naujàs kójas pastatýti vėl vesti: Anas senas, ale kai pati pamirė, užsigeidė naujas kojas pastatyt. Grv.
naujàs kójas statýti vėl dirbti: Augini augini vaikus, o senystoj ir statyk naujas kojas [iškrikus vaikams]. Vlk.
paskutìnėmis kójomis kàsti siekti daugiau naudos: Šita kai atėjo – dabar kas kojom paskutinėm, kilstels kainas. Sur.
sàvo víeno kójomis pastovė́ti savarankiškai gyventi: Dvidešimt vienerių metų tu jau savo vieno kojomis pastovėsi. Jabl.
skersà kója nėščia: Ko tamsta iš jos benori, juk matai, kad jau skersa koja. Žg.
skersàs kójas vil̃kti apie girto ėjimą: Jau girtas, jau skersas kojas velka. Iš.
smėliúotomis kójomis sakoma apie žmogų, ką tik palaidojusį ką iš artimųjų: Smėliuotom kojom, ir jau ženijas. Ds.
stačiomìs kójomis išvargęs: Grįžom stačiom kojom. Dg.
sunkių̃ kójų nėščia: Ano žmona buvo sunkių kojų. NmŽ.
sunkiomìs kójomis nėščia: Ana sunkiom kojom. Sug. Jau mano pati sunkiom kojom vaikščioja. Tvr.
ne tà kója atsikė́lė iš lóvos apie prastai nusiteikusį: Tu šiandien turbūt ne ta koja iš lovos atsikėlei. Jabl.
ne tą̃ kóją iškė́lė iš lóvos apie prastai nusiteikusį: Kas čia tarp jūsų atsitiko? Ar ne tą koją iš lovos iškėlėte, ar ką?. Saj. Gal ne tą koją iš lovos iškėlei, kad toks piktas?. Všk.
ne tą̃ kóją iškė́lė pìrmą iš lóvos apie prastai nusiteikusį: Iš tikrųjų ji šiandien ne tą koją pirmą iš lovos bus iškėlusi. Paukš.
ne tà kója išlìpo iš lóvos Jrb. apie prastai nusiteikusį: Kas tau, tėve, šiandien atsitiko? – juokdamasi paklausė ji. – Ne ta koja iš lovos išlipai ar blogą sapną sapnavai?. rš. Jis paniuręs ir, kaip atrodo, ne ta koja išlipęs iš lovos. Cinz.
trumpomìs kójomis nėščia: Buvo trumpomis kojomis. Nt. Trumpom kojom netoli nueisi. Pnd.
víena kója beveik (būti kur): Ir pragare kaip teatre esmi jau viena koja. Trein.
víena kója grabè arti mirties: Ar galima stebėtis, kad visi jaučiamės viena koja jau grabe. Pt. Motutė viena koja jau kaip ir grabe, tėvas – tas vėl vos krutuliuojas. Vien. Žmogus – jau viena koja grabe – ir dar jam visko reikia!. Mžš. Nors jau viena koja grabe, o vis savo kalba. Pnd.
vienà kója karstè arti mirtis: Mano viena koja seniai karste. Rmš.
vienà kója prãšo šiẽno kità šiaudų̃ sunkiai eina, šlubuoja: Nebepaeinu – viena koja prašo šieno kita šiaudų. Rm.
víena kója stovė́ti (kur) būti arti kokios grėsmės: Tu viena koja ant laužo stovi (būsi greitai sudegintas), todėl taip kalbi. Krėv. Ilgai laukti aš negalėsiu, viena koja garbe stoviu, kad tiktai spėčiau tave užauginti!. Bor. Nyku. Apima tokia nuotaika, tartum pati jau stovėtum viena koja grabe. Avyž.
víena kója stovė́ti prie grãbo grėsti mirčiai: Šoferio gyvenimas: viena koja stovi prie grabo, kita – prie kalėjimo. Klrv.
víena kója teñ kità čià apie greitą nuėjimą kur ir sugrįžimą: Sulakstei greitai in Alponą, ale kad viena koja ten kita čia!. Švnč.
kójomis apsikepurė́ti neig. mirti: Ans apsikepurėjo kojomis, t. y. mirė. J.
kójomis apsiklóti smarkiai virsti: Kai duosiu, net kojom apsklosi. Akn.
kójas apšìlti
1.kiek apsiprasti: Sūnaitis dar nei kojų neapšilo. Grv. Dar kojų nespėjęs apšilti šiame aukščiausiame poste, įžengė jis su vėjeliu į mūsų teatrą. Trein.
2.kiek pabūti: Nespės kojas apšilti, jau pažadins kulti su spragilais rugius. Kv. Matai, kaip apšilai kojas pas marčią!. Klt. Pas jį ir kojų neapšilsi. Švnč.
kójos apšìlo apsiprato: Dar kojos neapšilo [stojus tarnauti], kelk su gaidžiais kulti. Krš.
kójas atgrę̃žti į durìs mirti: Ji nuvaikščiotas kojas atgręžė į vėjo klabenamas duris. Nėr.
kójas atim̃ti pailsti (einant): Kai reik striokuot, tai atima kojas. Gs.
kójas atitę̃sti lėtai, sunkiai ateiti: Čiut kojas atitęsiau, tokis klampynas. Grv.
kóją atitráukti trumpam išeiti: Vaikas negeruoja, tai nė kojos negaliu iš namų atitraukti. Ds.
kóją atkélti ateiti: Jis bijo pas mus ir koją atkelti. Als. Neatkelsiu aš pas tave kojos, ne!. Vkš. Pirma tai gulė kėlė pas mane, o dabar nė kojos neatkelia. Srv. Sirgau, o duktė kojos neatkėlė prie motinos. Šts.
kójas atkélti daug dirbti, gerokai padirbėti: Prie žemės reik atkelti kojas. Gs.
kójas atmèsti nugaišti: Atmetė kojas to žvynė. Kvt.
kójos atsãkė sunku eiti: Nežinau, kaip būčiau bepasivilkusi... kojos atsakė... dvasios nebeatgaunu. Žem.
kójos atsisãkė negali paeiti: Per šventes buvau taip nusigėręs, kad ir kojos atsisakė. Vkš.
kójas atstatýti mirti: Gyveno gyveno, ėmė ir atstatė kojas. Grž. Jei kraujas sustos, ir atstatysi kojas. Rdn.
kójas atstatýti į durìs mirti: Vai ilgai dar teks palaukti, kad aš kojas į duris atstatysiu. Bub.
kójas atsùkti mirti: Jeigu ne vaistai, tai seniai būčiau atsukus kojas. Plv.
kójas atsùkti ant dùrų mirti: Kojas atsuksi ant durų, bus be vargo. Rdn. Šiandieną Jonų senelė atsuko kojas ant durų. Šlv. Jei kojas ant durų neatsuksiu, tai susitiksim. Jd.
kójas atsùkti į durìs Pjv. mirti: Tai atsuko vargšelis kojas į duris. Mrj. Gydykis, ba gali kojas atsukt į duris. Šk.
kójas atvil̃kti sunkiai ateiti: Dar kojas atvilkau į miestelį. Ėr.
kójas aũtis baigtis (apie maisto produktus): Duonelę baigiam, bet jau ir bulvelės kojeles aunas. Šts. Badas ateina – duona per kluoną išbėgo, o putra jau kojas aunas. Sim.
kójomis briksė́ti Ds. dvėsti:
kójomis bùrti dvėsti: Jau tik kojomis buria. Alk.
kójose bū́ti turėti paklausą: Dabar obuolių košė tai kojose bus. Skrb. Labai jau obuolas kojose. Lkv. Šį metą obuoliai kojose. KlvrŽ.
kójos dẽga nerimsta vienoje vietoje, linkęs lakstyti: Ans prie ūkininko negali išbūti – ano kojos dega. Dr. Nepasėdi, dega ano kojos. Plt.
atmìnti, iš kur̃ kójos dýgsta sakoma grasinant mušti: Tik atvėlei atvėlei malkapagaliu per šonus, kad atmintų visą buitį, iš kur kojos dygsta. Rod.
pamatýti, iš kur̃ kójos dýgsta sakoma grasinant: Nu nu, pamatysite, iš kur kojos dygusios, jei kalbėsit ant pirmininko. Šln.
parodýti, iš kur̃ kójos dýgsta Krs. sakoma grasinant primušti ar kitaip nuskriausti: Aš tau greit parodysiu, iš kur kojos dygsta!. Užp. Joną kapan nuvarė, tai dabar Petras parodys jiems, iš kur kojos dygsta!. Balt. O, jeigu man dabar būtų keturiolika! Parodyčiau Albinui, iš kur kojos dygsta. Bub.
pažiūrė́ti, iš kur̃ kójos dýgsta sakoma grasinant: Pažiūrėsiu, iš kur tavo kojos dygsta!. Grž. Reiks pažiūrėti, iš kur tavo kojos dygsta!. Alk. Dabar mes patys jį pačiupinėsim, pažiūrėsim, iš kur kojos dygę. rš. Tik supipsėk nors kartą, vėl pažiūrėsiu, iš kur kojos dygsta. Ss.
kójoms dúoti žinóti nueiti, pasišalinti: Pavalgiau ir daviau kojoms žinoti. Btg.
kíek kójos įkabìna greitai: Juodbėris nusistovėjęs pasileidžia kiek kojos įkabina. Dovyd.
kóją įkélti
1.bent trumpam įeiti, ateiti: Neįkels jis kojos į mano gryčią. Bsg. Kone mirties bausme buvo uždrausta be reikalo ir koją įkelti. Vien. Nespėjau kojos įkelti, tuoj tu į kišenę, – šaukia. – Aš tau pamokysiu!. Žem. Kai tik įkels mūsų gyvulys koją jų daržan, tai ji tuoj ir atsidrasko. Slm. Jei ne tos aplinkybės, gal niekad nebūtų įkėlęs kojos į žemaičių kraštą. Švaist.
2.atsikelti gyventi: O tas tik įkėlęs koją iš armijos pasakė: – Būtų gerai, kad iš čia išeitum. Ap. Kad tik aš ten įkelsiu koją, manęs nebeišvarys. Lnkv. Greitai pradėjo jie mirti. Nespėjo kojos įkelti ir jau miršta. Švaist.
kójos įkéltos grabè visai prie mirties: Grabe kojos įkeltos, o dar žemės gauti graibsto. Šts.
kója įkirstà labai susirūpinęs: Kad vyras išeina kur, žmonai vis koja įkirsta. Bsg. Anos koja vis įkirsta, kad vaikas neapsivogtų. Užv.
kójas įkir̃tęs pasirengęs (ką daryti): Jau ir mes kojas įkirtę išbėgt (per karą). Alvt.
kíek kójos į̃kerta greitai: Bėk kiek kojos įkerta!. Slv.
kóją įkìšti
1.trumpam įeiti: O sesuo, namie pasilikus, ėmė ir įkišo koją pas tuos žmogžudžius. Bs.
