pažadėti parduoti (ppr. paimant rankpinigius)

pardúoti, -da, par̃davė (par̃devė) tr.
1. perleisti už tam tikrą atlyginimą: Parduomi K. Sviesto reiks nuvežt pardúotie Alks. Matai, koks pirkė[ja]s: pardúok pigiai, dar rasit ir pabučiuok Plng. Nei sūrių neša pardúot, nei varškės, tai kur anas dės Ob. Eik, parduok vis, ką turi Ch1Mr10,21. Žemaitės darbų knygelių ir viso jų rinkinio parduodamąją kainą padės pats leidėjas J.Jabl. Parmiduok šiądien pirmgimdystę tavo Ch11Moz25,31.
^ Kas parduoda, tas ir kainą pasako A.Vien. Tas vyras supranta kalbą, jo lengvai neparduosi (neapgausi, nesuviliosi) Jnš.
parduotinai̇̃ Man namai užrašyti parduotinai̇̃ (aš juos galiu parduoti) Alk.
ǁ kuriam laikui atiduoti už atlyginimą: Proletariatas neturi gamybos priemonių ir parduoda savo darbo jėgą rš.
2. prk. išdavikiškai perleisti, išduoti: O Lietuva! Kieksyk parduota ir išmainyta tu buvai S.Nėr.
◊ kai̇̃p žẽmę pardãvęs labai nusiminęs: Ulioja kai̇̃p žẽmę pardãvęs Trgn.
apipardúoti
1. tr. Š dalį parduoti.
| refl. tr.: Apsipardãvus viską Btr.
2. refl. turėti nuostolio, apsirikti parduodant: Mes su tuo arkliu smarkiai apsipar̃davėm Slm.
išpardúoti tr. viską parduoti: O tų gyvulių tegu juos velnias! Reik išpardúot, ir viskas Šmk. Rygoj išpardúodavo linus Dglš. Išpar̃devė visus biliotus – ta svietelio buvimas! Krš. Tėveli mano, brangusis mano, tu išparduok margus veršelius ir išvaduok mane šį vakarėlį! LTsI377.
| refl. tr.: Jie išsipar̃davė daiktus Vdžg. Išsipar̃davė lovas, stalus, obelaites išsikasė, viską išardė ir išvažiavo Jrb.
paišpardúoti žr. išparduoti: Prieš vainą paišpar̃davė ponai visas girias Pst.
pérparduoti tr. pirkus vėl parduoti: Supirkinėjo ir perparduodavo kailius rš.

×razpardúoti (hibr.) tr. Zr išpardavinėti.
užpardúoti tr.
1. sutarus parduoti, paimti iš pirkėjo rankpinigius: Ažpar̃daviau kumelioką, ale kažno ar neatsimes – sako, kad per brangu Dbk.
2. parduoti: Liepė jį užparduot, ir moterį jo, ir vaikus, ir vis, ką turėjo, kad tikt užmokėtų (skolą) Ch1Mt18,25.