2.pradėti kokią veiklą: Kur jis koją įkišo, tai ir paliko. Mrc.
kóją įsikir̃sti turėti daug rūpesčių: Tai aš dabar įsikirtus koją su tais paršiukais. Kž.
kójas išdaũžti suvilioti: Ką jis nebus mandras, kad jis jai pirma kojas išdaužė. Skr.
kóją iškélti
1.trumpam išeiti: Taip pribaidė, kad dabar bijo vienas ir kojos į orą iškelti. Grž. Mus suvarė į barakus, pastatė sargybas su šunimis ir uždraudė po saulės sėdimo ir koją iš barakų iškelti. Vien. Kai tik Marė koją iškėlė iš bažnyčios, prie pat slenksčio Tautkus su piršliu belaukią poterių vestis. Žem. Būk namie, kad man niekur iš trobos kojos neiškeltumei. Vvr. Per tuos vaikus nė kojos iš gryčios negaliu iškelti. Srv. Tokiais atvejais tik iškelk koją iš namų, tau visados kas nors pasidarys ne taip. Myk-Put.
2.išlipti: Per visą žiemelę karšusi, dususi, taip parsisirgo, nusikamavo, ant pavasario visai nublogo, jog nė iš lovos kojos nebeiškelia. Žem.
kóją iškìšti tumpam išeiti: Tik iškiši koją, ir pasineri purvan. Dbk.
kójas iškìšti atsikėlus išeiti trumpam: Perdien lovoj pratupėjau, tik dabar kojas iškišau. Švnč.
kójas išmìnti nusivaikščioti: Aš ko kojas neišmyniau – bėk bėk apie tuos svečius. Gs.
kóją išnèšti pabėgti, išsigelbėti: Niekas gyvas kojos neišnešė. Pt.
kójas išnèšti pabėgti: Gerai, kad išnešė kojas, o būt užmušę. Pst.
kójas išraitýti
1.pabėgti: Tuo pačiu akimirksniu išraitė kojas ir jo draugas. rš.
2.gražiai šokti: Matyt, dar nesenas, kad prie armonikos taip išraito kojas. Ėr.
kójas išsitem̃pti nudvėsti: Karvės, sakau, nebėr jau! Kojas išsitempusi. Akm.
kójas ištaisýti galą gauti: Kad tu sa[vo] kojas ištaisytai. Rod. Ištaisys kojas taip lakiodama. Mrk.
kójas ištem̃pti pasiligoti: Per Velykas buvo trūkus galvoj [kraujagyslė], tai viškum buvau ištempęs kojas. Kp.
kójas ištiẽsti
1.pailsėti: Sakėsi dar nevedęs ir labai mielai norėtų sukurti savo šeimynėlę, norėtų turėti nuosavus namus, savo židinį, prie kurio galėtų ištiesti savo kojas, ir taip toliau. Simon.
2.mirti: Maniau, kad jau kojas ištiesiu. Ob. Davė marčiai darbo anytėlė, kad ištiesė kojas per nedėlėlę. KrvP. Išgėrė šilto alaus ir ištiesė kojas. Krč. Kur nenusigąs – vaikų skruzdėlynas – ką jis darytų, jei boba kojas ištiestų?. Paukš. Aš manau, kad senis auštant išties kojas. LzP.
3.pastipti: Jei telią nuo karvės atimdinėsi, greit kojas išties. Rod. Iš ryto lesė [višta], per pietus jau žiūriu – kojas ištiesus. Žl. Kad ta kiaulė tik kojų neištiestų!. Krš.
kójas išvil̃kti
1.sunkiai išeiti: Arkliai vos išvelka kojas iš tvarto. Rmš. Ir Eliuką reikia gydyti, ir kaliniui maisto nors šiek tiek patiekti. Kitaip jis ir kojų neišvilktų. Pt.
2.pasveikti: Šiaip taip kojas išvilko. Všk. Vos kojas išvilkau iš ligos. Rmš. Kaži ar beišvilks tėvas kojas?. Sml.
kójas jùdinti dirbti: Kas kojas judina, tai ir duoną valgo. Grv.
kójomis kabìnti smarkiai eiti: Kabina kojom kiek tik gali ir šnervėm orą uodžia. Mont.
kóją káišioti nuolat kliudyti: Anglija nesiliovė jam (Napoleonui) kaišiojusi koją. rš.
kóją kélti eiti, žengti (ppr. ateinant, išeinant ar nueinant): Būk apdairus, kai keli koją į Dievo namus. ŠR. Jeigu ponas šauktų rokuotis dėl ganyklų, nevalnu nė vienam kojos kelti prie pono. Žem. Eglei naramu – bijo kelti kojos iš tėvų namų. Nėr.
kójos kẽliasi ima didelis noras: Kai šokt, tai kojos kelias, o kai darbui, tai ne. Vrn.
kójas kilnóti šokti: Visi džiaugiasi, kojas kilnoja. LTR.
kóją kìšti trukdyti, kliudyti: Ten kas nors koją kiša. Rmš.
kójas kratýti mirti: Prirūko [vyrai], prigeria ir kojas krato. Krš.
kóją kùlti eiti (be tinkamos naudos): Dėl kelių rublių nėr ko ir koją kulti. Krš.
kójas kùlti smarkiai ar toli eiti, daug lakstyti: Vilkas dieną ir naktį kojas kūlė. Bs. Kur tik kojas kūlęs, žiūrėk, ir čia besąs. Ll.
kójas laižýti pataikaujant žemintis: Kur žmogus laižo kojas, tai jo kaip velnio bijok. Ob. Kiti galinčiams laižo kojas, kad šviesią dalį nor įgyt. Mač-Kėk. Laižo visi kojas pirmininkui. Slm.
kójas mainýti pavaduoti: Kai tau kojas mainė ir be skatiko, tai gera buvo. Prng. Tavo, motinėle, kojų nemainysiu. Str.
kójas mìndžioti niekinti: Mindžioja mums kojas ir juokias iš mūs veršiško būdo. Kudir.
kójomis mìndžioti niekinti: Teisybę kojomis mindžioti. K.
kójas mìnti eiti (nepasiekiant norimo tikslo): Nei tu mink kojas, nei tu vaikščiok!. Lkš. Dabar aš čia eisiu tiek kelio, kojas minsiu!. Vlkv. Dirbi dirbi, ir sekmadienį kojas mink. Gs.
kójomis mìnti naikinti, žaloti, gadinti: Tik tas karas, tas karas! Visus žmogaus geriausius jausmus mina kojomis.... Pt.
kójos mìrga apie smarkų bėgimą: Vyriškis ėmė vytis Alyzą. Šis kūrė neatsisukdamas, tik kojos jo mirgėjo. Balt.
kójas mùšasi eiti (be naudos): Tik dovanai kojas muši – negausi. Rdm.
kójos mùšasi į ùžpakalį apie greitą bėgimą: Kad lekia, net kojos į užpakalį mušas. LTR.
kad ir̃ kójos nebū́tų sakoma reikalaujant daugiau neateiti: Kad daugiau mano namuose jo ir kojos nebūtų!... Vien.
kad nė̃ kójos nebū́tų sakoma reikalaujant daugiau neateiti: Kad mano namuose daugiau tavo nė kojos nebūtų, – kartą riktelėjo supykęs senis Gerulavičius. Vien. Kad daugiau nė kojos čia nebūtum!. Ėr. Eik iš mano akių, kad tavo čia nė kojos nebūtų!. Rod.
kad nė̃ kója nepastovė́tų sakoma reikalaujant daugiau nesilankyti: Kad tu man šitaip padarei, tai žiūrėk, kad tavo nė koja čia daugiau nepastovėtų!. Gs. Kad man nė tavo koja karčemoj nepastovėtų!. Gdl.
(kieno) kójos nebùvo nėra lankęsis: Kai gyvas – mano kojos teisme nėra buvę!. Gric.
kójos neįkélti neužeiti: Jūs man nepavydėkite, jus tik myliu ir į vestuves prašau, o Jokimukas su Kaziu kojos pas mane neįkels!. Žem. Anasis girininkas, gali sakyti, kasdien užsukdavo, o jūs kojos neįkeliat. Ap. Daugiau ji čia man nė kojos neįkels. Mont.
kójų nejaũsti būti išvargusiam: Išvarginti kelių dienų kelionės akinančioje saulėje, nebejausdami kojų jie nugriuvo kažkokioje sodyboje ant šieno ir užmigo. rš.
kójų nejaũsti po savimì
1.būti išvargusiam, negalėti greitai eiti: Eina Jonukas ir kojų po savim nejaučia. Svyruoja kaip girtas.... Nėr.
2.apie greitą bėgimą: Kaip išsigandau, tai taip nešiausi, kad net kojų po savim nejaučiau. Ml.
kójos nekélti
1.neužeiti: Kaip sau nori, bet tavim dėtas aš ten mažiausiai savaitę kojos nekelčiau. Mark. Ir aš daugiau kojos ten nebekėliau. Žeml. Mano vaike, nesileisk į kelią su jais, nekelk kojos į jų takus. ŠR. Daugiau pas mane nė kojos nekelk. Šk. Ir tetulė, pati eidama išpažinties pas altaristą, nekėlė kojos klebonijon. Dovyd. Jis jau seniai pas mus kojos nekelia. Lš. Pasiuski! – sušnibždėjo Simonaitienė. – Kojos niekur nekeliu nuo šios dienos, kam aš čia sveikatą dėsiu. LzP.
2.neišeiti: Būčiau žinojęs, būčiau ir kojos iš namų nekėlęs. Vien. Kelias savaites kaimynas kojos nekėlė iš namų – tvarkė savo biblioteką. rš. Tarp saviškių galima ir atviriau: baisokas ten (Afganistane) gyvenimas. Be ginklo nekeliam kojos. Vienas gatvėj nepasirodyk. Ap.
kójos neláužia neverčia skubėti: Tas reikalas kojos nelaužia!. Rs. Neskubink, niekas kojos nelaužia. Ėr.
kójos nelim̃pa į žẽmę greitai eina: Eina, net kojos nelimpa į žemę. Klt.
kójomis nelypója apie greitą bėgimą: Kaip šoko bėgti, tai nelypojo ir kojom, kaip žaibas prapuolė. Vrn.
kójos nenutrū̃ks sakoma sutinkant ar raginant kur nueiti: Nubėgsiu, man kojos nenutrūks, aš savo kojų negailiuos. Dr.
kójų nepàkelia
1.nerangus: Ė jau šita tai kojų nepakelia. Sdk.
2.silpnas: Kai kojų nepakeliu, tai ir stumdo. Rmš.
kójų nepanèšti labai pavargti: Labai gerai statyba vyksta – kojų nebepanešu. Sur. Tai pavargau, kojų nepanešu. Mrj.
kójų nepavil̃kti
1.sunkiai, tingiai eiti: Eidamas darban, kojų nepavelka, iš darbo – arklį pralenkia. KrvP. Eina ir kojų nepavelka. Kt. Rajono gydytojai gydė patys juokaudami, kad toks jaunas ir jau nebepavelka kojų. Ap. Aš rankų nebepakeliu, kojų nebepavelku. Mžš.
2.nusilpti: Ką čia įskalsinsi! Kojų nepavilksi. Krš.
kójos neródyti visai neateiti: Tol laidė, kol neliko nė skatiko, o tuomet, žinoma, ir kojos nerodė. Ml.
kójos nesíekia žẽmės smarkiai bėga: Ir aš išvykau baisiausiai bijodamas, kad tasai karas nesibaigtų, man dar nenuvažiavus į vietą. Mano kojos žemės nesiekė, kol aš nuvykau į kazarmę. Simon.
kójos nesíekia žẽmių nori šokti: Muzika per kaimą perėjo, ir kojos žemių nebesiekia. Šmn.
kójas nèšti eiti (nuvargusiam): Nusivazojau – tik ką kojas nešu. Ktk.
kíek kójos nẽša labai greitai (eiti, bėgti): Nuėjo kaip gali, kiek kojos nešė. Krok. Ištrūkęs vaikas nudūmė kiek kojos neša. Jnš. Pamatęs vilką kad jau ėjau, kiek tik kojos nešė. Srv. Vyresnysis liepė broliui bėgti kiek kojos neša į kaimą ir šaukti žmones. rš.
kur̃ kójos nẽša bet kur (eiti): O jie nebeteks gerai apmokamo, garbingo ir pelningo darbo ir turės išeiti kur akys veda, kur kojos neša. Tilv. Einu, kur akys mato, kur kojos neša, kur bėdos žmonių dar nesurado. KrvP. Eisiu kur kojos neš. Sv. Kur kojos neša eitau, kad tik to vargo išvengtau. Lš.
kójomis nẽšinas vos paeinantis: Nuėjo kojomis nešinas. Pvn.
kójų netèkti nuvargti: Eini eini, ir kojų netenki, o dar kiekvienas tau prikiša, kad nieko nedirbanti. Krėv.
kójų neužkélti neiti (kur): Reikia užsistatyti ir kojų neužkelti. Krš.
kóją nukélti bent kiek apsilankyti, nueiti: Gal teks ir man į tas vestuves koją nukelti. Jnšk. Nenukėliau kojos aš ten. Ggr. Jei tik šį vakarą manęs nepaprašys, neleisiu nė tavęs nė kojos nukelti... Kokie mat begėdžiai!. Žem. Daugiau kojos nenukelsiu. Ms.
kójas nukratýti neig. mirti: Negerk tų stypžolių – kojas nukratysi. Plv. Pabraidyk šaltan vandeny – tuoj kojas nukratysi. Sur. Aš čia ir kojas nukratysiu per tuos darbus. Šts. O, dar senis stiprus, negreit kojas nukratys!. Dbk. Nė metų nepagyveno apsiženijęs, ir nukratė kojas. Ker. Kad bent kojas nukratytų, tai būčiau ramus. Vencl.
kóją nukùlti toli nueiti: Pas jį Jonas nukūlė koją – gavo penkiasdešimt litų. Lš.
kójas numìnti pailsti (einant): Taip kojas numyniau, o visai be reikalo. Skr.
kójomis nunèšti nuniokoti, apversti: O čia Beržėnus įmanė kojomis nunešti klausiukai beieškodami Čapskio. Žem. Javai kojomis nunešti. Dauk. Karvės kojomis nunešė visus daržus. Krž.
kóją nusimùšti būti sušelptam, pamylėtam: Ir aš kada ne kada nusimušiu koją pas tave. Kt. Tai dar aš vis tėviškėje koją nusimušu. Plv. Kitąsyk visi atėjo, visi koją nusimušė pas juos. Gs.
kójomis nusitargýti mirti: Senelė kojom nustargytų, jei negautų taip iš žmonių. Drsk.
kója nuspìrti lengvai padaryti: Ką pirma koja nuspyriau, dabar ranka nepaimu. Dkš.
kójomis nuspárdomas lengvai padaromas: Mūsų darbai kojomis nuspardomi, nepavargstas. Šts.
kójas nustirénti neig. mirti: Tu čia pat ir nustirensi kojas. Jnšk.
kójas nusùkti ant dùrų mirti: Jau būčiau kojas nusukusi ant durų, kad ne tie vaistai. Skdv.
kójas nušálti būti silpnam: Be duonos valgysi, ir kojas nušalsi. Yl.
kójas nutaisýti pastipti, nugaišti: Kuilys nuraudonavo visas ir nutaisė kojas veterinoriaus nesulaukęs. Balt.
kójomis nutrỹpti dažnai kur lankytis: Šaligatvis į „Versalį" buvo jo kojomis nutryptas, o prie bufeto, kurį jis vadindavo altoriumi, jis visada rasdavo pripiltą klebonišką. Tilv.
kójas nuvar̃vinti turėti pastogę, prisiglausti, nukaršti: Tėvai vis sakydavo, kad Jurgis blogas vaikas, o dabar ir gerai, kai gauna senatvėje kojas nuvarvinti. Žvr. Turėsiu senatvėj nors kur kojeles nuvarvinti. Skr.
kójas nuvìrbinti neig. numirti: Tokion Rūdiškėn ligoninė – tik kojas nuvirbinti. Onš.
kójomis pabùrti sakoma apie stimpantį, mirštantį: Paskui nusimoviau klumpę ir drožiau per galvą taip smarkiai, kad jis tik pabūrė kojomis, išsižiojo ir išleido paskutinį atodūsį.... Mont. Eik eik prie arklių, kaip spirs, tuojau pabursi kojomis!. Dkš. Jis tik kojomis pabūrė ir atliko (nugaišo). Plv.
kójas padžiáuti
1.mirti: Padžiausime kojas tuoj mes visi. Ds. Ar čia seniai jis ūžė, linksminosi, o jau šiandien kojas padžiovęs. Srv.
2.atsisėsti pailsėti:
kójas pakáustyti sumušti: Dar labiau apniuko ir išėjo. Ir jau kelinta diena nebesirodo. Arba jam Petras kojas pakaustė, arba oras kliudo. Balt.
kóją pakélti pasirengti išeiti: Ir Petras jau koją pakėlęs. Rs. Ar žinote, kad jau mūsų Bronė koją pakėlė. Skr. Aš vis pakėlęs koją ieškoti darbo. Lkš.
kójas pakélti
1.imti bėgti, sprukti: Pakėlė ir Vanka kojas, kai pradėjo smalyt (šaudyti). Skdt. Tada tai pakėliau kojas!. Gdr.
2.imti šokti: Užplėšk užplėšk (užgriežk), tegul ir seniai pakelia kojas. Ktk.
3.sugebėti darbuotis: Kolei kojas pakeliu, tolei ir skurstu. Dg.
kóją pakė́lęs pasiruošęs išvykti: Jis seniai koją pakėlęs miestan. Kp.
kóją pakylė́ti trumpam išeiti: Tik koją kur pakylėki, tai ir tu ten. rš.
kójas pakir̃sti
1.sujaudinti, išgąsdinti: Per rugiapjūtę vieną vakarą Marelei, rodos, kas kojas pakiro – krito į lovą. Žem. Apie Šarūno nelaimę stengiausi negalvoti, bet, kai pamačiau dvi juodas gegnes, sugniaužė širdį, pakirto kojas. Mik.
2.apgauti (merginą): Vaikis mergei pakirto kojas. Skdv.
kóją pakìšti sukliudyti, sutrukdyti ką daryti, pakenkti: Jie neužmiega, jei nėra kam kojos pakišę. ŠR. Bėda, kiekvienas nori didesnis, mandresnis pasirodyti, – įsimaišė kitas, – o labiausiai kitam už akių užbėgti, koją pakišti, labiausiai tą trirublinę sau išmilminti. Žem. Ir ką gi jis gavo, kad draugui koją pakišo?. Alv. Velnias, matyt, koją pakišė, kad nebesulaukiam ateinant. Alz. Pamidorai labai pakišė koją agurkam: kad ne pamidorai, gal ir agurką valgytų. Mžš.
kójas pakìšti po (kieno)stalù gyventi nesavarankiškai: Kol po tėvo stalu kojas pakišęs. Snt.
kójas pakratýti neig.
1.mirti: Dar nesenas buvo, o jau, veizėk, ir pakratė kojas. Šll. Jau mėnuo laiko, kaip ji kojas pakratė. Skr. Nuo tokio valgio gali ir kojas pakratyti. Ll. O tai kas padės? Ar kad aš čia toj baltoj lovoj pastipsiu, kojas pakratysiu?. Ap. Tas jau kojas vieną kartą pakratė. Skd. O dabar tik ir stypčiojat aplink lovą, tik žvairiakiuojat visi ratu: kada tas senis kojas pakratys, kada griebsim viską. Balt.
2.pastipti: Gyvulys jau kojas pakratė. Lp. Veršiukas jau pakratė kojas. Alz. Kada ta kumelė poną pamatė, ausis pastatė, kojas pakratė. An.
kójas pakùlti apvaisinti: Muderės kojas pakūliau (žmona pagimdė). B.
kójas paléisti į dárbą sprukti: Jam vieną tik šūvį būt tereikėję iššauti, ir darbininkai būtų paleidę savo kojas į darbą. SnV.
kójas paleñkti atsisėsti: Prašom nors kojeles palenkti. Krž.
kója pamèsti nevertinti (kokio daikto): Vasarą koja pamesi, žiemą ranka paimsi. Rod.
kójas pamèsti
1.nuvargti bevaikščiojant: Kojas gali pamesti tie paštaljonai benešiodami paštą. Šts. Ir kojas pamečiau, iki tave suradau. Brs. Aš buvau didžiai greita – pamečiau kojas. Dov. Aš bevaikščiodama ir kojas pamečiau. Mrj.
2.galą gauti: Per tokią muižę (baudžiavą) ir kojas reiks pamesti. Lk.
kójos pamirgė́jo apie greitą bėgimą: Kad pasileido nuo kalno, tai tik kojos pamirgėjo. Švnč.
kójas panèšti
1.sunkiai paeiti: Lyg ėjo kažkas labai senas, vos kojas panešdamas. Krėv. Kai ženijos, tai čiut šiltas buvo, vos kojeles panešė. Šauk.
2.sugebėti eiti: Berniokas nusprendė tol eiti, kol paneš kojos, nors visai neturėjo vilties rasti. Balč.
kójas papùrtinti mirti: Galvą į tvorą – kojas papurtinu, ir gana, – ne ko už našlio ėjusi. Šts.
kóją pariẽtus smarkiai (eiti): Eina koją perietęs. KrvP.
kójas parvil̃kti sunkiai pareiti: Sutemus šiaip taip parvilkau kojas. Jnš. Tik tik kojas parvilkau, šilta be vieno galo. Krš.
kójas pasipustýti pasirengti ką daryti: Pasipustysma, vyrai, kojas – vienas, du, trys. On.
kójos pasistãtė parvirto: Kad pastumtum girtą, tai tuoj kojos pasistatytų. Jrb.
kója paspirtà
1.labai nori: Yra anos koja paspirta su tais baliais, šokiais. Šts.
2.apie nėščią: Cilei besanti koja paspirta. KlvrŽ.
kója paspìrti neig. labai mažai (yra): To darbo – tik koja paspirti. Bgt.
kójos paspìrtos apie nėščią: Kojos paspirtos anos, t. y. nėščia. J.
kójas pastatýti neig.