pardúoti, -da, par̃davė (par̃devė) tr.
1. perleisti už tam tikrą atlyginimą: Parduomi K. Sviesto reiks nuvežt pardúotie Alks. Matai, koks pirkė[ja]s: pardúok pigiai, dar rasit ir pabučiuok Plng. Nei sūrių neša pardúot, nei varškės, tai kur anas dės Ob. Eik, parduok vis, ką turi Ch1Mr10,21. Žemaitės darbų knygelių ir viso jų rinkinio parduodamąją kainą padės pats leidėjas J.Jabl. Parmiduok šiądien pirmgimdystę tavo Ch11Moz25,31.
^ Kas parduoda, tas ir kainą pasako A.Vien. Tas vyras supranta kalbą, jo lengvai neparduosi (neapgausi, nesuviliosi) Jnš.
parduotinai̇̃ Man namai užrašyti parduotinai̇̃ (aš juos galiu parduoti) Alk.
ǁ kuriam laikui atiduoti už atlyginimą: Proletariatas neturi gamybos priemonių ir parduoda savo darbo jėgą rš.
2. prk. išdavikiškai perleisti, išduoti: O Lietuva! Kieksyk parduota ir išmainyta tu buvai S.Nėr.
◊ kai̇̃p žẽmę pardãvęs labai nusiminęs: Ulioja kai̇̃p žẽmę pardãvęs Trgn.
apipardúoti
1. tr. Š dalį parduoti.
| refl. tr.: Apsipardãvus viską Btr.
2. refl. turėti nuostolio, apsirikti parduodant: Mes su tuo arkliu smarkiai apsipar̃davėm Slm.
išpardúoti tr. viską parduoti: O tų gyvulių tegu juos velnias! Reik išpardúot, ir viskas Šmk. Rygoj išpardúodavo linus Dglš. Išpar̃devė visus biliotus – ta svietelio buvimas! Krš. Tėveli mano, brangusis mano, tu išparduok margus veršelius ir išvaduok mane šį vakarėlį! LTsI377.
| refl. tr.: Jie išsipar̃davė daiktus Vdžg. Išsipar̃davė lovas, stalus, obelaites išsikasė, viską išardė ir išvažiavo Jrb.
paišpardúoti žr. išparduoti: Prieš vainą paišpar̃davė ponai visas girias Pst.
pérparduoti tr. pirkus vėl parduoti: Supirkinėjo ir perparduodavo kailius rš.

×razpardúoti (hibr.) tr. Zr išpardavinėti.
užpardúoti tr.
1. sutarus parduoti, paimti iš pirkėjo rankpinigius: Ažpar̃daviau kumelioką, ale kažno ar neatsimes – sako, kad per brangu Dbk.
2. parduoti: Liepė jį užparduot, ir moterį jo, ir vaikus, ir vis, ką turėjo, kad tikt užmokėtų (skolą) Ch1Mt18,25.

pardúoti, -da, par̃davė (par̃devė) tr.
1. perleisti už tam tikrą atlyginimą: Parduomi K. Sviesto reiks nuvežt pardúotie Alks. Matai, koks pirkė[ja]s: pardúok pigiai, dar rasit ir pabučiuok Plng. Nei sūrių neša pardúot, nei varškės, tai kur anas dės Ob. Eik, parduok vis, ką turi Ch1Mr10,21. Žemaitės darbų knygelių ir viso jų rinkinio parduodamąją kainą padės pats leidėjas J.Jabl. Parmiduok šiądien pirmgimdystę tavo Ch11Moz25,31.
^ Kas parduoda, tas ir kainą pasako A.Vien. Tas vyras supranta kalbą, jo lengvai neparduosi (neapgausi, nesuviliosi) Jnš.
parduotinai̇̃ Man namai užrašyti parduotinai̇̃ (aš juos galiu parduoti) Alk.
ǁ kuriam laikui atiduoti už atlyginimą: Proletariatas neturi gamybos priemonių ir parduoda savo darbo jėgą rš.
2. prk. išdavikiškai perleisti, išduoti: O Lietuva! Kieksyk parduota ir išmainyta tu buvai S.Nėr.
◊ kai̇̃p žẽmę pardãvęs labai nusiminęs: Ulioja kai̇̃p žẽmę pardãvęs Trgn.
apipardúoti
1. tr. Š dalį parduoti.
| refl. tr.: Apsipardãvus viską Btr.
2. refl. turėti nuostolio, apsirikti parduodant: Mes su tuo arkliu smarkiai apsipar̃davėm Slm.
išpardúoti tr. viską parduoti: O tų gyvulių tegu juos velnias! Reik išpardúot, ir viskas Šmk. Rygoj išpardúodavo linus Dglš. Išpar̃devė visus biliotus – ta svietelio buvimas! Krš. Tėveli mano, brangusis mano, tu išparduok margus veršelius ir išvaduok mane šį vakarėlį! LTsI377.
| refl. tr.: Jie išsipar̃davė daiktus Vdžg. Išsipar̃davė lovas, stalus, obelaites išsikasė, viską išardė ir išvažiavo Jrb.
paišpardúoti žr. išparduoti: Prieš vainą paišpar̃davė ponai visas girias Pst.
pérparduoti tr. pirkus vėl parduoti: Supirkinėjo ir perparduodavo kailius rš.