1.ne laiku, negražiai atsigulti: Vienas dirbk, o kitas gulės kojas pastatęs. Jrb.
2.mirti: Dabar senis ponas kojas pastatė, o žentas, tas biesas, kokią mums šunybę taiso!... Žem. Kojas visi pastatė, tie gudrieji. Pj. Vieną valandą šneki, kitą kojas pastatai. End. Per tą didelę sprogseną ir kojas pastatė. Vkš. Dirbsi dirbsi ir bedirbdama kojas pastatysi. Vdk. O pėsčiam tai ne juokai yra suklankti, paskui dar kojas galiu pastatyti. LzP.
3.pastipti: Vienas gaidelis, veizam, kojas pastatęs. Mžk. Arė arė, kol arklys kojas pastatė. Šll.
kójas pastatýti aukštỹn neig. mirti: Valgyk, o aukštyn kojas pastatysi!. Grg.
kójas pastatýti į aũkštą neig. mirti: Jei neėsi, kojas pastatysi į aukštą. Krš.
kójas pastatýti į vir̃šų neig. mirti: Reiks visiems kojas pastatyti į viršų. Grd.
kójas pastatýti prieš mėnùlį galą gauti: O boncai dabar jau veik veik pastatysią kojas prieš mėnulį, nes jie patys juk dirbti nemoką, o darbininkų jie dabar, po karo, nė vieno nebegausią. Simon.
nėrà kur̃ kójos pastatýti labai ankšta, maža vietos: Nėr kur būt, kur kojos pastatyt. Švn.
kójos pàsuktos ant dùrų miręs: Kojos ant durų pasuktos, nieko nebenorėk. Ukm.
kójas pašálti
1.būti apgautai, suvedžiotai: Mergė kojas pašalo ant švento Jono. Tršk. Ona pašalė kojas. Akm.
2.nusikalsti: Tas vaikis buvo kojas pašalęs, turėjo kitur išbėgti. Vkš.
kójas patem̃pti mirti: Kojas patempsma visi, čia niekas neatsipirks. Rdn. Mūsiškiai dar negrįžo, ar nepatempė tiktai kur kojų. rš.
kójas patiẽsti mirti: Turbūt greit teks patiesti kojas. Mont. Tu man pieno atnešk ir duonos kokį kriaukšlį, kad iš bado kojų nepatiesčiau. Bor. Dar stiprus senis, toks kojų greit nepaties. Sb.
kójomis patrem̃ti suniekinti: Neras jie niekuomet rimasties, jog dėl tuštybės savo patrėmė kojomis prakilniausias savo pareigas ir užduotis. Mač-Kėk.
kójas paver̃sti neig. mirti: Kad nemylėtų, tai gal seniai pavertus kojas būčiau. Trgn. Senesnių jau nebėr, pavertė kojas jau visi. Ob.
kójas pavil̃kti sunkiai paeiti: Pavargau, vos kojas pavelku. Mrj. Aš taip esu pavargusi, kad vos tik kojas pavelku. Skr. O koks čia begali būti grūmimasis, jeigu paskui teodolitą vos bepavelki kojas?. Ap. Dabar nei tau sūnų, nei tau žentų: dirbi, pakol pavelki kojas. Mžš. Kojų pavilkt nebegaliu, kur čia benueisi. Sdb.
kójas pìlti eiti smarkiai (toli ar ilgai): Atėjai iš kolionijos, dabok, tuoj ir vėl pilk kojas kolionijon atgalio. Vj.
kójos pìnasi svirduliuoja, svyruoja: Sudžiūvo, susisuko, kojos pinas. Krš. Ar kojos pinas nuo tų pienų?. Rdn. Ačiui, ačiui, aš jau prisigėriau – kojos pinasi. Jrb.
kójas plàkti eiti (be naudos): Neverta kojas plakt. Ml.
kójas plū̃kti eiti (be naudos): Be reikalo kojas plūkei. Sdk.
kójas praskìrti išeiti: Jis man neduoda niekur kojas praskirt. Skr.
kójomis praskìrti negalì labai daug yra: Ot prigyvenom – moterų kojom praskirt negali, o vyrai turi puodus kilot!. Ob.
kójas pridė́ti šùniui veltui suvaikščioti: Tegu ir ji šuniui kojas prideda. Skr.
kóją prikìšti atsikratyti kuo įskundžiant: Dievobaimingam činovninkui neparankus buvo viršininkas, persekiojantis kyšius, taigi prisitaikęs prikišo jam koją. Kudir.
kójas prileñkti prisėsti: Prašom toliau, prilenk kojas... užsidek pypkę. Žem. Prilenk kojas, būsi svečias. Užv.
kójas primainýti pakankamai dirbti už kitą, pavaduoti: Aš savo tėvelių nepriklausysiu, tėveliam kojelių neprimainysiu. Prng.
kóją primýnus
1.smarkiai (muša): Koją primynęs jam davė [į kailį]. Rsn.
2.labai daug (reikalauja): Plėšia [už kambarį] koją primynę. Ėr.
kójas priplū̃kti einant privargti: Tik kojas priplūkiau, o nieko gera negavau. Svn. Tai priplūkiau kojas – kelias blogas. Dglš.
kóją prispáudus labai daug (reikalauja): Iš tokio bagočiaus tai galima plėšti koją prispaudus. Užp.
kójas raitýti teig.
1.smarkiai bėgti: Žiūrėk, jis kad raito kojas, tai raito!. Rm. Kad bėga risokas, kad raito kojas, gražu žiūrėt. Ob.
2.suktis, darbuotis: Petras gerai kojas raito. Ds. Tai raito kojas, raito!. Upt.
kójomis rašýti teig. gražiai bėgti (apie arklį): Apjojo kartą, kitąkart, trečiąkart, o kumelys tik kojom rašo, kaip skraido. Lz.
kója rãšo labai mokytas: Prasgėręs, praslakęs, bet koja rašo. Ml.
kójomis skaitýti
1.gražiai bėgti (apie arklį): Sartukas kojukėm tik skaito. Pns.
2.brūkščioti stimpant: Arklys dvėsdamas jau tik kojomis skaito. Švnč.
kójos smeñga į žẽmę nėra jėgų, silpna: Rodos, niekas neskausta, o širdis taip bloga, net kojos į žemę smenga. Žem. Akyse viskas sukosi, kojos į žemę smego; drebančiomis rankomis atdarė duris ir vietoje kaip įkastas pasiliko. LzP.
kójos smìrdi grabù senatvė, arti mirties: Jeigu kojos smirda grabu, kamgi reikėjo to senio dėl to laužo. Mžš.
kójomis stirénti neig. mirti: Kas geria, tas kojom stirena. Rš.
kójose stovė́ti
1.galėti vaikščioti: Kai jau kojose stovėjau, išvežė į Kauną. Slnt.
2.savarankiškai gyventi: Kaip vaikai kojose stovės, tada [tėvai] skirsis. Krš. Kojose visi vaikai stovi. Vn.
kójomis subùrti sakoma apie stimpantį: Gyvulėlis, smūgį gavęs, tik kojomis subūrė ir atliko. Brt.
kójomis sùkti ant dùrų mirti: Jei ji man nieko nebūtų dariusi, jau būtų reikėję kojas sukti ant durų. Skdv.
kójas sùkti prie dùrų mirti: Vargsti vargsti, žiūrėk, jau reik sukti kojeles prie durų. Btg.
kójas sukùlti nueiti toli ir be naudos: Be reikalo būtumei kojas sukūlusi, nebūtumei išplikusi dantų. Žem. Be reikalo kojas sukūliau, o neradau daktaro. Šts.
kójas suleñkti
1.atsisėsti: Adomas, tiesa, parbėgęs retai tesulenkia kojas. Simon. Kur tu paklydai? Seniai bematyta. Še kėdę, sulenk kojas. Simon.
2.nusižeminti: Nesulenksiu prieš jį savo kojų. Mont.
kójos suliñdo į sùbinę vlg. sakoma pavargus nuo vaikščiojimo: Kol visus žygius apėjau, kojos į subinę sulindo. Krš.
kójos suliñdo į úodegą sakoma pavargus nuo stovėjimo: Nusibodo stovėt – net kojos į uodegą sulindo. Srv.
kójos suliñdo į ùžpakalį pavargo: Per dieną kojos į užpakalį sulindo. Krš. Kur ten beeisi, ir taip kojos į užpakalį sulindo. Avyž.
kójomis sumìnti lengvai nugalėti: Tvirtai jie tikėjosi visas kliūtis pergalėsią, visus priešininkus kojomis suminsią. Žem.
kójas suplàkti be naudos suvaikščioti: Nuėjau, tik kojas suplakiau ir nieko negavau. Plš.
kójas suplū̃kti einant nuvargti: Suplūkei kojas be vieno reikalo. Lkm. Et, be reikalo tik kojas suplūkiau. Ds.
kójas suraitýti greit pasileisti bėgti: Suraityk gerai kojas, ir suspėsi. Ds.
kójas sušìldyti apsiprasti: Dar kojų čia nesušildė. KrvP.
kójas sušìlti apsiprasti, priprasti: Sušils kojas ir vėl lėks kur. Vrn. Jau paėmėt piemenį ant dantų, – pasakė tyliai. – Vaikas dar kojų nesušilo, o jau čia visi jūs: er – rr, er – rr!. Balt. Kitą pavasarį Martynas su savo anūku įsikūrė savo sodyboj, tačiau dar gerai nesušilo kojų, kai brakšt – karas.... Avyž. Nė šilt kojų nesušilo; parvažiavo – ir vėl tuoj išvažiuot. Srv. Kurgi taip skubiniesi, nė kojų nespėjęs sušilt. Krs. Tas šunadvokatis kojų Amerikoj nesušilęs grįžo atgal. Dovyd.
kójomis sutabalúoti mirti: Reikia mokėt [grybus] paruošt, ba ne, tai ir kojom sutabaluosi. Srj.
kójas sutaisýti mirti: Tu pirmà kojas sutaisysi!. Lp.
kójas šìldyti gyventi (ppr. namie): Anas maža kada namie šildo kojas. Arm. Neilgai aš pas jį šildžiau kojas – prasvarė. Arm.
kójas šìlti gyventi kur: Pas tėvus kojas šyli, tėvų ir klausyk. KzR.
kójas taisýti rengtis ką daryti: Taisykit, mergos, kojas – šiandien kaimynuos šokis. Gs. Vokietys taiso kojas an karo. Krš. Taisyk kojas, brauksim – ir taip sutems, kol parsikapstysim. Šv. Jei nekaltas esi, duris uždaryk, o jei kaltas, kojas taisyk. Dauk.
kójas taisýti į grãbą rengtis mirti: Žmogus sulaužytas ligų, tai tik taisyk kojas graban. Svn.
kójas tę̃sti lėtai eiti: Ot pavargau mieste, čiut kojas tęsiu. Grv.
kójas tiẽsti mirti: Visi tiesim kojas, visiem tas bus, ale visi dar norim pagyvent. Bb.
kójas trankýti daug eiti: Vis Panevėžin kojas trankydavo. Mžš.
kóją uždė́ti už ausiẽs tinginiauti: Šiandien nėra valgyt, virėja koją už ausies uždėjo. Vrn.
kóją uždė́ti už galvõs gimdyti: Ma[no] boba uždėjo koją už galvos. Arm.
kójas uždìrti nusibaigti: Tik bumt iš muškietos ir uždyrė kojas kiškelis. Nč. Prisikūreno pirtį drūčiai, nuė[jo] ir aždyrė kojas. Grv. Jau jis uždyrė kojas. Knv.
kóją užkélti apie ilgai neateinantį, nepareinantį: Kame tas daktaras buvo koją užkėlęs taip ilgai?. Žem. Jau dabar anys seniai nebuvo, kaži kur koją užkėlė. Akn. Jau kad neparėjo, must užkėlė koją kur nors. End.
kójas užkélti
1.nusibaigti: Knirkia paršelis, nebeišrėkia, greit užkels kojas. Srv.
2.mirti: Jis jau užkėlė kojas. Ds. Dirbo labai ir užkėlė kojas. Krš.
3.apie ilgai neateinantį, užtrukusį: Turbūt kojas ir užkėlė, – bambėjo sau, – čyst jau pavakarė, o dar nėra!. Žem.
kóją užkélti už galvõs apie ilgai neateinantį, negrįžtantį: Tėvai, bene užkėlei koją už galvos?. Šts.
kóją užkélti už kãklo apie ilgai neateinantį, negrįžtantį: Bene buvai koją už kaklo užkėlusi. J.
kójas užláužti neig. mirti: Gyveno dar senis su sūnum, senis užlaužė kojas, o sūnus kažkur dingo. Ap.
kóją užmìnti nuskriausti: Dar ne vienam koją užmins, kol jo veidai patins. KrvP.
kójas užplė́šti neig. mirti: Ar dar kojų neužplėšė?. Ker.
kójas užriẽsti neig. mirti: Senis bėgo bėgo, kol užrietė kojas. Skdt. Kugėjo kugėjo (drebėjo) nuo šalčio ir užrietė kojeles. Lkm. Su darbais apsieiliosim, kai kojas užriesim. Al. Mums kas, daug čia liko? Užriesi kojas... ir baigta. Mark. Jei kojų neužriesiu, nuvažiuosiu kada. Švn. Juk tai Gimbutis! Ot, broleli, kur jo atsikraustyta kojų užriesti. Zob.
kóją užsidė́ti už ausiẽs mirti: Jau ana žusdės koją žu ausies. Rod.
kóją užsidė́ti už kãklo apie ilgai neateinantį, negrįžtantį, užtrukusį: Gal ji ten koją užsidėjo už kaklo. Krok.
kóją užsikélti apie ilgai neateinantį, negrįžtantį, užtrukusį: Sakau, kur ana koją užsikėlė, o mat serga. Krž.
kóją užsikélti ant sprándo apie ilgai neateinantį, negrįžtantį, užtrukusį: Ar jis koją užsikėlęs ant sprando ar ką, kad neateina?. Prn.
kóją užsikélti už sprándo sakoma apie ilgai neateinantį, negrįžtantį, užtrukusį: Ar anie ten koją užsikėlė už sprando?. Sd.
kójomis užsiklóti smarkiai parvirsti: Kad galėčiau, tai kad duočiau aš šituos kiauliapirkius iš trobos, kad net savo kojomis užsiklotų. Vaižg. Kaip pavargsiu, tai ir kojomis užsiklosiu. Nč. Kaip virto, tai net kojom užsiklojo. Arm.
kójomis užsivirbénti neig. numirti: Iššoko iš patiltės, kaukšt kupčiui kakton tuinu – ir užsivirbeno anas kojom. Ml.
kójas užvartýti išmirti: Visi kojeles užvartysma. Krš.
kójas užver̃sti
1.mirti: Jau metai, kai Šikšnių kaimo burtininkas užvertė kojas. Ds. Palauk, kol dar senis užvers kojas, tai tu turėsi vargti be duonos kąsnio. Lš. Tas nevidonas kojas užvertė. Šn. Nuo tokios supyliotos degtienės kiek jau kojas yr užvertusių. Krš. Sugrąžins [žemę], kai jau būsi kojeles užvertęs. Brš. Greit ir man reikės kojas užverst. Ker. Parodytau tau, kad patsai kojas greičiau užverstai, bet tik nenoriu rankų purvint. Krėv.
2.pastipti: Du mano paršai užuvertė kojas. Krs. Sveikiausi arkliai pradėdavo kriokti ir užversdavo kojas. Bor. Kojas užvertęs paukštelis gulėjo palangėje. Sav.
kójas užver̃sti aukštỹn neig. mirti: Užversi kojas aukštyn, ir liks ir ragutėlės, ir ragutės. Žl.
kójomis užvirbénti neig. mirti: Pasiėmęs lazdą drykst diedukui – tik tas ir užvirbeno kojom. Ign.
kójomis užvirbė́ti neig. mirti: Barės barės, tas kirvapente galvon ir užmušė motką – tik kojom užvirbėjo. LTR.
kójomis užvìrbinti neig. mirti: Anas jau greit kojom užvirbins. Rš.
kójas vartýti į aũkštą mirti: Ryna, nu mažilelės ryna tabletes, užtai pusamžiai ir varto kojas į aukštą. Krš.
kójas vẽjant sunkiai, svirduliuojant (eiti): Taip sylos nebeturiu: einu kojas vydama. Skd. Ko tu čia eini kojas vydamas?. Yl. Kojas vydami ėjom – tokie buvom susibaigę. Šts.
kójas ver̃sti neig. mirti: Visi žino, kad reiks verst kojas, tik raminas, kad negreit. Jd. Jau maniau kojas versiu. Bb.
kójomis ver̃stis į vir̃šų keisti gyvenimą: Vaikai verčias kojom į viršų. Nmn.
kójas vil̃kti sunkiai eiti nuvargus, nusilpus: Jis per dieną dirbdavo ir vakarais pareidavo vos vilkdamas kojas, visas apskretęs moliu. Mont. Ir pas mus ne Velykos – vos kojas velkame. Vencl. Atliko kaip bizūnas, led kojas velka. Šmn. Senas – kojas vos velka. Msn. Toks tinginys led velka kojas. Krs. Jis vos kojas velka, o čia braidžiok tokioj palaidoje, tokioj slidumoj, iki klupsčio šlapias, purvinas. Krėv.
ant kójų
1.stojasi, keliasi, atsikėlęs: Apie Severją sakydavo: tereikią paliesti sieną ir ji tuoj ant kojų – tokia esanti budri ir klusni. Vaižg. Saulė įspinsta, aš ant kojų. Krš. Kelkis, tinginy, nemiegojęs. Aš senesnis už tave, o štai, matai, seniai jau ant kojų. Krėv.
2.stovi, pastovi: Jonelis pervirto per galvą, bet stypt – ir vėl ant kojų. Mont. Šidlauskiokas nusidažęs (pasigėręs), vos ant kojų, piršliais atvažiavo mat. Slm.
3.dirba, triūsia, vaikščioja: Ne tik prieš kunigėlį, bet prieš patį Dievą parvežant reikia tinkamai pasiruošti, – todėl visi ant kojų. Žem. Visą dieną ant kojų, neprisėdo nė minutės. Jnš. Ir piemeniui nelengva: visa diena ant kojų ir ant kojų. Kp. Aš papratus: aš daugiau ant kojų ir ant kojų. Graž. Ar tau lietus lyja, ar griaustinis griaudžia, ar sniegas sninga – vis ant kojų ir ant kojų... vis bėk.... Pt. Jį išvežė greitoji, ir galas žino, kaip ten bus toliau, o aš va ant kojų.... Avyž. Žinai, per dienas ant kojų ir ant kojų. Vakare, nusivaręs kaip šuo, sėdžiu ligi išnaktų prie popierių. Bub.
ant (kieno)kójų kliūdamas, trukdydamas: Pirma gyvenau ant visų kojų. Mrj.
ant antrõs kójos sakoma raginant išgerti: Dar po vieną! Ant antros kojos, – perbraukia lūpas delnu. Dovyd.
ant naujų̃ kójų stóti rūpintis kitais reikalais: Man vėl ant naujų kojų reikia stoti. Drs.
ant naujų̃ kójų stótis imti naujai gyventi: Reikėjo ant naujų kojų stotis. Mlt.
ant sàvo kójų atsistóti pradėti savarankiškai gyventi: Daug prisikamavo, kol ant savo kojų atsistojo. KrvP. Aštuoniolikos ar kiek ten metų vaikas jau dabar, manai, ant savo kojų atsistos. Simon. Laimė?! Laimė – tai atsistoti ant savo kojų. Mik.
ant sàvo kójų stovė́ti savarankiškai gyventi: Jis jau ant savo kojų stovi. Alv.
ant savų̃ kójų atsistóti pradėti savarankiškai gyventi: Vaikams užaugus ir ant savų, kaip tai sakoma, kojų atsistojus, reikia šelpti gimdytojai. Baran.
ant skaudamõs kójos užmìnti M. paliesti jautrią vietą:
ant stipresnių̃ kójų atsistóti prasigyventi: O kaip tik turėtume džiaugtis, kad štai jau ir lietuvių vienas kitas atsistoja ant stipresnių kojų. Gruš.
ant sunkių̃ kójų nėščia: Tiesa, po kelerių metų sugrįžo viena duktė – Marė, nuvargusi, nuliūdusi, pageltusi ir ant sunkių kojų. Simon. Ji ir vėl vaikščioja ant sunkių kojų. Ck. Ant sunkių kojų buvau. Šln.
ne ant tõs kójos atsistóti būti blogos nuotaikos: Piktas, kaip ne ant tos kojos atsistojęs. Krs.
ant tõs kójos pataikýti išlìpti iš lóvos būti geros nuotaikos: Ar tame jo posėdyje vakar kas nors gerai nusisekė, ar ant tos kojos pataikė iš lovos išlipti, bet nusiteikęs jis buvo puikiai. Ap.
ant trumpų̃ kójų eĩti būti nėščiai: Ji eina ant trumpų kojų. prš.
ant vienõs kójos
1.trumpai (būti kur): Nebūsiu ilgai – tik ant vienos kojos. Lp.
2.apie svaigalų gėrimą: Ant vienos kojos išgėrė, reik ir ant antrosios. End.
ant vienõs kójos apsisùkęs greitai: Šis ant vienos kojos apsisukęs, greit padavęs gerti. Šts.
ant vienõs kójos stovė́ti būti pasiruošusiam greitai išvykti: Kas dar kaltas, kad verkia Poli-na, kad Steponas čia ant vienos kojos stovi?. Bub.
ant vienõs kójos sùktis
1.džiaugtis: Linksmiausioji, sukas ant vienos kojos. Lž.