×razpardúoti (hibr.) tr. Zr išpardavinėti.
užpardúoti tr.
1. sutarus parduoti, paimti iš pirkėjo rankpinigius: Ažpar̃daviau kumelioką, ale kažno ar neatsimes – sako, kad per brangu Dbk.
2. parduoti: Liepė jį užparduot, ir moterį jo, ir vaikus, ir vis, ką turėjo, kad tikt užmokėtų (skolą) Ch1Mt18,25.

veiksmo kryptį už ko nors

veiksmo kryptį ant viršaus

pasirodymą trumpam, darant vingį

kliūčių sudarymą, tarpo pašalinimą

veiksmą, einantį po kito veiksmo ar prieš jį

pakenkimą, pagadinimą

nuvarginimą, nužudymą, panaikinimą

išankstinį veiksmą

veiksmą, duodantį naudą, uždarbį

ką nors dalijančią ribą

mažybės veiksmą

per ilgai užtrunkantį veiksmą (su sangrąžiniais veiksmažodžiais)

pradžios veiksmą

momentinį veiksmą

veiksmo galą

individualios reikšmės veiksmą

daiktavardžių vediniai su juo žymi vietą, esančią už pamatiniu žodžiu reiškiamo daikto

daiktavardžiai su juo žymi iš veiksmo kilusį dalyką

būdvardžiai su juo žymi turėjimą iš veiksmo einančių ypatybių

pardavi̇̀mas sm. (2) Mrj → parduoti 1: Mėsos, pieno ir kiaušinių pardavimo planas valstybei viršytas (sov.) sp. Šilas nutęsė arklio pardavimą, nors pašaro turėjo ne per daugiausia LzP. Nuejom, uogų pririnkom an pardavi̇̀mo Vlk.
išpardavi̇̀mas sm. (2) → išparduoti: Prasidėjo išpardavimas tam kartui nereikalingų daiktų LzP.
pérpardavimas sm. (1); TTŽ → perparduoti.
užpardavi̇̀mas sm. (2); Sut → užparduoti 1: Užpardavimo raštas TTŽ.

pardavi̇̀mas sm. (2) Mrj → parduoti 1: Mėsos, pieno ir kiaušinių pardavimo planas valstybei viršytas (sov.) sp. Šilas nutęsė arklio pardavimą, nors pašaro turėjo ne per daugiausia LzP. Nuejom, uogų pririnkom an pardavi̇̀mo Vlk.
išpardavi̇̀mas sm. (2) → išparduoti: Prasidėjo išpardavimas tam kartui nereikalingų daiktų LzP.
pérpardavimas sm. (1); TTŽ → perparduoti.
užpardavi̇̀mas sm. (2); Sut → užparduoti 1: Užpardavimo raštas TTŽ.