2.būti judriam, vikriam: Septyniasdešimt metų, o dar sukas ant vienos kojos. Klt. Tai mano boba, kaip ratas ant ašies, tik sukas ant vienos kojos. Ml.
ant vienõs kójos šókti labai džiaugtis: Ant vienos kojos šokom, kad carą nuvertė. Btg. Vyras džiaugės, ant vienos kojos šoko, kad karas prasidėjo. Trgn. Kad tu itokį namą turėtum, tai ant vienos kojos šoktum. Švnč.
ant kójų atsistóti
1.prasigyventi, atkusti: O vis dėlto Kazys turi racijos: norint tvirčiau atsistot ant kojų, negalima vien sentimentais vadovautis. Vien. Šitaip, brolau, niekada ant kojų neatsistosi. Jei ganysi centą, tai litas pas tave pats atsiras. Gric. Jau žmogus prasigyveno, jau ant kojų atsistojo. Dkš. Man tik dabar pradžia sunki, ale kai jau atsistosiu ant kojų, tai pagyvensiu ne šitaip. Užp. Vaikinas, matyt, rimtas, jau atsistojęs ant kojų. Mark. Antanavičius, besiversdamas knygomis, stipriai atsistojo ant kojų. Švaist. Kol jie (išeiviai) negrįš, tėvynė tegul nė nebando atsistoti ant kojų. Andr.
2.susitvarkyti, įeiti į vėžes: Prekyba jau visai atsistojo ant kojų. rš.
3.pasveikti: Jos padedama Katrė greitai atsistojo ant kojų. Myk-Put. Aš tikiu – tu dar atsistosi ant kojų ir būsi kūrybingas žmogus. Saj. Buvai aplankyti Toleikio?.. – Gero mėnesio prireiks, kol atsistos ant kojų. Avyž. Kai Jurgis vėl atsistojo ant kojų, juodviejų keliai nesuėjo. Mart.
ant kójų išbė́gęs ištįsęs, išaugęs ne pagal amžių: Jis po ūsu, o ji dar jauna, tik ant kojų išbėgus – argi tai pora?!. Vlk.
ant kójų kélti išjudinti, paskatinti veikti, telkti: Viktoras kėlė vyrus ant kojų ir tęsė drąsų žygį. rš.
ant kójų laikýtis
1.pastovėti: Buvau be galo nuvargusi ir vos besilaikiau ant kojų, arba, teisingiau pasakius, ant savo kriukio. Simon. Bet bajorai, nors ir neblaivūs, dar ant kojų laikos. rš.
2.šiaip taip pragyventi: Prisimušiau žuvų, ir laikomės ant kojų.... rš.
ant kójų léistis paūgėti: Pas mus taip: vaikai leidos ant kojų, tai darbuja ir darbuja. Pls.
ant kójų lìpti užbėgti už akių, nekantrauti: Kiek, kiek, kiek... tūkstančių? – nedavė toliau kalbėti iš nekantrumo valdininkai, lipdami teisėjui ant kojų. Cvir.
ant kójų nepastovė́ti labai išvargti: Eini eini žmogus, kol viską apeini, ir ant kojų nebepastovi. Srv.
ant kójų nunèšti iškapstyti, išmynioti: Vištos viralus ant kojų nunešė. Arm.
ant kójų nupùlti nepaeiti: Nagai atbuko, išbirėjo tie dantys, kuriais draskydavo neprietelius, nupuolė nuo kojų. Blv. Kiaulė nupuolė nuo kojų, nebegali nė iš kinio bepasikelti. Vkš.
ant kójų pakélti
1.išjudinti, paskatinti veikti: Parvažiuosiu namo, kad pakelsiu ant kojų visus!. Upt. Kai atėjo su armonika, tuoj visus pakėlė ant kojų. Sdk. Mūsų aprašomo miestelio ponija buvo išgąsdinta, tiesiog ant kojų pakelta naujo įvykio. Cvir. Tu pakeli ant kojų visas ligas tiek vaistų gerdama. Sur.
2.padaryti, kad prasigyventų: Vainos kitus pakelia ant kojų. Gs.
ant kójų pastatýti
1.prikelti, sukelti: Skardus it varpo garsas bematant pastatė vyrus ant kojų. Myk-Put. Pastatė visą šeimyną ant kojų. Upn.
2.išgydyti: Na, nieko, aš jį tuoj pastatysiu ant kojų. Dvd. O kai pradingo Karusės motina, pardavė paskutinę ožką, aulines pušnis ir vis dėlto pastatė Jurgį ant kojų. rš. Motinos rankos pastatys ant kojų, ir mes vėl turėsim kovotoją. Bub.
3.parengti savarankiškam gyvenimui, išmokyti: Aš daug nukenčiau nemokytas, – galvoja tėvas, – bet mano nors vienas vaikas nebekentės, pastatysiu ant kojų, palauk.... Žem. O man dar reikia du vaikus ant kojų pastatyti. Trein. Jis vaikus ant kojų pastatė, išmokino, aprūpino. Mrj. Daug vaikų gerai, bet kol juos užauginai, ant kojų pastatei.... Nmk.
4.sutvarkyti: Tu galėtum pastatyti spaustuvę ant kojų, nes tu esi teisingas žmogus. Mont. Sakysime, pastatę visą biznį ant kojų, mes galėsime paleist į darbą po penketą tūkstančių grabų per dieną. Cvir.
5.įgalinti prasigyventi: Aš jį pastačiau ant kojų, – vis dar nenorėdamas sutikti su tuo, ką Piskarskis pasakė, dantim griežė Spiritavičius, – o jis man užpakalį parodė!. Tilv. Buvo jau nusigyvenęs, bet aš vėl jį pastačiau ant kojų. Btr. Auksas ir sidabras žmogų ant kojų pastato. ŠR. Jį arkliai ant kojų pastatė. Alv.
võs ant kójų pastovė́ti būti silpnam, ligotam: Juk Marė visiškai iš veido buvo išėjusi, vos ant kojų bepastovėjo, kai pagaliau ją išvežė į Bachmaną. Simon.
ant kójų stótis
1.keltis ir eiti: Kaip tik užtrūbija, tai visos moterys ant kojų stojasi. Grv.
2.pasveikti: Nieko nedarbuik, kol net ant kojų nestosies. Arm.
3.prasigyventi: Naujakuriai tvirtai stojasi ant kojų. rš. Jų vaikai stipriai stojos ant kojų. Grv.
ant kójų stovė́ti būti nepjautam: Tegu pieva tavo ant kojų stovi. Btg.
ant kójų sukélti visus išjudinti, paskatinti veikti: Praeitą savaitę ji sukėlė visą mokyklą ant kojų. Bub. Nei savęs, nei artimųjų nematydamas, visus žmones ant kojų sukėlęs, meistrauja paslapčia kažką. Daut. Ponija buvo išgąsdinta, tiesiog ant kojų sukelta. Cvir. Sukėlė sargė valsčiaus ponus ant kojų. Trein.
ant kójų sukìlti visiems išjudėti, sujusti: Visas Kaunas ant kojų sukilo. Marc.
ant kójų užmìnti įkyrėti, vis kliūti: Savo šeimoje Rokas taip pat saugojosi, kad neužmintų kam nors ant kojų. Avyž.
be kójų nuvargęs belakstydamas: Daugelio ponų slūga be kojų. KrvP.
be kójų lìkti vaikščiojant labai nuvargti: Vaikas ištisą dieną miške grybavo ir vakarop liko be kojų. rš.
be kójų padarýti nugirdyti: Kada tik jis atvažiuodavo į Naupylę, tai visą biurą, anot žydo pasakos, padarydavo be kojų: nuo Dinės jau rėplomis grįždavo namo. Kudir.
be kójų palìkti einant nuvargti: Ir be kojų paliksi, kol visus susiedus apeisi. Als. Jei jūs pėsti, va Jėzus Marija, reiks be kojų palikti. Plt.
į kóją sutartinai (eiti): Gyvenimas eina pirmyn ir negailestingai baudžia tuos, kurie nespėja eiti su juo į koją. Tilv. Nešant sužeistąjį, reikia eiti ne į koją, kad einant nesisuptų. rš.
į kójas apie greitą bėgimą: Per krūmus ir į kojas. Bsg. Vaikai, į kojas, žąsiukai darže!. Jrb. Akvilė kyštelėjo liežuvį ir į kojas. Avyž.
kója į kóją
1.sutartinai: Gerai žengti koja kojon su visais: tada nejauti nuovargio. rš. Einame koja į koją su mūsų amžiumi. rš. Fizinio lavinimo mokytojas visą koloną turėjo nuvesti iki šventoriaus, o iš tenai jau žygiuoti koja kojon pro mokyklą, kur ant cementinių laiptų stovėjo svečiai. Ap.
2.lėtai (vykti, eiti): Koja kojon stūmėmės. Trgn.
į kójas atsistóti pasveikti: O kažin ta boba ar atsistojo į tas kojas?. Trk.
į kójas bū́ti kliūti: Kas tai padarė, kas buvo toks beširdis, kam buvo tos bitelės į kojas?. Simon.
į kójas dė́ti
1.bėgti: Lekiu, sutvarkysiu, – dėjo į kojas dar vienas veidas. Žil.
2.sprukti: Vyrukas dėjo į kojas, dingęs šlaito krūmuose. Andr.
į kójas dúoti greitai bėgti: Pajutęs pavojų, davė į kojas ir pasislėpė. Jnš. Vokiečių armija bėga. Matyt, kad jau paliko miestą, o gal ir ne, tik tam tikra dalis duoda į kojas. Simon. Unguriai pagavo raitytis, bėgt, kad jis davės į kojas nuo tų ungurių!. Kin.
į kójas įstatýti padėti tapti savarankiškam: Ans mane mokė, į kojas įstatė. Krš.
į kójas léistis greitai bėgti, sprukti: Leiskis į kojas, kad sveikus šonus išneštum. Šts. Pamatęs gaspadorių ateinant, piemuo leidosi į kojas. Šts. Danielius pašoko ir leidosi į kojas. Bub.
į kójas lìpti keltis iš patalo: Tuojau lipk į kojas, juk išmiegojai. Dr.
į kójas nerem̃ti nepastovėti, nepaeiti: Jau cielų metų vaikas, o dar nė biškį neremia į kojas. Vvr. Neremia į kojas ir kalboje klysta ana. Pj.
į kójas nuspiẽsti nubėgti: Vyrai buvo jau nuspietę į kojas. Plng.
į kójas padýžti Krtn. pabėgti:
į kójas pakùrti pabėgti: Jonas nusigandęs pakūrė į kojas. Dr.
į kójas pasė́sti apsvaiginti: Padėk man eiti dėl to, kad ta degtinė pasėdo man į kojas. Šts.
į kójas pastatýti
1.išgydyti: Daktarai mane bepastatė į kojas, tariaus jau mirsiąs. Šts. Karvę pastatėm į kojas. Plt.
2.padėti įsikurti: Visus keturis vaikus pastatysi į kojas. Als.
į kóją patáikyti sugyventi, sutarti: Kas gali su juo, tokiu lepūnu, į koją pataikyti. rš. Man būdavo skaudžiai sunku žiūrėti į šį švelniasielį savo kolegą, tyliai pasiskųsdavusį, kaip jam sunku pataikyti savo viršininkui į koją. Trein.
į kójas puldinė́ti nuolankiai žemintis pagerbiant: Regėdamas Korneliusą, puldinėjantį kojump jo, idant jam kloniotųs, atatiesė jį. Dk.
į kójas pùlti žemintis (prašant): Į kojas puolu. R. Tėvas nori, kad į kojas jam pultų. Jnš. Puolė broliui kojosun. Rs. Priėjęs kloniojos jam ir puolė kojosemp jo ant veido savo. Dk. Pulk savo motinėlei labai žemai į kojas. JD. Jonas š. puolė kojosemp jo, idant jam duotų pakloniojimą. Dk. Pulk į kojas vienas prieš vieną. Jeigu nepavyktų – pulsim visas teatras. Trein.
į kójas spáusti skubėti: Spausk į kojas, kad nepavėluotum. Dr.
į kójas spìrti bėgti: Velnias greit spyrė į kojas, o žmogus, ant kumelės užsisėdęs, velnią privijo ir vėl paliko. ps.
į kójas stóti keltis: Pirma [valandą] – jau turi į kojas stoti ir kulti. KlvrŽ. Saulė teka – stoji į kojas ir varai bandą. Mšk.
į kójas stótis
1.pasveikti: Stojaus į kojas ir vaikščioju. Skd.
2.atsigauti: Katrie ūkininkai vėl tuojau stojos į kojas. Trš.
į kójas sukélti visus išjudinti, paskatinti judėti: Visus žmones į kojas sukėlė tas gaisras. Šts.
į kóją sutáikyti sutartinai veikti: Ir anksčiau jis su žmona nekaip sugyveno, vis negalėjo sutaikyti į koją – jis varė vienaip, o ji bandė sukti savaip. rš.
į kójas varýti bėgti: Tas vyras, tą kunigą pamatęs, pagavo varyti į kojas. Klp.
kójos ikì žẽmės juok. raminama dėl mažo ūgio: Nesvarbu, kad jis mažas, bet užtat kojos lig žemės. Trš.
iš kairė̃s kójos atsikélti apie prastą nuotaiką: Kolgi toks piktas, gal iš kairės kojos atsikėlei?. Ds.
iš kójų bū́ti pasidaryti silpnam, nedarbingam: Senyn einam: tuoj būsim iš kojų. Brt.
ìš kójų eĩti smarkiai bildėti: Iš kojų eidavo tos šliurės, kai šokdavom patalky. Jrb.
ìš kójų išeĩti nusidirbti: Viena merga ant tokio namo gali išeiti iš kojų. Brt.
iš kójų iškir̃sti parversti, priversti gultis: Kas galėjo mislyti, kad toks žiogas galėtų tokį vyrą iš kojų iškirsti. Skd.
iš kójų išsivarýti labai išvargti (einant, dirbant): Čia dvaras niekai buvo, darbininkas iš kojų išsivarydavo. Skr.
ìš kójų išsivartelióti išmirti: Kas bus, kai visi seniai iš kojų išsivartelios?. Drsk.
iš kójų išvarýti labai nuvarginti (einantį, dirbantį): Toks vaikščiojimas išvarys mane iš kojų. Mrj. Sartis geras arklys – ir iš kojų neišvarytas, ir nesenas, o kad geležies neėda, tai ir nereikia. Bor.
iš kójų išver̃sti pargriauti: Galva pradeda suktis, akyse pažaliuoja, nei juste nepajuntu, kaip išverčia iš kojų. Skd.
iš kójų išvir̃sti
1.nusigerti: Be to, turėjo būti parodoma, kad senovėje gerdavo ne iš stiklinių, bet iš ąsočių, o išvirtę iš kojų dar įvairias karžygių dainas dainavo. Cvir.
2.nualpti: Per pat sumą išvirto iš kojų. Varn.
kõ iš kójų neišvir̃to sakoma apie smarkų juoką: Mes pirmąjį kartą ko iš kojų neišvirtom, tavo jojimą pamatę. Vkš.
iš kójų išvýti labai nuvarginti (einantį, dirbantį): Išvaryta, išvyta kumelė iš kojų. Alvt.
iš kójų ver̃sti
1.atleisti iš pareigų: Tu anam nei gera, nei bloga nepadarysi: vis tiek aną jau vers iš kojų. Štk.
2.pakirsti jėgas: Iki pietų darbas eidavo palyginti greitai, o į vakarą nuovargis versdavo iš kojų. rš. Atpūškoję aikštėn, turim sustoti: vėjas verčia iš kojų, ir sniego gilu. Dovyd. Senam tai tas suskausta, tai tas – verčia iš kojų jau. Krš.
iš kójų vir̃sti
1.alpti: Vienu tarpu labai virtau iš kojų. Krš.
2.netekti jėgų: Jūs teisus, sūnų matau tik vakare, kai pats iš kojų virstu. rš.
iš po kójų iš čia pat: Kurapka pakilo iš po kojų. Jnš. Eik iš po kojų, ko čia vis maišai?. Jrb.
iš po kójų ir rañkų iš čia pat: Mūsų buvo daug, [vilkas] bijojo imt iš po kojų ir rankų [šunį]. Vlk.
nuo kójų nukrìsti apšlubti: Arklys nukrito nuo kojų, visai nepaeina. Jnš.
nuo kójos nuléisti papjauti: Vieną dieną pamatysi – aš tą senį nuleisiu nuo kojos. Žml.
nuo kójų nulė̃kti nuvirsti: Kad rėžė snukin, tai net nuo kojų nulėkė. Dglš. Dvi stiklines stiprios išgėrė ir nulėkė nuo kojų. Skdt.
nuo kójų numùšti
1.atimti jėgas: Nemisliau, kad, šitiek išgėrus, taip numuš nuo kojų. Ds.
2.nugalėti: Greit Petras buvo nuo kojų numuštas. rš.
3.sugadinti nuotaiką: Aš, taip sakydamas, visiškai numušiau jį nuo kojų. Šlv.
nuo kójų nupùlti
1.nepajėgti eiti, nepaeiti: Mano teta jau visai nuo kojų nupuolė. Al. Su bėriu greit nepavažiuosi – nuo kojų nupuolęs. Krok. Nėr kur išleisti, nupuls vištos nuo kojų. Krš.
2.nusilpti: Tas darbas žmogų turi: be darbo nuo kojų nupultum. Krš.
nuo kójų nusimùšti netekti jėgų, nuvargti: Tie rugiai tokie tiršti, taip sunku imt, nusimušiu ant vakaro visai nuo kojų. Bsg. Eit negaliu, kaip nusimušiau nuog kojų – ir teip toli. Arm. Kol nuėjau Balatnon, tai čystai nuo kojų nusimušiau. Arm.
nuo kójų nusivarýti
1.nuvargti dirbant, einant, nusidirbti: Na ir nusivariau vakar nuo kojų. Šk. Buvo taip nusivariusi nuo kojų, jog peržengė slenkstį ir tuoj susmuko ant suolo. Balt. Būtų gera išsimaudyti ežere, bet visi taip nusivarę nuo kojų, kad kiekvienas žingsnis brangus. Avyž. Visai nusivarė arkliai nuo kojų. Jrb. Nusivariau nuo kojų bevaikščiodama. Ig.
2.išsekti, nusilpti: Nusvarysi nuo kojų, sveikatos pristigsi – čėdyk sveikatą. Aln.
nuo kójų nustóti negalėti paeiti: Tėtė nustojo nuo kojų – per Didįjį karą aną išgandino. Akm.
nuo kójų nuvarýti
1.labai nuvarginti (einantį, dirbantį): Ji buvo veikli labdaroje, net tiek, kad nuvarė nuo kojų visas miesto aukštuomenės moteris. Šein. Kam taip vaikai arklį – nuvarysi nuo kojų, i bus po gyvulio. Sml. Geras ir gražus būt arklys, ale tik nuvarytas nuo kojų. Ut.
2.išsekinti, nusilpninti: Skausmus sumažino, ale nuo kojų nuvarė. Ukm.
nuo kójų nuver̃sti nugirdyti: Šeimininkė nuvers nuo kojų didžiausią armiją svečių. Andr.
nuo kójų ver̃sti svaiginti (išgėrus): Buvo daug ir gėrimų – ir vyno, ir alaus, ir tokios naminės girelės – šamerlako, kuri mušė ne tik į galvą, bet vertė ir nuo kojų. Vien.
nuo kójų ikì galvõs
1.daug (apsirengimo): Drabužio turi nuo kojų lig galvos prisikrovusi. Lnkv.
2.ištisai, visą: Nelė nesivaržydama apžiūrinėjo ją nuo kojų iki galvos. rš. Švelnus vėjelio pūtimas perbėgo nuo kojų lig galvos ir išblaškė tylias mintis. Šein.
kója per kóją lėtai, pamažu: Vakar per pusę adynos koja per koją Peleson nuėjau. Pls.
kójas per pẽtį apie greitą bėgimą: Reikėjo matyti, kaip „džentelmenas" pasižiūrėjo į mane ir, nemeluodama galiu sakyti, kad jis tik savo kojas per petį ir dui!. Simon.
per sàvo kójas klùpti būti nuvargusiam: Garsiai murmėdami įėjo bernai, per savo pačių kojas klupdamos vos įsivilko mergos. Simon.
po kójomis nesvarbu: Jei [yra] meilė, o turtas po kojomis. Šts.
po (kieno)kójomis priklausomybėje: Visas miestas būtų po jos kojomis. Pt.
po kójų klóti duoti, teikti: Tik reikia džiaugsmą po kojų kloti ir žengt prie laimės gražiu taku!. Mont.
po kójų maišýtis
1.kliudyti, kliūti: Ko tu čia, vaikeli, maišaisi po kojų, eik šalin!. Mrj. Vysiu lauk tave: nieko man nepadedi, tik po kojų maišaisi. Lkč.
2.atkreipti į save dėmesį: Geriau nepakliūti šnipams į akis ir nesimaišyti po kojų. rš.
po kójomis maišýtis
1.kliudyti, trukdyti: Iš mūsų jokios naudos. Tik maišomės po kojomis. rš.
2.atkreipti į save dėmesį: Dabar jisai bijo trobon beeiti. Verčiau jau ant spalių gulėti: vis mažiau kitiems po kojom maišytis. Bil.
po kójomis mìndyti niekinti: Ji visą jį ardo, po savo kojomis mindo. Šein.
po kójų mìnti
1.būti geresniam, pralenkti: Našlys ir jauną vaikį mina po kojų. Varn.