davi̇̀mas sm. (2), dãvimas (1) → duoti:
1. Mažas davi̇̀mas, bet vis kiek davė Ad. Nedavei daigų ir nediegiau. – Nereikėjo veizėti nė davimo, reikėjo pačiai susiprasti ir diegti Šts. Viso davimo tik pavalgyti gaunu Šts. Čion ir be Dievo davimo užaugs BsMtI14. Kažin ar gyvensi tokiuo davimù [valgyti] Ėr. Visokias davimas geriausias ir visokia dovana tobula DP577.
| Tu tūkstantis devyni šimtai ketvirtų metų davi̇̀mo (tais metais buvęs naujokas) Zr.
^ Geras patarimas kaip aukso davimas KrvP(Eig).
2. Dovanos ir davimai apjakin išmintinguosius BbSir20,31.
3. → duoti 10: Baisus jo davi̇̀mas – pusę vežimo ant stalo suverčia (kuliant mašina) Pšl.
| Davi̇̀mas (į vežimą, ant šalinės, vežant javus) sunkiau, negu krovimas Gs.
4. → duoti 23: Jis pasigyrė visiems, kad vienu rankos davimu šimtą galvų (musių) užmušęs LMD(Šlv).
apdavi̇̀mas sm. (2) KII294, Vj; I → apduoti 2: Apdavimo lengviau apsisaugot rš.
| refl.: Berlyne nusiduoda tokių nusižudymų veik per pasikorimą, veik per nusiskandinimą, per apsidavimą su nuodais Kel1881,114.
atidavi̇̀mas sm. (2)
1. SD404 → atiduoti 1: Paėmimas lengvas, bet atadavi̇̀mas sunkus Ds. Apie arklio atidavimą nė kalbos (nenori atiduoti) Pt.
2. refl. → atiduoti 5 (refl.): Su dideliu atsidavimu dirba spaudos platinimo darbą mūsų laiškininkai sp. Taučvienės atsidavimas savo namams tikrai buvo be galo Vaižg.
3. refl. → atiduoti 13 (refl.): Toks bjaurus jos burnos atsidavi̇̀mas, kad negaliu kartu gulėt Vj.
4. refl. → atiduoti 14: Tikt toks pasirodymas, atsidavi̇̀mas KII188.
įdavi̇̀mas sm. (2)
1. → įduoti 1: Kas iš to įdavi̇̀mo, kad aš negavau (man neperdavė) Kp.
2. → įduoti 7: Tokios jau buvo ir yra baisios įdavimo šaknys ir atžalos Vaižg.
| refl.: Bet jis beveik vien težino pasakoti apie nesutikimus, apie įsidavimus, peštynes Vd.
išdavi̇̀mas sm. (2) K; SD410
1. → išduoti 2: Knygos … labai noringai perkamos ir veik reiks nekurioms knygoms naujų išdavimų A1884,374.
2. refl. → išduoti 14: Lyginta šonai, atkirsta išsidavimai rš. Smakro išsidavimas į priekį rš.
3. mokėjimas: Pinigų išdavi̇̀mo laikas Kp.
4. ppr. pl. išlaidos: Kursai daug įima, tur ir didelius išdavimus prš.
5. → išduoti 6: Valstybės išdavimas rš.
6. DP148, R370 → išduoti 7: Gaudys žodžius, kad tik galėtų išgauti nuo jo kokį išdavimą ar apskundimą savo draugų Žem.
| refl.: Normalumu būtume pavadinę jo neišsidavimą, kas jo viduje siaučia Vaižg.
nudavi̇̀mas sm. (2)
1. refl. → nuduoti 7: Pagedęs jiem nusidavi̇̀mas! Pc. Nusidavi̇̀mai gi tau šiandien – visos mergos šokino! Kp. Raugyto pašaro nusidavimas pareina nuo gero masės suspaudimo rš.
2. refl. → nuduoti 8: Papasakok tą nusidãvimą nuo pradžios KI59. Bernas jai pagavo visą tą nusidãvimą pasakot Sch199. Kalbėjo tarpu savęs apie visus tuos nusidavimus BPII15. Daug tokių nusidavimėlių galima surašyti apie gyvulius Vd.
ǁ R, K istorija.
3. būdas, apsigimimas: Tokį nudavimą žmogus turi, t. y. tokį būdą J.
| refl.: Ir nusidavi̇̀mas to vaiko – tikras tėvas: ką paima, tą padaro Pbs.