2.niekinti, nepaisyti: Visas mynė po kojų. Sml. O nebok nieko, mano mergužėle, mink šaunius žodelius vis po kojužių. JD. Kitus po kojų savo mina. Bret. Ašaras išverktas po kojų mindama šypsos. Donel.
po kójomis mìnti niekinti: Kas šventa, kas brangu, tą po kojomis mina. KzR. Pats klysta ir mina po kojomis taisykles tos santaros. Jabl.
po kójomis nesimė́to turi vertę: Klebonas pasijuto kaip rūkorius, atradęs papirosus, bet pametęs degtukus: penkiasdešimt litų po kojom nesimėto, bet ir Liūto gaila. Skodž.
po kójomis nueĩti niekais virsti: Kokis ponas, koki pinigai buvo: visus regėjom – visi nuėjo po kojom. Šlčn.
po kójų pablõkšti atiduoti, perleisti (demonstratyviai): Ak, kad jis dabar turėtų tiek, kiek Pals–Pamarneckas: kokie būtų jam niekai visi tie dvarai, kokiu nusijuokimu juos pablokštų Severjai po kojų. Vaižg.
po kójų padė́ti padaryti ką nugalėtoju: Sėskis mano dešinėje, iki kol padėsiu tavo priešus po tavo kojų. brš.
po kójomis padúoti padaryti ką nugalėtoju: Visa padavė po kojomis jo. Dk.
po (kieno)kója pagniáužti pavergti: Pečius išskėtęs, viršum dangų remia, tarytum plačią Palemono žemę stiebias pagniaužti po kryžioko koja. Mač-Kėk.
po kójų páiniotis trukdyti (arti būnant): Nesipainiok po kojų!. Rk. Po visam, einant per miestelį, mergos kaip tyčiomis painiojosi jam po kojų. Žem. Ten paviešės savaitę kitą, kol pamatys iš akių, iš veidų, kad jau darosi našta, kad pradeda visiems painiotis po kojų. Gran.
po kójų paklóti atiduoti: Net ir toji pajėga buvo paklota jankiui po kojų. rš.
po kójų pamìnti paniekinti, nepaisyti: Nebok tu tų kalbužėlių, jas pamink po kojelių. JD. Kur kalbėjom meilų žodį, po kojų pamyniau. Klvr. Neprietelius apgalėjęs ir po kojų savo pamynęs. Bret. Tas bagotesnis tave pagal tavo biednystę po kojų pamins. Klp.
po kójomis pamìnti paniekinti, nepaisyti: Ir principus pamini po kojomis. rš.
po kójų pìntis trukdyti (arti būnant): Nenusinešiu šios lovos, kur taip švaru, minkšta ir ramu buvo miegoti... Nei šios klėtelės, kur niekas po kojų nesipynė. Vaižg.
po kójomis pìntis trukdyti (arti būnant): Ko čia tas kačiūkštis pinas po kojom?!. Vb.
po kójų pùlti žemintis, maldauti: Pulk po kojų brolutėliui paskutinį kartą. LTR. Leonardžiuk, pulk po kojų, prašyk! Prašyk nusižeminęs, visaip prašyk!. Dovyd. Nepulsiu aš po kojų piktam seniui. Nėr.
po kójų spjáuti nelaikyti svarbiu, niekinti: Dabar kiekvienas pasvalietis spjauna jam po kojų. Ps.
po kójų sùktis trukdyti (arti būnant): Nuėjęs nesprūdo kur kampe, ale sukasi po kojų. Dkš.
po kóją sumèsti susituokti: Ana nekokia buvo, kaip ir jis, ir sumetė po koją. Šmk.
po sàvo kójomis žiūrė́ti tik savimi rūpintis: Nereikia tik po savo kojomis žiūrėti. rš.
prie (kieno)kójų nusižeminęs: Aš esu kaip mažas sargas prie tvirtovės vartų budėjimu saldžiuoju gyvas... Ženklo sulauksiu vos – ir jau prie tavo kojų.... Sruog. Tu padarei jį savo rankų darbų šeimininku, padėjai visa prie jo kojų. ŠR.
prie kójos bū́ti pagelbėti (darbe): O juk ar aš nedirbu? Ir dar kaip! Visą vasarą prie kojos buvau. Simon.
prie kójos prikabìntas trukdo: Kūdikis man prie kojos prikabintas. B.
kója pro kóją lėtai, sunkiai (eiti): Eik greičiau, ko velkies koja pro koją!. Erž. Pasiskubink kiek, ką bimbini koja pro koją!. Vlk. Koja pro koją bepaeina. Lk.
su kójomis atmestinai (dirba): Jie su kojom, o ne su rankom dirba. Mrj.
su kairè kója péržegnoti visai nekreipti dėmesio, ignoruoti: Kad būčiau žinojusi, būčiau peržegnojusi su kaire koja. Brs.
su kójomis ir su rañkomis visiškai: Kitas mažas didelį su kojom ir su rankom atvalgo. Asv.
šalìp kójos apie suplyšusią avalynę, kojines: Kad yra nušiuręs čystai, batai šalip kojos. Trk. Matysi, kad bus pančekos šalip kojos. Trk.
kója už kójos R. lėtai, sunkiai (eina): Koja už kojos jis ėjo per kalvotus miškelius. Ap. Koja už kojos parėjau namo sirgdamas. Mrj. Čia ėjome koja už kojos. Žem. Iš gilios Lietuvos koja už kojos vilkosi į Rygą keturios dešimtys vežimų su sėmenimis. Kudir. Ėjo namo koja už kojos. Alz. O tie bindzina koja už kojos. Cvir. Saulė iš lėto, pavargusi, koja už kojos lipo į antrąjį aukštą. Švaist.
virš kójomis apver̃sti sujaukti: Pagaliau užėjo revoliucija ir karas virš kojomis apvertė. Sav.
anė̃ kójos negalima eiti: Į vestuves anė kojos, nė pro duris, nei vaikai, nei niekas... tegul juos velniai!. Žem.
kur̃ kója kur̃ galvà viskas išmėtyta: Priemenėj kur koja kur galva. Šk.
kur̃ kója kur̃ rankà
1.menkas, prastas: Dainos mano – tai jau kur koja kur ranka. Lkš.
2.prastai, kaip pakliuvo, ne iš eilės: Aš kur koja kur ranka – visos pasakos nemoku. rš. Eidavo Šešiapūdis kur koja kur ranka. Cvir. Kaip jau ten mokino, kur koja kur ranka. Dg. Viską reik savon vieton padėt, o ne taip – kur koja kur ranka. Gž.
ne (kieno)kójai nevertas (ko): Juk tu žinojai, kad už jo netekėsi – ne tavo kojai jis, tai kamgi jį erzinai, ko lindai prie jo?. Paukš.
nė̃ kójos
1.negalima eiti: Kai tik lakstysit, pamatys ponas ir iššaudys kaip šuniukus! Nė kojos man niekur.... Žem.
2.visai (neužeiti): Pamėgink, seneli, apsiženyt, čia mūsų nė kojos nebus. Gdž. Anelė pas mum visai nebuvo, nė kojos. Mžš.
3.visai (nevertas): Jau aš jo nė kojos neverta buvau, o gražus, o didelis [vyras]. Mrc.
kaĩp kójomis labai prastai (atliktas): Jei dirba, jo darbas kaip kojomis. Tat.
kaĩp nesavomìs kójomis išvargęs: Kaip nesavomis kojomis neriu atgal pas Emiliutę. Dovyd.
kaĩp ne sàvo kójomis prastai, silpnai (eina): Eina kaip ne savo kojom. KrvP. Na ir eina, kaip ne sa[vo] kojom, čia sustodo, čia eina. Grv.
kaĩp kóją įkir̃tęs susirūpinęs, neramus: Mergaitės jau buvo kaip koją įkirtę. Gs. Jau kelintas mėnuo mes kaip koją įkirtę, dieną ir naktį ant atsargos. Piet. Nuo mažens maniškis brolutis kaip koją įkirtęs. Katil. Mano tas gyvenimas tai lyg koją įkirtus. Dkš.
kaĩp kóją įsikir̃tęs susirūpinęs, neramus: Visą laiką esu kaip koją įsikirtęs. Krž. Vakar visądien kaip koją insikirtus sėdėjau. Pv.
kaĩp kójas pasvìlęs greitai (išbėgo): Pabėgo kaip kojas pasvilęs. LTR.
kaĩp ant naujų̃ kójų atsistójo pradėjo kitaip gyventi: Tu jau dabar kaip an naujų kojų atsistojai – tokį žentą gerą gavai. Ut.
kaĩp be kójų silpnai, lėtai (eiti): Eina kaip be kojų. Vl.
kaĩp į kóją įkir̃tęs turi rūpesčių: Kol Bukotukas būtų buvęs pilėje ir mūsų rankose, tol būtume mes turėję ramybę. O dabar vėl kaip kojon įkirtę. Piet. Taip kaip į koją įkirstas, kad reikia laukti. Lkv. Taip dabar po to visko nesmagu, aš kaip į koją įkirtus. Mrj.
kaĩp į kóją įsikir̃tęs labai susirūpinęs: Negerai taip ilgai rengtis į kelionę, vis kaip į koją įsikirtęs, rūpesnis prieš akis. Žem. Vaikščioja kaip kojon įsikirtęs. Slm. Visi kaip į koją įsikirtę, nežino, ko laukia. Mrj. Ir ana kaip kojon įsikirtus su sveikata. Aln.
kaĩp su kójomis labai prastai (atliktas): Koks čia tavo darbas? Koks prosijimas?.. Kaip su kojomis... vienos raukšlės.... Žem. Dirba kaip su kojomis. Grdm.
nė po arklio koja žr arklys
asilo koja žr asilas
iš (kieno)burnos ir Dievo kojose nekliudytų žr burna
Dieve duok kojas žr Dievas
Dievą stvarstyti už kojų žr Dievas
dyselį valdyti koja žr dyselis
kaip gaidys su koja žr gaidys
galvomis kojomis žr galva
gudas kiša koją žr gudas
karvė įkėlė koją žr karvė
laumės koja žr laumė
meška išsilaužtų kojas žr meška
nosį šluostyti su koja negebėti žr nosis
ožkos koja žr ožka
paršo koja žr paršas
pusė kojos žr pusė
rankai kojai žr ranka
rankas kojas atlaužti žr ranka
rankas kojas bučiuoti žr ranka
rankas kojas išbučiuoti žr ranka
rankas kojas nubučiuoti žr ranka
rankas kojas nukirsti žr ranka
rankas kojas pakirsti žr ranka
rankas kojas susinerti žr ranka
rankas kojas užkrutėti žr ranka
abi rankas ir kojas kelti žr ranka
abiem rankomis ir abiem kojomis žr ranka
rankomis ir kojomis žr ranka
rankas ir kojas atimti žr ranka
rankas ir kojas mušti žr ranka
rankas ir kojas pakelti žr ranka
rankas ir kojas surišti žr ranka
kur ranka kur koja žr ranka
svietą laiminti kojomis žr svietas
tarantulas perbėgo per kojas žr tarantulas
ubago kojos žr ubagas
uodas neįkištų kojos žr uodas
valią duoti kojoms žr valia
varlės koja žr varlė
varlių kojelės žr varlė
velnias kojose žr velnias
velnias nusilaužtų (nusisuktų)koją žr velnias
velnias pasisukeliotų kojas žr velnias
vietos nėra kojai žr vieta
virtimas iš kojų žr virtimas
vištos koja žr višta
kaip ant vištos kojos žr višta
kaip su vištos koja žr višta
kaip višta su koja žr višta
žemė dega po kojomis žr žemė
žemė dreba po kojų žr žemė
žemės negriebti (neliesti)kojomis žr žemė
žemės nelypauti kojomis žr žemė
žemės nelypoti (nelypstoti)kojomis žr žemė
žemės nesiekia kojomis žr žemė
žemė skiriasi po kojų žr žemė
žemės slysta iš po kojų žr žemė
žibainys eina iš po kojų žr žibainys
žinią duoti kojoms (į kojas) žr žinia