ǁ refl. panašumas: Pašėlęs nusidavi̇̀mas į pat tėvą, kaip iš akių ištrauktas! Užv.
4. SD378 → nuduoti 11.
padavi̇̀mas sm. (2); SD287, R359
1. → paduoti 1: Konservų fabrike bus mechanizuotas indelių padavimas į konservų cechą sp. Oro padavimas į krosnies pakurą sp.
ǁ įteikimas: Pareiškimo padavimo tvarka rš. Žiedas (gėlės) vaikui sulig padavimù (tik paduodi, jis tuoj numeta) Pn. Sveikinosi rankos padavimu rš.
ǁ GK1938,98 sport. pasavimas.
2. R35 → paduoti 3: Mudu tik kalbėjova apie padavimą [ūkio] I.Simon.
3. KII101 aukojimas.
4. refl. → paduoti 4: Pasidavimas apgulantiems miestą I. Nelaukite mūsų pasidavimo, kovosime iki paskutinos rš.
5. refl. pasisekimas: Tokia turbūt Dievo valia, jei toks nepasidavi̇̀mas atsitiko Grž.
6. prigimtis: Toks jau padavi̇̀mas, kad jų visa šeimyna išmirė džiova Ds.
pardavi̇̀mas sm. (2) K; R366 → parduoti 1: Šiuosyk labai pavyko pardavi̇̀mas (brangiai gavo) Gs. Pigas pardavimas prekių SD208. Su pardavimù bėdos nebūs, tik turėk ką parduoti Vvr. Par miško pardavi̇̀mą buvo daug žmonių Pn. Iš ūkės pardavi̇̀mai yra velniškai pigi Grg. Krautuvėje už pardavimo stalo niekas nestovėjo I.Simon.
| refl.: Parsidavi̇̀mas už pinigus svetimiem Pn.
atpardavi̇̀mas sm. (2) → atparduoti: Atpardavimas buvo nenaudingas rš.
išpardavi̇̀mas sm. (2) → išparduoti: Greitumas išpardavi̇̀mo obuolių: čia nuvežė, čia nebėr! Ėr.
pérpardavimas sm. (1) → perparduoti: Žemės ūkio produktų supirkimas ir perpardavimas rš.
užpardavi̇̀mas sm. (2) → užparduoti: Surašyti kontraktus, užpardavimo aktus rš.
pérdavimas sm. (1) → perduoti 1: Apie įstaigos perdavimą ir priėmimą surašomas tam tikras aktas rš. Dėl pérdavimo tai perdavė [žemę sūnui], bet valios vis tiek neduoda Kp. Neigia psichinių ypatybių perdavimą paveldėjimu rš.
| refl.: Šilumos persidavimas skysčiuose rš.
pradavi̇̀mas sm. (2) davimas iš anksto: Dėl tokio pradavi̇̀mo ans galia dar atsimesti Vvr.
pridavi̇̀mas sm. (2) → priduoti.
1. Sunkus pridavi̇̀mas pėdų, kai kūlėjas tarpdury Jnšk.
2. Pagal pridavimus apskaičiuojamas cecho plano įvykdymas (sov.) rš.
3. R190 pašalpa, pagalba.
4. teigimas, parodymas: Jo pridavi̇̀mai, rodos, tiesos gruntą turį KI569.
5. refl. → priduoti 11: Te buvo prisdavimas TDrIV285(Prng).
6. → priduoti 13: Prilijimas pridavi̇̀mas lietaus! Jnšk.
sudavi̇̀mas sm. (2) → suduoti 9: Užteko tik vieno sudavi̇̀mo, ir kebėkšt! Jnšk. Rankų sudavimas R190.
uždavi̇̀mas sm. (2)
1. → užduoti 7: Nuodų uždavimas tą žmogų abelnai nubengė LC1889,27. Kalbama, kad uždavimas su lesalu sumaišytų zuikio spirų teipogi ragina vištą perėti rš.
2. SD163 → užduoti 4.
3. N visuma: Uždavimu parduodu MŽ491.
4. užsakymas: Gromatomis uždavimai tam greitai išpildomi LC1878,5.
5. R35 uždavinys: Jis papasakojo, kad Vokietijos rytuose turįs svarbų uždavimą atlikti prš. Antras uždavimas buvo toks, kad išimt raktą iš gilumos ežero (ps.) Brt.
6. užduota atlikti norma: Plunksnų visiem po uždavi̇̀mą Jnšk.
7. → užduoti 12: Dėl tokio uždavi̇̀mo nemirsi Žb.
◊ širdiẽs uždavi̇̀mas nuliūdinimas: Subarsi, bus tik širdiẽs uždavi̇̀mas Pbs.